Byla 2A-391-262/2013
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. U., V. U., V. G. ir atsakovo J. G. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. U., V. U. ir V. G. patikslintą ieškinį atsakovui J. G. ir atsakovo priešieškinį ieškovams dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai, kelis kartus patikslinę ieškinį, prašė: atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą- gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal architektės J. M. parengtą atidalijimo projektą ir paskirti ieškovėms V. G. bei G. U., pastato- gyvenamojo namo dalis, pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, l-3, l-4, l-5, l-6, 1-7, l-14, 1-PI, l-P2, 1-P3 ir šiems plotams tenkančią priestato palėpę; atsakovui prašė paskirti to paties pastato patalpas, pažymėtas indeksais 2-2, 2-3, 2-4, 2-8, 2-9, 2-10, 2-5, 2-6, 2-11, 2-12, 2-13, 2-15 su palėpėmis 2-P1, 2-P2, 2-P3 ir šiems plotams tenkančią priestato palėpę; priteisti iš J. G. piniginę kompensaciją 10000 Lt už jo valdomą ieškovėms priklausantį 17,15 kv.m. namo plotą, arba patalpą pažymėtą indeksu 2-13; atidalinti bendrosios dalinės nuosavybe teise valdomą 0,1641 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.( - ), esantį ( - ), pagal architektės J. M. parengtą atidalijimo projektą ir paskirti ieškovams sklypo dalį, pažymėtą indeksu 2, kurios plotas 752 kv.m. Paskirti atsakovui J. G. sklypo dalį, pažymėtą indeksu 1, kurios plotas 889 kv.m.; atidalinti ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr.( - ), esantį ( - ), pagal architektės J. M. parengtą atidalijimo projektą ir paskirti ieškovėms 15,57 kv.m. šio ūkinio pastato, o atsakovui - 16,55 kv.m. šio ūkinio pastato (projekte balta spalva); paskirti V. G. ir G. U. asmeninėn nuosavybėn visą pastatą-lauko virtuvę, kurio unikalus Nr.( - ); paskirti visą kiemo rūsį, kurio unikalus Nr.( - ), ir visą tualetą, kurio unikalus Nr.( - ), atsakovui J. G.; paskirti V. G. ir G. U. jų žemės sklypo daliai tenkančią tvorą, kurios unikalus Nr.( - ), žemės sklypo atidalijimo projekte juosiančią sklypo dalį, pažymėtą indeksu 2, o likusią tvorą- J. G.; paskirti kitą statinį- šulinį, kurio unikalus Nr.( - ), bendram naudojimui; priteisti iš atsakovo V. G. ir G. U. po 144,18 Lt, kuriuos dėl notarės klaidos ieškovės sumokėjo už dalį J. G. perkamos žemės; priteisti iš atsakovo 5000 Lt už padarytą turtinę ir neturtinę žalą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad su atsakovu yra žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių bendrasavininkiai. Savo dalį turto ieškovės paveldėjo po tėvo mirties, atsakovas dalį turto – ½ viso turto- gavo pagal dovanojimo sutartį, likusią dalį- kaip privalomąją palikimo dalį. Šiuo metu ieškovėms priklauso po 11/48 dalių gyvenamojo namo, po ¼ dalį kiemo rūsio, ūkinio pastato, po ½ dalį viralinės bei po 11/48 dalių trijų kitų statinių (tualeto, tvoros, šulinio). Atsakovui priklauso 13/24 dalių gyvenamojo namo, ½ dalis kiemo rūsio, ½ dalis ūkinio pastato, 13/24 dalių tualeto, šulinio ir tvoros. Teigė, kad nors atsakovas nurodo priestatą pasistatęs savo lėšomis, jis taip pat priklauso visiems bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi statyboms atsakovas nebuvo gavęs bendrasavininkių sutikimo. Žemės sklypas šalims priklauso tokiomis dalimis: ieškovėms po 376/1641 dalis, atsakovui -889/1641. Šalys siekia atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą, todėl ieškovės pateikė atidalinimo projektus, pagal kuriuos turtas būtų atidalijimas be neproporcingos žalos jam ir jo savininkams. Be to, teigė, kad dėl notarės kaltės išperkant žemę už atsakovą be pagrindo sumokėjo 288,36 Lt, kurie iš jo turi būti priteisti.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sekančiai: ieškovėms G. U. asmenine nuosavybe pripažinti 16/100 dalių gyvenamojo namo, V. G. asmenine nuosavybe pripažinti 15/100 dalių gyvenamojo namo, o atsakovo J. G. asmenine nuosavybe pripažinti 69/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ); pakeisti ūkio pastatų, bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sekančiai: atsakovo J. G. asmenine nuosavybe pripažinti 13/24 dalių ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ); 13/24 dalių kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. ( - ), ir l/24dalį viralinės, kurios unikalus Nr. ( - ). Ieškovei G. U. asmenine nuosavybe pripažinti 6/24 dalis ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ); 6/24 dalis kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 12/24 dalį viralinės, kurios unikalus Nr. ( - ). Ieškovei V. G. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 5/24 dalis ūkio pastato, kurio unikalus Nr. ( - ), 5/24 dalis kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. ( - ), ir 1 l/24 dalį viralinės, unikalus Nr. ( - ), ( - ); atidalinti ieškovėms V. G. ir G. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą-gyvenamąjį namą ir paskirti jų bendrojon dalinėn nuosavybėn šias patalpas pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3 (3.10 kv.m. dalį), 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; atidalinti atsakovui J. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą pastatą- gyvenamąjį namą ir paskirti jo asmeninėn nuosavybėn šias patalpas pažymėtas indeksais: 1-3 (5,48 kv. m. dalį), 2-2, 2-3, 2-4, 2-8, 2-9, 2-10, 2-5, 2-6, 2-11, 2-12, 2-13, 2-15, 2-14; paskirti asmeninėn nuosavybėn atsakovui J. G. tualetą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); paskirti asmeninėn nuosavybėn ieškovėms V. G. ir G. U. viralinę, kurios unikalus Nr. ( - ), esančią ( - ); paskirti bendram naudojimui šulinį, kurio unikalus Nr. ( - ); tvorą, kurios unikalus Nr. ( - ), ir Kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); pakeisti 0,1641ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.( - ), bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sekančiai: ieškovų G. U. ir V. U. asmenine nuosavybe pripažinti 361/1641 dalis žemės sklypo, V. G. asmenine nuosavybe pripažinti 360/1641 dalis žemės sklypo, o atsakovo J. G. asmenine nuosavybe pripažinti 920/1641 dalis žemės sklypo; nustatyti 0,1641 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.: ( - ), naudojimosi tvarką pagal 2009-05-06 S. B. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; ieškovėms paskirti naudotis žemės sklypą plane pažymėtą indeksu B- 721 kv.m., o atsakovui paskirti naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu A - 920 kv.m..; sklype A nustatyti servitutą, pažymėtą indeksu SI (takas), ir sklype B nustatyti servitutą, pažymėtą indeksu S2 (takas), nustatant naudotojams teisę eiti 1 m pločio taku; Įpareigoti ieškoves G. U. ir V. G. įsirengti dūmų kanalą iš savo patalpų iki dūmtraukio, vadovaujantis „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėmis“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad seserys po tėvo mirties paveldėjo tik senojo namo ir jo priklausinių dalis, priestatas yra jo pastatytas teisėtai, naudojant tik savo asmenines lėšas, todėl seserys negali pretenduoti į priestato dalis. Ieškovėms bendrai turi priklausyti 31/100 viso namo dalys, o jam 69/100 dalys. Teigė, kad ieškovių pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo planas pažeidžia jo teises, kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi jau 25 metus. Jis priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pasiūlytą projektą. Be to, atsakovo teigimu įregistruojant šalims priklausančias ginčo žemės sklypo dalis, nepaskaičiuota jo paveldėta privalomoji palikimo dalis- 31 kv.m., taigi registrų duomenys yra netikslūs ir taisytini.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Teismas nusprendė: atidalinti šalims jų dalis gyvenamajame name, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pagal architektės J. M. parengtą atidalijimo projektą ir paskirti ieškovėms V. G. bei G. U. pastato- gyvenamojo namo dalis, pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, l-3, l-4, l-5, l-6, 1-7, 1-8 (2-14 pagal atsakovo planą), 1-PI, 1-P2, 1-P3 ir šiems plotams tenkančią priestato palėpę; atsakovui J. G. paskirti to paties pastato patalpas, pažymėtas indeksais 2-2, 2-3, 2-4, 2-8, 2-9, 2-10, 2-5, 2-6, 2-11, 2-12, 2-13, 2-15 su palėpėmis 2-P1, 2-P2, 2-P3 ir šiems plotams tenkančią priestato palėpę; priteisti ieškovams iš atsakovo J. G. 7376 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį; atidalinti gyvenamojo namo priklausinius tokiu būdu: ieškovėms paskirti 15,57 kv.m. ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėta žalia spalva, atsakovui- 16,55 kv.m., plane pažymėta balta spalva; tualetą, unikalus Nr. ( - ), paskirti atsakovui; šulinį, unikalus Nr. ( - ), palikti bendram naudojimui; reikalavimus dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), bei tvoros, unikalus Nr. ( - ), atidalijimo atmesti ir šiuos statinius palikti šalims bendram naudojimui; atmesti šalių reikalavimus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), atidalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo; atmesti šalių reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo; atmesti ieškovių reikalavimą dėl 200 Lt dydžio kamino remonto išlaidų atmesti; ieškovėms V. G. ir G. U. iš atsakovo J. G. priteisti po 31,5 Lt kiekvienai kaip atsakovo be pagrindo įgytą turtą; atmesti šalių reikalavimus paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis po 38,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisti iš atsakovo J. G. 154,54 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas nurodė, kad vienas iš bendrasavininkų- atsakovas priestatą pastatė be kitų bendrasavininkų sutikimo. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad yra dalintinas visas turtas, įskaitant ir namo priestatą. Teismas, atsižvelgęs į VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašuose užfiksuotą ginčo gyvenamojo namo plotą- 178,81 kv. m, konstatavo, kad ieškovams bendrai tenkančios namo dalies plotas sudaro 81,95 kv. m, atsakovui- 96,86 kv. m. Teismas, atidalindamas ginčo namo patalpas natūra, nurodė, kad atsižvelgia tiek į ieškovų, tiek į atsakovo pateiktus padalijimo planus, siekia surasti optimalų, visiems geriausią patalpų padalijimo būdą, taip pat siekia, kad kiek įmanoma labiau sutaptų šalims priklausančių patalpų idealus ir realus dydžiai. Kadangi atsakovas realiai gavo daugiau ploto nei jam priklausytų, teismas, atsižvelgęs į namo kainą, paskaičiavo ieškovėms tenkančią kompensaciją. Teismas, nustatęs, kad šalių pateikti ginčo žemės sklypo atidalijimo planai nebuvo suderinti su atitinkamomis institucijomis, atmetė šalių prašymus dėl sklypo atidalijimo, tačiau nurodė, kad toks prašymo atmetimas neužkerta kelio šalims vėl kreiptis į teismą šiuo klausimu, kai planai bus suderinti su reikiamomis institucijomis. Teismas, atsižvelgęs į šalių prašymus bei į tai, kaip realiai šalys naudojasi kiemo pastatais, atitinkamai juos atidalino. Teismas nustatęs, kad ieškovės nepagrįstai sumokėjo už atsakovo pirktą žemę, priteisė joms iš atsakovo lygiomis dalimis po 63 Lt. Teismas atmetė šalių reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nes šalys nepateikė jokių įrodymų, jog tokią žalą patyrė. Teismas taip pat atmetė ieškovų reikalavimą dėl kamino remonto išlaidų priteisimo, nes teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad tos išlaidos realiai buvo patirtos. Teismas atmetė šalių reikalavimus priteisti viena kitai turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes nei viena iš šalių nesiekė, kad būtų kiek įmanoma greičiau atkurta teisinė taika, o teisminiu procesu naudojosi kaip priemone asmeniniams konfliktams išspręsti.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Ieškovai apeliaciniu skundu prašo: atmetant atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl valdomų namo ir žemės sklypo dalių perskaičiavimo, panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą iš dalies: panaikinti sprendimo dalį, kuria priteisiama ieškovams iš atsakovo 7376 Lt kompensacija už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį ir priteisti iš J. G. piniginę kompensaciją- 10 000 Lt arba patalpą pažymėtą indeksu 2-13, kurios plotas 18,27 kv. m.; atmesti sprendimo dalį dėl gyvenamojo namo priklausinių: atidalinti ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą žalia spalva, paskiriant V. G. ir G. U. 15,57 kv.m. šio statinio; atidalinti žemės sklypą pagal ieškovų pateiktą projektą, paskirti visą kiemo rūsį, unikalus Nr. ( - ), atsakovui J. G.; atidalinti V. G. jų žemės sklypo daliai, ind.2, tenkančią tvorą, kurios unikalus Nr. ( - ); sprendimo dalį, kuria atmestas žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalijimas, pakeisti, ir atidalinti pagal architektės J. M. parengtą projektą, kuriame G. U. ir V. U. bei V. G. priteistina 752 kv.m. sklypo dalis, pažymėta žalia spalva ir indeksu „2“, o J. G. 889 kv.m. sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“; panaikinti sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo 5000 Lt už materialinę ir moralinę žalą, pažeidinėjant ieškovų, kaip bendraturčių teises ir interesus; panaikinti sprendimo dalį dėl nepripažintų ieškovų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo ieškovų naudai visas su šia byla susijusias išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

12Nurodė, kad ieškovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovų reikalavimai ir tenkinti atsakovo reikalavimai. T.y. ieškovai nesutinka su sprendimo dalimi dėl priteistos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį dydžio, nes teismas neatsižvelgė į namo rinkos kainą. Teismas nepagrįstai nepadalijo kiemo rūsio, nes rūsiu naudojasi tik atsakovas. Teismas nepagrįstai nepadalino žemės sklypo- pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypas galėjo būti padalintas, todėl teismas neįvykdė CPK 3 str. 1 d. nustatytos teismo pareigos. Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo, nes netinkamai ištyrė ieškovių pateiktus įrodymus- bylos aplinkybės patvirtina netinkamą atsakovo elgesį ieškovų atžvilgiu. Teismas nepagrįstai ieškovams nepriteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų- ieškovai nepiktnaudžiavo procesu, o ieškinį tikslino dėl to, kad keitėsi dalintino turto duomenys, pats procesas buvo vilkinamas tik dėl atsakovo kaltės.

13Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovių reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Kiti ieškovų apeliaciniame skunde nurodomi klausimai teisingai išspręsti nebuvo, todėl jie turi būti nagrinėjami iš naujo.

14Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

15Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą namo atidalijimo projektą ir taip pažeidė atsakovo teises. Teismas ieškovėms priteisė didesnę namo dalį, nei priklauso joms pagal nuosavybės teisių įgijimo dokumentus- ieškovėms priklauso 56,16 kv. m ginčo namo, tačiau teismas joms priteisė- 64,87 kv. m, ieškovėms priklauso 36,35 kv. m palėpės, tačiau teismas priteisė 41,63 kv. m, teismas taip pat neteisingai paskirstė namo patalpas. Teismas nepagrįstai nepadalino ginčo žemės sklypo- sklypo išorinės ribos yra suderintos su atitinkamomis institucijomis, todėl galima nustatyti ir vidines ribas. Teismas visiškai nenagrinėjo priešieškinio reikalavimų pakeisti bendraturčių turimas dalis bendroje nuosavybėje.

16Ieškovai atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad ši byla tęsiasi jau labai ilgą laiko tarpą, ji jau du kartus buvo nagrinėta Molėtų apylinkės teisme, todėl nėra jokio pagrindo ją vėl perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliaciniai skundai atmetami

19CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

21Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

22Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

23Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

24Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą sprendimą, atmeta tiek ieškovų, tiek atsakovo argumentus dėl netinkamo bylos išnagrinėjimo, byloje esančių įrodymų neįvertinimo, neatsižvelgimo į ieškovų ir atsakovo pateiktus nuosavybės atidalijimo planus ir kt. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas įvertino visų šalių pateiktus namo bei jo priklausinių atidalijimo planus ir nurodė, kad jie yra beveik identiški, skiriasi tik tam tikros detalės. Teismas, priimdamas, sprendimą ne vieną kartą pabrėžė, jog atidalina šalių nuosavybę taip, kad kiek įmanoma labiau sutaptų realios ir idealios šalių nuosavybės dalys, kad kiek įmanoma labiau būtų užtikrinti visų šalių interesai bei poreikiai, taip pat, kad kuo geriau būtų įmanoma techniškai atlikti padalijimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priestato pastatymas nebuvo suderintas su kitais bendrasavininkais, pagrįstai, remdamasis CK 4.77 str., priestatą taip pat laikė namo dalimi, kuri privalo būti įskaičiuojama į bendrą namo plotą, atidalijant nuosavybę. Taigi, įvertinęs skundžiamo sprendimo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas tiek idealiasias, tiek realiasias ginčo namo dalis ir atidalindamas namo patalpas, teisingai taikė CK 4.77, 4.80 str., taip pat kitas teisės normas susijusias, su turto atidalijimu iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

25Ieškovai nesutinka su joms priteistos kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę namo dalį dydžiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo namo vieno kvadratinio metrą kainą, rėmėsi įrodymais kurie buvo byloje. Kitų, įrodymų, kurie atitiktų CPK įrodymams keliamus reikalavimus, dėl ginčo namo realios vertės (įskaitant ir vieno kvadratinio metro kainą) byloje nebuvo. Todėl teismas pagal turimus duomenis teisingai apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį.

26Nors šalys teigia, kad teismas turėjo patvirtinti jų pateiktus ginčo žemės sklypo atidalijimo planus, tačiau pačios pripažįsta, jog šie planai su atitinkamomis institucijomis suderinti nebuvo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad šio reikalavimo atmetimas, neužkerta kelio šalims vėl su tokiu reikalavimu kreiptis į teismą, kai tik Žemės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka su atitinkamomis institucijomis bus suderinti ginčo žemės sklypo atidalijimo planai. Taigi, nors šis šalių reikalavimas ir buvo atmestas, šalių teisės pažeistos nebuvo, nes tai neužkirto kelio ateityje šalims teikti, o teismui patenkinti analogišką reikalavimą.

27Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su kiemo rūsio neatidalijimu. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas nesutiko su ieškovų siūlomu atidalijimo būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė šio rūsio vien atsakovui, nes asmeniui nesutinkant, daiktas jam prieš jo valią negali būti priteistas. Pažymėtina, kad dėl kitų kiemo statinių padalijimo esminių ginčų tarp šalių nebuvo.

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, jog į bylą būtų pateikti kokie nors įrodymai, apie tai, jog šalys patyrė realią turtinę ar neturinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ilgą bylinėjimąsi ir jo sukeltus išgyvenimus lėmė būtent abiejų šalių nesugebėjimas ieškoti kompromisų, kerštavimas, smulkmeniškumas, vienų kitiems rodoma nepagarba. Todėl teismas pagrįstai netenkino reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

29Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad šalys proceso metu savo interesus iškėlė virš viešo intereso užtikrinti kooperacijos, proporcingumo, proceso greitumo ir kitų principų veikimą, teismui iš esmės naudojosi kaip įrankiu ginčui ne tik dėl teisės, bet ir savo asmeniniams konfliktams spręsti. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais skundžiamo sprendimo argumentais, nes iš bylos medžiagos matyti, kad visų šalių elgesys tiek iki prasidedant bylos nagrinėjimui teisme, tiek viso proceso metu, prieštaravo geros moralės principui. Šalys nerodė jokio geranoriškumo tam, kad būtų kuo greičiau išspręstas tarpusavio ginčas ir atkurta teisinė taika. Dėl šių priežasčių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 str. 4 d. ir nei vienai iš šalių nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

30Esant išvardintoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti nei vieno iš pateiktų apeliacinių skundų.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

32Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai, kelis kartus patikslinę ieškinį, prašė: atidalinti bendrosios... 4. Nurodė, kad su atsakovu yra žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 6. Nurodė, kad seserys po tėvo mirties paveldėjo tik senojo namo ir jo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinys... 9. Teismas nurodė, kad vienas iš bendrasavininkų- atsakovas priestatą pastatė... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo: atmetant atsakovo priešieškinio... 12. Nurodė, kad ieškovai nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovų... 13. Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad teismas... 14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m.... 15. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktą namo atidalijimo... 16. Ieškovai atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliaciniai skundai atmetami... 19. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 20. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 21. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 22. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 23. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą... 25. Ieškovai nesutinka su joms priteistos kompensacijos už atsakovui tenkančią... 26. Nors šalys teigia, kad teismas turėjo patvirtinti jų pateiktus ginčo... 27. Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su kiemo rūsio neatidalijimu. Tačiau... 28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, jog... 29. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šalių reikalavimus dėl... 30. Esant išvardintoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 32. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti...