Byla 2A-945-260/2013
Dėl hipotekos lakšto ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. T. ir S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-244-151/2012 pagal ieškovų O. T. ir S. T. ieškinį atsakovams AB Šiaulių bankui ir BUAB „Ezefas“ ir Ko, tretiesiems asmenims notarei Dalytei Krištolaitytei ir Beazley Fulonge Ltd dėl hipotekos lakšto ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovai O. T. ir S. T. ieškiniu ( b.l. 3-7, t. I) ir patikslintu ieškiniu (b.l. 129-132, t. I) prašė : 1) pripažinti negaliojančia sutartinę hipoteką, įformintą 2006 m. gruodžio 19 d. AB Šiaulių bankas, UAB „Efezas“ ir Ko, O. T. ir S. T. pasirašytu sutartinės hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas ( - ) (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais); 2) pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d. laidavimo sutartį Nr. 2006-008-09, sudarytą tarp AB „Šiaulių bankas“ ir O. T. 300000 Lt. sumai; 3) pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d. laidavimo sutartį Nr. 20006-009-09 sudarytą tarp AB „Šiaulių bankas" ir S. T. 300 000 Lt sumai; 4) priteisti iš atsakovų AB Šiaulių bankas bei UAB „Efezas“ ir Ko ieškovų O. T. ir S. T. naudai bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas ( - ) jie, užtikrindami 300 000 Lt paskolos, suteiktos UAB „Efezas“ ir Ko pagal 2006 m. gruodžio 14 d. kreditavimo sutartį grąžinimą kreditoriui AB „Šiaulių bankas“, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti turtą 61.98 kv. m. butą, unikalus N r. ( - ), esantį ( - ). Taip pat dėl UAB „Efezas“ ir Ko suteikto 300 000 Lt kredito, prievolės užtikrinimui ieškovai su AB „Šiaulių bankas“ 2006 m. gruodžio 14 d pasirašė laidavimo sutartis. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 14 d. sudarytas laidavimo sutartis Nr. 2006-008-09 ir Nr. 2006-009-09 jie pasirašė įtikinti atsakovo AB „Šiaulių bankas“ Kauno skyriaus direktoriaus V. R., UAB „Efezas“ ir Ko direktoriaus ir A. U., kad paskolą faktiškai gaus jų sūnus R. T. būsto įsigijimui, nors paskola realiai ir bus įforminta UAB „Efezas“ ir Ko vardu. Tik kai ieškovams buvo įteiktos Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartys, priimtos ypatingosios teisenos tvarka, dėl skolos iš UAB „Ezefas“ ir Ko išieškojimo iš ieškovams priklausančio gyvenamojo būsto/ieškovų turto arešto, ieškovai sužinojo ir suvokė, kad laidavimo sutartimis jie užtikrino UAB „Ezefas“ ir Ko reikalavimo įvykdymą, tačiau nei jie, nei jų sūnus jokių pinigų negavo. Ieškovai nurodė, kad jie yra garbaus amžiaus, pensininkai, menko išsilavinimo, neužsiima komerciniais reikalais, puikiai pažinojo AB „Šiaulių bankas“ Kauno skyriaus direktorių V. R., juo pasitikėjo. Ieškovai turėjo tikslą padėti sūnui ir tikėjo, kad laidavimo sutartimis, bus užtikrinta UAB „Efezas“ ir Ko paskolos grąžinimas, o suteikta 300 000 Lt paskola realiai atiteks jų sūnui R. T.. Taigi, ieškovai, pasirašydami laidavimo sutartis, buvo suklaidinti ir apgauti, ir tai esmingai įtakojo valią pasirašyti sutartis.

6Atsakovas AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovų ginčijami sandoriai buvo sudaryti nesant valios trūkumų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b.l. 64-68, t.IV) ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Teismas pripažino, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Teismas vertino, jog ieškovai puikiai žinojo, kad bankas sudaro sandorį su bendrove, siekiančia gauti paskolą apyvartinėms lėšoms ir refinansavimui, laidavimo sutartimis jie užtikrina, kad bendrovė grąžins paskolą, t.y. ieškovai teisingai suvokė esmines sandorio aplinkybes ir tiksliai išreiškė savo valią. Nepripažino teismas ir kad ieškovai buvo apgauti, nes jie žinojo visas paskolos suteikimo sąlygas, su jomis sutiko, o to, kad paskolą gavusi UAB „Efezas“ ir Ko neperdavė pinigų ieškovų sūnui, nėra sandorio sudarymo metu egzistavusi apgaulės aplinkybė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu (b.l. 79-84, t. IV) ieškovai O. T. ir S. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų ieškinį patenkinti, nurodo, kad apskųstas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinį skundą ieškovai grindžia tokiais argumentais.

11Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, jis neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų teismo sprendimams. Teismas privalo sprendime išdėstyti motyvus dėl visų byloje esančių įrodymų, nurodyti jų teisinį vertinimą: kodėl vienais vadovaujasi, kodėl kitais nesivadovauja, kodėl jie laikomi nepatikimais, vertinami kritiškai, atmetami ir pan. Šioje byloje teismas neišsakė jokio teisinio vertinimo dėl labai daug rašytinių įrodymų, kuriais buvo įrodinėjamas ieškinys. Teismas nesiėmė priemonių visų svarbių bylai aplinkybių išsiaiškinimui. Nagrinėjant civilinę bylą ne kartą ieškovai nurodė, kad negali patys pateikti ir gauti rašytinių įrodymų, nustatant tam tikras svarbias aplinkybes dėl ginčijamų sandorių, tačiau teismas prašymus atmetė. Buvo ne kartą prašoma iškviesti ir apklausti liudytoju banko valdytoją V. R., kuriam buvo pareikšti įtarimai, surašytas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, tačiau šis asmuo apklaustas nebuvo.

12Teismas privalėjo įvertinti aplinkybes apie sutartis sudariusių asmenų tarpusavio santykius, sudarymo metu buvusias aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo, po sutarties sudarymo. CK 6.193 , 6.200 str. nurodo, kad šios aplinkybės labai svarbios aiškinant, teisiškai vertinant sutartis, sutarčių esmę. Teismas visiškai nevertino šių svarbių aplinkybių, faktų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad tuometinis banko valdytojas, banko atstovas, veikė sutarties sudarymo metu neteisėtai. Teismas neįvertino banko atstovo elgesio po sutarties sudarymo, kuris patvirtino esant sudarytus laidavimo, įkeitimo sandorius neteisėtus. Pirma, teismas visiškai nevertino labai svarbios aplinkybės, kad sprendžiant kreditavimo sutarties pratęsimo klausimą, šie klausimai nebuvo derinami su laiduotojais, įkeisto turto savininkais. Antra, teismas neįvertino, kad Kreditavimo sutartis banko valdytojo buvo pratęsta nepaisant to, kad sutarties sąlygos buvo nevykdomos, pažeidinėjamos. Trečia, teismas neįvertino, kad kreditavimo sutartis buvo pratęsta ne tik nuslepiant šį faktą nuo ieškovų, net neatlikus turto vertinimo. Pratęsiant sutartį nebuvo net pareikalauta pateikti naujo VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašo ar turto vertintojų vertinimo ataskaitos, o buvo panaudotas tas pats 2006 11 17 vertinimas. Ketvirta, teismas nevertino liudytojo R. T. parodymų, kad jis nebuvo pasirašęs buto draudimo sutartyse nei laidavimo sutarties, hipotekos lakšto pasirašymo, nei kreditavimo sutarties pratęsimo metu. Penkta, teismas neatliko teisinio vertinimo aplinkybės, kad paskolos byloje įkeičiant turtą įkeičiamo turto savininkas privalo užsakyti buto vertinimą, tačiau šiuo atveju iš ieškovų nebuvo pareikalauta. Šios aplinkybės ir faktai patvirtina, kad buvo siekiama nuo mūsų slėpti veiksmus, įvykius, informaciją.

13Teismas ir dėl kitų aspektų sprendime nurodo nenustatytas aplinkybes arba priešingas nei iš tikrųjų nustatytos. Sprendime nurodoma, kad ieškovai dalyvavo sudarant kreditavimo sutartį, žinojo, suvokė kreditavimo sutarties sąlygas, kad pinigai bus suteikti apyvartinėms lėšoms, restruktūrizavimui. Tokių aplinkybių teismui ieškovai nenurodė ir negalėjo nurodyti, to nepatvirtino nei liudytojai, nei rašytiniai dokumentai. Nei kreditavimo sutarties projektas, nei pasirašyta sutartis ieškovams nebuvo pateikta, jie nebuvo supažindinti su jos sąlygomis, nebuvo supažindinti nei su įmonės „Efezas“ ir Ko darbuotojais. Ieškovai pasitikėjo sūnumi R. T., jo bendradarbiu ir draugu A. U., kuris šeimomis draugavo su banko valdytoju V. R., jo šeima. Esant tokioms aplinkybėms sandorių pasirašymo metu ieškovai net negalėjo įtarti, kad dėl sudaromų sandorių gali prarasti turtą, gali nukentėti. Apeliantai nurodo, kad jie esmingai suklydo, laikydami patikimais žmonėmis A. U., V. R., pasitikėdami jais ir nesiimdami papildomų pastangų įsigilinti į paskolos suteikimo procedūrą, sąlygas ir kt.

14Teismas neteisingai aiškina ir vertina aplinkybes apie paskolą. Sprendime nurodo, kad ieškovai, o ypač ieškovų sūnus, turėjo suvokti, kad įmonė „Efezas“ ir Ko negalėjo gauti būsto paskolos, kad ieškovai elgėsi neteisėtai, nesąžiningai siekdami neteisėtų padarinių. Teismas sprendime nurodo, kad „ niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų“. Tokie sprendimo argumentai, motyvai nepatvirtinti byloje esančių įrodymų, o tik padarytos teismo prielaidos, spėliojimai. Pirma, byloje nenustatyta, kad ieškovai turėjo kokios tai turtinės naudos ar jos siekia turėti ateityje. Ieškinio reikalavimo tenkinimu ieškovai tik išvengs priverstinio išieškojimo nukreipimo į jų butą, kitą turtą ir jokios naudos neturės. Antra, byloje nebuvo nustatyta ir ieškovai neįrodinėjo aplinkybės, kad 2006 m. gruodžio mėnesį jie siekė, kad sūnus gautų būsto paskolą per Šiaulių banką ir įmonę „Efezas“ ir Ko. Liudytojas R. T. patvirtino, kad namo pardavėjas kaip tik nesutiko, kad namas būtų perkamas už būsto paskolą, nes jam reikėjo greitai didelės sumos avanso.

15Teismas neteisingai vertino liudytojo R. T. parodymus, nurodydamas kad šis asmuo kaltas, jog pinigais nepasinaudojo, nes bankas savo pažadą įvykdė, t.y. paskolą išmokėjo. Teismas neteisingai aiškina susiklosčiusių aplinkybių esmę. R. T. ne atsisakė pasinaudoti pinigais, o dar prieš pinigų suteikimą paskolai, banko valdytojui nurodė, kad pinigai nereikalingi, kad pinigų nepervestų pagal sutartį. Ieškovai tikėjo ir pasitikėjo, kad pinigai niekam nepaskolinti, kad pasirašytos sutartys, įkeitimas nesukūrė jokiu padarinių. Nors teismas sprendime ir nurodo, kad ieškovai nesidomėjo, kaip turi būti laidavimo sutartys panaikinamos, tačiau ieškovų įsitikinimas ir suvokimas pagal tuo metu žinomas aplinkybes buvo teisingas. Jeigu pinigai pagal paskolos sutartį neperduodami, tai iš tikrųjų ir pagal įstatymą laikoma paskola nesudaryta, neįvykdyta ir negali kilti jokia pareiga dėl pinigų grąžinimo ( CK 6. 870 str.2d., 6.875 str.3d.)

16Neteisingai sprendime nurodoma, kad ieškovai siekė neteisingų padarinių, yra nesąžiningi, todėl jų teisės, interesai neginami. Šioje dalyje teismas nenustatė aplinkybių dėl ieškovų nesąžiningumo, todėl tokie kaltinimai visiškai nepagrįsti. Laidavimo sutarčių, hipotekos lakštų pasirašymas buvo būtinas pagal banko nustatytą kreditavimo tvarką. Ieškovai pasirašė ne dėl neteisėtų siekių, tačiau išimtinai tik siekdami padėti sūnui gauti pasiskolinti grynųjų pinigų avansui už perkamą namą sumokėti. Ieškovams buvo žinoma, kad sūnus tiesiogiai iš banko tikrai negali gauti tokios didelės pinigų sumos avansui, tačiau neįtarė ir nežinojo, kad įmonė negali paskolinti asmeniui grynųjų pinigų.

17Teismas neteisingai aiškina ir teisiškai vertina ydingos valios susiformavimo aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs ir išaiškinęs, kad valia gali būti ydingai suformuojama dėl kitos šalies ar pašalinių asmenų, padarinių įtakos, aplinkybių neteisingo suvokimo, pateikimo ar tam tikrų aplinkybių nuslėpimo. Šioje dalyje teismas nurodo, kad A. U. nėra atsakovas, todėl teismas nenagrinėja šių aplinkybių. Minėtas liudytojas buvo iškviestas ir apklaustas siekiant nustatyti sandorio sudarymo aplinkybes, ieškovų valios susiformavimo aplinkybes. Jis buvo tas asmuo, dėl kurio ieškovų valia, suvokimas, įsitikinimai susiformavo ydingai. Šis asmuo įtakojo tai, kad ieškovai juo pasitikėjo.

18Teismas neįvertino iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojo A. U. parodymais nustatytos aplinkybės, kad ieškovus 2006 12 14 nuvežė pasirašyti sutartis A. U., kai jos jau buvo parengtos. Nors sutartyse nurodyta, kad ieškovai susipažinę su kreditavimo sutartimi, kad sutinkame ir su jos vėlesniais būsimais pakeitimais, tačiau faktiškai ji nebuvo pateikta ieškovams nei skaityti, nei susipažinti. Šioje dalyje teismas neįvertino ir kitų nustatytų svarbių aplinkybių, kurias patvirtino banko pateikti rašytiniai įrodymai. Pirma, nors nebuvo mokamos palūkanos, nei dalis kredito negrąžinta, tačiau kreditavimo sutartis buvo pratęsta. Antra, negrąžinus laiku kredito ir pagal jo pratęsimą raginimai buvo siunčiami ir į A. U. vadovaujamą įmonę „Saikirta“ adresu ( - ), o ne įmonei „Efezas ir Ko“. Pastarasis asmuo įvardinamas kaip įmonės „Efezas ir Ko“ atstovas. Trečia, kreditavimo sutarčiai pratęsti 2007 10 31 įformintas pareiškimas tariamai UAB „Efezas ir Ko“ vadovo A. K. vardu, nors jis jau buvo ( - ) miręs, o pagal VĮ Registrų centras duomenis nuo 2007 04 10 jau ne įmonės direktorius. Logiška ir dėsninga, kad banko tas pats atstovas V. R. ir vadybininkė J. G. buvo vieninteliai asmenys, susiję su šia kredito byla ir gerai žinojo, kas kada pateikinėjo kokius dokumentus. Dokumentų priėmimas, kreditavimo sutarties pratęsimas rodo, kad visaip buvo siekiama, kad kuo ilgiau neišaiškėtų neteisėtų sandorių sudarymas, apgaulė, suklaidinimas.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 98-100, t.IV) trečiasis asmuo notarė Dalytė Krikštolaitytė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodė tokius argumentus.

20Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis sutartinę hipoteką, įformintą 2006-12-19, sutartinės hipotekos lakšto kodas ( - ) ir 2006-12-14 laidavimo sutartis Nr. 2006-009-09 ir Nr. 2006-008-09 dviem pagrindais CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytas dėl suklydimo, ir CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytas dėl apgaulės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai, sudarydami sutartinę hipoteką ir laidavimo sutartis suprato šių sandorių turinį, esmę, dalyką ir sąlygas, todėl jos visiškai atitinka ieškovų valią. Minėto argumento pagrįstumą patvirtina tokios aplinkybės.

21Pirma, ieškovai suprato ginčijamų sandorių esmę, turinį, šalis ir sąlygas. Ieškovai nurodė, jog sudarė ginčijamus sandorius siekdami, kad UAB „Efezas“ ir Ko gautų iš banko paskolą bei gautą piniginių lėšų sumą perduotų jų sūnui R. T.. Taigi, ieškovai žinojo, kas yra paskolos sutarties šalys bei jog paskolos gavėjas yra UAB „Efezas“ ir Ko. Taip pat ieškovai suprato, jog bankas perduos pinigines lėšas UAB „Efezas“ ir Ko, bei manė, jog gavęs pinigines lėšas iš banko, paskolos gavėjas perduos jas ieškovų sūnui. Taigi, ieškovai suprato, kam bus perduota visa paskolos suma. Ieškovai žinojo, jog laiduoja bei įkeičia savo turtą ne už sūnų R. T., o už kitą asmenį, t.y. UAB „Efezas“ ir Ko. Ieškovai siekė, jog UAB „Efezas“ ir Ko gautų paskolą ir žinojo, jog nei jie, nei jų sūnus iš paskolos davėjo – banko – paskolos sumos negaus. Faktinės aplinkybės, jog tarp ieškovų ir UAB „Efezas“ ir Ko buvo susitarimas, jog UAB „Efezas“ ir Ko perduos gautą piniginių lėšų sumą ieškovų sūnui R. T., neturi reikšmės nustatant suklydimo bei apgaulės faktus bei nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais. Bylai yra reikšmingos faktinės aplinkybės, ar ieškovai suklydo dėl konkrečių sutartinės hipotekos ir laidavimo sandorių sudarymo, bei ar šie sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės. Pačių ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog jiems buvo gerai žinomos ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės, sąlygos, turinys bei šie sandoriai visiškai atitiko ieškovų valią — siekį, jog UAB „Efezas“ ir Ko gautų iš banko paskolą. Dėl šios priežasties skundžiamu sprendimu pagrįstai padaryta išvada, jog nėra pagrindo ginčijamų sandorių pripažinti negaliojančiais.

22Antra, skundžiamu sprendimu pagrįstai abejota ieškovų nurodytų ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių pagrįstumu. Skundžiamu sprendimu pagrįstai pastebėta, jog UAB „Efezas“ ir Ko po paskolos gavimo iš karto pervedė 80000 litų į UAB „Aguastyle“ banko sąskaitą, taip pat už 120000 litų pirko iš ieškovų sūnaus R. T. vadovaujamos įmonės UAB „Saikirta“ baldus, todėl darė išvadą, jog ieškovų sūnus galėjo dalinai pasinaudoti UAB „Efezas“ ir Ko gauta paskola. Pažymėtina, jog ieškovai nurodė, jog būsto įgijimui jų sūnus be tarpininkų gavo paskolą iš banko. Dėl šios priežasties abejotinas ieškovų nurodytas argumentas, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu jų sūnus R. T. siekė gauti paskolą per UAB „Efezas“ ir Ko, kai šią paskolą galėjo paimti be tarpininkų. Taip pat neaišku kokiu tikslu bei kokios naudos siekdamas UAB „Efezas“ ir Ko sudarė susitarimą imti paskolą, skirtą kitam asmeniui. Ieškovai nepateikė teismui susitarimo tarp UAB „Efezas“ ir Ko ir jų sūnaus dėl lėšų perdavimo buvimą patvirtinančių įrodymų. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti susitarimo buvimo faktą, aplinkybes, šalių tikslus bei gautą naudą. Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu (CK 12 straipsnis), kuris įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovai neįrodė .aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinys ir apeliacinis skundas negali būti patenkintas.

23Be to, ieškovų nurodytos aplinkybės, jog ginčijami sandoriai buvo sudaromi siekiant jų sūnui gauti banko paskolą per kitą asmenį, rodo, jog ieškovai patys buvo nesąžiningi bei jiems tenka tokių sandorių sudarymo rizika. Tokie ieškovų veiksmai ne tik nesąžiningi, bet ir neteisėti -paskolos gavimas apgaule užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą LR BK 207 str.. Todėl ieškovai negali turėti naudos iš savo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų. Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu pagrįstai abejota ieškovų nurodytomis aplinkybėmis bei daryta išvada, jog ginčijami sandoriai atitiko ieškovų valią bei tinkamai ją išreiškė bei nėra pagrindo jų pripažinti negaliojančiais. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo visą eilę, ieškovų manymu, atsakovo AB „Šiaulių bankas“ padarytų pažeidimų (kredito sutarties tęsimo aplinkybės, įkeisto turto vertinimas, draudimo sutarčių sudarymas), tačiau šios aplinkybės teisiškai nereikšmingos sprendžiant klausimą dėl ieškovų sudarytų sandorių negaliojimo. Ieškovams neįvykdžius pareigos įrodyti susitarimą, jog banko UAB „Efezas“ ir Ko paskolinti pinigai turėjo būti perduoti ieškovų sūnui R. T., apeliantų nurodomos aplinkybės apie vėliau atsakovo AB „Šiaulių bankas“ padarytus pažeidimus niekaip negalėjo įtakoti ieškovų valios sudaryti ginčijamus sandorius, todėl negali būti pagrindu patenkinti ieškinį.

24Apeliantai nenuoseklūs. Nors apeliaciniame skunde jie ir nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai liudytoju neapklausė V. R., ko pasėkoje priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nereiškia prašymo V. R. apklausti liudytoju. Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių skundžiamu sprendimu buvo tinkamai taikytos bei aiškintos teisės normos, įtvirtintos CK 1.90 str. ir 1.91 str., tinkamai vertinti byloje esantys įrodymai bei priimtas pagrįstas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimas. Nėra pagrindų numatytų LR CPK 329 str ir 330 str., todėl nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto 2012-12-17 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 102-108, t.IV) atsakovas AB „Šiaulių bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti apeliantų prašymo dėl liudytojo V. R. iškvietimo į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir jis yra pagrįstas, kadangi ieškovai neįrodė ieškinio pagrindo bei aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu. Apeliantai nesutinka su skundžiamame sprendime esamu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, taip pat nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodo jokių konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Nėra jokio pagrindo bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Nepagrįstas ir atmestinas apeliantų apeliacinio skundo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantų prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir neišreikalavo įrodymų iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinamasis yra V. R.. Priešingai, gavęs ieškovų prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, pirmosios instancijos teismas jį tenkino ir išreikalavo ieškovų prašomus duomenis bei gautus duomenis ištyrė teismo posėdyje ( b.l. 157, 190 II t., b.l. 21-22, t. III).

26Nepagrįstas ir atmestinas apeliantų apeliacinio skundo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo byloje liudytoju šaukti V. R. ir nepareikalavo duomenų iš baudžiamosios bylos apie liudytojo gyvenamąją vietą. Priešingai, teismas bylos nagrinėjimo pradžioje tenkino ieškovų prašymą šaukti nagrinėjamoje byloje liudytoju V. R., tačiau patys ieškovai vėlesniuose teismo posėdžiuose neprašė teismo jo šaukti liudytoju ir neįrodinėjo ieškinio pagrindo šio liudytojo parodymais. Vadovaujantis LR CPK 190 str. dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Ieškovų nurodytu liudytojo adresu buvo siunčiami teismo šaukimai, tačiau jie grįžo neįteikti. Atsakovo AB „Šiaulių bankas“ atstovė savo iniciatyva teismo posėdžio metu patikslino V. R. gyvenamosios vietos duomenis, nurodydama gyvenamąją vietą pagal Kauno apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą, t.y. gyvenamąją vieta ( - ), tačiau nurodytu adresu siųstas teismo šaukimas taip pat grįžo neįteiktas. Ieškovai, nors bylos nagrinėjimo teisme pradžioje ir buvo pareiškę prašymą šaukti liudytoju V. R., vėlesniuose teismo posėdžiuose tokio prašymo teismui neišreiškė ir bylos nagrinėjimo metu patys nesiėmė priemonių įteikti šaukimą kitais LR CPK nustatytais būdais. Taigi apeliantų argumentas neva pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų prašymo liudytoju saukti V. R. ir nepareikalavo duomenų iš baudžiamosios bylos apie liudytojo gyvenamąją vietą yra nepagrįstas.

27Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį dėl hipotekos ir laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl suklydimo ir apgaulės. Ieškovai neįrodė ieškinio pagrindo, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas. LR CK 1.90 str. 1 d. nurodyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. To paties str. 2 d. teigiama, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo momentu. Suklydimas laikomas esminiu, jei suklystama dėl sandorio esmės, dalyko, kitų esminių sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nepripažino hipotekos ir laidavimo sandorių esant sudarytų suklydus, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovai neabejotinai teisingai suvokė esmines sandorio aplinkybes, t.y. kad laiduoja ir turtą įkeičia už UAB „Efezas“ ir Ko, bei tiksliai išreiškė savo valią, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad atsakovas AB „Šiaulių bankas“ kreditą buvo įsipareigojęs suteikti UAB „Efezas“ ir Ko, o ne R. T., ir savo pažadą įvykdė, t.y. kreditą suteikė. Esminiu laikomas suklydimas, kuris sudarant sutartį buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėti, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį jei šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos praktikos. Ieškovai puikiai žinojo visas sutarties sąlygas, patys teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad suprato jog laiduoja ir turtą įkeičia už UAB „Efezas“ ir Ko, o aplinkybė, kad jų teigimu kredito lėšos vėliau turėjo būti perduotos jų sūnui R. T. ir šis pažadas nebuvo įvykdytas nėra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančiais dėl apgaulės, kadangi šios aplinkybės nebuvo sandorio sudarymo metu, tai yra jau pasekmė.

28Apeliaciniame skunde apeliantai nepagrįstai teigia, neva pirmosios instancijos teismas nevertino šalių elgesio iki ir po sutarties sudarymo. Priešingai, teisminio nagrinėjimo metu teismas vertino įrodymus ir aiškinosi sandorių šalių veiksmus prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po sandorio sudarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „svarbu aiškintis ne vien tik, ieškovo teigimu, jį apgavusios šalies veiksmus ruošiantis sudaryti sandorį bei jo sudarymo metu, bet svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais“.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006).

29Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma visa eilė rašytinių įrodymų, patvirtinančių sandorio šalių veiksmus iki sandorio sudarymo - 2006 m. lapkričio 16 d. ieškovai VĮ Registrų centras užsisakė pažymą apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą - butą ( - ), 2006 m. gruodžio 14 d. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Efezas“ ir Ko sudarė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-027-09, tą pačią dieną tarp ieškovų ir atsakovo AB „Šiaulių bankas“ buvo sudarytos laidavimo sutartys, atsakovui AB „Šiaulių bankas“ pateikė visus laidavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus - asmens dokumentus, duomenis būtinus įvertinti laiduotojų finansinei padėčiai, jų finansinė padėtis buvo įvertinta, tą pačią dieną buvo apdraustas įkeičiamas ieškovų butas, esantis ( - ), 2006 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovų AB Šiaulių bankas ir UAB „Efezas ir Ko“ bei ieškovų S. ir O. T. notaro biure buvo pasirašyta ginčijama hipotekos sutartis. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai, liudytojos J. G. parodymai (ji patvirtino, kad ieškovai patys atvyko į AB „Šiaulių bankas“ dėl laidavimo sutarties sudarymo, pristatė reikalingus dokumentus, pasirašė ant sutarčių) patvirtina, kad atsakovai patys aktyviai rengėsi ir dalyvavo sandorių sudaryme ir siekė sandorius sudaryti.

30Nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais įrodymais ieškovų teiginys, neva UAB „Efezas“ ir Ko kreditavimo sutartis, sudaryta su AB „Šiaulių bankas“, buvo pratęsta, nors kreditavimo sutarties sąlygos nebuvo vykdomos, buvo pažeidinėjamos. Atsakovo į bylą pateikta kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo istorija patvirtina, kad iki kreditavimo sutarties pratęsimo kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas buvo vykdomas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, t.y. kredito grąžinimo terminas buvo numatytas termino gale, o palūkanos, kaip ir buvo numatyta kreditavimo sutartyje, buvo mokamos kiekvieną mėnesį. Nepagrįstas ir ieškovų (apeliantų) argumentas, kad kreditavimo sutarties pratęsimo sąlygos turėjo būti derinamos su jais, kaip su laiduotojais ir įkeisto turto savininkais. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Efezas“ ir Ko bei AB „Šiaulių bankas“, sutarties sąlygos yra derinamos tarp sutarties šalių, taigi tarp kreditoriaus ir skolininko. Ieškovai kaip laiduotojai laidavimo sutartimi yra įsipareigoję atsakyti visu savo turtu už UAB „Efezas“ ir Ko prievolę iki visiško kredito grąžinimo. Laidavimo sutartyje šalys nenurodė prievolės, už kurią laiduojama, termino, o susitarė kad laidavimo sutartis galioja iki įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymo, taigi sutarties pakeitimo dėl kreditavimo sutarties termino pratęsimo atlikti nereikėjo, esminės laidavimo sutarties sąlygos (prievolė dydis, kredito gavėjas) nebuvo keičiamos. Kad apeliantai (ieškovai) nežinojo apie kreditavimo sutarties pratęsimą ir kad šios aplinkybės nuo jų buvo slepiamos, paneigia byloje pateiktas įrodymas - 2008-01-31 ieškovų sūnaus R. T. pasirašytas draudimo polisas, kuriuo AB „Šiaulių bankas“ naudai apdraustas įkeistas turtas, nuosavybės teise priklausantis ieškovams. Pažymėtina, kad nors R. T., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju, teigė, kad parašas ant draudimo poliso yra ne jo, tačiau draudimo sutartis nebuvo ginčijama, prašymas atlikti rašysenos ekspertizę nebuvo teikiamas, todėl draudimo sutartis yra galiojanti ir ji yra tinkamas įrodymas byloje. Be to, teismas vertindamas ieškovų veiksmus prieš ir po sandorio sudarymo pagrįstai įvertino tai, kad ieškovai patys pasirašė ant hipotekos ir laidavimo sutarčių ir jei, kaip jie teigia, pinigines lėšas buvo žadėta perduoti jų sūnui, tačiau jos nebuvo perduotos, nei ieškovai, nei jų sūnus nesiėmė jokių priemonių nei hipotekos išregistravimui, nei laidavimo sutarčių nutraukimui, o ieškinį dėl hipotekos ir laidavimo sutarčių negaliojimo pateikė tik tuomet, kai suprato kad prisiimtus įsipareigojimus reikės vykdyti ir reikės atsakyti už UAB „Efezas“ ir Ko atsakovui AB „Šiaulių bankas“ negrąžintą kreditą, kas ieškovams yra nenaudinga. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovai patys kelis kartus keitė ieškinio faktines aplinkybes, jų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, nesutapo su liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas pagrįstai padarė išvadą nesant pagrindo tenkinti ieškinį ir atmetė ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą. Ieškovai neįrodė, kad hipotekos ir laidavimo sandorius sudarė dėl suklydimo arba apgaulės, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas atmestinas.

33Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

34Apeliantai motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip to reikalauja CPK 322 straipsnis, nepareiškė, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo: „pareikalauti duomenis iš Kauno apygardos teisme nagrinėjamos kaltinamojo V. R. baudžiamosios bylos apie jo gyvenamąją, darbo vietą ir kviesti į žodinį bylos nagrinėjimą“.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodo, dėl kokios priežasties būtina į teismo posėdį kviesti kaltinamąjį baudžiamojoje byloje asmenį, kurio, nepavykus jį rasti, nuo 2012 08 29 vykusiuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieškovai jau neprašė apklausti liudytoju. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal ieškovų apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

36Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintų taisyklių, nustatančių, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat ir kitų civilinio proceso kodekso nustatytų įrodinėjimo taisyklių, teisingai nustatė, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti dėl suklydimo ir(ar) apgaulės bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CK 1.90, 1.91 str.).

37Remiantis CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju negalima pateisinti šalies suklydimo; šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis, todėl, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).

39Ieškovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, patys pripažino, jog jie suvokė, kad laiduoja už įmonę, kuriai bus suteiktas kreditas, ir kurios gautais pinigais pasinaudos ieškovų sūnus. Bankas kreditą įmonei ir suteikė. Taigi atsakovas AB „Šiaulių bankas“ neklaidino ieškovų. Ieškovai suvokė, kad bankas suteiks paskolą ne jų sūnui, o įmonei, iš kurios ieškovų sūnus turės galimybę gauti pinigus. Todėl vertinti, kad jie laidavimo sutartis sudarė ir hipotekos lakštą pasirašė iš esmės suklydę, nebuvo pagrindo.

40Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovai netapačiai nurodė aplinkybes apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes. 2010 11 05 teismui pateiktame ieškinyje (b.l. 3-7, t. I) ieškovai nurodė, kad tik gavę 2009 08 07 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, jie sužinojo ir suvokė, kad hipotekos lakštu užtikrino ne sūnaus, o UAB „Efezas“ ir Ko prievolių įvykdymą. 2011 09 20 pateiktame teismui patikslintame ieškinyje (b.l. 129-132, t. II) ieškovai nurodė, kad jie buvo patikinti, kad nors pasirašys laidavimo už UAB „Efezas“ ir Ko sutartis, bet paskolą gaus jų sūnus R. T.. 2002 03 08 bylą nagrinėjant teismo posėdyje (protokolas – b.l. 71-82, t. II) ieškovai paaiškino, kad jie suprato, jog laiduoja už įmonę, o ne už sūnaus prievolę grąžinti paskolą. Kadangi procesiniuose dokumentuose reikšmingas bylai aplinkybes ieškovai nurodė gana prieštaringai, remiantis ieškovų paaiškinimais teisme ir buvo pakankamas pagrindas vertinti, kad ieškovai, sudarydami laidavimo sutartis ir įkeisdami hipotekos lakštu savo turtą, suprato, ką daro ir iš esmės nesuklydo.

41Taip vertinti leidžia ir aplinkybės, kurias nurodė atsiliepime atsakovas AB „Šiaulių bankas“, o konkrečiai tai, kad 2006 m. lapkričio 16 d. ieškovai VĮ Registrų centras užsisakė pažymą apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą - butą ( - ), 2006 m. gruodžio 14 d. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Efezas“ ir Ko sudarė kreditavimo sutartį Nr. KLL-2006-027-09, tą pačią dieną tarp ieškovų ir atsakovo AB „Šiaulių bankas“ buvo sudarytos laidavimo sutartys, kurias pasirašydami ieškovai pareiškė, kad jiems yra žinomos Paskolos sutarties sąlygos, atsakovui AB „Šiaulių bankas“ pateikė visus laidavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus - asmens dokumentus, duomenis būtinus įvertinti laiduotojų finansinei padėčiai, jų finansinė padėtis buvo įvertinta, tą pačią dieną buvo apdraustas įkeičiamas ieškovų butas, esantis ( - ), 2006 m. gruodžio 19 d. tarp atsakovų AB Šiaulių bankas ir UAB „Efezas ir Ko“ bei ieškovų S. ir O. T. notaro biure buvo pasirašyta ginčijama hipotekos sutartis. Visi šie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme surinkti duomenys, tai, kad patys ieškovai teikė dokumentus bankui, patvirtina, kad atsakovai patys aktyviai rengėsi ir dalyvavo sandorių sudaryme ir siekė sandorius sudaryti.

42CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė pagal CK 1.91 straipsnį – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį; apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti; sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

43Ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti laidavimo ir įkeitimo sandorius negaliojančiais CK 1.91 straipsnyje nurodytu pagrindu, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo AB „Šiaulių bankas“ atstovas – Kauno skyriaus direktorius V. R. – įkalbėjo ieškovus pasirašyti laidavimo sutartis ir hipotekos lakštą. Kaip ir kada ieškovai šio asmens buvo įkalbėti, procesiniuose dokumentuose ieškovai nenurodė. Apie tai, kad paminėtas banko atstovas įkalbinėjo ieškovus sudaryti ginčijamus sandorius, ieškovai nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose jau neaiškino. Ieškovas S. T. 2012 03 08 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad V. R. jis nepažinojo, ieškovė O. T. šiame teismo posėdyje apie V. R. veiksmus, t.y. apgaulę, iš viso nieko nepaaiškino. Dar daugiau, 2012 m. gegužės 8 d. vykusiame teismo posėdyje (protokolas – b.l.132-137, t. III) ieškovai patvirtino, kad V. R. jie iš viso nėra matę. Tai leidžia vertinti, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius apie tai, jog juos paminėtas banko atstovas apgavo, jog, sudarant ginčo sandorius, juos tyčia suklaidino atsakovo – banko – atstovas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog buvo pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip sudarytus dėl apgaulės.

44Nenustačius nagrinėjant bylą, kad ieškovai sudarydami ginčijamus sandorius iš esmės suklydo, ar sudarė šiuos sandorius dėl atsakovo AB „Šiaulių bankas“ atstovo apgaulės, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kad teismas nesiėmė priemonių visų svarbių bylai aplinkybių išsiaiškinimui, teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų tokiam procesiniam dokumentui. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, kurie susiję su ieškovų valia sudaryti ginčijamus sandorius, pateiktų įrodymų pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Reikšmingas bylai aplinkybes teismas aiškinosi taip pat pakankamai, kiek tai buvo būtina ieškovų reikalavimų pagrįstumui patikrinti, tenkino daugelį ieškovų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo.

46Iš dalies galima sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime neišsakė jokio teisinio vertinimo dėl kai kurių rašytinių įrodymų. Tačiau, kaip sprendžia teisėjų kolegija, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

47Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi šie argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

48Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

49Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

50apeliacinį skundą atmesti.

51Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovai O. T. ir S. T. ieškiniu ( b.l. 3-7, t. I) ir patikslintu ieškiniu... 5. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. gruodžio 19 d. hipotekos lakštu... 6. Atsakovas AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b.l. 64-68,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu (b.l. 79-84, t. IV) ieškovai O. T. ir S. T. prašo... 11. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko... 12. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybes apie sutartis sudariusių asmenų... 13. Teismas ir dėl kitų aspektų sprendime nurodo nenustatytas aplinkybes arba... 14. Teismas neteisingai aiškina ir vertina aplinkybes apie paskolą. Sprendime... 15. Teismas neteisingai vertino liudytojo R. T. parodymus, nurodydamas kad šis... 16. Neteisingai sprendime nurodoma, kad ieškovai siekė neteisingų padarinių,... 17. Teismas neteisingai aiškina ir teisiškai vertina ydingos valios susiformavimo... 18. Teismas neįvertino iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojo A. U. parodymais... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 98-100, t.IV) trečiasis asmuo notarė... 20. Ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis sutartinę hipoteką,... 21. Pirma, ieškovai suprato ginčijamų sandorių esmę, turinį, šalis ir... 22. Antra, skundžiamu sprendimu pagrįstai abejota ieškovų nurodytų ginčijamų... 23. Be to, ieškovų nurodytos aplinkybės, jog ginčijami sandoriai buvo sudaromi... 24. Apeliantai nenuoseklūs. Nors apeliaciniame skunde jie ir nurodo, jog pirmos... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 102-108, t.IV) atsakovas AB... 26. Nepagrįstas ir atmestinas apeliantų apeliacinio skundo argumentas, neva... 27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai... 28. Apeliaciniame skunde apeliantai nepagrįstai teigia, neva pirmosios instancijos... 29. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma visa eilė rašytinių... 30. Nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais įrodymais ieškovų teiginys, neva... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. Apeliacinis skundas atmestinas.... 33. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 34. Apeliantai motyvuoto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kaip to... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė... 37. Remiantis CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš esmės suklydus... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai... 39. Ieškovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, patys... 40. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovai netapačiai nurodė aplinkybes... 41. Taip vertinti leidžia ir aplinkybės, kurias nurodė atsiliepime atsakovas AB... 42. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris... 43. Ieškovai, reikšdami reikalavimą pripažinti laidavimo ir įkeitimo sandorius... 44. Nenustačius nagrinėjant bylą, kad ieškovai sudarydami ginčijamus sandorius... 45. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus,... 46. Iš dalies galima sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos... 47. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kadangi... 48. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar... 49. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. apeliacinį skundą atmesti.... 51. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti...