Byla 2A-120-260/2015
Dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-217/2014 pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovams A. K., G. M. ir T. K. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1–3, t. I), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorius visą savo turtą paliko sutuoktinei A. K., o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - G. M. ir T. K.. Nurodė, kad 2006 m. spalio 11 d. ieškovės tėvas D. K., miręs (duomenys neskelbtini), sudarė testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir kitą turtą, kuris jam priklausytų mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sutuoktinei A. K., kuri tame pačiame testamente padarė analogišką patvarkymą. Testamente taip pat numatytas patvarkymas, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldi G. M. ir T. K.. Ieškovė, nors ir būdama D. K. dukra, testamente paminėta nebuvo. Testamento sudarymo metu D. K. sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškovė nurodė, kad lankant tėvą 2006 metų pavasarį jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nesiorientavo erdvėje ir laike, nepažino ieškovės.

5Atsakovai atsiliepime į ieškinį (b.l. 19–21, t. I) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog D. K. sudarydamas testamentą nesuprato savo veiksmų. Testamentas buvo patvirtintas notarų biure, o notaras, patvirtinęs testamentą, įsitikino testatoriaus veiksnumu. Testatorius suprato savo veiksmus ir sudarydamas ginčijamą testamentą realizavo savo valią. D. K. valia dėl bendro sutuoktinių testamento sudarymo ir viso sutuoktinių turto palikimo vaikams buvo susiformavusi jau seniai, tačiau dėl sutuoktinių užimtumo testamento sudarymas vis būdavo atidedamas. Tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po to D. K. buvo nuovokus. 2006 m. liepos 19 d. mirus atsakovės A. K. giminaičiui Ukmergėje D. K. važiavo į Ukmergę, 2006 metų vasarą vairavo automobilį, mokė sūnų vairuoti, 2006 metais tvarkė uošvienės kapus, rūpinosi paminklo pastatymu, bendravo su bendradarbiais, kaimynais, savo draugais medžiotojais. Pats testamento turinys patvirtina, kad D. K. testamento sudarymo metu buvo veiksnus, kadangi ieškovė su savo tėvu nebendravo nuo 1993 metų ir D. K. neketino palikti jai po savo mirties kokio nors turto. Nors D. K. dėl to iš pradžių išgyveno, tačiau vėliau su tuo susitaikė. Testamento sudarymo metu, net ir pasiūlius įtraukti ieškovę į palikėjų ratą, D. K. kategoriškai atsisakė tai padaryti teigdamas, kad jei jis nerūpi dukrai, tai po jo mirties jai neturi rūpėti ir užgyventas jo turtas.

6Trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P. atsiliepime į ieškinį (b.l. 34, t. I) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį CK 1.5 straipsnio nuostatų. Nurodė, kad bendraujant su D. K. ji išsiaiškino, jog testatorius aiškiai formuluoja savo mintis, sugeba motyvuoti savo sprendimus, gerai orientuojasi aplinkoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir patvirtinti ginčijamą testamentą. Testatorius D. K. testamento sudarymo metu buvo veiksnus, todėl grįsti ieškinį prielaidomis dėl jo silpnaprotystės ar tuo, kad jis sirgo psichine liga – nepagrįsta.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b.l. 57–11, t. II) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei A. K. 579,24 Eur (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 21,90 Eur (75,63 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. K., kuris buvo ieškovės G. Č. ir atsakovo T. K. tėvas bei atsakovės A. K. sutuoktinis. Sutuoktiniai D. K. ir A. K. 2006 m. spalio 11 d. testamentu, patvirtintu Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padarė patvarkymą, kuriuo D. K. jam priklausantį visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sutuoktinei A. K., o A. K. priklausantį visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sutuoktiniui D. K.. Testatoriai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldi dukra G. M. ir sūnus T. K.. Teismas, spręsdamas klausimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios išvadoje nurodyta, jog D. K. sirgo psichikos sutrikimu – subkortikalinė kraujagyslinė demencija. D. K. sirgo psichikos sutrikimu subkortikalinė kraujagyslinė demencija ir 2006 m. spalio 11 d. D. K. ligai būdinga prašviesėjimo periodai, taip vadinami „liuicidiniai langai“. Tačiau tas prašviesėjimas nebūna pilnas, trunka nuo keleto minučių iki kelių valandų ar dienų. Jų metu gali pagerėti atmintis, trumpam pagerėti orientacija, bet kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma išlieka, psichinė būsena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinką ir situaciją. Kognityvinių funkcijų sutrikimas išlieka. D. K., sudarydamas testamentą, patvirtintą 2006 m. spalio 11 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo, nurodė, kad byloje esantys kiti įrodymai paneigia ekspertizės akto išvadą, kad D. K., sudarydamas testamentą, patvirtintą 2006 m. spalio 11 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, kadangi jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, o būtent liudytojo S. J., kuris buvo D. K. gydytojas, parodymams, kad D. K. 2006 m. sausio 23 d. pas jį atvyko lydimas žmonos, skundėsi, kad blogėja atmintis, ir nors jam buvo nustatytas 16 balų vidutinis kognityvinis sutrikimas, tačiau 2006 m. D. K. daugelį savo funkcijų valdyti galėjo, orientavosi, pakankamai normaliai bendravo, į klausimus atsakydavo pagal prasmę, atminties sutrikimai buvo silpni, pakankamai orientavosi situacijoje, aplinkoje, tik ne viską teisingai lokalizuodavo laike, tuo metu didesnių sutrikimų dar nebuvo pastebėta. Teismas taip pat rėmėsi ekspertizę atlikusios ekspertės V. M. parodymais, kad žmogus, esant vidutiniam sutrikimui, gali išreikšti savo nuomonę, kad kraujagyslinė demencija labai retai vystosi staiga, tai lėtas procesas, kuris einant laikui vis sunkėja. Teismas atsižvelgė į liudytojos, psichikos centro slaugytojos Z. V. parodymus, kad D. K., atėjęs į centrą lydimas žmonos, turėjo nusiskundimų, pats bendravo, didelių problemų neišsakė, su juo slaugytoja Z. V. susikalbėjo visiškai, jis išsamiai atsakinėjo į klausimus, suprato, kad blogėja jo sveikata, orientavosi laike ir erdvėje. Be to, minėta liudytoja D. K. sutikdavo mieste, banke, parduotuvėje, matė jį Jonavoje vairuojantį automobilį dar ir 2006 – 2007 m. laikotarpiu, visur jis būdavo vienas. Liudytoja nurodė, kad antrą kartą D. K. psichikos centre lankėsi 2007 m., sveikata buvo pablogėjusi, bet jis slaugytoją atpažino, pasisveikino. Teismas sprendė, kad ekspertizės akte nėra konkrečių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp D. K. ligos ir jo galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorius galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi nėra aišku, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Teismas, remdamasis D. K. gydžiusio gydytojo parodymais, sprendė, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. D. K. buvo nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, o 2008 m. vasario 7 d. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorija pradėta 2006 m. rugsėjo 28 d., iš esančio įrašo matyti, kad ,,Skundų neturi, iš žmonos paaiškinimų apie 5 m. blogėja atmintis, sunku skaičiuoti, pasimetęs, neranda daiktų, dezorientuotas laike, psichomotoriškai sulėtintas, dėmesio koncentracija sutrikusi, nekritiškas, duodama išvada - subkortikali demencija, MMSE balas 16 (demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą MMSE, nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų). Tačiau teismas, vertindamas šį įrašą, atsižvelgė į atsakovės A. K. paaiškinimus, kad kreipiantis pas gydytoją psichiatrą buvo duodami neobjektyvūs paaiškinimai apklausiant (anamnezė), buvo paaiškinta gydytojui, kad ligonio D. K. būklė sunkesnė nei buvo iš tikrųjų siekiant gauti efektyvesnį ir skubesnį gydymą, papiktnaudžiauta ligonio teisėmis. Teismas išvadą, kad D. K. sveikatos būklė buvo patenkinama, MMSE (demencija) buvo vidutinio laipsnio ir jis buvo tokios būsenos, kad galėjo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią, valdyti savo veiksmus, grindė ir kitų byloje apklaustų asmenų, t. y. trečiojo asmens notarės G. P. paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kad 2005 metais mirus A. K. motinai D. K. organizavo jos laidotuves, su visais bendravo, vežė žmones namo, o 2006 m. lapkričio mėnesį organizavo metines, atsiskaitinėjo kavinėje, giesmininkes vežė namo, normaliai bendravo, dėkojo visiems, kad atvyko į metines; liudytojo Z. K. parodymais, kad jie su D. K. 2006 m. statė paminklą, o 2007 m. įrenginėjo baseiną, liudytojų T. G. ir V. S. parodymais, kad D. K. 2006 m. dalyvavo jų gimtadienių šventėse, normaliai bendravo. L. R. R. parodė, kad ji dirbo pagal individualią veiklą, norėjo sukurti savo įmonę, todėl su D. K. keletą kartų tarėsi, kaip jai pereiti prie kitokių darbo santykių, o liudytoja V. S. D. K. konsultuodavo mokesčių, įmonės pertvarkymo klausimais. Teismas taip pat rėmėsi T. K. paaiškinimais, kad 2006 m. tėtis mokė jį vairuoti. Teismas pažymėjo, kad nors nurodyti asmenys nėra gydytojai, neturi kompetencijos vertinti asmens psichinės būsenos, tačiau yra atsakovės A. K. bei testatoriaus kaimynai ir šeimos draugai, su kuriais daug metų bendravo, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, šių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas, vertindamas ieškovės paaiškinimus bei liudytojos V. P. parodymus apie prastą D. K. būklę 2006 metais nurodė, jog jie nesudaro pagrindo spręsti, kad testamento pasirašymo metu testatorius buvo tokios būsenos, jog negalėtų suprasti savo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė galėjo klysti dėl nurodomo laikotarpio, kadangi ieškovės nurodomos aplinkybės atsakovės A. K. parodymais galėjo būti 2008 metais, o be to, ieškovė ir liudytoja pripažino, kad tėvo ir brolio beveik nelankė, pas K. atvykdavo labai retai, ieškovė tėvo nematė daugelį metų, apsilankymai buvo epizodiniai, atvyko tik į laidotuves. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad D. K. iki 2008 m. pats sąmoningai rūpinosi įmonės reikalais, ką patvirtino ir liudytojas T. B.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, notarės G. P. paaiškinimus, sprendė, kad ginčijamas testamentas patvirtina bylos aplinkybes, jog sudarytame abiejų sutuoktinių bendrame testamente išreikšta testatoriaus D. K. laisva valia. Teismas nurodė, kad liudytojams, kurie bendravo su D. K. betarpiškai prieš testamento sudarymą, jo sudarymo dieną ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę: jis elgėsi sąmoningai, suprasdamas, kad susirgo, iš anksto išreiškė valią su sutuoktine A. K. visą savo turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - G. M. ir T. K.. Teismas pripažino, kad toks atsakovės A. K. ir D. K. atliktas patvarkymas dėl jiems priklausančio turto kiekvieno iš jų mirties atveju yra protingas ir abiems naudingas, toks patvarkymas iš esmės atitinka ir CK 5.43 straipsnyje įtvirtintą bendrojo sutuoktinių testamento sampratą. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad D. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjo valią ir jo interesus. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laikė nustatytomis aplinkybes, kad D. K. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl teismas ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu (b.l. 71–76, t. II) ieškovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų atsakovų, testamentą patvirtinusio trečiojo asmens paaiškinimais, kurie turi būti vertinami itin atsargiai ir pripažįstami įrodymais tik tuo atveju, jei juos patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Analogiškai teismas turėjo vertinti ir su atsakove A. K. artimus santykius palaikančių, jos motinos laidotuvėse dalyvavusių liudytojų parodymus. Liudytojai parodymus davė praėjus ilgam laiko tarpui, todėl neatmetama suklydimo galimybė. Be to, dalyvavimas laidotuvėse dar nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo yra veiksnus, o testatorius jo įsteigtos klinikos reikalus tvarkė tik per kitus asmenis. Teismas nepagrįstai neįvertino testatoriaus sesers parodymų apie blogą testatoriaus būseną prieš 8 metus, t. y. 2006 metais. Liudytojų Z. V. ir S. J. parodymai taip pat kelia įtarimų, kadangi minėti liudytojai pademonstravo ypatingus gebėjimus tiksliai prisimindami testatoriaus būklę ir elgesį prieš 8 metus. Z. V. yra slaugos darbuotoja, neturinti reikiamo medicininio išsilavinimo vertinti pacientų psichinę būklę. Nors gydytojas S. J. bylos nagrinėjimo metu išreiškė nuostabą, jog testatorius tuo metu dar galėjo vairuoti transporto priemonę, tačiau teismas į šią aplinkybę visiškai neatkreipė dėmesio. Be to, minėti liudytojai nurodė, kad jie nėra ekspertai ir negali pasisakyti dėl testatoriaus sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pats kreipimosi į gydymo įstaigą faktas jau yra pakankamas vertinti testatoriaus būklę kaip nepatenkinamą. Testatoriaus sveikatos būklė blogėjo nuo 1995 metų, o pas medikus jį visuomet atveždavo jo sutuoktinė, kas tik įrodo nesugebėjimą orientuotis aplinkoje, suprasti ir valdyti savo veiksmus.
  2. Teismas netinkamai įvertino teismo psichiatrijos ekspertizės aktą. Teismo psichiatrijos ekspertizę byloje skyrė teismas, kuris parinko ne tik ekspertinę įstaigą, bet ir suformavo galutinius klausimus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, siekė ne objektyviai įvertinti atliktos ekspertizės aktą, bet visais įmanomais būdais paneigti jo išvadas. Teismas nepateisinamai ekspertizės išvadas paneigė subjektyvių, galinčių klysti ir suinteresuotų asmenų parodymais, duotais apie įvykius, vykusius prieš 8 metus. Tokio įrodymų vertinimo negalima laikyti objektyviu ir visapusišku, o nesutikimo su ekspertizės išvada – motyvuotu. Teismo ekspertizės išvada padaryta remiantis testatoriaus sveikatos istorijoje esančiais duomenimis, kurie prieštarauja liudytojų parodymams, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.
  3. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad ieškovė testamente nebuvo įvardinta kaip paveldėtoja be jokios pagrįstos priežasties. Ieškovė su tėvu iki pat jo susirgimo bendravo, nebuvo susipykę. Taip pat teismas neįvertino to, kad testatorius galėjo būti įtakojamas kartu gyvenančių asmenų, nes testamentas sudarytas jų naudai. Teismas neatkreipė dėmesio ir nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Bylos medžiaga patvirtina, kad testatorius buvo nuolat lydimas atsakovės A. K., o tai tik patvirtina poveikio jam galimybę.

12Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 81–86, t. II) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Jonavos rajono apylinkės 2014 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimus, kurie laikytini įrodymais, vertino visų įrodymų visumoje. Minėtų asmenų parodymų pagrįstumą patvirtino tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek ir apklausti liudytojai. Apeliantės argumentai dėl kitų liudytojų parodymų patikimumo yra nepagrįsti, kadangi liudytojai davė nuoseklius parodymus apie tai, kad testatorius 2005–2006 metais gyveno aktyvų, normalų gyvenimą, kas tik patvirtina, kad jis suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad testatorius klinikos reikalus tvarkė tik per įgaliotus asmenis, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog testatorius atliko eilę sandorių ginčo laikotarpiu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino jos ir testatoriaus sesers parodymų, jog testatoriaus bloga būsena buvo prieš 8 metus, kadangi, visų pirma, liudytoja teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada matė D. K., o visų antra, liudytoja nepagrįstai nurodė, kad ji buvo atvykusi pas brolį kai jam buvo 58 ar 59 metai, kadangi ji lankėsi tuo metu, kai D. K. buvo 60 metų, t. y. 2008 metais, kai jo sveikata buvo jau pablogėjusi. Teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kritiškai. Teismas pagrįstai kritiškai vertino ir ieškovės parodymus, kadangi ji negalėjo nurodyti tikslaus metų laiko, kada lankėsi pas tėvą. Ieškovė pas tėvą buvo atvykusi taip pat 2008 metais, o ne kaip teigė 2005 metais. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų Z. V. ir S. J. parodymų, kadangi jie nedavė išvados, ar testatorius galėjo valdyti savo veiksmus, tačiau patvirtino, kad testatorius, atvykęs į gydymo įstaigą 2006 metais, pats bendravo, didelių problemų neišsakė, su juo liudytoja susikalbėjo visiškai, atsakinėjo išsamiai į klausimus, suprato, kad blogėja jo sveikata, orientavosi laike ir erdvėje. Minėti asmenys nėra susiję jokiais giminystės ryšiais, nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas netikėti šių asmenų parodymais neturi jokio pagrindo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vien kreipimosi į gydymo įstaigą faktas patvirtina testatoriaus nepatenkinamą sveikatos būklę. Nors testatoriui 2001 metais buvo diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė demencija, tačiau MMSE apie 30 balų, kas yra maksimalus rezultatas. Taigi, nors testatoriui ir buvo nustatyta demencija, jis ja nesirgo. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino ekspertizės išvadą, laikytini nepagrįstais, prieštaraujančiais procesinėms teisės normoms ir suformuotai kasacinio teismo praktikai. Teismas nesutikimą su ekspertizės išvada motyvuotai argumentavo sprendime. Teismo ekspertizės aktas neturi viršenybės prieš kitus įrodymus, jis yra tik vienas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, lygiaverčių su kitais ir nelaikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ekspertizės aktas turi viršenybę prieš liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ar kitus rašytinius byloje esančius įrodymus. Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina ekspertizės aktą ir medicininius įrašus, kurie jai būtų naudingi, neatkreipdama dėmesio į tai, kad įrodymai prieštarauja vieni kitiems bei ekspertės paaiškinimams teismo posėdžio metu. Ekspertizės akte nepagrįstai duota kategoriška išvada, kad testatorius negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, nes diagnozuotai ligai būdingi prašviesėjimo periodai, o ekspertė negalėjo atsakyti, kodėl tokio prašviesėjimo metu nebūtų galima suprasti savo veiksmų reikšmės. Teismas ekspertizės aktą pagrįstai vertino kritiškai, kadangi ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ekspertui nebuvo pateikti visi liudytojų apklausos protokolai ir jų parodymai teismo posėdžio metu, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ekspertė nevertino ir tos aplinkybės, kad 2005 metais testatoriui buvo išduotas leidimas laikyti ginklą, kas taip pat paneigia, kad testatorius tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ekspertizės aktas yra neišsamus, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgęs į testamento esmę, į tai, kad jis nepažeidė testatoriaus teisių ir teisėtų interesų, atitiko jo valią, o vien tai, kad apeliantė nėra įtraukta į įpėdinių sąrašą, negali būti pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu. Pačios apeliantės paaiškinimai patvirtina, kad testatorius nenorėjo įtraukti jos į testamentą kaip įpėdinės, kadangi apeliantė su savo tėvu nebendravo nuo 1993 metų iki pat jo mirties, pas jį buvo atvykusi tik vieną kartą.

13Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

16Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas apeliantės ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl testatoriaus D. K. galėjimo testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurį remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

17Byloje kilo ginčas dėl bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo, t. y. ar vienas sutuoktinių testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

18Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. D. K. ir A. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kurį patvirtino Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, t. I). Savo mirties atveju sutuoktiniai minėtame testamente padarė patvarkymą, kad mirus D. K. jis visą jam priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka sutuoktinei A. K., kuri tuo pačiu jai priklausantį visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, piniginius indėlius ir kitą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sutuoktiniui D. K.. Testatoriai tuo pačiu susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtą paveldi dukra G. M. ir sūnus T. K.. D. K. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi testamentinė įpėdinė – A. K. (b.l. 10–11, t. I). Apeliantė, būdama D. K. dukra (b.l. 5–9, t. I), t. y. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pirmiau nurodyto testamento pripažinimo negaliojančiu teigdama, kad testamento sudarymo metu jos tėvas dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar testamento sudarymo metu testatorius D. K. buvo veiksnus, ar galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų reikšmę ir juos valdyti, civilinėje byloje paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 149–150, t. I). 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5–8, t. II) padaryta išvada, kad D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), sirgo psichikos sutrikimu – subkortikaline kraujagysline demencija. D. K. sirgo psichikos sutrikimu subkortikaline kraujagysline demencija 2006 m. spalio 11 d. D. K. ligai būdinga prašviesėjimo periodai, taip vadinami „liuicidiniai langai“, tačiau tas prašviesėjimas nebūna pilnas, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ar dienų. Jų metu gali pagerėti atmintis, trumpam pagerėti orientacija, bet kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma išlieka, psichinė būsena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinką ir situaciją. Kognityvinių funkcijų sutrikimas išlieka, kaip ir nagrinėjamu atveju. D. K. sudarydamas testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad jie paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog D. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl apeliantės pareikštą ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatoriaus D. K. galėjimo testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

19Bendrasis sutuoktinių testamentas yra dvišalis sandoris, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį (CK 5.43 str.). Bendrajame sutuoktinių testamente sutuoktiniai gali nurodyti, kas paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 str. 2 d.). Tokiu būdu sutuoktiniai bendru sutikimu nusprendžia dėl jiems priklausančio turto palikimo jiems mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Asmenų, kurie sudarydami testamentą nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieškinį šiuo pagrindu gali pareikšti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005).

20Valia ir jos tinkama išraiška yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012). Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

21Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).

22Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta testatoriaus D. K. teismo psichiatrijos pomirtinė ekspertizė, kurią atlikusi ekspertė padarė kategorišką išvadą, jog D. K., miręs (duomenys neskelbtini), sudarydamas testamentą, patvirtintą 2006 m. spalio 11 d. Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kadangi testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – subkortikaline kraujagysline demencija. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais, sprendė, jog eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių dėl D. K. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ginčijamo testamento sudarymo metu nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, su ekspertizės išvada nesutiko. Apeliacinės instancijos teismo manymu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teismo ekspertizės išvada yra nepagrįsta, nepagrįstai priimdamas sprendimą ja nesivadovavo, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvados pagrįstumu.

23Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį ekspertizės aktą, neturi pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog šis ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, paskyręs byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pateikė ekspertinei įstaigai civilinę bylą, teismo nutartį ir medicininius dokumentus (b.l. 2, t. II). Atsakovų argumentai, kad teismo ekspertizės aktas vertintinas kritiškai dėl to, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, laikytini nepagrįstais, kadangi ekspertui buvo pateikta visa tuo metu byloje esanti medžiaga, o prašymą apklausti liudytojus S. J. ir Z. V. atsakovai pateikė jau atlikus ekspertizę, dėl ko minėtų liudytojų parodymai atliekant ekspertizę objektyviai negalėjo būti įvertinti. Tačiau atsakovai, jiems žinant nurodytas aplinkybes, neprašė paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės padarytų išvadų. Atsakovai konkrečiai nenurodė, kokie byloje esantys rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti ekspertizę atlikusiai ekspertei, todėl atsakovų argumentai dėl ekspertizės akto neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikytini nepagrįstais.

24Kaip matyti iš teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų duomenų, testatoriui D. K. dar 2001 m. rugsėjo mėnesį buvo diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė demencija. Jau kreipimosi į gydymo įstaigą 2001 metais metu testatorius skundėsi atminties sutrikimais, tuo, kad blogiau susitvarko su darbu. Nors testatorius tuo metu buvo sąmoningas, orientuotas, tačiau nepilnai ir netiksliai nurodė datas, jam diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas (F 06.7). Remiantis ekspertizės akte pateiktais duomenimis nustatyta, kad testatorius 2006 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatyti smegenų encelofatijos ir atrofijos požymiai, patvirtinta vasculinės demencijos diagnozė, konstatuota, kad ligonis nedarbingas ir jam tikslinga nustatyti nedarbingumo lygį. 2006 m. rugsėjo 28 d., t. y. prieš pat ginčijamo testamento sudarymą, testatorius kreipėsi į psichikos sveikatos centrą, kur jo žmona paaiškino, jog jau apie 5 metus blogėja testatoriaus atmintis (kas atitinka duomenis apie tai, kad dar 2001 metais testatorius kreipėsi į gydymo įstaigą dėl atminties sutrikimų), jam sunku skaičiuoti, pasimetęs, neranda daiktų. Nustatyta, kad testatorius dezorientuotas laike, psichomotoriškai sulėtintas, sutrikusi dėmesio koncentracija, nekritiškas, MMSE – 16 ir testatoriui nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. Taip pat nustatyta, kad kontaktas formalus, atminties procesai ryškiai nusilpę, dėmesio koncentracija apsunkinta, sutrikusi orientacija laike, adaptacinis elgesys. Kaip kad nurodė pati žmona, reikia padėti apsirengti, paduoti valgyti, pasitaiko, kad pasišlapina į kelnes, nesugeba atlikti namų ruošos darbų, neatsimena neseniai buvusių įvykių ir orientuojasi tik labai gerai žinomoje vietoje, dažnai būna abejingas, didėja apatiškumas. 2006 m. spalio 19 d. testatorius skundėsi prasta atmintimi, nors kontaktui prieinamas, į klausimus atsako, tačiau dezorientuotas laike, sutrikęs dėmesys, be veiklos, be interesų, dalinai kritiškas. Ekspertizės akte konstatuota, kad palaipsniui krito kognityvinių funkcijų balas: 2006 m – 16 balų, 2007 m. – 14 balų, 2008 m. – 8 balai, o 2011 m. – 1 balas (b.l. 5–8, t. II), kas tik patvirtina, jog kraujagyslinė demencija vystosi palaipsniui, laikui einant paciento būklė vis sunkėja, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta ekspertė V. M.. Minėta ekspertė, remdamasi pateiktais duomenimis, padarė kategorišką išvadą, kad testatorius D. K., kuriam buvo diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė demencija, testamento sudarymo metu 2006 m. spalio 11 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nors bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas suabejojo ekspertizės akte pateikta išvada ir nurodė, kad iš pateikto ekspertizės akto nėra aišku, kada testatoriaus sveikatos būklė tapo tokia, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau ekspertizės akto duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad testatoriaus būklė akivaizdžiai pablogėjo dar prieš pat ginčijamo testamento sudarymą ir palaipsniui vis labiau blogėjo. Nuodytą išvadą pagrindžia medicininiuose dokumentuose esantys įrašai apie testatoriaus apsilankymus gydymo įstaigose nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio. Liudytojas S. J. parodė, kad testatorius pas jį lankėsi ir 2006 metų sausio mėnesį, tačiau dažnesni vizitai gydymosi įstaigose tapo tik 2006 metų rudenį. Būtent nurodytu metu ir buvo sudarytas ginčijamas testamentas, kas sudaro pagrindą spręsti, kad testamentas buvo sudarytas jau pablogėjus testatoriaus sveikatos būklei. Ekspertizės akte esantys duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę tiek prieš pat ginčijamo testamento sudarymą, tiek ir po to yra išsamūs, pakankami ir leidžiantys konstatuoti testatoriaus būklę testamento sudarymo metu. Nors atsakovė A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad apsilankymo pas gydytojus metu buvo pateikiami netikslūs duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę tam, kad būtų gaunamas geresnis gydymas, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo.

25Ekspertizės akto išvados paremtos testatoriaus medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę nuo 1995 metų iki pat testatoriaus mirties, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir liudytojų, apklaustų byloje iki ekspertizės byloje paskyrimo, parodymais. Nors ekspertizę atlikusiai ekspertei ir buvo žinomi byloje apklaustų liudytojų bei byloje dalyvaujančių asmenų parodymai apie testatoriaus sveikatos būklę, tačiau šie duomenys ekspertizę atlikusiai ekspertei nesudarė pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių duomenų patikimumu. Nors byloje apklausti liudytojai, išskyrus V. P., nesuabejojo testatoriaus sugebėjimu suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu bei išreikšti tikrąją savo valią dėl testamento turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma, taip pat atsakovų bei trečiojo asmens paaiškinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu.

26Spręsdamas dėl ekspertizės išvados nepagrįstumo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas rėmėsi atsakovų bei trečiojo asmens, t. y. testamentą patvirtinusios notarės paaiškinimais apie testatoriaus sveikatos būklę, tačiau minėti asmenys yra suinteresuoti palankia jiems bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti šių asmenų parodymus. Ginčijamame testamente esantis įrašas „Testatorių veiksnumu įsitikinau“ (b.l. 12, t. I), taip pat testamentą patvirtinusios notarės paaiškinimai, kad jai nekilo abejonių dėl testatorių veiksnumo, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi reikiamo medicininio išsilavinimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog testatorius D. K. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas paneigiančiais eksperto išvados pagrįstumą laikė ir liudytojų S. J., gydžiusio testatorių, bei slaugos darbuotojos Z. V. parodymus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių liudytojų parodymų visuma nesudaro pagrindo nepagrįsta laikyti teismo ekspertizės išvadą dėl testatoriaus nesugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę. Liudytojas S. J. parodė, kad 2006 m. D. K. daugelį savo funkcijų galėjo valdyti, orientavosi, pakankamai normaliai bendravo, į klausimus atsakydavo pagal prasmę, atminties sutrikimai buvo silpni, pakankamai orientavosi situacijoje, aplinkoje, tik ne viską teisingai lokalizuodavo laike, tuo metu didesnių sutrikimų dar nebuvo pastebėta. Tačiau šio liudytojo parodymai prieštarauja teismo ekspertizės akte nurodytiems medicininiuose dokumentuose testatorių gydžiusio gydytojo įrašams, padarytiems 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2006 m. spalio 19 d., kur nurodyta, kad testatorius psichomotoriškai sulėtintas, sutrikusi dėmesio koncentracija, nekritiškas, nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, kontaktas formalus, atminties procesai ryškiai nusilpę, dėmesio koncentracija apsunkinta, sutrikusi orientacija laike, adaptacinis elgesys, sutrikęs dėmesys, be veiklos, be interesų, dalinai kritiškas. Teisėjų kolegijos manymu, testatoriaus apsilankymų gydymo įstaigose metu jį gydžiusio gydytojo testatoriaus sveikatos būklės vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo atliekamas tuo pačiu metu, yra objektyvesnis ir patikimesnis, nei kad liudytojų parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nuo nustatinėjamų aplinkybių praėjus 8 metams. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui neatmetama suklydimo galimybė, o kartu ir netikslus nustatinėjamų aplinkybių vertinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai remdamasis testatorių gydžiusio gydytojo S. J. ir slaugos darbuotojos Z. V. parodymais apie testatoriaus būklę jo apsilankymų gydymo įstaigoje metu sprendė, kad testatoriaus būklė buvo geresnė nei kad ji apibūdinta medicininiuose dokumentuose. Paminėtina, kad slaugos darbuotoja Z. V. neturi tinkamo medicininio išsilavinimo vertinti pacientų psichinę būklę, todėl jos subjektyvus testatoriaus būklės vertinimas negali paneigti remiantis objektyviais duomenimis paremtos eksperto išvados. Analogiški argumentai pasakytini ir apie kitus byloje apklaustų liudytojų parodymus. Be to, kad liudytojai, kurių parodymais remdamasis teismas sprendė apie gerą testatoriaus sveikatos būklę, kaip kad pagrįstai nurodė apeliantė, yra artimais santykiais susiję su atsakove asmenys, dėl ko jų parodymai gali būti neobjektyvūs, minėti asmenys testatoriaus sveikatos būklę vertino neturėdami tam reikiamų medicininių žinių ir tik remdamiesi testatoriaus veikla jam gerai žinomoje aplinkoje ir tarp jam gerai žinomų asmenų, t. y. ką jis veikė namuose, klinikoje kalbėdamas apie jam gerai žinomus reikalus. Nurodyta aplinkybė svarbi vertinant testatoriaus sveikatos būklę, kadangi atsakovė apsilankymo pas gydytojus 2006 m. rugsėjo 28 d. metu nurodė, jog testatorius orientuojasi tik labai gerai jam žinomoje aplinkoje, o daugelis apklaustų liudytojų parodė, jog jiems nekėlė abejonių testatoriaus elgesys tuo metu, kai jis būdavo namuose, klinikoje, t. y. testatoriui itin gerai žinomoje aplinkoje. Be to, daugelis liudytojų parodė apie testatoriaus sveikatos būklę 2005 metais, iki testatoriaus sveikatos būklės pablogėjimo, o daugelis patvirtino, kad 2007 metais testatoriaus sveikatos būklė jau buvo pablogėjusi. Liudytojai konkrečiai nedetalizavo, kada 2007 metais konkrečiai pablogėjo testatoriaus sveikatos būklė, o įvertinus tai, kad liudytojai parodymus davė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nustatinėjamų įvykių, neatmetama galimybė, kad liudytojai klysta dėl laikotarpio, kada testatoriaus būklė pradėjo blogėti. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos V. P. parodymus apie testatoriaus sveikatos būklę 2006 metų pavasarį. Teismas minėtos liudytojos parodymus vertino kritiškai remdamasis vien tuo, kad ji testatoriaus beveik nelankė, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu. Paminėtina, kad eksperto išvadoje yra pripažinta, jog D. K. ligai būdinga prašviesėjimo periodai, taip vadinami „liuicidiniai langai“, tačiau tas prašviesėjimas nebūna pilnas, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ar dienų. Išvadoje nurodyta, jog jų metu gali pagerėti atmintis, trumpam pagerėti orientacija, bet kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma išlieka, psichinė būsena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinką ir situaciją. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, sudaro pagrindą spręsti, jog tokių prašviesėjimo periodų metu tiek atsakovai, tiek ir liudytojai negalėjo objektyviai vertinti D. K. būklės, kadangi ji galėjo atrodyti geresnė, nei kad realiai yra. Tačiau net ir tokių prašviesėjimo periodų metu kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma išlieka, psichinė būsena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinką ir situaciją, dėl to net ir tokių pagerėjimų metu negalima pripažinti, kad testatorius sugebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog kiti byloje esantys įrodymai paneigia teismo ekspertizės išvados pagrįstumą. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada apie testatoriaus nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti padaryta įvertinus testatoriaus sveikatos būklę prieš pat ginčijamo sandorio sudarymą, taip pat ir po to, todėl abejoti šios išvados pagrįstumu, vertinant ją visų kitų įrodymų kontekste, nėra pagrindo. Paminėtina, kad byloje apklausti liudytojai konkrečiai nepatvirtino aplinkybių apie testatoriaus sveikatos būklę ginčijamo sandorio sudarymo metu, todėl šių liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatoriaus sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Teismas ekspertizės išvadą, padarytą remiantis objektyviai gautais duomenimis, paneigė subjektyviais suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei liudytojų parodymais, kas, teisėjų kolegijos manymu, sudaro pagrindą spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių laikytini tikslesniais, todėl nesant kitų neginčijamų įrodymų apie testatoriaus sveikatos būklę ginčijamo testamento sudarymo metu, nėra pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvados pagrįstumu. Teismo ekspertizės išvadoje esant kategoriškai išvadai, kad testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatoriaus D. K. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu.

28Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamame testamente testatorių patvarkymai dėl jiems priklausančio turto yra protingi ir naudingi abiems sutuoktiniams, tačiau, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, bylą nagrinėjęs teismas nevertino aplinkybių, kodėl į testamentą nebuvo įtraukta ir apeliantė. Nors atsakovai nurodė, kad pats testatorius nenorėjo į testamentą įtraukti savo dukros, kuri gimė jo pirmosios santuokos metu, tačiau nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos. Pagal ginčijamą testamentą mirus abiems sutuoktiniams turtas paliekamas ne tik testatorių sūnui T. K., bet ir atsakovės A. K. dukrai G. M., todėl nėra aišku, kodėl ginčijamu testamentu į testamentinių įpėdinių ratą nėra įtraukta ir apeliantė, kaip testatoriaus dukra. Konkrečių priežasčių, dėl kurių apeliantė nebuvo įtraukta į testamentą atsakovai nenurodė, o nesant byloje duomenų apie tai, kad testatorius ir jo dukra būtų susipykę, nebendravę ar dėl kitokių priežasčių testatorius būtų priėmęs sprendimą dėl apeliantės neįtraukimo į įpėdinių ratą, abejotina, jog tėvas būtų neįtraukęs savo dukros į sudaromą testamentą. Nurodytos aplinkybės, taip pat išvada, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sudaro pagrindą apeliantės ieškinį tenkinti ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu.

29Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą iš naujo paskirstomos byloje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 41,68 Eur (143,90 Lt) žyminį mokestį (b.l. 4, t. I) ir 389,39 Eur (1344,50 Lt) už ekspertizės atlikimą (b.l. 145, t. I). Iš viso ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 431,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis po 143,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

30Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 41,99 Eur (145 Lt) žyminį mokestį. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis po 14 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, netenkintinas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo.

31Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

32Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

33Ieškinį tenkinti.

34Pripažinti negaliojančiu D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

35Priteisti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 143,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1–3, t. I), kuriame prašė... 5. Atsakovai atsiliepime į ieškinį (b.l. 19–21, t. I) prašė ieškinį... 6. Trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P. atsiliepime... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b.l.... 9. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. K., kuris buvo ieškovės... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu (b.l. 71–76, t. II) ieškovė prašo panaikinti Jonavos... 12. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 81–86, t. II) prašo... 13. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 16. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 17. Byloje kilo ginčas dėl bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo, t. y. ar... 18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d. D. K. ir A. K.... 19. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra dvišalis sandoris, kuris išreiškia... 20. Valia ir jos tinkama išraiška yra labai svarbus testamento kaip sandorio... 21. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant panašaus... 22. Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta testatoriaus D. K. teismo psichiatrijos... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį ekspertizės aktą, neturi... 24. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų duomenų,... 25. Ekspertizės akto išvados paremtos testatoriaus medicininiuose dokumentuose... 26. Spręsdamas dėl ekspertizės išvados nepagrįstumo bylą nagrinėjęs... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia,... 28. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamame... 29. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą iš naujo... 30. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra... 31. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą... 33. Ieškinį tenkinti.... 34. Pripažinti negaliojančiu D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11... 35. Priteisti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš... 36. Priteisti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš...