Byla e2-518-180/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. – Z. (A. K. – Z.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2229-480/2016 pagal ieškovų A. K. – Z. ir bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ ieškinius atsakovėms bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „Aves ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Idea & Realty“, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Deimulė“ ir D. O., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas A. K. – Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovių ŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Idea & Realty“ 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą laidavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad yra ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorius, kuris 2011 m. rugsėjo 10 d. vertybinių popierių perleidimo sutartimi nurodytai bendrovei pardavė sutartyje apibūdintus vertybinius popierius, o pastaroji įsipareigojo ieškovui sumokėti 159 000 JAV dolerių arba šios sumos ekvivalentą litais ne vėliau kaip iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. ŽŪB „Aves ūkis“ neįvykdžius nurodytos prievolės, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu priteisė ieškovui iš bendrovės 128 524,39 Eur skolą, 22 289,26 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. e2-590-372/2016). Nurodytos bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2015 m. balandžio 1 d. atsakovė ŽŪB „Aves ūkis“ su UAB „Idea & Realty“ sudarė laidavimo sutartį, kuria ieškovo skolininkė pastarajai neatlygintinai ir solidariai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu už skolininko D. O. prievoles pagal pastarojo ir UAB „Idea & Realty“ 2012 m. liepos 18 d. sudarytą kredito sutartį. Ieškovo teigimu, ginčo sutartis sukėlė ne tik grėsmę, kad ŽŪB „Aves ūkis“ jam (ieškovui) prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti, bet ir lėmė bendrovės nemokumą – Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi ŽŪB „Aves ūkis“ iškelta bankroto byla.
  3. Ieškovė BŽŪB „Kraštovaizdis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama actio Pauliana instituto pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovių ŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Idea & Realty“ 2015 m. balandžio 1 d. sudarytą laidavimo sutartį.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdė bylą iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-590-372/2016 pagal ieškovo A. K. – Z. ieškinį atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ dėl skolos priteisimo, įsiteisėjimo.
  2. Ieškovas A. K. – Z. reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu reiškia actio Pauliana instituto pagrindu. Viena iš būtinų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų yra tai, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
  3. Teismas sprendė, kad teisminis ginčas dėl ieškovo A. K. – Z. reikalavimo teisės atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“, išnagrinėtas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-590-372/2016, dar nėra galutiniai išspręstas – Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. galutinis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-785-823/2016). Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ pateikus naują įrodymą – 2012 m. sausio 31 d. susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų, teisėjų kolegija sprendė, kad šis dokumentas gali turėti esminės reikšmės ginčo baigčiai. Taigi paminėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl 2012 m. sausio 31 d. susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų, taip pat ir procesinis sprendimas dėl ginčo baigties turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes leis spręsti apie ieškovo A. K. – Z. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei ŽŪB „Aves ūkis“. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei siekdamas išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, užtikrinti teisingą, ekonomišką bylos išnagrinėjimą, teismas bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto sustabdė iki įsiteisės Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. galutinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-590-372/2016.
  4. Remdamasis nurodytais siekiais, teismas sprendė nesant tikslinga išskirti ieškovės BŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinio į atskirą bylą. Tuo labiau, kad abiejų ieškovų ieškiniuose dėstomos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, išskyrus dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, yra iš esmės tapačios (CPK 136 str. 3 d.).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovas A. K. – Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė CPK 12, 263 straipsnius. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuri nebuvo pateikta į bylą, apie ją nepasisakė nei viena iš šalių, dėl ko teismas šiurkščiai pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, nes rėmėsi tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos ir tiriamos teismo posėdyje. Be to, teismas pats rinko įrodymus, pažeisdamas šalių rungimosi principą.
  2. Jeigu teismui nebuvo aišku, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, tai jis turėjo atmesti ieškinį, o ne sustabdyti bylą. Teismas iš esmės kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės sąlygos byloje nenagrinėjimo ir neįvykdė savo pareigos įvertinti visus į bylą pateiktus įrodymus ir jų įrodomąją galią.
  3. Neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė neturi būti suprantama tik kaip teisė patvirtinta teismo sprendimu. Tokia teisė patvirtinta rašytine sutartimi, kuri nėra ginčijama teisme, taip pat turėtų būti suprantama, kaip neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Teismui buvo pateikta 2011 m. rugsėjo 10 d. vertybinių popierių perleidimo sutartis, iš kurios kildinama ieškovo reikalavimo teisė, atsakovo nėra ginčijama ir nepateikta įrodymų, kad ji buvo įvykdyta. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi dėl pinigų sumos priteisimo pagal šią sutartį teismine tvarka ir kad procesas nėra baigtas, neduoda pagrindo teigti, kad reikalavimo teisė neegzistuoja, o tik patvirtinta faktą, kad ieškovas, nesulaukęs savo reikalavimo patenkinimo geruoju, kreipėsi dėl skolos priteisimo priverstine tvarka.
  4. Spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, teismas kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nustatytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismas netinkamai taikė CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatas ir nepagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą.
  1. Trečiasis asmuo BAB bankas Snoras atsiliepime į skundą prašo skundą patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Kreditoriaus neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei įrodyti nėra būtinas teismo sprendimas. Teismo sprendimas priteisti skolą yra kreditoriaus teisių ir interesų apginimas, tačiau ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Skolininko prievolė atsiskaityti su kreditoriumi kyla ne teismo sprendimo pagrindu, tačiau šiuo atveju – sutarties. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad jo reikalavimo teisė ŽŪB „Aves ūkis“ atžvilgiu kyla 2011 m. rugsėjo 10 d. vertybinių popierių perleidimo sutarties pagrindu.
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškinius ŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Idea & Realty“ dėl sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė, taip atkurti ŽŪB „Aves ūkis“ mokumą ar bent jau sumažinti nemokumą siekia ir BŽŪB „Kraštovaizdis“. Taigi net jei teismui kiltų neaiškumų ar abejonių dėl A. K. – Z. neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, jokio pagrindo bylą stabdyti nėra, nes šiuo atveju kitas kreditorius reiškia analogišką reikalavimą.
  3. Skundžiamoje nutartyje teismas pats pažymėjo, kad abiejų kreditorių nurodomos actio Pauliana taikymo sąlygos, išskyrus pirmąją – neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, yra tapačios, todėl, neturėdamas priežasčių nevertinti UAB „Kraštovaizdis“ neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, privalėjo bylą nagrinėti iš esmės ir pasisakyti dėl ginčijamo laidavimo sandorio teisėtumo.
  4. Nors skundžiamą nutartį teismas motyvavo ir tuo, kad bus taupomos šalių lėšos ir laikas, tačiau pažymėtina, kad proceso operatyvumas yra vienas esminių civilinio proceso principų, todėl bylą sustabdžius tam nesant pakankamo pagrindo, yra pažeidžiama bylos šalių teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir civilinio proceso siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-590-372/2016 pagal ieškovo A. K. – Z. ieškinį atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ dėl skolos priteisimo priimtas galutinis sprendimas.
  3. Pagal CPK 1623 straipsnį, bylos sustabdymas yra procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui.
  4. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Taigi civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis yra pašalinti paminėtas kliūtis.
  5. Civilinė byla pagal ieškovų A. K. – Z. ir BŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinius atsakovams BŽŪB „Aves ūkis“, UAB „Idea & Realty“, dalyvaujant tretiesiems asmenims BAB bankui Snoras, D. O. ir UAB „Deimulė“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, kuriame nustatyta teismo teisė sustabdyti bylą, jeigu teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.
  6. Teismas nustatė, kad ieškovas A. K. – Z., kaip kreditorius, actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 str.) ginčija skolininkės ŽŪB „Aves ūkis“ 2015 m. balandžio 1 d. su UAB „Idea & Realty“ sudarytą laidavimo sutartį. Viena iš šio instituto taikymo sąlygų – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui. Teismas taip pat nustatė, kad nurodytos sąlygos egzistavimą ieškovas grindžia 2011 m. rugsėjo 10 d. vertybinių popierių perleidimo sutartimi, kad paminėtos sutarties pagrindu ieškovas yra inicijavęs atskirą teisminį procesą prieš ŽŪB „Aves ūkis“ dėl skolos priteisimo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-590-372/2016), kuriame teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu iš esmės patenkino ieškovo reikalavimus, tačiau šis teismo procesinis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, o apeliacinės instancijos teismas yra priėmęs atsakovo papildomą įrodymą apie šalių tarpusavio atsiskaitymus pagal paminėtą vertybinių popierių perleidimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-785-823/2016). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo galutinis sprendimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes leis spręsti apie ieškovo A. K. – Z. neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui ŽŪB „Aves ūkis“. Remdamasis nurodytu bei siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, užtikrinti teisingą, ekonomišką bylos išnagrinėjimą, teismas konstatavo esant pagrindą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti skundžiamos nutarties motyvai sudaro pagrindą išvadai, kad teismas nagrinėjamu atveju įžvelgė ir procesinį sprendimą sustabdyti bylą grindė ir privalomuoju pagrindu – negalėjimu bylos nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).
  8. Nagrinėdamas pirmąją actio Pauliana sąlygą – neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę – ir spręsdamas, ar sustabdyti civilinės bylos pagal actio Pauliana nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, teismas, visų pirma, turi įvertinti kitoje civilinėje byloje reiškiamų ieškinio reikalavimų pobūdį ir galimo jų patenkinimo įtaką kreditoriaus reikalavimo teisei. Civilinė byla pagal actio Pauliana tuo pagrindu, kad iškeliama kita civilinė byla, turėtų (galėtų) būti stabdoma tuo atveju, jeigu, patenkinus skolininko ieškinio reikalavimus toje byloje, kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip galiojanti prievolė, būtų paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
  9. Kaip matyti, ieškovas A. K. – Z. reikalavimus atsakovei ŽŪB „Aves ūkis“ dėl 128 524,39 Eur skolos, 22 289,26 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškė dokumentinio proceso tvarka. Materialinius reikalavimus ieškovas grindė jo su atsakove ŽŪB „Aves ūkis“ 2011 m. rugsėjo 10 d. sudaryta vertybinių popierių perleidimo sutartimi. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. preliminariu sprendimu ieškinio reikalavimus patenkino visiškai. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl nurodyto sprendimo. Nesutikimą su preliminariu sprendimu ir reikalavimą ieškinį palikti nenagrinėtą ŽŪB „Aves ūkis“ grindė tuo, kad byla buvo išnagrinėta netinkamo teismo. Atsakovė nurodė, kad jos buveinė įregistruota Druskininkų miesto savivaldybėje, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas Druskininkų miesto apylinkės teismui arba Kauno apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko iš esmės nepakeistą – priteisė ieškovui iš atsakovės 128 524,39 Eur skolą, 22 289,26 Eur palūkanų, 723,08 Eur procesinių palūkanų ir 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. galutinio sprendimo, prašydama jį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti spręsti ŽŪB „Aves ūkis“ kreditorių susirinkimui, kadangi atsakovės kreditorių 2016 m. sausio 18 d. sprendimu jai vykdomas neteisminis bankroto procesas. 2016 m. spalio 27 d. atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir papildomą įrodymą – 2012 m. sausio 31 d. susitarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų, kuriuo siekia įrodyti, kad jos (atsakovės) skolinė prievolė ieškovui sumažėjo 40 procentų. Atsakovės teigimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apie nurodytą dokumentą nebuvo žinoma, todėl teismas ieškovui priteisė aiškiai per didelę skolos sumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi byloje paskirta rašysenos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar atsakovės pateiktą 2012 m. sausio 31 d. sutarimą dėl tarpusavio atsiskaitymų pasirašė ieškovas A. K. – Z.
  10. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad skolininkė ŽŪB „Aves ūkis“ nurodytoje civilinėje byloje neginčija kreditoriaus A. K. – Z. reikalavimo teisės ir pareikštu apeliaciniu skundu iš esmės siekia priteistos skolos dydžio sumažinimo (CPK 320 str.). 2011 m. rugsėjo 10 d. vertybinių popierių perleidimo sutartis, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimo teisę į skolininkę ŽŪB „Aves ūkis“, nėra nuginčyta ir yra galiojanti, o vien tai, kad pastaroji ginčija nurodytos sutarties pagrindu atsiradusios skolos apimtį – nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, nesant įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-590-372/2016, negalima spręsti apie ieškovo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, kad ši byla pagal actio Pauliana turėtų būti stabdoma dėl nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo. Nors vienas iš actio Pauliana instituto taikymo ypatumų yra tai, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010), nėra pagrindo spręsti, kad teismas negalėtų nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl kreditoriaus A. K. – Z. reikalavimo apimties nustatyti pats.
  11. Poreikį stabdyti bylą atveju paneigia ir aplinkybė, kad klausimas dėl atsakovių ŽŪB „Aves ūkis“ ir UAB „Idea & Realty“ 2015 m. balandžio 1 d. sudarytos laidavimo sutarties teisėtumo buvo keliamas ir kitos ieškovės šioje byloje – BŽŪB „Kraštovaizdis“, ieškinyje, kad pastaroji nurodytą sutartį taip pat ginčijo actio Pauliana instituto pagrindu. Motyvuodamas siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose bei tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, teismas sprendė, kad nėra ieškinių išskyrimo į atskiras bylas pagrindo. Tuo labiau, kad abiejų ieškovų ieškiniuose išdėstytos actio Pauliana taikymo sąlygos, išskyrus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę, iš esmės yra tapačios.
  12. Nurodytų skundžiamos nutarties motyvų nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausiai pagrindžia tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas objektyviai negalėtų spręsti apie actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimą tiek pagal ieškovo A. K. – Z., tiek pagal ieškovės BŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinio faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą bei į tai, kad ieškovės BŽŪB „Kraštovaizdis“ reikalavimo teisė nėra niekaip susijusi su Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-590-372/2016 ginčo dalyku, teismas neturėjo pagrindo civilinės bylos dalies pagal ieškovės BŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinį sustabdymą motyvuoti siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, ekonomišku bylos išnagrinėjimu. Tuo labiau, kad CPK įpareigoja teismą ne tik siekti ekonomiško, bet ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo, teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, nesudaryti sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 str.). Nagrinėjamu atveju skundžiamas procesinis sprendimas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą prieštarauja nurodytiems civilinio proceso tikslui ir principams.
  13. Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad stabdyti nagrinėjamą bylą nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, pažeidė koncentruotumo bei operatyvumo principus, dėl ko skundžiama nutartis panaikinama (CPK 7 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

10

11Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir gražinti civilinę bylą Nr. e2-2229-480/2016 pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai