Byla 2FB-832-522/2016
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Petniūnienei, dalyvaujant pareiškėjo V. L. atstovui advokato padėjėjui Antanui Mikalajūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., antstoliui I. G., A. L., UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybai, antstolei Brigitai Palavinskienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2Pareiškėjas kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti MB „Adminus“. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 2 str. 2 d. apibrėžtą fizinio asmens nemokumo sąvoką. Bendra pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų suma - 26121,73 Eur, kurių visų mokėjimo terminai suėję. Kadangi šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur, skoliniai įsipareigojimai viršija leistiną ribą ir yra daugiau negu 68 (26121,73 : 380 = 68,7). Santuokoje su A. L. pareiškėjas buvo nuo 1984-11-06. Su sutuoktine negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1997 metų. Kadangi pareiškėjas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė, 1996-06-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1809-96 dėl mokėjimų nepilnamečių vaikų išlaikymui išieškojimo. Tuo metu įsiskolinimas jau buvo 31173 Lt. Vėliau, kad ir mokėdamas, pilnai įsiskolinimo nepadengė, todėl jis dabar ir sudaro 3010,51 Eur. 2002-01-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas iš pareiškėjo R. B. priteisė 16000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjas skolos apmokėti negalėjo, 2011-01-21 Širvintų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20-880/2011 sprendimu už akių įpareigojo pareiškėją įregistruoti nuosavybės teises į mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį ( - ). Pareiškėjas po santuokos nutraukimo butą ir minimą garažą-boksą buvo palikęs buvusiai sutuoktinei, todėl jų tvarkymu, teisiniu registravimu net nesidomėjo. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas jam paskyrė baudą - po 30,00 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną. Vien šio įsiskolinimo likutis šiuo metu yra 11862,83 Eur. Pagrindinės prielaidos pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams atsirasti ir susiformuoti buvo tai, kad pareiškėjas pats, neturėdamas tam kapitalinių įdėjimų, steigė savo verslą ir bandė jį vystyti. Tuo tikslu įsteigė individualią (personalią) įmonę, kurios pagrindinė veikla buvo tarptautiniai krovinių pervežimai. Visiškai neturint pagrindinių fondų ir apyvartinių lėšų, įmonės veikla laukiamų rezultatų nedavė ir buvo sustabdyta iki 2030-12-31, o pats pareiškėjas dirba eiliniu tarptautinių pervežimų vairuotoju pas kitus darbdavius. Pareiškėjo nekilnojamasis turtas yra garažas (boksas) G-22, esantis ( - ), kuriam antstoliai I. G. ir Brigita Palavinskienė yra uždėję areštą. Šio garažo vidutinė rinkos vertė 2039 Eur. Kito nekilnojamojo turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas turi du automobilius AUDI A4 1995-01-06 (pirmoji registracija Lietuvoje); AUDI A3 1998-05-07 (pirmoji registracija Lietuvoje). Automobiliai seni, praktiškai metalo laužo vertės. Pareiškėjas turi sąskaitą ( - ), lėšų likutis šioje sąskaitoje 2016-07-25 dienai - 41,80 Eur. Kokių nors akcijų ar kitų vertybinių popierių ir kito turto, įkeisto turto, suteiktų kitų prievolių įvykdymo būdų ir kitų įsipareigojimų, skolininkų - nei juridinių nei fizinių asmenų pareiškėjas neturi. Pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, teismuose nėra iškeltų civilinių, darbo ar baudžiamųjų bylų. Visos pareiškėjo pajamos - vairuotojo-ekspeditoriaus darbo užmokestis. Šių pajamų pakanka tik pareiškėjui kukliam pragyvenimui. Kokių nors kitų pajamų pareiškėjas neturi ir nemato galimybės jų gauti ateityje. Pareiškėjo vieno mėnesio išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti - 297 Eur.

3Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas pripažins juos pagrįstais ir išsamiais. Prieštaravimų šioje byloje nereiškia ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

4UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, kad teismo prašo sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui V. L. priimti savo nuožiūra.

5Atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

6Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nemokumo sąvoka įtvirtinta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

7Kaip matyti iš pareiškime nurodyto kreditorių sąrašo (b.l. 36-37), antstolių pažymų apie jų kontorose atliekamus išieškojimus vykdomosiose bylose (b.l. 40-42), bendra pareiškėjo nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 26121,73 Eur. Teismas, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 29 straipsnio 7 dalimi, į pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų sumą neįskaito kreditorės A. L. 3010,51 Eur kreditorinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo ir Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos 367,82 Eur kreditorinio reikalavimo, nes šie reikalavimai, vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatomis, negali būti nurašyti. Likusi 22743,40 Eur kreditorinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 MMA ribą (380 Eur x 25 = 9500 Eur). Ginčo dėl nurodytos sumos pagrįstumo nėra.

8Nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su absoliučia pradelstų įsipareigojimų suma, privalo būti įvertintos ir asmens, prašančio iškelti jam bankroto bylą, galimybės įvykdyti įsipareigojimus. FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad šio įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikoma, jog sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

9Nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Bankroto bylos iškėlimo atveju asmens nesąžiningumas nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, rodančias kad buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai CK 6.67 str. nurodytais atvejais. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą galioja bendroji sąžiningumo prezumpcija.

10Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.

11Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas trimis aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai, trečia, ar yra sąžiningas bylos nagrinėjimo metu (neslepia pajamų, vykdant FABĮ nustatytas skolininko pareigas). Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

12Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

13Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015). Kadangi pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, todėl pareiškėjo veiksmai, kurie buvo sudaryti ankstesniu laikotarpiu nei per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d., bendrąja prasme nėra lemiantys, tačiau pripažintina, kad į tokius veiksmus teismas turėtų atsižvelgti ir juos įvertinti bendrame bylos kontekste (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-895-210/2015).

14Iš pareiškimo turinio bei pareiškėjo atstovo paaiškinimų teisme, matyti, kad iš esmės pareiškėjo nemokumą sukėlė dvi priežastys. Pirmoji priežastis yra ta, kad jis neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, dėl ko teismui priteisus išlaikymą nepilnamečiams vaikams susidarė 31173 Lt išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 13). Pareiškėjas nors ir dirbo, vairavo puspriekabę, tačiau išlaikymo nemokėjo. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas išlaikymo nemokėjo, nes kiekvienas vairuotojas iš esmės gyvena iš savo dienpinigių, o iš jų mokėti išlaikymą vaikams nebūdavo galimybės. Mokėdavo tiek, kiek galėdavo. Šis įsiskolinimas sudaro 3010,51 Eur.

15Antroji priežastis, nulėmusi pareiškėjo nemokumą pareiškėjo teigimu yra jo skola kreditoriui R. B. ir su tuo susijusios pasekmės. Šias aplinkybes teismas paanalizuos plačiau. 1999-02-11 notarine forma sudaryta paskolos sutartimi R. B. paskolino V. L. 16 000 Lt, kuriuos V. L. įsipareigojo grąžinti iki 1999-12-31. V. L. pinigų negrąžinus, R. B. kreipėsi į teismą dėl paskolos išieškojimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2002-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-344-11/02 priteisė R. B. naudai 16 000 Lt paskolos iš V. L.. Iš antstolio I. G. pažymos matyti, kad skolos likutis yra 3436,32 Eur (b.l. 40). Antstolis I. G., vykdydamas išieškojimą iš V. L. R. B. naudai pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-344-11/02, išduotą 2004-11-26 (dublikatas), nustatė, kad ieškovas niekur nedirba, turto neturi. Taip pat, antstolis I. G. nustatė, kad V. L. turi turtinę teisę į mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį adresu ( - ). 2009-09-11 antstolio patvarkymu minėta turtinė teisė buvo areštuota, areštas įregistruotas Turto arešto registre. V. L. 2002-01-29 teismo sprendimo nevykdė, todėl R. B., siekdamas apginti savo interesus, kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti skolininką V. L. įregistruoti nuosavybės teises į mūrinį garažą-boksą Nr.22, esantį ( - ), VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, nes buvo nustatyta, kad skolininkas niekur nedirba, turto neturi, turi tik turtinę teisę į garažą, o jos nerealizuodamas skolininkas pažeidžia kreditoriaus teises. Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-01-21 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.2-20-880/2011 įpareigojo V. L. įregistruoti nuosavybės teisę į mūrinį garažą-boksą Nr.22, esantį ( - ), VĮ Registrų centre. Šis sprendimas taip pat nebuvo vykdomas. Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi V. L. nustatė terminą iki 2012 m. gegužės 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimui už akių tinkamai įvykdyti (civilinė byla DOK-1070-880/1012). Tačiau V. L. ir toliau nevykdant teismo sprendimo Širvintų rajono apylinkės teismas 2013-01-22 nutartimi pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo pakeitė minėto sprendimo vykdymo tvarką, nustatydamas, kad ieškovui R. B. suteikiama teisė savo lėšomis įregistruoti nuosavybės teisę į garažą-boksą Nr.22, esantį ( - ), V. L. vardu VĮ Registrų centre (civilinė byla Nr. DOK-1075-880/2013). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-19 nutartimi V. L. už Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimo nevykdymą paskyrė baudą – po 30,00 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną, skaičiuojant nuo 2012-05-03 iki teismo sprendimo įvykdymo, išieškotojo R. B. naudai (Civilinė byla Nr. 2-20894-566/2012). Iš antstolio I. G. pažymos matyti, kad susidariusios baudos už teismo sprendimo nevykdymą likutis yra 11 862,83 Eur (b.l. 40).

16Taip pat iš kitų civilinių bylų (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2710-871/2015 ir apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-958-275/2016) nustatyta, kad V. L. už garažo-bokso statybą buvo pilnai atsiskaitęs. V. L. 2013-05-08 kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 313 pirmininką L. L. su prašymu išduoti pažymą apie tai, kad V. L. buvusi sutuoktinė A. L. yra ginčo garažo savininkė. A. L., nesudarydama įstatymo nustatytos formos sutarties, 2013-05-20 pardavė ginčo garažą už 5 000 Lt A. V.. A. L. 2013-05-20 prašymu kreipėsi į Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr.313 pirmininką, prašydama išduoti pažymą A. V. garažui, esančiam ( - ), dėl registracijos, nes 22 garažą pardavė už 5000 Lt, prie prašymo pridėdama pažymą nuo buvusio vyro V. L.. 2013-05-27 Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 313 išdavė pažymą Nr. 13/3, kurios pagrindu buvo įregistruotos A. V. nuosavybės teisės į ginčo garažą VĮ Registrų centre. 2014-04-24 pirkimo-pardavimo sutartimi A. V. pardavė ginčo garažą D. L. už 11 000 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovų V. L. ir A. L. sudarytą susitarimą, kuriuo atsakovo V. L. turtinė teisė į ginčo mūrinį garažą-boksą Nr.22, esantį ( - ), buvo perleista A. L.; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 313 2013-05-27 pažymą Nr. 3, kurios pagrindu buvo įregistruotos A. V. nuosavybės teisės į mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį ( - ), VĮ Registrų centre; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento sutartį, kuria A. L. pardavė mūrinį garažą-boksą Nr. 22, esantį ( - ), A. V.; taikė restituciją natūra – įpareigojo A. L. grąžinti A. V. 1 448,10 Eur; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-04-24 8 notarų biure sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. R1-1067), kuria A. V. pardavė garažą-boksą Nr. 22, esantį ( - ), D. L.; taikyti restituciją natūra – įpareigojo A. V. grąžinti D. L. 3 185,82 Eur; grąžino atsakovui V. L. jo turtinę teisę į garažą-boksą Nr.22, esantį ( - ); priteisė iš atsakovų V. L., A. L., A. V., D. L. lygiomis dalimis ieškovo R. B. naudai 640,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

17Taigi iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. L. nuo pat 2002 m., t. y. 14 metų, kai buvo priteista 16000 Lt skola R. B., visais įmanomais būdais vengia grąžinti priteistą skolą. V. L. elgesys, kuomet vengiama vykdyti teismo sprendimą ir įregistruoti nuosavybės teises į garažą-boksą, kuris leistų bent iš dalies padengti susidariusius įsiskolinimus, taip pat bandymas perleisti garažą-boksą jo neįregistruojant tretiesiems asmenims, nepatvirtina, jog pareiškėjas laikėsi sąžiningo, rūpestingo norinčio bankrutuoti fizinio asmens elgesio standartų. Priešingai, tokiu savo elgesiu pareiškėjas didino ne tik baudos už teismo sprendimo nevykdymą dydį, bet ir antstolių vykdymo išlaidas.

18Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skola R. B. susidarė dėl to, kad R. B. pareiškėjui veiklos vykdymui paskolino puspriekabę. Kaip užstatą už priekabą pareiškėjas su R. B. sudarė paskolos sutartį 16000 Lt sumai. Puspriekabė laikinam naudojimui buvo įregistruota pareiškėjo vardu. Su R. B. jie buvo sutarę, kad R. B. pareikalavus pareiškėjas grąžins jam puspriekabę, o jis paskolos sutarties originalą. Pareiškėjas R. B. 2000 m. puspriekabę grąžino, tačiau paskolos sutarties neatsiėmė, o vėliau R. B. pasinaudojo šia sutartimi ir 2002 m. prisiteisė iš pareiškėjo 16000 Lt. Pareiškėjas 2013 m. kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 1 d., nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

19Pareiškėjas buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-1681-110/2015) prašydamas nustatyti, kad jo prievolė pagal 1992 m. vasario 11 d. paskolos sutartį pasibaigė 2011 m. lapkričio 11 d., grąžinus R. B. pasiskolintą puspriekabę-platformą FRUENHAUF, priteisti iš R. B. pareiškėjui 2.641,42 Lt lėšų, išieškotų 1999 m. vasario 11 d. paskolos sutarties pagrindu, bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 6,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais aplinkybių, jog paskolos sutartis buvo sudaryta kaip garantas atsakovui, paskolinusiam puspriekabę, ir kad grąžinus atsakovui puspriekabę, atsakovas turėjo grąžinti ieškovui paskolos sutartį. Be to, ieškinio senaties terminas suėjo 2012 m. sausio 12 d., todėl teismas atmetė ieškinį, ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino, o civilinę bylą nutraukė. Teismas pripažino, kad tiek civilinės bylos Nr. 2-344-11/02, tiek nagrinėjamos bylos dalykas ir pagrindas yra tapatus, tai yra 16 000 Lt skolos pagal 1999 m. vasario 11 d. sutartį egzistavimas ir paskolos gavėjo pareiga ją grąžinti. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai faktiškai yra jo kaip atsakovo atsikirtimai į civilinėje byloje Nr. 2-344-11/02 paskolos davėjo pareikštus reikalavimus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-344-11/02 nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs ir vykdomas antstolio. Todėl negalima pagal tos pačios proceso šalies pareikštą ieškinį pakartotinai tikrinti minėto jau vykdomo teismo sprendimo dėl 16 000 Lt skolos išieškojimo pagrįstumą. Nagrinėjamame ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovas privalėjo atskleisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-344-11/02, o ne reikšti naują ieškinį.

20Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinis procesas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-11/02 atnaujinimo nėra pradėtas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skola R. B. yra nenuginčyta ir galiojanti.

21Taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad pareiškėjas nei apie priteistą skolą, nei apie įpareigojimą vykdyti teismo sprendimą ir įregistruoti garažą-boksą nežinojo, nes dirbo vairuotoju ir retai būdavo Lietuvoje. Visgi iš kartu su pareiškimu pateikto Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-01-21 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-20-880/2011 matyti, kad ieškinys pareiškėjui buvo įteiktas, jis apie reikalavimą įregistruoti garažą-boksą žinojo, tačiau atsiliepimo nepateikė, dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių. Taip pat ir prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjas nurodė, kad apie 2011 m. jam tapo žinoma, kad R. B. buvo priteista skola ir inicijuotas teisminis procesas dėl jam priklausančio turto įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas tikrai žinojo apie iš jo priteistą skolą ir priimą teismo sprendimą už akių, įpareigojantį įregistruoti nuosavybės teises į mūrinį garažą-boksą. Tačiau net ir žinodamas apie priimtus teismų sprendimus pareiškėjas jų sąmoningai nevykdė, o nekilnojamojo turto registravimu kaip nurodyta pareiškime net nesidomėjo.

22Be to, paanalizavus antstolio I. G. pažymą matyti, kad antstolio nurodyti jo vykdomi išieškojimai, be R. B. skolos ir baudos už teismo sprendimo nevykdymą, yra 287,30 (likutis 201,62 Eur) pagal Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2635-04 už 992 Lt žyminį mokestį V. L. ir A. L. santuokos nutraukimo byloje, 38,23 (likutis 29,02 Eur) pagal Širvintų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-20-880/2011 už žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, 160,03 Eur už žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-2710-871/2015 ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-1681-110/2015. Tai rodo, kad pareiškėjas negrąžina ne tik pagrindinių savo skolų ir nesumoka baudos už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau ilgą laiką ignoruoja ir nedidelio dydžio savo mokestines prievoles/įsipareigojimus. Vilkindamas skolų sumokėjimą, pareiškėjas didina antstolių vykdymo išlaidas (antstolio I. G. vykdymo išlaidų likutis 4642,23 Eur, antstolės Brigitos Palavinskienės vykdymo išlaidų likutis 1013,78 Eur).

23Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu siekiama teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė treji metai. FABĮ 29 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, 3 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (FABĮ 29 straipsnio 4 dalis). Kiekvienu etapu kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (FABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. liepos 15 pažyma (b.l. 41) patvirtina, kad pareiškėjo įsiskolinimas vaikų išlaikymui yra 3010,51 Eur. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jo darbo užmokestis ( - ) vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose yra 455 Eur. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams (maistui, aprangai, būstui ir kt.) tenkinti reikalinga po 297 Eur kas mėnesį. Taigi, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui lieka apie 158 Eur kas mėnesį. Akivaizdu, kad šios sumos, įvertinus trejų metų perspektyvą (susidarytų 5688 Eur), užtenka tik pirmosios eilės kreditorės A. L. kreditoriniui reikalavimui dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo patenkinti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie ketinimą susirasti geriau apmokamą darbą, imtis kitų priemonių gauti didesnes pajamas (CPK 178 str.). Teismas pažymi, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, papildomos lėšos taip pat turėtų būti būtų skiriamos bankroto administratoriaus administravimo procedūroms vykdyti. Pareiškėjas turi nuosavybės teise įregistruotą garažą-boksą, kurio vidutinė rinkos vertė 2039 Eur, turi jo vardu įregistruotas dvi transporto priemones, kurios atsižvelgus į jų gamybos metus yra ganėtinai senos. Darytina išvada, kad iškėlus bankroto bylą tokiu atveju, kai pareiškėjas iš esmės neturi lėšų bent dalinai grąžinti įsiskolinimus, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto procedūros tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Iškėlus bankroto bylą, būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjo mokumas būtų atkurtas tik nurašant jo skolas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/ neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.

24Taip pat pareiškime pareiškėjas nurodė, kad dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. Jis gyveno motinos gyvenamajame socialinės paskirties Širvintų seniūnijos būste ( - ), tačiau jis ten gyventi nebegali, todėl nuomos kambarį Vilniuje, o jo išlaidos už būsto nuomą sudarytų apie 100 Eur. Tikslesnių priežasčių, kodėl pareiškėjas nebegali toliau gyventi motinos namuose, nenurodė. Įvertinus tai, kad pareiškėjas dėl savo darbo po kelis mėnesius nebūna namuose, šios išlaidos gyvenamojo būsto nuomai ir būtent Vilniuje, o ne kitame mieste, atrodo nebūtinos ir nepagrįstos.

25Nustačius pareiškėjo nesąžiningumą, konstatuotina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjo prašymas dėl bankroto bylos jam iškėlimo atmestinas kaip nepagrįstas (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

27Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui V. L..

28Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant... 2. Pareiškėjas kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą prašydamas... 3. Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo fizinio... 4. UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, kad teismo prašo sprendimą... 5. Atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.... 6. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6... 7. Kaip matyti iš pareiškime nurodyto kreditorių sąrašo (b.l. 36-37),... 8. Nemokumo sąlyga negali būti siejama išimtinai tik su absoliučia pradelstų... 9. Nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti... 10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis... 11. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,... 12. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų... 13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sąžiningumo aspektu turi... 14. Iš pareiškimo turinio bei pareiškėjo atstovo paaiškinimų teisme, matyti,... 15. Antroji priežastis, nulėmusi pareiškėjo nemokumą pareiškėjo teigimu yra... 16. Taip pat iš kitų civilinių bylų (Vilniaus miesto apylinkės teismo... 17. Taigi iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad V. L. nuo... 18. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad... 19. Pareiškėjas buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė... 20. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinis procesas... 21. Taip pat pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad... 22. Be to, paanalizavus antstolio I. G. pažymą matyti, kad... 23. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu siekiama teisingos tiek asmens... 24. Taip pat pareiškime pareiškėjas nurodė, kad dirba... 25. Nustačius pareiškėjo nesąžiningumą, konstatuotina, kad bankroto bylos... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307... 27. Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui V. L..... 28. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...