Byla e2-7890-869/2018

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, Ernestai Perednienei, Dianai Kotilovič, dalyvaujant ieškovei U. B., ieškovės atstovui, advokatui Šarūnui Ivanauskui, atsakovui S. B., atsakovo atstovui, advokatui Justui Viliui, vertėjai Vandai Žitkauskaitei, išvadą teikiančiai institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės U. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl leidimo nepilnamečiams vaikams gyventi užsienyje bei išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo S. B. priešieškinį ieškovei U. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo bei ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išvadą teikiančios institucijos byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

32018 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėjimui ieškovės U. B. ieškinys atsakovui S. B. dėl leidimo nepilnamečiams vaikams išvykti gyventi į užsienį bei išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šiuo ieškiniu ieškovė U. B. prašė teismo duoti leidimą nepilnamečiams vaikams U. B., V. B. ir T. B. nuolat gyventi su mama U. B. Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo S. B. priteistiną išlaikymo dydį iki 190 Eur per mėnesį (T 1, e. b. l. 1-6).

4Ieškovė nurodė, jog su atsakovu turi tris nepilnamečius vaikus: U. B., V. B. ir T. B. ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove. Po santuokos nutraukimo ieškovė daugiau pradėjo bendrauti su Vokietijos piliečiu B. B. gyvenančiu Mombrio mieste Vokietijoje, kuris darbo reikalais viešėdavo Lietuvoje. Kadangi santykiai tęsiasi jau trejus metus, ieškovė su B. B. nusprendė kurti šeimą. Įvertinę visas aplinkybes, o būtent tai, kad Vokietijoje vaikams būtų užtikrintos puikios mokymosi bei popamokinio ugdymo sąlygos, tai, kad B. B. Vokietijoje gauna stabilias ir aukštas pajamas (6219,56 EUR per mėnesį neskaitant premijų), tai, kad B. B. Vokietijoje turi nekilnojamojo turto – didelį, 560 kv.m. namą Mombrio mieste, kuriame gyvena vienas ir kiekvienas vaikas turėtų savo atskirus kambarius, nusprendė, kad vaikų interesus geriau atitiktų gyvenimas Vokietijoje. Apie šį sprendimą informavus atsakovą ir pasiūlius įvarius bendravimo su vaikais tvarkos variantus, atsakovas atsisakė leisti vaikams pakeisti gyvenamąją vietą ir vykti į Vokietiją, tačiau, pasak ieškovės, konkrečių argumentų iš esmės nenurodė. Ieškovė nurodė, jog deda visas pastangas, kad vaikai augtų saugioje aplinkoje, turėtų tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų interesus iškelia aukščiau už savo asmeninius, todėl neatmeta grįžimo į Lietuvą galimybės. Ieškinyje U. B. nurodė, jog persikėlus su vaikais gyventi į Vokietiją, planuoja kurį laiką nedirbti ir skirti laiko vaikams, padėti jiems adaptuotis naujoje aplinkoje. Per šį laikotarpį ieškovė žada ieškotis darbo, nurodo, jog šiame Vokietijos regione yra daug gamybos įmonių, ieškovė taip pat turi galimybę dirbti namuose, verstis vertėjos veikla. Pagal ieškovės surinktą informaciją, nepilnamečiams vaikams T. B. ir V. B. yra galimybė lankyti pradinę mokyklą Mombrio miestelyje, kurioje reikia tik vokiečių kalbos pagrindų. U. B. yra kelios galimybės: gretimame miestelyje ( - ) (už 10 km) eiti į pagrindinę mokyklą ( - ), profesinio tipo Realschule arba gimnaziją, tačiau bet kuriuo iš šių atvejų būtina mokėti vokiečių kalbą, kurią U. B. jau mokosi. Kita galimybė - už 100 km esanti ( - ), kur mokslas vyksta lietuvių kalba, tik vokiečių mokoma sustiprintai. Ieškovė stebi U. B. mokymosi rezultatus - nuo ko priklausys, koks bus galutinis sprendimas. Ieškovė pažymi, jog Vokietijos ekonomika yra stipriausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje, švietimui skiriama nepalyginamai didesnė biudžeto pajamų dalis nei Lietuvoje, todėl Vokietijoje sudaromos puikios mokymosi ir užklasinio ugdymo sąlygos. Baigę vidurinę mokyklą vaikai turės galimybę studijuoti Vokietijos universitetuose. Pagal Vokiečių ambasados pateikiamą informaciją, studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu ir gera studijų sistema, atitinkančia tarptautinį lygį. Pagrindiniai aukštojo mokslo laipsniai, kaip bakalauras, magistras, studijos anglų kalba, galimybė kaupti kreditus, patogi atsiskaitymo forma, sąlygos keisti studijų profilį, pereiti iš vienų studijų į kitas, pateikia studentams plačią pasirinkimo galimybių skalę. Vokietijoje mokslas yra nemokamas, nebent studentas nuspręstų pasirinkti privatų universitetą. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog niekada neneigė atsakovo teisės maksimaliai bendrauti ir matytis su savo vaikais ir įsipareigoja dėti visas pastangas, kad vaikai neprarastų ryšio su gimtine, savo tėvu, Lietuvoje likusiais draugais, giminaičiais. Ieškovė akcentuoja, kad vaikų interesus geriau atitiktų gyvenimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ieškovė taip pat prašo teismo padidinti 2014 m. teismo sprendimu nustatytą iš laikymo dydį ir priteisti iš atsakovo 190 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kuris būtų mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

52018 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo S. B. atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog su tokiu ieškovės pateiktu ieškiniu jis nesutinka. Atsakovas nurodė, jog ieškovė iškelia ekonominius interesus, t. y., kad vaikai gyvens ekonomiškai gerokai stipresnėje valstybėje nei Lietuva, prieš šeimos interesus, t. y., galimybę „gyvai“, o ne „skype“ ar per socialinius tinklus bendrauti su tėvu, giminaičiais, draugais, augti jiems artimoje aplinkoje, kurioje iki tol visą gyvenimą gyveno, bendrauti jiems suprantama lietuvių kalba. Atsakovas pažymi, jog ( - ) sprendimu teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje ieškovė ir atsakovas draugiškai sutarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama U. B. (sutarties 3.2 punktas). Tuo tarpu sutarties 3.4 punkte buvo nurodyta, kad „kadangi tėvas S. B. turi glaudų ryšį su nepilnamečiais vaikais, praleidžia daug laiko ir skiria daug dėmesio vaikams, šalys visada taikiai sutaria dėl vaikų laiko su tėvu, todėl nėra tikslinga riboti ir/ar pakeisti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu S. B. tvarką ateityje. Atsižvelgiant į tai, šalys sutaria, kad tėvas S. B. su nepilnamečiais vaikais matysis ir laiką leis ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį, būnant su vaikais kas antrą savaitę“. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis tokia iki šiol galiojusia tvarka, jis su sūnumis būdavo kas antrą savaitę. Dėl to, pasak atsakovo, tarp jo ir sūnų po santuokos nutraukimo liko išlaikytas labai glaudus ryšys. Tuo tarpu ieškovė, prašydama teismo leisti jai vaikus išvežti nuolat gyventi į užsienį, nenurodo, kaip tokiu atveju atsakovas bendraus su sūnumis (nurodoma tiktai, kad per skype ir socialinius tinklus), o tokiu būdu, atsižvelgiant į nusistovėjusią atsakovo ir jo sūnų bendravimo tvarką, neabejotinai bus pažeidžiami tiek nepilnamečių vaikų, tiek ir atsakovo, kaip tėvo, interesai. Atsakovas taip pat nurodė, kad patys vaikai jam yra prasitarę, jog norėtų likti gyventi Lietuvoje, be to, kaip ieškinyje nurodo ir pati ieškovė, vaikai vos truputį moka vokiečių kalbą, kuri neabejotinai jiems bus reikalinga gyvenant Vokietijoje. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, glaudžius atsakovo ryšius su nepilnamečiais vaikais (atsakovas bendrauja ir būna su jais kas antrą savaitę, kad visi nepilnamečiai vaikai yra berniukai, o vienas iš jų - vyriausiasis U. - yra 14 metų paauglys, kuriam šiuo gyvenimo metu ypatingai svarbus tėtis), taip pat į tai, kad Lietuvoje yra artima berniukams aplinka: mokykla, draugų ratas, sava kalba, giminaičiai, taip pat, kad berniukai nemoka vokiečių kalbos, kuri jiems bus būtina gyvenant Vokietijoje, į tai, kad berniukai Lietuvoje turi puikias gyvenimo, vystymosi, mokymosi sąlygas, į tai, kad patys vaikai atsakovui yra pasakę, kad norėtų gyventi Lietuvoje bei į tai, kad ieškovė nėra pasiūliusi, kokia tokiu atveju būtų atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (neskaitant vienintelio ieškovės pasiūlymo „skype“ ar socialiniais tinklais), atsakovas prašo teismo netenkinti tokio ieškovės reikalavimo ir neduoti leidimo nepilnamečiams vaikams su ieškove nuolat gyventi Vokietijoje. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis reikštų šiuo metu teismo nustatyto išlaikymo padidinimą beveik šimtu eurų kiekvienam vaikui, todėl teismui netenkinus pirmojo ieškovės reikalavimo, atsakovas prašo ir šį ieškovės reikalavimą atmesti. Atsakovas paaiškino, jog šalys, besilaikydamos ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties 3.5 punkto, 3.5.1 punkto nuostatų atitinkamai kas mėnesį kitai šaliai kompensuodavo didesnę vaikams patirtų išlaidų dalį, tad, atsakovo manymu, nėra jokio reikalo keisti šią per beveik ketverius metus tarp šalių nusistovėjusią tvarką (T 1, e. b. l. 33-34).

62018 m. vasario 27 d. byloje gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, jog skyriaus darbuotoja lankėsi U. B. gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), ir nustatė, kad ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute (66 kv. m.), kuriame yra visi patogumai, gyvena U. B. ir nepilnamečiai šalių sūnūs: U. B., V. B. ir T. B.. Berniukams skirtas atskiras kambarys, V. ir T. miega dviaukštėje lovoje, o U. savo atskiroje lovoje. Būstas švarus ir tvarkingas, yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis nepilnamečiams vaikams. U. B. nurodė, kad dirba ( - ) kokybės inžiniere - laborante. Šeimos pajamas sudaro gaunamas apie 800 Eur/mėn. darbo užmokestis bei 45 Eur/mėn. dydžio išmoka už vaikus. Ieškovė paaiškino, kad ji Vokietijoje turi draugą B., su kuriuo ateityje planuoja sudaryti santuoką. U. B. nurodė, kad jos draugas su vaikais sutaria gerai, ji su vaikais vyksta į Vokietiją atostogų ar švenčių metu, taip pat B. aplanko juos Lietuvoje. U. B., gimęs ( - ), mokosi ( - ) 8 klasėje. Ieškovė nurodė, kad sūnus ugdymo įstaigoje nemokamai lanko krepšinio ir futbolo treniruotes. U. skyriaus darbuotojai papasakojo, kad jam patinka gyventi savaitę pas mamą, savaitę pas tėtį. Vaikinas teigė, kad iš pradžių jis jaudinosi, kaip jam seksis išvykus gyventi į svetimą šalį, tačiau dabar jis nori vykti gyventi į Vokietiją, nes mamos draugas linki jam ir jo broliams tik gera, jis dėl jų stengiasi. U. papasakojo, kad mamos draugas turi du vaikus - berniuką ir mergaitę, su kuriais jie gerai sutaria. Vaikino teigimu, per atostogas jie su mama ne kartą buvo išvykę į Vokietiją pas mamos draugą, kuris gyvena nuosavame name. V. B., gimęs ( - ), mokosi ( - ) 3 klasėje. Ieškovė nurodė, kad sūnus ugdymo įstaigoje lanko karate būrelį, už kurį moka 30 Eur/mėn. per pusę su atsakovu. V. papasakojo, kad sutinka vykti gyventi į Vokietiją, ten susiras naujų draugų, lankys naują mokyklą. T. B., gimęs ( - ), lanko lopšelį - darželį ( - ), jis sutinka vykti gyventi į Vokietiją, kadangi ten turės nuosavą kambarį. Vaikai papasakojo, kad su mamos draugu jie sutaria gerai, su juo kalbasi anglų kalba, nes vokiečių kalbos jie kol kas nemoka. Vaikų teigimu, jie nenustos bendrauti su tėčiu, jį galės aplankyti atostogų metu, taip pat galės bendrauti interneto pagalba. Išvadoje pažymima, jog kad U. B. turi teikti konkrečius įrodymus, kad kitoje šalyje nepilnamečiams vaikams bus sudarytos geresnės sąlygos gyventi, ugdytis, tobulėti bei sudarytos galimybės įmanomai maksimaliai bendrauti su Lietuvoje gyvenančiu tėvu. Skyriaus nuomone, priteistas išlaikymas (86 Eur/mėn.) nebeatitinka nepilnamečių U. B., V. B. ir T. B. interesų, susiformavusios teismų praktikos, nesietinas net su būtinais, minimaliais berniukų poreikiais, todėl neprieštarauja šiam ieškinio reikalavimui. Skyriaus nuomone, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

7Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2018 m. balandžio 25 d. teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog skyriaus specialistė lankėsi S. B. namuose ir įvertino gyvenimo sąlygas. S. B. gyvena nuosavame name, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvui. Vaikams namuose yra skirtas vienas kambarys, kuriame yra dviaukštė ir dvigulė lova, berniukai gali ilsėtis, ruošti pamokas. Skyrius neturi informacijos apie tai, kad S. B. netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo pareigas, nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Skyrius pažymi, kad vaikams išvykus nuolat gyventi į užsienį, jiems tenka prisitaikyti prie naujos situacijos, ieškoti savo vietos pakitusiame šeimos gyvenime, patiems atrasti atsakymus į kylančius klausimus ir neretai patirti stresą. Vaikai naujoje šalyje susiduria su daug naujų iššūkių, susijusių su savo vietos paieškomis, kurie kelia vaikams stresą, reikia išmokti naują kalbą, susirasti naujų draugų, prisitaikyti prie naujų reikalavimų mokykloje. Taigi, sprendžiant esminius vaikų gyvenimo klausimus, skyrius pabrėžė būtinybę apklausti vaikus teismo posėdyje bei išsiaiškinti ieškovės U. B. tolimesnius veiksmus, jeigu nebus suteiktas leidimas išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienį. Jeigu U. B., negavusi leidimo vaikus išvežti į užsienį, pati neketins išvažiuoti iš Lietuvos, skyriaus nuomone, nebus tikslinga keisti vaikų gyvenamosios vietos. Skyrius neprieštarauja, kad kiekvienam vaikui būtų priteistas 190 Eur per mėnesį išlaikymas.

82018 m. kovo 29 d. atsakovas S. B. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašo teismo pakeisti ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje ( - ), patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.2 punktą ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju šalių sutarimu grindžiamą skyrium gyvenančios ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 190 Eur kiekvienam, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas pažymi, jog būtent Lietuvoje yra artima berniukams aplinka: mokykla, draugų ratas, sava kalba, giminaičiai, todėl visų trijų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti Lietuvoje. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į pastovumo principą, vaikų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su juo, t. y., Lietuvoje liekančiu gyventi tėčiu. Atsakovas priešieškinyje nurodo, jog gyvena kartu su savo tėvais nuosavame name, esančiame adresu ( - ). Atsakovas remiasi ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje ( - ), kuriuo yra patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Minėtos sutarties 3.4 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad tėvas S. B. turi glaudų ryšį su nepilnamečiais vaikais, praleidžia daug laiko ir skiria daug dėmesio vaikams, šalys visada taikiai sutaria dėl vaikų laiko su tėvu, todėl nėra tikslinga riboti ir/ar pakeisti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu S. B. tvarką ateityje. Sutartyje šalys sutarė, kad tėvas S. B. su nepilnamečiais vaikais matysis ir laiką leis ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį, būnant su vaikais kas antrą savaitę. Vadovaujantis tokia iki šiol galiojusia tvarka, atsakovas su sūnumis kas antrą savaitę kartu gyvena adresu ( - ). Atsakovas nurodo, kad tokiu atveju, vaikų gyvenamosios sąlygos visiškai nepasikeistų, kadangi jie gyventų jiems jau įprastoje aplinkoje, priešingai nei tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovės prašymas ir būtų duotas sutikimas vaikams gyventi Vokietijoje – visiškai jiems svetimoje ir nepažįstamoje aplinkoje. Priešieškinyje nurodoma, kad namas, kuriame atsakovas su vaikais šiuo metu gyvena, nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvui, kuris yra davęs sutikimą atsakovui su vaikais jame gyventi. Nurodoma, jog atsakovo tėvui nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas. Bendras gyvenamojo namo plotas yra 303,67 m2, o gyvenamasis plotas sudaro 184,64 m2. Atsakovas akcentuoja, jog gyvenamasis namas yra pakankamai erdvus, naujas (2012 m. statybos) ir su visais patogumais (vandentiekiu, nuotekų šalinimu, šildymu ir pan.). Atsakovas teismo prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, o nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką su ieškove. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol buvo nustatyta pakankamai laisva skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais ir šalims dėl to nekilo jokių problemų, todėl ir šiuo atveju, pasak atsakovo, turi būti nustatyta kiekvienu konkrečiu atveju šalių sutarimu grindžiama bendravimo tvarka, t. y., atsakovas nurodo, jog ieškovei gyvenant užsienyje, nevaržys vaikų teisės telefonu, skype, kitais telekomunikacijų įrenginiais bendrauti su ieškove, o ieškovei parvykus į Lietuvą, netrukdys vaikams matytis su mama, leisti su ja laiko, taip pat netrukdys vaikų atostogų ugdymo įstaigose metu aplankyti ieškovės Vokietijoje, kelionės detales, trukmę ir kitas sąlygas suderinus su atsakovu ir gavus atsakovo rašytinį pritarimą. Jeigu ieškovei ir atsakovui kiltų ginčų ir nesutarimų dėl tokios laisvos bendravimo tvarkos, atsakovas prašo teismo nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) ieškovė U. B. ir atsakovas S. B. kartu rūpinsis sūnų U. B., V. B. ir T. B. auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus sūnų auklėjime bei gyvenime. Šalys sutaria bendradarbiauti derinant sūnų U. B., V. B. ir T. B. ugdymo, mokslo, finansinius, auklėjimo, lavinimo bei kitus klausimus, susijusius su sūnumis. Šalys sutaria, kad vienai iš šalių pareiškus kitai šaliai pastabas dėl sūnų auklėjimo, lavinimo, ugdymo ar kitų dėl sūnų priimamų sprendimų, kita šalis į šias pastabas sureaguos ir bus ieškoma kompromiso dėl pateiktų pastabų. Šalys suvokia, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime, bendrauti su jais. Šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaikų interesais, vienas kitam netrukdys bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime; 2) Šalys sutaria, kad skyrium gyvenanti ieškovė turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu, skype, kitais telekomunikacijų įrenginiais; 3) Šalys sutaria, kad ieškovei atvykus atostogų į Lietuvą, ji turi teisę praleisti savaitgalius (nuo penktadienio vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.) kartu su vaikais, vaikus penktadienį pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą; 4) Šalys sutaria, kad ieškovė turi teisę su vaikais praleisti vieną vaikų vasaros atostogų mėnesį (pas ieškovę Vokietijoje, Lietuvoje ar kitoje užsienio šalyje), taip pat su vaikais turi teisę praleisti ir kitas vaikų atostogas. Bet kuriuo atveju, apie tai atsakovas turi būti informuojamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su atsakovu suderinant vaikų buvimo pas ieškovę Vokietijoje ar kelionės į kitas užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju turi būti gautas ir atsakovo rašytinis sutikimas, o vaikų kelionės ir buvimo užsienio valstybėje/valstybėse išlaidas pilnai padengia ieškovė. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovas priešieškiniu teismo prašo iš ieškovės vaikų išlaikymui priteisti po 190 Eur/mėn. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taip pat atsakovas prašo teismo palikti galioti tokią pat nuostatą, kaip įtvirtinta ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.5.1 punkte, išimtį darant dėl ieškovės patirtų išlaidų dėl vaikų kelionės pas ieškovę į Vokietiją ir atgal į Lietuvą, o nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą.

92018 m. balandžio 20 d. ieškovė U. B. teismui pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog nesutinka su priešieškinio reikalavimu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su atsakovu ir prašo priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, jog atsakovo reikalavimas pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo. Ieškovė pažymėjo, jog nesvarsto galimybės išvykti į Vokietiją viena, be savo vaikų, kadangi tokiu atveju būtų stipriai pažeisti vaikų interesai ir jų padėtis iš esmės būtų pabloginta, o sprendimas išvykti buvo priimtas visų pirma atsižvelgiant į vaikų interesų geresnį užtikrinimą. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją nurodydamas, kad namas yra baigtas statyti 2012 m. Pasak ieškovės, iš pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad namas yra „nebaigtas statyti“, o iš atsakovo minimų 184 m2 gyvenamojo ploto, tinkama gyvenimui yra tik pusė. Ieškovė nurodė, jog antras aukštas yra neįrengtas ir negyvenamas, į kurį nėra laiptų, o patekti į jį galima tik lauke esančiomis kopėčiomis. Todėl keista, kodėl atsakovas jį įtraukia skaičiuodamas gyvenamąjį plotą. Pilnai įrengta yra tik 34 m2 patalpa (plane pažymėta 3-3), kurioje gyvena atsakovo tėvai, kuriems yra virš 70 metų, bei neįgalus giminaitis A. A., kuris nevaikšto, yra reikalingas nuolatinės priežiūros ir visiškai negali savimi pasirūpinti, o atsakovo motina yra oficiali jo slaugytoja. Likusi pirmo aukšto dalis 56,94 m2, plane pažymėta 1-1, kur gyvena atsakovas ir kas antrą savaitę būna nepilnamečiai vaikai, yra tik su daline apdaila, grindys yra laikinos, nėra durų ir sienų. Šią erdvę sudaro bendra laikina virtuvė ir atsakovo miegamasis. Ieškovė nurodo, jog atsakovo gyvenamame name 4 žmonės dalinasi viena erdve, nes joje nėra durų ir trūksta sienų, trys vaikai turi tik vieną dviaukštę lovą, tad vienam jų tenka miegoti su tėčiu, šildymo sistema neįrengta iki šiol – namas, tiksliau - pirmas jo aukštas, apšildomas atvirai stovinčia židinio kapsule (skirta įmontuoti į sieną), nuo kurios oras nupučiamas ventiliatoriumi, elektros instaliacija nebaigta, visur kabo laidai - o visa tai nėra saugu. Tualetas ir dušas yra tik nešildomame rūsyje, vaikai skundžiasi, kad prausiantis būna šalta ir nepatogu stovėti ant metalinėmis grotelėmis išklotų grindų. Į dušą ir tualetą patenkama per grindyse įmontuotas horizontalias duris - liuką, kurį yra sunku uždaryti net ir sveikam suaugusiam žmogui (pats jį atsidaryti sugeba tik vyriausias vaikas U. (14 m.), kartais tai turi daryti ir V. (9 m.). tam, kad kažkas neįkristų į atsivėrusią angą, lipdamas laiptais žemyn, asmuo, einantis į tualetą, turi sau už nugaros tas duris uždaryti, o lipant į viršų tokiu pat būdu atsidaryti. Nešildomame rūsyje, kur yra sanitarinis mazgas, nėra grindų, einama per smėlį, vonia pastatyta ant smėlio, žiemą sanitariniame mazge būna šalta. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra pasiėmęs kreditą iš banko automobiliui už 14000 Eur įsigyti, kuomet vaikai name neturi atskiro kampo, o tualetas yra rūsyje. Pasak ieškovės, atsakovas jokioms pramogoms ar išėjimams su vaikais pinigų neturi, o gyvenant tokiomis sąlygomis, praktiškai be patogumų, vaikų psichinei ir fizinei raidai būtų daroma didelė žala. Ieškovė nurodo, jog atsakovas nėra pratęs rūpintis vaikų higiena – net ir vaikais dalinantis per pusę, visa tai daro tik ieškovė. Šalys vaikų rūbais rūpinasi kiekvienas pas save ir išlaidas dalinasi, tačiau ieškovei vaikai skundžiasi, kad nuvykę gyventi pas tėvą, dėvi per mažus rūbus (ieškovė yra pirkusi U. pižamą, nes jis skundėsi, kad pas tėtį esanti jam yra stipriai per mažą) arba iš viso jų neturi (U. vienu metu pas tėvą turėjo tik vieną porą kojinių, kurias atsakovas kas vakarą jam skalbė, kol ieškovė nenupirko naujų ir atsakovui jas padovanojo ). Ieškovė nurodė, jog nesutikdama su vaikų gyvenamosios vietos pakeitimu ji kartu nesutinka ir su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo. Papildomai ieškovė nurodė, kad jai tenka didesnė išlaidų mokėtina dalis vaikams, atsakovas iš savo pusės neskiria tinkamos pinigų sumos vaikų poreikiams užtikrinti, ir taip pažeidžia vaikų interesus augti, ugdytis, vystytis turint tam tinkamas sąlygas. Ieškovė nurodė, kad sudarant santuokos nutraukimo sutartį, išlaikymo suma buvo nurodyta per maža ir tik dėl formalumų, kadangi buvo privaloma išlaikymo sumą sutartyje nustatyti, visiškai nesigilinant, ar už tokią sumą vaikai išties galėtų būti išlaikomi. Kartu ieškovė pažymėjo, jog realybėje nuo pat pirmo karto jai pervesti alimentai kaskart būdavo atsakovui grąžinami grynaisiais pinigais, o didesnes vaikų išlaidas (už drabužius, batus, medikamentus, būrelius) ieškovė ir atsakovas dalindavosi per pusę, kas mėnesį šias išlaidas susiderindami ir grąžindami vienas kitam susidariusį skirtumą. Savo nuožiūra, neįtraukdami į minėtą sąrašą kiekvienas jau atskirai pirkdavo maistą, higienos priemones bei rūpindavosi pramogomis. Atsižvelgiant į tai, jog teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl formalumo buvo nurodyta per maža, net tuometinių vaikų poreikių neatitinkanti suma, ieškovė prašo šią sumą padidinti. Ieškovė nurodė niekada nesieksiant riboti atsakovo teisės maksimaliai bendrauti ir matytis su vaikais. Ieškovė nurodė, jog šalims nesutarus dėl bendravimo tvarkos, sutinkanti su atsakovo pasiūlyta, tačiau veidrodiniu principu sudaryta ir atsižvelgiant į vaikų gyvenamąją vietą modifikuota bendravimo tvarka, t. y.: 1) ieškovė U. B. ir atsakovas S. B. kartu rūpinsis sūnų U. B., V. B. ir T. B. auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus sūnų auklėjime bei gyvenime. Šalys sutaria bendradarbiauti derinant sūnų U. B., V. B. ir T. B. ugdymo, mokslo, finansinius, auklėjimo, lavinimo bei kitus klausimus, susijusius su sūnumis. Šalys sutaria, kad vienai iš šalių pareiškus kitai šaliai pastabas dėl sūnų auklėjimo, lavinimo, ugdymo ar kitų dėl sūnų priimamų sprendimų, kita šalis į šias pastabas sureaguos ir bus ieškoma kompromiso dėl pateiktų pastabų. Šalys suvokia, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime, bendrauti su jais. Šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaikų interesais, vienas kitam netrukdys bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime; 2) šalys susitaria, kad skyriumi gyvenantis atsakovas turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu, Skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais; 3) šalys sutaria, kad atsakovas turi teisę praleisti su vaikais pusę vasaros atostogų, t. y., 3 savaites (pas atsakovą Lietuvoje ar užsienio šalyje), taip pat su vaikais turi teisę praleisti ir kitas vaikų atostogas. Bet kuriuo atveju, apie tai ieškovė turi būti informuojama ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su ieškove suderinant buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar keliones į užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju turi būti gautas ir ieškovės rašytinis sutikimas; 4) šalys papildomai sutaria, kad atsakovas turi teisę su vaikais praleisti ir savaitgalius mokslo metais Vokietijoje (nuo penktadienio vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.), vaikus penktadienį pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą.

102018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą dėl pateikto priešieškinio, kurioje nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nustatyta, kad keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, jog esanti jo aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą. Skyrius nurodė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas S. B. turėtų teikti įrodymus, kad yra būtina keisti vaikų gyvenamąją vietą, kad dabartinė vaikų gyvenamoji vieta pažeidžia jų interesus, kad ieškovė U. B. motinos valdžią naudoja priešingai vaikų interesams (nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja motinos valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, motinos elgesys kelia pavojų vaikų saugumui), kad jis galėtų geriau užtikrinti nepilnamečių sūnų interesus. Tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus ir poreikius, jų amžių, dienos ritmą, jų, kaip bręstančių ir fiziškai bei dvasiškai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui.

11Teisme apklaustas liudytojas B. B. nurodė, jog su ieškove trejus metus yra kartu, juos sieja tamprūs ir harmoningi santykiai, ateityje planuoja kurti šeimą. Pasak liudytojo, jis su ieškovės vaikais sutaria gerai, vaikai jį pripažino, kartu su ieškove ir jos vaikais per 5 kartu praleistas atostogas turėjo daug veiklos bei nuotykių. Liudytojas nurodė, jog yra išsituokęs, turi du vaikus: 10 metų dukrą S. ir 12 metų sūnų J., kurie puikiai sutaria tiek su ieškove, tiek ir su jos vaikais, yra panašus vaikų amžius, todėl vaikai kartu žaidžia, vieni kitų pasiilgsta, klausinėja vieni apie kitus. Atostogų metu, kurios paprastai trukdavo 1-2 savaites, jie visi kartu yra lankęsi Lietuvoje prie ežerų; aktyviai leido laiką Vokietijoje, švęsdami Kalėdas; atostogavo Austrijoje; 2017 m. kalėdiniu laikotarpiu slidinėjo Vokietijoje, kur ieškovės vaikai mokėsi slidinėti (jiems buvo organizuoti slidinėjimo kursai, po kurių visi jau slidinėjo kartu); 2018 metais Vokietijoje šventė Velykas. Pasak liudytojo, didesnę dalį atostogų kaštų padengė jis, tačiau ir ieškovė prisidėjo. B. B. nurodė, jog jis 21 metus dirba įmonėje ( - ), yra elektrotechnikas, skyriaus vadovas. Jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 6468 Eur (neatskaičius mokesčių), kas sudaro 3450 Eur (atskaičius mokesčius). Tais laikotarpiais, kai naudojasi atostogomis bei Kalėdų laikotarpiu, liudytojas gauna papildomas sumas (per metus gauna 13,5 darbo užmokesčių), be to, dar turi 30000 Eur santaupų. B. B. nurodė, jog šiuo metu jis yra susiradęs papildomą darbą pagal savo specialybę, iš kurio gauna dar 450 Eurų. Liudytojo finansinius įsipareigojimus sudaro 1800 Eur per mėnesį dydžio įmokos už namo kreditą (terminas – 10 metų) bei 850 Eur per mėnesį teikiamas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams. Iš gaunamų pajamų atėmus finansinius įsipareigojimus, liudytojui lieka apie 600-800 Eur per mėnesį ir papildomai gaunama 450 Eur suma. Liudytojas nurodė, jog jis gyvena Mombris mieste, kuris yra 45 kilometrų atstumu nuo Frankfurto, gyvena naujos statybos, 3 aukštų name, į kurį įsikėlė 2009 metais. Viršutiniame aukšte yra 2 miegamieji kambariai, kuriuos yra planuojama skirti ieškovės vaikams. Šiuose kambariuose reikia tik išdažyti sienas bei patiesti kilimus, tačiau liudytojas norėtų, jog dėl šių kambarių įrengimo nuspręstų patys ieškovės vaikai. Virš šio aukšto dar yra palėpė, kurioje būtų galima įrengti dar vieną kambarį. Apatiniame namo aukšte (cokolyje) yra virtuvė, vonia, liudytojo vaikų – J. ir S. kambarys. Šiame cokoliniame aukšte gali būti įrengtas atskiras butas, kuris turi atskirą įėjimą. Sekančiame aukšte yra įrengtas liudytojo miegamasis, svečių vonios kambarys, baigiama įrengti svetainė ir virtuvė. Kiekvieną namo aukštą sudaro 80 kv. m. ploto patalpos. Pasak liudytojo, byloje esančiame išraše iš nekilnojamojo turto kadastro nurodomas 560 kv. m. plotas – tai yra ne namo, o jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame pastatytas namas, plotas. Pats namas yra pilnai pastatytas, pabaigtas, su pilnai įrengta elektros instaliacija. Planuojami ieškovės vaikams skirti kambariai (2 kambariai viršutiniame namo aukšte ir vienas kambarys palėpėje T.) taip pat yra įrengti, su šildymu, nutinkuotomis sienomis ir pan. B. B. paaiškino, jog jis yra išsituokęs, jo nepilnamečiai vaikai gyvena su jų motina, su kuria liudytojas gerai sutaria. Liudytojo vaikai gyvena už 1,5 kilometro, pas jį atvažiuoja savaitgaliais bei atostogų metu ir praleidžia mažiausiai 3, o kartais ir visus 4 savaitgalius per mėnesį. Liudytojas paaiškino, jog jis yra plataus profilio sportininkas, todėl ieškovės vaikus supažindina su daug naujų dalykų (sporto šakų), pvz., slidinėjimas, pačiūžos, riedučiai, riedžiai, dviračiai, įvairūs laipiojimo parkai ir pan. Pasisakydamas dėl ugdymo įstaigų, liudytojas nurodė, jog jų vietovėje yra pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, realinė-profiliuota mokykla bei gimnazija. Liudytojo sūnus J. lanko už 12 kilometrų esančią gimnaziją (skirta mokiniams nuo 5 klasės), o dukra S. – miestelio pagrindinę mokyklą (skirta 1-4 klasių moksleiviams), kitais metais ji eis į tą pačią gimnaziją, kurią lanko brolis. Taip pat už 100 kilometrų yra privati lietuviška gimnazija, kurią galėtų lankyti vyriausiasis ieškovės sūnus U., tačiau tuo atveju, jam tektų gyventi gimnazijos bendrabutyje nuo pirmadienio iki penktadienio. Liudytojas nurodė, jog jie su U. B. yra ne kartą kalbėję dėl jos vaikų galimų mokyklų ir aptarę net kelis įmanomus variantus, visi trys vaikai yra lankęsi liudytojo sūnaus J. gimnazijoje. Pasak liudytojo, T. (7 m.) galėtų lankyti S. lankomą mokyklą, V. (10 m.) –galėtų vienerius metus mokytis pradinėje mokykloje, o vėliau stoti į gimnaziją, U. (14 m.) – arba lankyti privačią lietuvišką gimnaziją, arba realinę mokyklą. Liudytojas paaiškino, kad Vokietijoje mokslas yra privalomas ir jis nėra nemokamas, nebent tai būtų privati ugdymo įstaiga. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad vienerius metus mokysis privačioje lietuvių gimnazijoje, mokslas kartu su suteikiamu gyvenamuoju plotu joje kainuoja apie 400-500 Eur per mėnesį, būtent dėl šios priežasties liudytojas nurodė jau dabar susiradęs papildomą darbą, iš kurio gaunamas lėšas (450 Eur per mėnesį) atideda, ir vėliau jas planuoja skirti U. mokymosi išlaidoms apmokėti. Liudytojas paaiškino, kad U. B. vaikai nuolat galėtų bendrauti su tėvu. Pasak liudytojo, išlaikyti bendravimą su tėvu yra svarbu ir jis tai remtų. Vaikai kasdien galėtų bendrauti su tėvu Skype ar kitomis informacinėmis technologijomis bei susitikti mokyklinių atostogų metu, kurių mokiniai turi pakankamai daug. Pasak liudytojo, mokyklų atostogų grafikai kiekvienoje iš Vokietijos žemių kažkiek gali skirtis. Jo gyvenamojoje vietoje ( - ) mokiniams yra suteikiamos šios atostogos: Kalėdų (2 savaitės), žiemos (1 savaitė vasario mėnesį), Velykų (2 savaitės), Sekminių (2 savaitės kitą mėnesį), vasaros (6 savaitės - rugpjūtį ir 2 savaitės rugsėjo mėn.), rudens (1 savaitė spalio mėn.). Norint lankyti pradinę ar kitą mokyklą nėra keliama vokiečių kalbos ar kt. reikalavimų. Visi asmenys, įskaitant ir užsieniečius, gali ją lankyti. Liudytojas taip pat nurodė pavyzdį, jog jo dukters S. lankomą mokyklą pradėjo lankyti du vaikai iš Lenkijos ir praėjus pusei metų šie vaikai jau gerai kalba vokiškai. Pasak B. B., ieškovės sūnus U. mokykloje mokosi vokiečių kalbą, tad šiuo metu jau šiek tiek kalba vokiškai, V. mažai kalba vokiškai, , T. beveik nekalba. Visiems susitikus vaikai su mama kalba lietuviškai, U. su ieškovu bei jo sūnumi šiek tiek kalba vokiškai, tačiau liudytojas bei jo vaikai su ieškovės vaikais didžiąja dalimi bendrauja anglų kalba. Apibendrindamas, liudytojas nurodė, jog jie su U. B. ketina sukurti naują šeimą ir į ją integruoti tris U. vaikus. Pasak B. B., tam yra reikalingi 4 dalykai: 1) stabilūs santykiai su U. (jų santykiai yra geri, besitęsiantys jau trejus metus); 2) finansinė – profesinė pusė (liudytojas 21 metus dirba įmonėje, gerai uždirba, taip pat ėmėsi papildomo darbo, siekdamas uždirbti papildomų pajamų, kurios būtų skirtos tuo atveju, jei vienas iš U. vaikų ketintų mokytis privačioje mokykloje); 3) gyvenimo sąlygos, mokslas, kalba, laisvalaikis (gyvenimo sąlygas turi geras, name ieškovės vaikams būtų skirta kiekvienam po atskirą kambarį, yra visos galimybės mokytis ir studijuoti, mokytis vokiečių kalbos, liudytojas su ieškove bei jų abiejų vaikais turiningai bei įdomiai leidžia laisvalaikį, daug sportuoja); 4) ryšių palaikymas su tėvu (vaikai galėtų bendrauti skype ir kitomis informacinėmis technologijomis, matytis atostogų metu, kadangi skrydžiai yra palankūs, o lėktuvo bilietai nėra brangūs; pasak liudytojo, 2-3 kartus per metus vaikai jų lėšomis lankytųsi Lietuvoje, bendrautų su artimaisiais, taip pat siekiant ekonomiškumo ir atsakovas galėtų atskristi į Vokietiją). Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog U. padedant, yra kalbėjęs su vaikais, klausęs jų pozicijos dėl Vokietijos ir kaip suprato, vaikai norėtų atvykti gyventi į Vokietiją, nes jiems čia patinka, tačiau taip pat jie norėtų ir tėvą matyti, todėl tai reikėtų suderinti, tėvas visada išsaugos teisę matyti. Pasak liudytojo, vaikai turi netikrumo dėl kalbos, tačiau tai yra normalu, jie yra pasirengę vokiškai kalbėtis namuose, lankyti kursus. Pasak liudytojo, atvykus į Vokietiją, ieškovė galėtų dirbti papildomą vertimo darbą Vokietijos ( - ), be to dar reikėtų pasitikslinti dėl ieškovės galimybių perkelti jos pagrindinio darbo vietą į Vokietiją. Taip pat būtų galima ieškoti naujo darbo, tačiau pradžioje, pirmą pusmetį ieškovė nenorėtų pradėti dirbti, nes reikėtų padėti vaikams adaptuotis, sutvarkyti visus reikalus su mokykla. Šiuo laikotarpiu, iš vėliau, jei prireiktų, liudytojas yra pasiruošęs ieškovę remti finansiškai.

12Teismo posėdžio metu byloje, dalyvaujant teismo psichologei, buvo apklausti nepilnamečiai vaikai. U. B. (14 metų) papasakojo, jog jo mama yra graži, protinga, apgalvojanti veiksmus, linksma, tačiau kai jie (vaikai) mamą sunervina, tuomet būna nelabai linksma. Labiausiai patinkanti mamos savybė yra ta, kad labai dėl jų (vaikų) stengiasi viską daryti. Savaitgaliais su mama ir broliais pramogauja, vyksta su mašina prie ežero arba į kokį nors parką (pvz., Vingio parką) nuvažiuoja, ką nors išsinuomoja, ką nors nuveikia. Jei būtų galima ką nors mamoje pakeisti – galbūt pakeistų, kad jaunesnė būtų ir dar kad nepultų į paniką. Kai atsitinka kažkas gero, mama pagiria, vadina šaunuoliu, kai pasielgia netinkamai, mama supyksta, neleidžia pažaisti su kompiuteriu ir būna liūdna. Tėtį U. B. apibūdino kaip irgi gerą, tikintį, labiau prie tikėjimo, griežtesnį, nei mama, nes kažką padarius, supyksta. Tėtis labiau reaguoja į blogą elgesį, sudrausmina, o kai ką nors gerai padaro – pagiria. Savaitgalius su tėčiu praleidžia savo rajone, niekur nevažiuoja, nušienauja žolę, turi batutą, baseiną. U. pasakojo, kad jam norėtųsi daugiau pramogų, kad tėtis kažkur nusivežtų, retai ir į kiną su tėčiu eina. Pasak berniuko, tėčio geroji savybė yra ta, kad jis yra ramesnis, nepuola į paniką. Atsakydamas į klausimą, kurią tėčio savybę norėtų pakeisti, U. nurodė, jog norėtų, tad tėtis nebūtų toks griežtas, kad būtų kaip mama, nereaguotų į smulkmenas. Pasak U., mokslai jam sekasi vidutiniškai. Jei kiltų rūpesčių, žino, kad galėtų kreipti į tėvus (t. y., mamą ir tėtį, nes jais pasitiki), psichologus, artimuosius, į mokytojus nesikreiptų. U. paaiškino, jog jo artimieji - tai seneliai, turi dar ir prosenelių (iš mamos pusės). Dažniau bendrauja su tėčio giminėmis, nes gyvena tame pačiame name. Su seneliu nebendrauja, tačiau prie stalo susitinka, pasikalba, dažniau bendrauja su močiute, nes ji pagamina valgyti. Berniukas pasakojo, jog gyvena vieną savaitę pas mamą, o kitą – pas tėtį. Jo manymu, gerai, kad gyvena lygiai, tačiau pavargsta, nes reikia nuolat persivežti daiktus. Pas mamą gyvena bute, kuris yra nedidelis, bet sutvarkytas, kur smagu pasikviesti draugus, ten dar yra kiemas, kuriame U. mėgsta su draugais žaisti futbolą. Pas tėtį gyvena name, tačiau kiemo draugų neturi, nes visi kaimynai yra lenkai. Pas tėtį namas didelis, tačiau dar nepastatytas, trūksta grindų, sienos nenudažytos, tik pas senelius sutvarkytas kambarys. Pasak U., dėl to, kad namas nepastatytas, nesutvarkytas, yra blogai, nesmagu taip gyventi, nes negali pasikviesti draugų. U. B. papasakojo, kad mama nori geresnio gyvenimo ateityje, kad pensija būtų geresnė ir jam su broliais nereikėtų jos prižiūrėti. Mama nori geresnio gyvenimo sau ir jiems (vaikams). U. pasakė, kad norėtų išvažiuoti, o kadangi Vokietijoje yra daugiau atostogų, tėtį irgi matytų. Iš pradžių, kai mama pasakė (apie Vokietiją), pagalvojo - „kosmosas“, buvo neapsipratęs, galvojo, kad paliks tėtį, dar klasiokų pasiilgs, artimųjų, bet vėliau pagalvojo, kad vis tiek galės susitikti ir susirašyti telefonu. Su tėčiu vis tiek susimatytų, pas tėtį atvažiuotų per atostogas. Ir mama atvažiuotų kartu, nes norės gimines aplankyti. U. papasakojo, kad su tėčių apie Vokietiją nepasikalba, nes nedrąsu. Tėtis yra pasakęs, kad nenori, kad jie (vaikai) išvažiuotų. Pasak berniuko, tėtis galvoja, kad jie (vaikai) jį paliksią. Atsakydamas į klausimus apie B. B., U. nurodė, jog Vokietijoje irgi yra statomas namas, tačiau ten namas greitai statomas. Berniukas nurodė, kad B. pažįsta gal dvejus ar trejus metus, su juo susitinka per atostogas, maždaug tris kartus per metus, o kartais ir daugiau. Kartu atostogauja, praleidžia po savaitę laiko. Jei tektų gyventi ilgesnį laiką, mano, kad viskas būtų gerai Su B. nesipyksta, jis labai stengiasi dėl jų (vaikų), sugalvoja daug pramogų, tad nėra kada nuobodžiauti. Su B. vaikais sutaria gerai. U. paaiškino, kad galvoja apie mokyklą, kad eitų į gimnaziją (9 klasę), tačiau dar viskas yra neaišku, priklauso nuo to, kaip baigsis teismai. U. nurodė, jog vokiečių kalbos nelabai supranta, moka kelis žodžius, turi trimestre 9 balus, šią kalbą mokosi nuo penktos klasės (t. y., jau trejus metus).

13Teismo posėdžio metu T. B. (6,5 metų) papasakojo, kad su tėčiu kartais šokinėja ant batuto arba važiuoja su pasivažinėti su broliais su dviračiais, su mama kartu eina į lauką, ką dar veikia su mama, kai ji nedirba, neprisimena. Kai padaro ką nors gero, abu tėvai pagiria, o kai pasielgia netinkamai, tėvai pasako, kad pasielgė blogai; kai būna liūdna ar kas skaudaus atsitinka – gali papasakoti mamai arba tėčiui. Berniukas nurodė, jog gyvena po tiek pat laiko mamos ir tėčio namuose. Kaip jam tai patinka, nežino. Atsakydamas į klausimą, kuo skiriasi gyventi pas mamą ir pas tėtį, berniukas nurodė, jog pas mamą miega savoje lovoje, o pas tėtį miega prie tėčio. Jam labiau patinka savo lovoje miegoti. Pas mamą gyvena bute, o pas tėtį - name. Name geriau, nes ten daugiau vietos ir seneliai yra, su kuriais gerai sekasi bendrauti. Močiutė darže kažką laisto, kažkokių darbų turi. Valgyti padaro, drabužėlius išskalbia močiutė arba tėtis. Berniukas nurodė, jog jie planuoja gyventi Vokietijoje. Mama planuoja išvažiuoti. Ten gyventų su savo draugu B., su jo vaikais. Jie su broliais irgi gyventų kartu, bet kartais kelioms dienoms atvažiuotų ir pas tėtį. T. B. nurodė, jog jam tokia mintis atrodo gera, norėtų važiuoti, nes Vokietijoje turėtų savo kambarius. Į klausimą, kas būtų sunku nuvažiavus, berniukas atsakė, kad jei būtų sunku, paprašytų pagalbos mamos. Išvažiavęs pasiilgtų tėčio, močiutės ir senelio, jiems paskambintų. Berniukas papasakojo, jog su B. bendrauti sekasi gerai, kartais pažaidžia daug laiko, žaidžia įvairius žaidimus. B. turi mergaitę ir didelį berniuką, su kuriais irgi gerai sekasi bendrauti, pažaidžia įvairius žaidimus, išeina į lauką. Atsakydamas į klausimą, ar jam patiktų likti Lietuvoje, berniukas nurodė, jog nežino, ir išvažiuoti, ir likti jam patiktų. Pasak T., su tėčiu jie pasivaikščioja be dviračių, daugiau nieko. Geriausia, ką atsimena, kad buvo Skyparke ir kine. Su mama žaidžia stalo žaidimus, važinėja su dviračiais.

14Teismo posėdžio metu V. B. (9 metų), paprašytas papasakoti apie tėvus, nurodė, jog tėtis yra geras, nėra blogas, nemuša, draugiškas, linksmas. Labiausiai patinkančios tėčio savybės – linksmumas ir draugiškumas. Jei galėtų kažką pakeisti – norėtų, kad tėtis niekada nesupyktų. Dažniausiai tėtis pyksta jei V. jį „išerzina“ arba susipyksta su broliais. Pas tėtį leidžia kartu laiką, šokinėja ant batuto, žaidžia futbolą, kartais nuvažiuoja prie jūros, pramogauja Palangoje, kai V. padaro ką nors gera, tuomet tėtis džiaugiasi, kalba „lengvu tonu“. Kai tėtį nedaug „išerzina“, jis supyksta, kai daug „išerzina“, tuomet tėtis labai supyksta ir kalba “sunkiu tonu“. Mama yra tokia pat kaip tėtis – gera, draugiška, linksma. Geriausia mamos savybė yra ta, kad ji ne taip greit supyksta, kaip tėtis. Nesugalvoja, kokią mamos savybę galėtų pakeisti. Kai padaro ką nors gero, mama būna linksma, džiaugiasi, pagiria, vadina šaunuoliu, o kai netinkamai pasielgia – ne taip lengva mamą „išerzinti“, net neįmanoma; kai pavyksta, tuomet mama būna pikta. Su mama važiuoja prie ežerų, eina į lauką, į Vingio parką, pasivaikščioti su paspirtuku, pas mamą yra susiradę draugų. Į Vokietiją nuvažiuoja atostogauti. V. B. nurodė, jog yra trečiokas, mokykloje jam sekasi gerai. Kai nutinka kas nors liūdno ar skaudaus, ar reikia pagalbos su mokslais, kreipiasi į mamą, į tėtį arba į vyresnį brolį, kurie pagelbėja. Dar artimi yra su dviem seneliais, dviem močiutėmis, proseneliu, teta ir dviem dėdėmis, su kuriais gerai sutaria. Gyvena po vieną savaitę pas mamą ir vieną savaitę pas tėtį. Taip gyventi sekasi gerai, bet kartais pabosta važinėti. Panašiai jaučiasi ir mamos, ir tėčio namuose. Pas mamą butas, ten yra draugų, nėra senelių, pas tėtį namas, tačiau nelabai susiranda draugų, gyvena kartu su seneliais. Močiutė gamina valgį, o tėtis išskalbia ir padžiauna rūbelius. Būdami pas mamą penktadieniais padeda tvarkytis – iššluosto indus, nuvalo dulkes, siurbia, laisto gėles. Būdami pas tėtį kartais nušluosto stalą, nusineša, kartais ir iššluosto indus. Apklaustas V. B. nurodė, jog mama norėtų, kad jie gyventų Vokietijoje, o tėtis norėtų, kad gyventų čia. V. papasakojo, kad labiau norėtų į Vokietiją, o su tėčiu susitiktų, jo nepaliktų. Vokietijoje gyventų su mamos draugu B., su kuriuo gerai sutaria, bendrauja ir su jo vaikais, kurie atvažiuoja, su kuriais pramogauja. Su jais susikalba anglų kalba. Žiemą ir per Velykas važiavo slidinėti, buvo Austrijoje, keliavo po kalnus. Jei tektų ilgiau gyventi Vokietijoje, spėja, kad pavyktų. Į klausimą, kas būtų sunkiausia, berniukas nurodė, jog nieko sunkaus nebūtų, tik dėl klasiokų būtų gaila, dar giminės pasiilgtų (tetos su vaiku, senelių). Bet jei jau U. savo klasiokų negaila, tai gal kažkaip ir jis išmoksiąs vokiečių kalbą. Nori išvažiuoti, nes ten geresnė ateitis, daugiau uždirbama, mamai ten labiau patinka. Su tėčiu apie kelionę kartais, labai retai pasikalba, galima sakyti, kad visai nesikalba. Nežino, bet tėtis tikriausiai nori, kad jie (vaikai) gyventų pas jį. Apklaustas V. nurodė, kad vokiškai žino nedaug, tik kelis žodžius, tačiau norėtų šią kalbą išmokti. Nuvažiavęs į Vokietiją galėtų kalbėti angliškai ir per atostogas atvažiuotų pas tėtį. Kiek berniukui yra žinoma, Vokietijoje atostogų daugiau, bet jos yra trumpesnės, o jei tėtis juos aplankytų Vokietijoje, tai labai jam patiktų.

15Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškininius reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir prašė juos tenkinti. Papildomai ieškovė nurodė, jog į Vokietijos Federaciją ketintų vykti dėl to, jog planuoja kurti šeimą su liudytoju B. B., ieškovės manymu, šioje šalyje yra geresnis ekonominis lygis bei socialinės garantijos, be to vaikams ten būtų suteiktos kur kas geresnės gyvenimo sąlygos (vaikai gyventų erdviame name, kiekvienas turėtų po atskirą kambarį) atsivertų platesnės galimybės mokytis, studijuoti bei vėliau įsidarbinti. Ieškovė bei jos gyvenimo draugas visomis išgalėmis padėtų vaikams kuo geriau ir greičiau adaptuotis, išmokti vokiečių kalbą. Be to ieškovė siektų užtikrinti maksimalų atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais tiek informacinio ryšio priemonėmis tiek ir kitais įmanomais būdais, įsipareigotų pati savo lėšomis du kartus per metus finansuoti vaikų kelionę į Lietuvą. Ieškovė U. B. paaiškino, jog išvykimas vaikams gyventi į Vokietijos Federaciją būtų vaikams naudingas. Jie ne tik galėtų augti šeimoje, matydami vyro ir moters šeimyninių santykių pavyzdį, kartu dėtų maksimalias pastangas išsaugoti vaikų ryšį su Lietuvoje likusiu atsakovu. Pasak ieškovės, nepaisant to, jog nuo santuokos nutraukimo iki šiol jie praktiškai lygiomis dalimis su atsakovu dalinosi vaikų priežiūra ir ji paprastai nereikšdavo priekaištų atsakovui dėl vaikų priežiūros, atsakovo sudarytos vaikų gyvenimo sąlygos, nesutvarkyta buitis, jau daugiau nei dešimtmetį neįrengtos gyvenamosios erdvės, tinkamų saugumo, sanitarinių sąlygų vaikams nebuvimas (jauniausiasis sūnus važinėja nesaugiu, neturinčiu stabdžių dviratuku, o ieškovei jį sutaisius atsakovas net nesutinka pasidalinti kaštų; vaikai priversti naudotis rūsyje esančiomis sanitarinėmis patalpomis, patekimas į kurias yra apsunkintas ir pavojingas ir pan.), tinkamų atsakovo prioritetų nebuvimas (atsakovas nededa pastangų užsidirbti papildomų pajamų, daugiau jų skirti vaikams, jų pramogoms, priešingai – nutraukęs savo bei vieno sūnaus kaupiamojo draudimo sutartį, atgavęs šalių sukauptą 10000 Eur sumą ir dar daugiau nei 4000 Eur pasiskolinęs priima sprendimą įsigyti brangią transporto priemonę), liudija, jog atsakovas toli gražu ne visais atvejais atsižvelgia į vaikų interesus.

16Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė pareikštą priešieškinį jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir paaiškino, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu duoti jai leidimą išvežti vaikus į užsienio valstybę. Atsakovas nurodė, jog jam nekelia abejonių vaikų gyvenimo Vokietijoje sąlygos, tačiau jis baiminasi dėl nežinomybės, dėl to, jog ieškovės gyvenimas Vokietijoje gali nesusiklostyti. Pasak atsakovo, jie jau kelerius metus lygiomis dalimis dalijasi vaikų priežiūra, mano, jog pas atsakovą vaikams yra sukurtos pakankamai geros gyvenimo sąlygos, o jo sukaupta patirtis ir įgūdžiai leidžia tinkami rūpintis sūnumis. Atsakydamas į byloje dalyvaujančių asmenų klausimus atsakovas patvirtino, jog išties yra nutraukęs savo bei sūnaus U. vardu sudarytą kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį ir už gautas (10000 Eur) bei pasiskolintas lėšas (4300 Eur) yra įsigijęs transporto priemonę – automobilį WV Multivan. Šią transporto priemonę naudoja veždamas vaikus į ugdymo įstaigas, būrelis ir pan., t. y., naudoja vaikų interesais. Pasisakydamas dėl buities sąlygų atsakovas nurodė, jog su vaikais naudojasi apytiksliai 28 kv. m. gyvenamojo namo pirmojo aukšto erdve, kuri, jo manymu, yra tinkamai įrengta, apšiltinta, tik sienos dar nenudažytos. Šios patalpoje radiatorių dar nėra įrengta, yra naudojamas orinis šildymas, elektros instaliacija nėra baigta, elektra atvesta prailgintuvų pagalba, kurie yra išdėstyti ant grindų palei grindų apvadus. Atsakovas nurodė, jog šiame name gyvena nuo 2010 metų, kada planuoja baigti įrengimo darbus, negali atsakyti. S. B. nurodė, jog yra bandęs kalbėtis su vaikais dėl jų vykimo gyventi į užsienį. Pasak atsakovo, T. jam pasakęs, kad nenori išvažiuoti, U. nurodęs, jog norėtų išvykti , ketintų stoti mokytis į gimnaziją, o V. iš esmės yra mokantis neparodyti savo pozicijos, tačiau užsiminęs, jog jiems išvykus galėtų bendrauti su tėčiu skype pagalba. Išdėstytos aplinkybės leidžia atsakovu teigti, jog tvirto vaikų apsisprendimo išvykti jis neišgirdęs.

17Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą joje nurodytais argumentais ir motyvais ir nurodė, jog palaiko atsakovo poziciją neduoti leidimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais vykti gyventi į užsienio valstybę, sutinka, jog išlaikymas vaikams būtų nustatytas toks, kokį šalys suderino paskutinio teismo posėdžio metu bei kartu išspręstas klausimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

18Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas

19Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus: U. B., gim. ( - ), V. B., gim. ( - ), ir T. B., gim. ( - ). ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) buvo panaikintas šalių sudarytos bažnytinės santuokos apskaitos įrašas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, susitarta, dėl kad atsakovas mokės kiekvieno vaiko išlaikymui po 87 Eur (300 Lt) per mėnesį, bei aptarta S. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, numatant, kad atsakovas su jais praleis ne mažiau, kaip dvi savaites per mėnesį.

20Vadovaujantis šalių bei nepilnamečių vaikų parodymais nustatyta, jog po santuokos nutraukimo šalys laikėsi teismo sprendimu nustatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos – šalių vaikai kas antrą savaitę gyveno pas motiną U. B., bei kas antrą savaitę pas tėvą S. B.. Apklaustos teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog 2014 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos išlaikymo tvarkos praktikoje nebuvo laikomasi. Tarp šalių susiklostė tokia situacija, jog atsakovas S. B. kiekvieną mėnesį pervesdavo į ieškovės sąskaitą nustatytą išlaikymo sumą (po 300 Lt / 87 Eur kiekvienam vaikui), tačiau šią pervestą sumą ieškovė jam kas mėnesį (išskyrus paskutiniuosius tris mėnesius) grąžindavo grynaisiais pinigais. Kiekvieną mėnesį kiekviena iš šalių savo sąskaita aprūpindavo vaikus maistu, gyvenamuoju plotu, rūpinosi pramogomis bei skaičiuodavo faktiškai patiriamas kitas vaikų išlaikymo išlaidas, kurias dalindavosi per pusę, kas mėnesį šias išlaidas susiderindami ir grąžindami vienas kitam susidariusį skirtumą.

21Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

22Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl leidimo išvykti su nepilnamečiais vaikais gyventi į užsienį be atsakovo sutikimo, atsakovas pareiškė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Šis priešieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė siekia išvežti vaikus gyventi į užsienio valstybę.

23Kadangi remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str. 3 d., vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, pirmiausia išspręstinas klausimas dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

24Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

25Tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, atsakovas turėjo įrodyti, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, nustatanti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės vaikų gyvenamosios vietos nustatymui. Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, t. y., sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodoma, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014).

26CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, įskaitant ir kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą bei kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas.

27Atsakovas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog jokių priekaištų U. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos, buities sąlygų užtikrinimo ar pan., neturi. Atsakovas paaiškino, jog savo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iš esmės pareiškė dėl to, kad ieškovė siekia išvežti vaikus gyventi į užsienio valstybę. Tačiau teismo vertinimu, vien šis faktas savaime negali būti pagrindu vaikų gyvenamajai vietai keisti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Nagrinėjamu atveju byloje šių aplinkybių nenustatyta, be to, kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu pats atsakovas nurodė, jog aplinkybės, dėl kurių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, iš esmės nepasikeitė, ieškovės gyvenamoji vieta netapo nesaugia ar kitaip pažeidžiančia vaikų interesus, ir jis neturi jokių priekaištų ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos, buities sąlygų užtikrinimo.

28Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai jau ketverius metus kas antrą savaitę gyvena pas ieškovę ir pas atsakovą. Be to, vaikai jau daugiau nei dvejus metus yra pažįstami ir bendrauja su ieškovės draugu B. B. bei jo nepilnamečiais vaikais Jonu ir Selina, su jais gerai sutaria, kartu atostogauja.

29Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė yra sudariusi tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas.

30Teismo vertinimu ieškovės pateiktų įrodymų visiškai pakanka, kad galima būtų daryti išvadą apie tai, jog ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, jų teisėmis ir teisėtais interesais, užtikrina jų teisę į jų poreikius atitinkantį būstą, mokslą. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos netinkamos ar nesaugios vaikų gyvenimo sąlygos.

31Tuo tarpu byloje surinkti įrodymai apie atsakovo suteikiamas vaikų gyvenimo sąlygas yra prieštaringi: teismui pateiktame priešieškinyje atsakovas nurodė, jog žemės sklypas bei jame esantis namas, kuriame atsakovas su vaikais šiuo metu gyvena, nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvui, kuris yra davęs sutikimą atsakovui su vaikais jame gyventi. Bendras gyvenamojo namo plotas yra 303,67 m2, o gyvenamasis plotas sudaro 184,64 m2. Gyvenamasis namas yra pakankamai erdvus, naujas (2012 m. statybos) ir su visais patogumais (vandentiekiu, nuotekų šalinimu, šildymu ir pan.). tuo tarpu ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodoma, jog namas yra iki galo neįrengtas, ką patvirtina ir byloje esantys VĮ Registrų centro duomenys, iš atsakovo minimų 184 kv. m. gyvenamojo ploto, pusė jo yra visiškai netinkama gyvenimui. Antras aukštas yra neįrengtas ir negyvenamas, į kurį nėra laiptų, o patekti į jį galima tik lauke esančiomis kopėčiomis. Pilnai įrengta yra tik 34 m2 patalpa (plane pažymėta 3-3), kurioje gyvena atsakovo tėvai, kuriems yra virš 70 metų, bei neįgalus giminaitis, kurį slaugo atsakovo motina. Aplinkybę, jog name pilnai įrengtas tik tas kambarys, kuriame gyvena seneliai teismo posėdžio metu patvirtino ir šalių nepilnametis sūnus U. B.. Teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog pirmo aukšto 56,94 m2 dalis, plane pažymėta 1-1, kur gyvena atsakovas ir kas antrą savaitę būna nepilnamečiai vaikai, yra tik su daline apdaila, grindys yra laikinos, nėra durų ir sienų. Šią erdvę sudaro bendra laikina virtuvė ir atsakovo miegamasis ir būtent šioje erdvėje, kurioje trūksta durų ir sienų, gyvena atsakovas su trimis nepilnamečiais vaikais. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog su sūnumis naudojasi dar mažesne erdve, t. y., virtuvė ir valgomojo erdvė yra bendro naudojimo, o atsakovas su nepilnamečiais vaikais gyvena apytiksliai 28 kv. m. erdvėje (7 m. x 4 m.), kuri, pasak atsakovo, yra pilnai įrengta, sudėtos grindys, dar nenudažytos sienos, o elektra yra išvedžiota „prailgintojų principu“, kurie yra išdėstyti ant grindų palei kambario sienas. Tualetas ir dušas yra tik rūsyje, į kuriuos patenkama per grindyse įmontuotas horizontalias duris – liuką.

32Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei kartu atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės Jolantos Čuchonskos nurodytas aplinkybę, jog faktinės atsakovo gyvenamosios vietos sąlygos visiškai atitinka nurodomas U. B. atsiliepime į priešieškinį, teismas sprendžia, jog atsakovas nededa maksimalių pastangų užtikrinti vaikų teisę į jų poreikius atitinkantį būstą ir šiuo metu užtikrina tik minimalias nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei nenustatęs aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti vaikų gyvenamąją vietą, ją palieka nustatytą su ieškove U. B..

33Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę

34CK 3.174 str. 3 d. nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį.

35Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (CK 3.174 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės, su kuria nustatyta šalių vaikų gyvenamoji vieta, teisės išvežti vaikus gyventi į užsienio valstybę.

36Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaikų atžvilgiu byloje nėra, ji yra sudariusi tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas Lietuvoje. Ištyrus bei įvertinus rašytinę bylos medžiagą, išklausius šalių paaiškinimų, liudytojo B. B. parodymų, teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei, apklausus šaliu nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, jog nepaisant to, jog abi šalys rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, ieškovė deda didesnes pastangas užtikrinti vaikų teisę į kuo geresnes gyvenimo, ugdymo bei švietimo, saugumo sąlygas. Ieškovė siekia užtikrinti ir kuo geresnes vaikų gyvenimo sąlygas Vokietijoje – yra susipažinusi ir išsiaiškinusi vaikų ugdymo galimybes, galimas lankyti ugdymo įstaigas, yra pasirengusi pirmuosius pusę metų nedirbti, tokiu būdu padedant vaikams maksimaliai greitai adaptuotis užsienio valstybėje. Kartu ieškovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaikų identiteto bei ryšio su tėvu išsaugojimą. Šalių nepilnamečiai vaikai gerai sutaria su ieškovės gyvenimo draugu bei jo vaikais, vieni kitus pažįsta, aktyviai leidžia laisvalaikį. Liudytojas B. B. tiek kvietime, patvirtintame notaro, tiek ir apklaustas teisme patvirtino, jog yra pasirengęs priimti ieškovę bei jos nepilnamečius vaikus Vokietijoje, leisti gyventi jam priklausančiame name, finansiškai prisidėti prie ieškovės bei jos nepilnamečių vaikų išlaikymo, padėti vaikams kuo geriau adaptuotis, išmokti kalbą, lankyti pasirinktą ugdymo įstaigą, o tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas, kad ieškovės vyresnysis sūnus studijuos privačioje lietuviškoje gimnazijoje, papildomai uždirbtomis lėšomis prisidėti prie ugdymo kaštų padengimo. Tokie trečiojo asmens veiksmai vertintini kaip visiškai atitinkantys nepilnamečių vaikų interesus.

37Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo elgesys, pasireiškiantis pastangų surasti jo gebėjimus atitinkantį darbą bei uždirbti didesnes pajamas stoka, didelės vertės transporto priemonių įsigijimu, tam panaudojant ne sutaupytas lėšas, o vaikų kaupiamojo gyvybės draudimo sukauptas lėšas, nepakankamas vaikų saugumo užtikrinimas (pvz. nesaugios vaikų transporto priemonės, nesaugus patekimas į sanitarines patalpas rūsyje, nesutvarkytas elektros tiekimas prailgintuvų pagalba ir pan.), liudija atsakovo nenorą ar negebėjimą tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais bei jų interesų užtikrinimu. Išklausius teisme apklaustų vaikų parodymų, matyti, jog jie yra išreiškę norą vykti į užsienio valstybę, vaikams yra pakankamai svarbios jų gyvenimo sąlygos, jie norėtų turėti atskirus kambarius, turėti galimybę pasikviesti į juos draugus, ką vengia daryti dabar pusę laiko gyvendami su atsakovu jo gyvenamosiose patalpose.

38EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz. byloje Hokkanen v. Finland, nuspręsta, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą. Nagrinėjamu atveju vaikų nuomonė buvo išklausyta tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, tiek ir teismo posėdžio metu. Visi šalių vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi su ieškove, vykti į užsienio valstybę, berniukai nurodė, kad gerai sutaria su jos draugu bei jo nepilnamečiais vaikais.

39Teismas iš dalies sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išdėstyta pozicija, jog išvykę gyventi į užsienio valstybę nepilnamečiai vaikai gali susidurti su adaptacijos problemomis, patirti emocinių išgyvenimų, tačiau teismas taip pat pažymi, jog šalių nepilnamečiai vaikai yra jauno amžiaus, gebantys greitai adaptuosi, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Be to, į užsienį išvyktų visi trys nepilnamečiai vaikai, turintys glaudų tarpusavio ryšį, kas neabejotinai pagelbėtų jiems greičiau adaptuotis užsienio valstybėje.

40Teismas, įvertinęs aplinkybes, kartu įvertinęs ieškovės elgesį, gebėjimą suteikti vaikams galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), pastangas išsaugotivaikų identitetą bei užtikrinti maksimalų įmanomą bendravimą su Lietuvoje liekančiu atsakovu, sprendžia, jog ieškovei suteiktina leidimas kartu su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietijos Federaciją).

41Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

42Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

43Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys iki šiol bendru sutarimu sprendė visus klausimus, susijusius su atsakovo bendravimu su vaikais. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais ribojimo, todėl nustatytina maksimali atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kiek ji įmanoma atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra planuojama kitoje valstybėje nei atsakovo. Maksimalus bendravimas su vaiku grindžiamas šalių lygiateisiškumo principu, kuris reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina turi turėti vienodas galimybes rūpintis vaiku, leisti su juo laiką ir palaikyti tamprius ryšius.

44Šalys savo pozicijas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos išdėstė priešieškinyje bei atsiliepime į jį, kas atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus proceso prasme yra galima. Pažymėtina, jog tiek vienos, tiek kitos šalies siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos yra labai panašios, iš esmės parengtos veidrodiniu principu ir priklausančios nuo to, su kuriuo iš tėvų būsianti nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ar būtų duotas teismo leidimas ieškovei išvykti su nepilnamečiais vaikais į užsienio valstybę. Teismo posėdžio metu šios pozicijos buvo derinamos.

45Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė teismo nustatyti bendro pobūdžio nuostatą, jog Ieškovė U. B. ir atsakovas S. B. kartu rūpinsis sūnų U. B., V. B. ir T. B. auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus sūnų auklėjime bei gyvenime. Šalys sutaria bendradarbiauti derinant sūnų U. B., V. B. ir T. B. ugdymo, mokslo, finansinius, auklėjimo, lavinimo bei kitus klausimus, susijusius su sūnumis. Šalys sutaria, kad vienai iš šalių pareiškus kitai šaliai pastabas dėl sūnų auklėjimo, lavinimo, ugdymo ar kitų dėl sūnų priimamų sprendimų, kita šalis į šias pastabas sureaguos ir bus ieškoma kompromiso dėl pateiktų pastabų. Šalys suvokia, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime, bendrauti su jais. Šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaikų interesais, vienas kitam netrukdys bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime. Dėl šios nuostatos ginčo tarp šalių nebuvo, todėl toks bendras šalių prašymas tenkintinas.

46Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas teismo prašė nustatyti, jog skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu, skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju vaikų gyvenamoji vieta paliktina su ieškove bei jai suteikimas teismo leidimas išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, nustatytina, jog skyrium gyvenantis atsakovas turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu, skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais.

47Ieškovė prašė teismo nustatyti, jog atsakovas turi teisę praleisti su vaikais pusę vasaros atostogų, t. y., 3 savaites (pas atsakovą Lietuvoje ar užsienio šalyje), taip pat su vaikais turi teisę praleisti ir kitas vaikų atostogas. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, jog apie vasaros atostogas šalys viena kitą privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų, suderinant vaikų buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar keliones į užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju turi būti gautas ir kito iš tėvų rašytinis sutikimas. Atsakovas papildomai prašė nustatyti, jog vaikų kelionės išlaidas pilnai padengia ieškovė. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog sutiktų du kartus per metus finansuoti vaikų keliones į Lietuvą savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų vasaros atostogos trunka 6 savaites, o Kalėdų atostogos – 2 savaites, ieškovė pageidavo, kad tėvų bendravimo su vaikais laikas šių atostogų metu būtų dalijamas po lygiai, atsakovas išreiškė pageidavimą, jog jam tektų 2/3 dalys vasaros bei Kalėdų atostogų laiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei išvežus vaikus gyventi į užsienį atsakovo bendravimas su vaikais ir taip bus ribotas, siekiant užtikrinti pakankamą atsakovo bendravimą su vaikais, nustatytina, kad vasaros bei Kalėdų atostogų metu jis su vaikais turi teisę bendrauti 2/3 dalis atostogų laiko (pas atsakovą Lietuvoje ar užsienio šalyje), taip pat turi teisę praleisti ir kitas vaikų atostogas. Apie tai atsakovas turi ieškovė informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su ieškove suderinant vaikų buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar keliones į užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes.

48Pasisakydamos dėl bendravimo tvarkos nustatymo abi šalys prašė teismo nustatyti, jog bendraujant tu vaikais vasaros ar kitų atostogų metu yra būtina ne tik suderinti visas vaikų buvimo pas atsakovą ar kelionės sąlygas, bet ir gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas numato rašytinio tėvų sutikimo privalomumą tik išvykstant vaikams nuolat gyventi į užsienio valstybę, o laikiniems išvykimams į užsienio šalį tokio sutikimo privalomumas nėra numatytas, teismas šio šalių prašymo netenkina.

49Ieškovė siūlomoje atsakovo bendravimo tvarkoje nurodė punktą, numatantį, jog „atsakovas turi teisę su vaikais praleisti ir savaitgalius mokslo metais Vokietijoje (nuo penktadienio vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.), vaikus penktadienį pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą“. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog tokia ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka užtikrina maksimalaus tėvo bendravimo su užsienio valstybėje gyvensiančiais vaikais įgyvendinimą, ši atsakovo teisė bendrauti su vaikais pasirinktais savaitgaliai nustatytina.

50Šalių pozicija taip pat nesutapo dėl to, kuri iš jų turi apmokėti vaikų kelionės pas atsakovą išlaidas. Teismo vertinimu, kad vaikų kelionių pas atsakovą išlaidos negali tekti tik atsakovui, nes būtent ieškovė priėmė sprendimą išvežti vaikus gyventi į užsienio valstybę, tokiu būdu apribodama atsakovo teisę nuolat ir pastoviai su jais susitikinėti, o paliekant kelionės išlaidas tik atsakovui, atsirastų grėsmė, kad dėl finansinių priežasčių vaikų teisė į bendravimą su tėvų būtų pažeista. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170str. 2 d.). Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 str. 1 d.), todėl abu tėvai turi užtikrinti galimybę įgyvendinti vaikų teisę bendrauti su tėvu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovė savo lėšomis turėtų padengti pirmųjų dviejų kelionių per metus į Lietuvą kaštus. Atitinkamai po šių dviejų ieškovės finansuotų kelionių atsakovas taip pat turėtų pareigą sekančius du kartus (t. y., trečiąją ir ketvirtąją per metus vaikų kelionę į Lietuvą) padengti savo lėšomis. Dėl visų vėlesnių vaikų kelionių į Lietuvą per kalendorinius metus kaštus šalys turėtų dalintis sekančia tvarka - šalis, apmokėjusi vaikų kelionių pas atsakovą išlaidas, turi teisę reikalauti iš kitos šalies kompensuoti pusę šių išlaidų.

51Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas tvirtina šalių prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas korekcijas, kartu numatydamas, jog bendru sutarimu šalys gali susitarti ir dėl kito, nei numatyta, atsakovo bendravimo su vaikais laiko.

52Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

53CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad ieškinio (priešieškinio) dalykas prašant pakeisti išlaikymo dydį yra ne vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti nustatymas (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tačiau nagrinėjamu atveju šalys dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo susitarė taikiai, todėl nei vaikų poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo vertinti. 2014 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30740-859/2014 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys susitarė, kad atsakovas S. B., vykdydamas savo pareigą prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, įsipareigoja skirti po 300 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą skirdamas vaikų būtinosioms išlaidoms apmokėti, t. y., drabužiams ir/ar avalynei, medikamentams, žaislams, būreliams, maisto produktams apmokėti.

54Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinant iki 190 Eur, mokamų kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Šį reikalavimą ieškovė grindė padidėjusias vaikų poreikiais.

55Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime su šiuo ieškininiu reikalavimu nesutiko, tačiau 2018 m. kovo 28 d. priešieškiniu pareiškė iš esmės analogišką reikalavimą, t. y., prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo bei tokiu atveju priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. B., V. B. ir T. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalims pavyko pasiekti taikų susitarimą dėl nepilnamečiams vaikams nustatytino/priteistino išlaikymo dydžio. Paskutinio teismo posėdžio metu šalys teismui nurodė, jog jos susitarė, kad tuo atveju, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vienu iš tėvų ir su juo vaikai gyventų didžiąją dalį laiko, šalių sutartas ir iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistinas išlaikymo dydis sudarytų 170 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Tuo atveju, jei ieškovė liktų gyventi Lietuvoje ir liktų galioti iš esmės tapati tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kai vaikai kas antrą savaitę praleidžia su kiekvienu iš tėvų, iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turėtų būti priteistas 67 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kiekvienam vaikui kas mėnesį iki pilnametystės, be šio išlaikymo, skyrium gyvenantis tėvas (motina) vaikų buvimo su juo metu (t. y., kas antrą savaitę) turėtų papildomai iš savo lėšų užtikrinti vaikų poreikius į būstą, jo išlaikymą (vaikui tenkanti komunaliniu mokesčių dalis), dengti būsto išlaikymo, vaikų maitinimo bei jų transportavimo išlaidas. Šalys paaiškino, jog 67 Eur sumą jie nuderino atsižvelgdami į jų analogiškų faktiškai patirtų išlaidų vidurkį per pastaruosius kelis metus.

56Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalys pripažino bei susitarė dėl vaikų išlaikymui skirtinų sumų, sutikslindamos savo reikalavimus, t. y., ginčo tarp šalių šiuo klausimu nebeliko, teismas nenustatęs pagrindo pakeisti ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) nustatytą vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, padidina ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki 170 Eur per mėnesį, šią sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka bei ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų

58Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl leidimo išvežti vaikus nuolat gyventi užsienyje bei patikslintą reikalavimą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, o atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymo, ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš ieškovės priteisimo atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

59Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl leidimo išvykti su vaikais gyventi į užsienį. Kadangi šis reikalavimas patenkintas, 75 Eur žyminis mokestis priteisiamas ieškovei iš atsakovo. Be to, ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, šios išlaidos byloje, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, advokatų darbo sąnaudas laikytinos protingomis ir pagrįstomis, neviršijančiomis maksimalaus rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1575 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60Byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (išlaikymo padidinimo). Ieškovė nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už šį reikalavimą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl patenkinus šį ieškovės reikalavimą, iš atsakovo priteistina 22 Eur (170 Eur – 86 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 3,99 Eur ir jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

62Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

64ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

65Leisti ieškovei U. B., a. k. ( - ) su vaikais U. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( - ) ir T. B., a. k. ( - ) išvykti nuolat gyventi užsienio valstybėje (Vokietijos Federaciją), be atsakovo S. B., a. k. ( - ) sutikimo.

66Pakeisti ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3.5 ir 3.5.1 punktus nustatant, kad atsakovas S. B., a. k. ( - ) teikia vaikams U. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( - ) ir T. B., a. k. ( - ) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

67Paskirti ieškovę U. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

68Pakeisti ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo 3.3-3.4 punktus ir nustatyti tokią atsakovo S. B., a. k. ( - ) bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. B., a. k. ( - ) V. B., a. k. ( - ) ir T. B., a. k. ( - ) tvarką:

691.

70Ieškovė U. B. ir atsakovas S. B. kartu rūpinsis sūnų U. B., V. B. ir T. B. auklėjimu, jų priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y., visapusiškai dalyvaus sūnų auklėjime bei gyvenime. Šalys sutaria bendradarbiauti derinant sūnų U. B., V. B. ir T. B. ugdymo, mokslo, finansinius, auklėjimo, lavinimo bei kitus klausimus, susijusius su sūnumis. Šalys sutaria, kad vienai iš šalių pareiškus kitai šaliai pastabas dėl sūnų auklėjimo, lavinimo, ugdymo ar kitų dėl sūnų priimamų sprendimų, kita šalis į šias pastabas sureaguos ir bus ieškoma kompromiso dėl pateiktų pastabų. Šalys suvokia, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime, bendrauti su jais. Šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaikų interesais, vienas kitam netrukdys bendrauti su sūnumis, dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime;

712.

72Skyrium gyvenantis atsakovas S. B. turi teisę kasdien su vaikais bendrauti telefonu, skype ir kitais telekomunikacijų įrenginiais;

733.

74Vasaros bei Kalėdų atostogų metu atsakovas S. B. su vaikais turi teisę bendrauti 2/3 dalis jų atostogų laiko (pas atsakovą Lietuvoje ar užsienio šalyje), taip pat turi teisę praleisti ir kitas vaikų atostogas. Apie tai atsakovas S. B. turi ieškovę U. B. informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su ieškove suderinant vaikų buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar keliones į užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes;

754.

76Atsakovas turi teisę su vaikais praleisti savaitgalius mokslo metais Vokietijoje (nuo penktadienio vaikų užsiėmimų ugdymo įstaigose pabaigos iki sekmadienio 19 val.), vaikus penktadienį pasiimant iš vaikų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sekmadienį į vaikų gyvenamąją vietą. Apie tai atsakovas S. B. turi ieškovę U. B. informuoti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki planuojamo bendravimo su vaikais;

775.

78Pirmoji ir antroji vaikų kelionė nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal per einamuosius kalendorinius metus apmokama ieškovės U. B. lėšomis. Trečioji ir ketvirtoji vaikų kelionė nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal per einamuosius kalendorinius metus apmokama atsakovo S. B. lėšomis. Visos sekančios vaikų kelionės nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo gyvenamosios vietos ir atgal per einamuosius kalendorinius metus šalių yra apmokamos lygiomis dalimis. Vaikų kelionės išlaidas apmokėjusi šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies pusės šių išlaidų atlyginimo;

796.

80Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje susitarti dėl atsakovo S. B. bendravimo su skyrium gyvenančiais vaikais ir kitokiomis sąlygomis ar laiku, suderinę tai tarpusavyje raštu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

81Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. ( - ) ieškovės U. B., a. k. ( - ) naudai 1575 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

82Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. ( - ) valstybės naudai 25,99 Eur (dvidešimt penkis eurus 99 centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

83Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

84Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. 2018 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas... 4. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu turi tris nepilnamečius vaikus: U. B., V.... 5. 2018 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo S. B.... 6. 2018 m. vasario 27 d. byloje gauta Vilniaus miesto savivaldybės... 7. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius... 8. 2018 m. kovo 29 d. atsakovas S. B. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo... 9. 2018 m. balandžio 20 d. ieškovė U. B. teismui pateikė atsiliepimą į... 10. 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 11. Teisme apklaustas liudytojas B. B. nurodė, jog su ieškove trejus metus yra... 12. Teismo posėdžio metu byloje, dalyvaujant teismo psichologei, buvo apklausti... 13. Teismo posėdžio metu T. B. (6,5 metų) papasakojo, kad su tėčiu kartais... 14. Teismo posėdžio metu V. B. (9 metų), paprašytas papasakoti apie tėvus,... 15. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškininius reikalavimus... 16. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė pareikštą priešieškinį jame... 17. Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko... 18. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas... 19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas... 20. Vadovaujantis šalių bei nepilnamečių vaikų parodymais nustatyta, jog po... 21. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo... 22. Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl leidimo išvykti su nepilnamečiais... 23. Kadangi remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 str. 3 d., vaikas... 24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko... 25. Tam, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta, atsakovas turėjo įrodyti,... 26. CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos... 27. Atsakovas, apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, jog jokių priekaištų... 28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai jau ketverius... 29. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos... 30. Teismo vertinimu ieškovės pateiktų įrodymų visiškai pakanka, kad galima... 31. Tuo tarpu byloje surinkti įrodymai apie atsakovo suteikiamas vaikų gyvenimo... 32. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei kartu atsižvelgdamas į teismo... 33. Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiais vaikais išvykti nuolat gyventi į... 34. CK 3.174 str. 3 d. nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė... 35. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia... 36. Teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas... 37. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo elgesys,... 38. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis,... 39. Teismas iš dalies sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos... 40. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kartu įvertinęs ieškovės elgesį,... 41. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos... 42. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti... 43. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys iki šiol bendru sutarimu sprendė... 44. Šalys savo pozicijas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos išdėstė... 45. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė teismo nustatyti bendro pobūdžio... 46. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas teismo prašė nustatyti, jog skyrium... 47. Ieškovė prašė teismo nustatyti, jog atsakovas turi teisę praleisti su... 48. Pasisakydamos dėl bendravimo tvarkos nustatymo abi šalys prašė teismo... 49. Ieškovė siūlomoje atsakovo bendravimo tvarkoje nurodė punktą, numatantį,... 50. Šalių pozicija taip pat nesutapo dėl to, kuri iš jų turi apmokėti vaikų... 51. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas tvirtina šalių prašomą nustatyti... 52. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo... 53. CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos)... 54. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pakeisti minėtu teismo sprendimu... 55. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime su šiuo ieškininiu reikalavimu... 56. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalys pripažino bei susitarė dėl vaikų... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 58. Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų... 59. Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl leidimo... 60. Byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams... 61. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 3,99... 62. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 25,99 Eur... 63. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,... 64. ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.... 65. Leisti ieškovei U. B., a. k. ( - ) su vaikais U. B., a. k. ( - ) V. B., a. k.... 66. Pakeisti ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje... 67. Paskirti ieškovę U. B., a. k. ( - ) nepilnamečiams vaikams priteisto... 68. Pakeisti ( - ) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje... 69. 1.... 70. Ieškovė U. B. ir atsakovas S. B. kartu rūpinsis sūnų U. B., V. B. ir T. B.... 71. 2.... 72. Skyrium gyvenantis atsakovas S. B. turi teisę kasdien su vaikais bendrauti... 73. 3.... 74. Vasaros bei Kalėdų atostogų metu atsakovas S. B. su vaikais turi teisę... 75. 4.... 76. Atsakovas turi teisę su vaikais praleisti savaitgalius mokslo metais... 77. 5.... 78. Pirmoji ir antroji vaikų kelionė nuo vaikų gyvenamosios vietos iki atsakovo... 79. 6.... 80. Šalys gera valia, atsižvelgdamos į vaikų interesus, gali tarpusavyje... 81. Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. ( - ) ieškovės U. B., a. k. ( - ) naudai... 82. Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. ( - ) valstybės naudai 25,99 Eur... 83. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.... 84. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...