Byla e2-10749-587/2018
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, Simonai Manstvilaitei dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Armedika“ ir Ko atstovams adv. S. P. ir A. T., atsakovui A. T. ir jo atstovei adv. pad. A. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Armedika“ ir Ko ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovė UAB „Armedika“ ir Ko yra išmokėjusi atsakovui A. T. visas su darbo santykiais susijusias išmokas ir nėra pagrindo išieškoti iš UAB „Armedika“ ir Ko atsakovo A. T. naudai 1233,29 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais bei 1969,12 netesybų, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė pilnai palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Ieškovės atstovai teismo posėdyje paaiškino ir ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
    1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. ( - ) A. T. prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti iš UAB „Armedika“ ir Ko ieškovo A. T. naudai 1233,29 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais bei 1969,12 netesybų. Ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra motyvuotas, jame nėra pateikta darbo ginčo bylos duomenų analizės, iš sprendimo negalima spręsti, kokiais duomenimis remdamasi komisija laikė, kad atsakovui neišmokėtas darbo užmokestis.
    2. Atsakovas A. T. 2007 m. gruodžio 10 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu pradėjo dirbti UAB „Armedika“ ir Ko projektų vadovo pareigose, o nuo 2014 m. gegužės 15 d. dirbo UAB „Armedika“ ir Ko direktoriaus pareigose. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta 2017 m. spalio 31 d. Darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
    3. Atsakovas A. T. iki atleidimo iš darbo ėjo UAB „Armedika“ ir Ko direktoriaus pareigas, t. y. vienasmenis valdymo organas, organizuojantis bei vykdantis bendrovės veiklą, turintis teisę disponuoti įmonės turtu, kartu ir darbdavio atstovas, atliekantis darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Atsakovas taip pat buvo ir yra UAB „Armedika“ ir Ko ir akcininkas. Atsakovas A. T. iš darbo atleistas pačiam prašant, tai reiškia, jog jam buvo žinoma apie būsimą atleidimą iš darbo ir iš to kilsiančią darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti atleidimo dieną. Atsakovas A. T. atliko ir eilę veiksmų prieš išeinant iš darbo. Atsakovas 2017 m. spalio 27 d. įgaliojo savo sutuoktinę ir persikėlė eilę telefono abonento numerių, tame tarpe ir savo telefono abonento numerį į savo individualią įmonę A. T. įmonę „Armedika“. Atsakovas 2017 m. spalio 27 d. prašymais neteisėtai perėmė ir UAB „Armedika“ ir Ko domeną armedika.com, įregistruotą UAB „Armedika ir Ko“ vardu, bei UAB „Armedika“ ir Ko užsakytas ir turėtas paslaugas (talpinimo plano paketą), už kurias iki 2018 m. rugsėjo 16 d. sumokėjo UAB „Armedika ir Ko“ ir kurias persikėlė sau iš ID3579. Atsakovui apie būsimą atleidimą iš darbo buvo žinoma ir pats atsakovas turėjo išspręsti pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl jam pačiam priklausančių išmokų išmokėjimo, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas nei atleidimo iš darbo dieną, nei iš karto po jos neperdavė UAB „Armedika“ ir Ko naujai išrinktam bendrovės direktoriui bendrovės dokumentų, turto ir spaudo, ir faktiškai kontroliavo bendrovės veiklą. Nebuvo objektyvių kliūčių pačiam atsakovui išspręsti pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl priklausančių išmokų išmokėjimo. Esant atsakovo kaltei, ieškovei neatsiranda pareigos mokėti išmoką, nustatytą DK 147 straipsnio 2 dalimi, nes tam nėra vienos iš būtinų sąlygų.
    4. Atsakovas žinojo ir apie jam išmokėtą avansą, kurio jis negrąžino. Aplinkybės, kad atsakovas, kaip įmonės akcininkas ir darbuotojas, bendrovės direktorius, gavo įmonės lėšas bei nenurodė ir įrodymais nepagrindė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jis negrąžino jam išmokėto ir nepanaudoto avanso, patvirtina, jog buvo teisinis pagrindas tokias lėšas įskaityti į darbo užmokesčio sumą. DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog išskaita iš darbo užmokesčio gali būti daroma grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms, kas apima ir negrąžintą avansą. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti atliekamos darbdavio nurodymu (įsakymu), kas ir buvo šiuo atveju padaryta (DK 150 str. 3 d.). Ieškovė UAB „Armedika“ ir Ko su atsakovu pilnai atsiskaitė, ką patvirtina 2017 m. lapkričio 17 d. bei 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymai. UAB „Armedika“ ir Ko yra išmokėjusi atsakovui A. T. visas su darbo santykiais susijusias išmokas ir nėra pagrindo išieškoti iš UAB „Armedika“ ir Ko atsakovo A. T. naudai 1233,29 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais bei 1969,12 netesybų.
  3. Atsakovas A. T. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. ( - ) palikti galioti. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino ir atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad :
    1. ieškovė neginčija tos faktinės aplinkybės, kad atsiskaitymas su atsakovu buvo pavėluotas, t. y. ne jo atleidimo dieną, o 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau ieškovė siekia įrodyti, kad dėl laiku nesumokėtų išmokų, išmokamų darbuotojui nutraukiant darbo sutartį, yra kaltas pats atsakovas, dėl ko ieškovei neatsiranda pareiga mokėti išmoką, nustatytą DK 147 straipsnio 2 dalyje.
    2. Atsakovo darbdavys darbo kodekso prasme yra UAB „Armedika“ ir Ko, o sutinkamai su Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 3–5 dalimis, darbdavio atstovas darbo teisiniuose santykiuose atsakovo atžvilgiu yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Sisteminė ABI 37 straipsnio 3-5 dalių analizė leidžia daryti išvadą, jog darbo santykių įforminimą su bendrovės vadovu, t. y. darbo sutarties pasirašymą, atlieka bendrovės valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys. Analogiškai tie patys subjektai įformina ir bendrovės vadovo darbo santykių nutraukimą, atsiskaitymą. Atsakovo darbo sutarties nutraukimą pasirašė A. T., kaip darbdavio įgaliotas asmuo. A. T. nuo 2017 m. lapkričio 2 d. buvo paskirtas naujuoju bendrovės direktoriumi.
    3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra plačiai pasisakęs dėl DK 141 straipsnio 3 dalies (dabartinės redakcijos 147 str. 2 d.) teisės normos taikymo. Teismas pažymėjo, kad DK 141 straipsnio 3 dalies taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: (I) neatsiskaitymo laiku faktą ir (II) faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Šiuo atveju reikalinga įvertinti, ar atsakovui, kaip darbuotojui, ir kaip darbdaviui, buvo žinoma apie priimtą sprendimą dėl atleidimo iš darbo, ir ar tokie atsakovo, kaip darbuotojo, veiksmai kaip bendrovės dokumentų, turto, spaudo neperdavimas naujai išrinktam bendrovės vadovui, buvo reikšmingi dėl savalaikio atsiskaitymo atleidimo dieną.
    4. Kaip matyti iš 2017 m. spalio 30 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole atliktos pastabos, atsakovas A. T. susirinkime tik įteikė atsistatydinimo iš direktoriaus pareigų prašymą, atsakovas nedalyvavo susirinkime ir jo pateikto prašymo svarstyme, jam nebuvo žinoma ir jo prašymo svarstymo rezultatai. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu atsiranda prievolė atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu, yra 2017 m. spalio 30 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (protokolas Nr. A2017-10/30), kuriuo buvo nuspręsta atleisti atsakovą iš darbo 2017 m. spalio 31 d. Šis dokumentas buvo bendrovės dispozicijoje, todėl nebuvo jokių kliūčių jo įgyvendinimui. Kiti atleidimui įforminti ir išmokai apskaičiuoti reikalingi dokumentai, kaip pvz. darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, įsakymų registras, finansinė-buhalterinė dokumentacija, darbo užmokesčio žiniaraščiai ir pan., taip pat buvo ieškovės, o ne atsakovo dispozicijoje. Darbo sutartis ir jos nutraukimo įforminimas buvo atliktas 2017 m. spalio 31 d., kas reiškia, jog minėtas dokumentas buvo bendrovėje ir nebuvo jokio pagrindo neatsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną.
    5. 2017 m. lapkričio 6 d. Grąžinimo aktas Nr. 2017-11/06-1, kuriuo atsakovas ieškovei perdavė: statoil kortelę, CITADELE Business banko kortelę, įmonės antspaudą ir mob. telefoną, patvirtina, jog atsakovas neturėjo savo žinioje dokumentų, reikalingų atsiskaitymui su juo atlikti.
    6. Išmokėtinas sumas, nepanaudotas atostogas atsakovo darbo laikotarpiu apskaičiuodavo ieškovės vyr. buhalterė, ji taip pat parengdavo bankui mokėjimo nurodymus, o bankines operacijas, banko sąskaitos valdymą bei vyr. buhalterės parengtų mokėjimo nurodymų tvirtinimą atlikdavo įgaliotas tuo metu projekto vadovo pareigas ėjęs A. T.. Nei spaudo, nei dokumentų ar kito turto neperdavimas niekaip netrukdė A. T. visomis dienomis atlikti bet kokius mokėjimus. Atsakovas neturėjo elektroninių kodų generatorių ar kitą analogišką prietaisą, dėl ko ieškovė nebūtų galėjusi laiku atlikti mokėjimo pavedimo atsakovui. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas faktiškai kontroliavo bendrovės veiklą, yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsta, visiškai nereikšminga sprendžiant savalaikio atsiskaitymo su atsakovu klausimą.
    7. Atsakovas neneigia fakto, jog jis gavo avansą prekių pirkimui, tačiau atsakovas ieškovei po 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė 2017 m. spalio 23 d. pinigų išmokėjimo R. P. pagal 2015 m. gegužės 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2015- 05/25-1 kvitą Nr. 2017-1023-1 1430 Eurų sumai, kas reiškia, jog tiek 2017 m. gruodžio 19 d. pavedimo atlikimo metu, tiek ir ieškinio rengimo metu ieškovei buvo žinoma, kad atsakovo skolos ieškovei likutis yra tik 72,54 Eurai (1502,54 Eur - 1430 Eur), bet ne 1233,29 Eur. Todėl ieškovė nepagrįstai ir be jokio juridinio pagrindo išskaitė 1233,29 Eur sumą iš atsakovui mokėtinos sumos.
    8. DK 150 str. nuostatos dėl išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik egzistuojant darbo teisiniams santykiams, t. y. tik iš darbuotojo darbo užmokesčio, priėmus įsakymą padaryti išskaitą, ir tai atliekant ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo atsiradusio išskaitos pagrindo sužinojimo (DK 150 str. 1, 3 d.). Atsakovo darbo teisiniai santykiai baigėsi 2017 m. spalio 31 d. Iki šios dienos jokio įsakymo dėl išskaitymo iš atsakovo darbo užmokesčio priimta nebuvo. Joks įsakymas dėl išskaitymo iš atsakovui mokėtinų išmokų po 2017 m. spalio 31 d., t. y. pasibaigus darbo teisiniams santykiams, taip pat negalėjo būti priimtas, nes pasibaigus darbo teisiniams santykiams žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne DK teisės normų, o CK nustatyta tvarka tinkamai atlikus įskaitymo procedūrą arba teisme, jei darbuotojas atsisako geranoriškai jas grąžinti. Net jei po atsakovo atleidimo iš darbo ir buvo priimtas ieškovės įsakymas dėl išskaitymo iš atsakovui mokėtinos sumos, atsakovas apie tai nebuvo nei informuotas, nei supažindintas, jokio ieškovės pranešimo dėl įskaitymo atsakovas, kaip numatyta CK 6.131 str., nėra gavęs. Ieškovės atliktas 1233,29 Eur išskaitymas iš atsakovui mokėtinos sumos yra nepagrįstas ir neteisėtas.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Byloje nustatytos aplinkybės
  1. nustatyta, kad atsakovas A. T. dirbo UAB „Armedika ir ko“ direktoriumi, 2017 m. spalio 25 d. parašė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2017 m. spalio 31 d. pagal LR DK 55 str. 1 d. (savo noru), tai matyti iš darbo sutarties, ieškovo prašymo (el. b. 1 t. b.l. 11, 12). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų abi šalys pripažįsta, kad atsakovui apie atleidimą buvo pranešta 2017 m. spalio 30d vakare telefonu, elektroniniu paštu, kad jis atleistas nuo 2017 m. spalio 31 d. , t.y. jau pasibaigus darbo laikui. Ieškovui neatsiskaičius su atsakovu atleidus iš darbo šis kreipėsi į Darbo ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri nutarė išieškoti iš ieškovo atsakovui su darbo santykiais susijusias išmokas (el. b. 1 t. 7-9 psl.).
  2. Ieškovė neginčija tos faktinės aplinkybės, kad atsiskaitymas su atsakovu buvo pavėluotas, t.y. atsiskaityta buvo ne jo atleidimo dieną, o 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir ieškovės pateikti paskaičiavimai, mokėjimo nurodymai (el. b. l. 28-37, 1 t.).
  3. Ieškovės atstovai nurodo, kad atsakovas pats būdamas direktoriumi, žinojo nuo kada paprašė būti atleidžiamas iš darbo, todėl pats galėjo sau išsimokėti visas priklausančias sumas išeinant iš darbo, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodo, kad jis buvo gavęs lėšų avansą, kurio negrąžino, todėl ieškovė turėjo teisę išskaityti šias sumas iš atsakovui priklausančių išmokėti atleidžiant iš darbo sumų, ką ieškovė ir padarė. Ieškovė šiai dienai nėra skolinga atsakovui. Atsakovas nesutinka, kad jis negrąžino lėšų, nurodė, kad tie pinigai išleisti atsiskaitymui už atsakovę su trečiaisiais asmenimis.
  4. Teismas su ieškovės argumentais nesutinka. Kaip pripažįsta abi šalys atsakovas apie atleidimą iš darbo nuo 2017 m. spalio 31 d. sužinojo 2017 m. spalio 30 d. vakare, telefonu, elektroniniu paštu. Taigi nuo atleidimo momento atsakovas nebėra ieškovės direktorius ir nebegali spręsti su bendrovės finansais susijusių klausimų, taip pat ir išsimokėti sau išeinant iš darbo priklausančių išmokėti sumų. Teismo įsitikinimu tai turėjo atlikti naujai paskirtas bendrovės direktorius ar spręsti akcininkų susirinkimas.
  5. Naujai paskirtas ieškovės direktorius nusprendė, kad atsakovas bendrovei liko skolingas, todėl padarė išskaitas iš atsakovui priklausančių išmokėti sumų vadovaujantis DK 150 str., kuris numato išskaitas iš darbuotojo, t.y. dirbančio asmens darbo užmokesčio.
  6. DK 150 str. 1 d. 4 p. numato, kada išskaita gali būti daroma nutraukus darbo sutartį. Be to šiuo atveju tarp šalių kyla ginčas ar avansu gauti pinigai buvo panaudoti bendrovės interesais, tai teismo nuomone jau yra ginčo dalykas, dėl kurio gali būti reiškiamas atskiras ieškinys dėl žalos atlyginimo, negrąžintų lėšų ar kt. Darbuotojas jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas atleidžiant iš darbo turi gauti besąlygiškai (DK 147 str. 146 str. 2 d.).
  7. Argumentai išsakyti posėdžio metu apie automobilio pirkimą, jo grąžinimą, dokumentų perdavimą, ir kitus su buvusiais darbo santykiais susijusiais klausimais teismas laiko nesvarbiais, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas bylą nagrinėja tik šio darbo ginčo, t.y. atsiskaitymo su atleistu atsakovu apimtyje bei ribose.
  8. Ieškovė neginčija tos faktinės aplinkybės, kad atsiskaitymas su atsakovu buvo pavėluotas, t.y. ne jo atleidimo dieną, o 2017 m. lapkričio 17 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d., tačiau ieškovė siekia įrodyti, kad dėl laiku nesumokėtų išmokų, išmokamų darbuotojui nutraukiant darbo sutartį, yra kaltas pats atsakovas, dėl ko ieškovei neatsiranda pareiga mokėti išmoką, nustatytą DK 147 str. 2 d.
  9. LR DK 147 str. 2 d. numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
  1. Teismo argumentai
  1. LR DK 146 str. 2 d. įtvirtinta prievolė visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitarė kitaip, o taip pat DK 147 str. 2 d. numatyta prievolė mokėti netesybas uždelsus atsiskaitymą, priskirtina darbo sutarties šaliai – darbdaviui. Pagal LR DK 21 str. 3 d. darbdaviu yra laikomas asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Šiuo atveju atsakovo darbdavys darbo kodekso prasme yra UAB „Armedika" ir Ko, o sutinkamai su LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABI) 37 str. 3,4,5 dalimis, darbdavio atstovas darbo teisiniuose santykiuose atsakovo atžvilgiu yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbo santykių įforminimą su bendrovės vadovu, t.y. darbo sutarties pasirašymą, atlieka bendrovės valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba - visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Analogiškai tie patys subjektai įformina ir bendrovės vadovo darbo santykių nutraukimą, atsiskaitymą ir kt., kas reiškia, jog prievolė užtikrinti savalaikį ir tinkamą atsiskaitymą su atsakovu tenka visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotam asmeniui. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad atsakovo darbo sutarties nutraukimą pasirašė A. T., kaip darbdavio įgaliotas asmuo. A. T. nuo 2017 m. lapkričio 2 d. buvo paskirtas ir naujuoju bendrovės direktoriumi. Ieškovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai taip pat patvirtina, jog A. T. buvo apskaičiuotos visos jam priklausančios išmokėti sumos, kurių išmokėjimui nebuvo jokių kliūčių, priklausančių nuo paties atsakovo.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra plačiai pasisakęs dėl DK 141 straipsnio 3 dalies (dabartinės redakcijos 147 str. 2 d.) teisės normos taikymo. Teismas pažymėjo, kad DK 141 str. 3 d. taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: (1) neatsiskaitymo laiku faktą ir (2) faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Taigi, šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „ Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. ]. v. UAB „ Geotechnikos grupė", bylos Nr. 3K-3-305/2009).
  3. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė pagrinde įrodinėja atsakovo, kaip darbdavio, bet ne kaip darbuotojo, neva netinkamą veikimą, t.y. atsakovo, kaip darbdavio atstovo, pareigos visiškai atsiskaityti atleidimo dieną nevykdymą, pagal kompetenciją privalomo spręsti klausimo dėl išmokų išmokėjimo neišsprendimą, t.y. netinkamą atsakovo, kaip įmonės vadovo pareigų atlikimą. Tuo tarpu atsakovo, kaip darbuotojo, kaltę ieškovė nurodo tai, kad atsakovas nei atleidimo iš darbo dieną, nei iš karto po jos neperdavė UAB „Armedika " ir Ko naujai išrinktam direktoriui bendrovės dokumentų, turto ir spaudo, faktiškai kontroliavo bendrovės veiklą.
  4. Taigi, sprendžiant, ar atsakovas, kaip darbuotojas, yra kaltas dėl savalaikio neatsiskaitymo ir ar yra pagrindas taikyti DK 147 str. 2 d. teisės normą, reikalinga įvertinti, ar atsakovui, kaip darbuotojui, ir kaip darbdaviui, buvo žinoma apie priimtą sprendimą dėl atleidimo iš darbo, ir ar tokie atsakovo, kaip darbuotojo, veiksmai kaip bendrovės dokumentų, turto, spaudo neperdavimas naujai išrinktam bendrovės vadovui, buvo reikšmingi dėl savalaikio atsiskaitymo atleidimo dieną.
  5. Kaip matyti iš 2017 m. spalio 30 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole atliktos pastabos, atsakovo A. T. dalyvavimas susirinkime pasireiškė tik atsistatydinimo iš direktoriaus pareigų prašymo įteikimu (el. b. 53-106, 1 t.). Taigi, atsakovas susirinkime nedalyvavo, jo pateikto prašymo svarstyme taip pat nedalyvavo, jam nebuvo žinoma ir jo prašymo svarstymo rezultatai, t.y. ar prašymas patenkintas, ar ne. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. lapkričio 10 d. elektroniniai laiškai su prašymu gauti 2017 m. spalio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovės elektroninis laiškas.
  6. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu atsiranda prievolė atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu, yra 2017 m. spalio 30 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas (protokolas Nr. A2017-10/30), kuriuo buvo nuspręsta atleisti atsakovą iš darbo 2017 m. spalio 31 d. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (atsakovo 2017m. lapkričio 9 d. elektroninio laiško, ieškovės direktoriaus A. T. 2017 m. lapkričio 10d. elektroninio laiško), pastarasis dokumentas buvo bendrovės žinioje, kas reiškia, jog nebuvo jokių kliūčių jo įgyvendinimui.
  7. Kiti atleidimui įforminti ir išmokai apskaičiuoti reikalingi dokumentai, kaip pvz. darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, įsakymų registras, finansinė-buhalterinė dokumentacija, darbo užmokesčio žiniaraščiai ir pan., taip pat buvo ieškovės, o ne atsakovo dispozicijoje. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, darbo sutartis ir jos nutraukimo įforminimas buvo atliktas 2017 m. spalio 31d. , kas reiškia, jog minėtas dokumentas buvo bendrovėje ir nebuvo jokio pagrindo neatsiskaityti su atsakovu jo atleidimo dieną. Ieškovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, atlikti paskaičiavimai dėl atsakovui priskaitytų ir išmokėtinų sumų, atsakovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis taip pat buvo bendrovėje, kas patvirtina, jog 2017 m. spalio 31 d. apskaičiuoti ir išmokėti atsakovui priklausančią išmoką taip pat nebuvo jokių kliūčių.
  8. Atsakovo neperduotas turtas, niekaip negalėjo įtakoti ir kliudyti ieškovei apskaičiuoti ir išmokėti atsakovui visas priklausančias išmokas jo atleidimo iš darbo dieną. Taigi, ieškovė, galėjo pilnai ir laiku atsiskaityti su atsakovu jo atleidimo iš darbo dieną. Atsakovas, atleidus jį iš darbo jau nebegalėjo sau išsimokėti jokių sumų iš ieškovo sąskaitų.
  9. Tuo tarpu ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovas faktiškai kontroliavo bendrovės veiklą, yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsta. Juo labiau, kad kaip matyti iš 2017 m. spalio 30 d. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. A2017-10/30, nuo 2017 m. lapkričio 2 d. jau buvo paskirtas naujas ieškovės direktorius, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas iki 2017 m. lapkričio 6 d. turėjo savo žinioje statoil kortelę, CITADELE Business banko kortelę, įmonės antspaudą ir mob. telefoną, nepatvirtina nei tai, kad atsakovas faktiškai kontroliavo bendrovės veiklą, nei patvirtina, kad dėl tokio turto neperdavimo, buvo sudarytos kliūtys ieškovei atsiskaityti su atsakovu.
  10. Ieškovės nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009 bei 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010) buvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, kai toks darbuotojas kartu yra ir bendrovės vadovas, tačiau šių bylų ratio decidendi yra visiškai skirtingos nei šios bylos.
  11. Ieškovės cituojamoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su bendrovės vadove, sąlygoto pačios darbuotojos kaltės. Šioje byloje buvo konstatuota, kad laiku atsiskaityti su ieškove (vadove) nepavyko dėl pačios darbuotojos kaltės, pasireiškusios tuo, kad ji atleidimo iš darbo dieną nebuvo perdavusi visų dokumentų, reikalingų tinkamai įforminti atleidimą (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žurnalas, įsakymai ir pan.), ir ieškovė pati privalėjo teisingai apskaičiuoti ir išmokėti sau visas priklausančias išmokas atleidimo iš darbo dieną, nes atleidžiama vadovė buvo vienintelis buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkantis ir ūkines finansines operacijas atliekantis asmuo (buhalteris buvo atleistas).
  12. Kitoje ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010 taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl pavėluoto atsiskaitymo su atleidžiama filialo vadove klausimas bei tokį pavėlavimą sąlygojusios priežastys, konstatuojant, kad atsakovė negalėjo sumokėti ieškovės atleidimo dieną visas jai priklausančias išmokas dėl pačios ieškovės nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų.
  13. Ieškovės atstovai nurodo, kad atsakovas pats būdamas direktoriumi, žinojo nuo kada paprašė būti atleidžiamas iš darbo, todėl pats galėjo sau išsimokėti visas priklausančias sumas išeinant iš darbo, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodo, kad jis buvo gavęs lėšų avansą, kurio negrąžino, todėl atsakovas turėjo teisę išskaityti šias sumas iš atsakovui priklausančių išmokėti atleidžiant iš darbo priklausančių sumų, ką ieškovas ir padarė. Ieškovas šiai dienai nėra skolingas atsakovui. Atsakovas nesutinka, kad jis negrąžino kokių nors lėšų, nurodė, kad tie pinigai išleisti prekių pirkimui.
  14. Teismas su ieškovės argumentais nesutinka. Kaip pripažįsta abi šalys atsakovas apie atleidimą iš darbo nuo 2017 m. spalio 31d sužinojo 2017 m. spalio 30 d. vakare, po darbo telefonu, elektroniniu paštu. Taigi nuo atleidimo momento atsakovas nebėra atsakovės direktorius ir nebegali spręsti su bendrovės finansais susijusių klausimų, taip pat ir išsimokėti sau išeinant iš darbo priklausančių išmokėti sumų. Teismo įsitikinimu tai turėjo atlikti naujai paskirtas bendrovės direktorius ar akcininkų susirinkimas, jo įgalioti asmenys. Tai, kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su atsakovu įrodymų nepateikta, be to ji nurodo, kad neatsiskaitė ne todėl, kad negalėjo, o todėl, kad darė išskaitas iš atsakovui priklausančių išmokėti sumų, nes laikė, kad atsakovas ieškovei liko skolingas.
  15. Esant nustatytoms aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei pateiktiems įrodymams teismas daro išvadą, kad su atsakovu ieškovė neatsiskaitė įstatymų nustatyta tvarka atleidžiant iš darbo, tai nebuvo atsakovo kaltė, todėl pažeidė Darbo kodekso 146 str. 2 d., 147 str., todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas neturi pagrindo būti nevykdomas, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas tesės aktais, bei įrodymais (CPK 177, 178 str., DK 146 str. 2 d.). Atmetus ieškinį atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos 871,20 Eur (el. b.l. 159-163, 1 t.) (CPK 93 str.).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas

Nutarė

7ieškinį atmesti.

8Priteisti atsakovui A. T. a/k ( - ) iš ieškovės UAB „Armedika“ ir Ko į/k 135908651 871,20 Eur advokato pagalbai apmokėti.

9Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo bei paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai