Byla A-873-624/2015
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Omnitel“) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 15 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-2643; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suderinti UAB „Omnitel“ parengtą žemės sklypo, esančio Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype, Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengtą remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–9).

5Nurodė, kad VĮ Kauno miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) 2002 m. liepos 1 d. rašte Nr. 452 paprašė pareiškėjo Urėdijos teritorijoje pastatyti metalinį bokštą su apžvalgos kabina. Tuo pačiu Urėdija leido pareiškėjui įrengti bokšte mobilaus GSM ryšio antenas. 2003 m. balandžio 17 d. pareiškėjas ir Urėdija sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1042-539, kuria susitarė, kad pareiškėjas savo lėšomis žemės sklype, esančiame Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype (toliau – ir Žemės sklypas) pastatys bokštą su kabina, reikalinga priešgaisriniam miško stebėjimui, ir mobilaus GSM ryšio perdavimo-priėmimo režimu veikiančioms antenoms įrengti bei ryšio įrangos konteinerį (toliau – ir Statiniai). 2003 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius Statinių statybai išdavė Statybos leidimą Nr. 526-6-NS 97-59 (toliau – ir Statybos leidimas). Pareiškėjas 2003 m. valstybinės reikšmės miško plote įsiterpusioje atviroje aikštelėje pastatė Statinius. 2012 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 869, kuriuo buvo patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų ribos, ir paminėta aikštelė su Statiniais nebepatenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Dėl to pasikeitė šios valstybinės žemės patikėtinis iš Urėdijos į NŽT. Siekdamas įforminti Statinių statybos užbaigimą, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – ir Statybos inspekcija) su prašymu išduoti Statinių statybos užbaigimo aktą. Statybos inspekcija 2013 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.34)-2D-269 atsisakė pareiškėjui išduoti Statinių statybos užbaigimo aktą, kadangi prie pareiškėjo prašymo pateiktoje projekto kompiuterinėje laikmenoje nebuvo pateiktas pareiškėjo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę į Žemės sklypą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas patvirtinti, kad šis sutinka, jog Statiniai stovėtų Žemės sklype. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-598 nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjas, parengęs Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą, atliktų Statinių statybos užbaigimo procedūras. Vadovaudamasis šiuo raštu bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo, (duomenys neskelbtini) sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“, pareiškėjas parengė Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjui suderinti parengtą Žemės sklypo planą. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, NŽT Kauno miesto skyrius pateikė 2013 m. spalio 15 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo atsisakė derinti Žemės sklypo planą. Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašė panaikinti Kauno miesto skyriaus atsisakymą bei priimti naują sprendimą – suderinti Žemės sklypo Planą. NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2643, kuriame nurodė, kad nėra teisinio pagrindo rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo formuojamas žemės sklypas statinių eksploatacijai, kol statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas ir jo atstovė pabrėžė, kad skundžiami aktai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nekilnojamojo daikto sąvoka nėra siejama su daikto registracijos faktu. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, daikto priskyrimą nekilnojamajam daiktui lemia tam tikros daikto savybės – daikto ryšys su žeme, daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Statiniai atitinka visus nurodytus požymius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 punkte įtvirtinta, kad, rengiant žemės sklypo planą, yra „suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti“. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintinų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punktu, naudojamais žemės sklypais laikomi žemės sklypai, užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypas yra užstatytas Statiniais – t. y. nekilnojamaisiais daiktais, sukurtais Statybos leidimo pagrindu. Tai reiškia, kad, Žemės sklypas de facto atitinka naudojamo žemės sklypo sąvoką. Dėl to pareiškėjas turi teisinį pagrindą rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo būtų formuojamas Žemės sklypas Statinių eksploatavimui. Skundžiami aktai buvo priimti pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas inicijavo plano rengimą dėl to, kad kitaip pareiškėjas negali atlikti Statinių statybos užbaigimo įforminimo procedūros. Susiklostė situacija, kai užbaigti statybos negalima, kol nesuformuotas sklypas, o suformuoti sklypo negalima, kol neįformintas statybos užbaigimas ir statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju Statinių statybai buvo išduotas Statybos leidimas, kuris yra galiojantis. Statiniai buvo pastatyti pagal Statinių projekto sprendinius. Tai reiškia, kad Statinių statyba yra teisėta. Susidariusi situacija akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įvertinus tai, kad Statiniai buvo pastatyti teisėtai, o Žemės sklypas de facto atitinka naudojamo žemės sklypo sąvoką, atsakovo atsisakymas derinti Žemės sklypo Planą, motyvuojant Statinių neįregistravimu, yra formalus, neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, priimant skundžiamus aktus visiškai nepagrįstai buvo neatsižvelgta ir į tai, kad Statiniai be kita ko yra skirti viešajam interesui užtikrinti.

6Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą (b. l. 100–107) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad atsakovo atsisakymas derinti Žemės sklypo planą buvo pagrįstas. Pagal teisės aktų nuostatas naudojamas žemės sklypas gali būti formuojamas Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto statinio eksploatavimui, kai yra įregistruotos daiktinės teisės ir juridiniai faktai, susiję su statiniu, taip pat įregistruota ir statinio nuosavybės teisė. Taip pat privalo būti pateiktas dokumentas, kuris patvirtintų teisėtą naudojimąsi žemės sklypu. Statiniai, prie kurių pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą Aprašo 4.1 punkto pagrindu, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra informacijos apie daiktines teises į statinius, juridinius faktus apie juos, nėra įregistruota nuosavybės teisė į statinius. Žemės sklypas nebuvo suteiktas pareiškėjui, pareiškėjas nepateikė dokumento, kad žemės sklypas yra naudojamas teisėtai, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktas statinio statybai (Aprašo 12.1 p.). Tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas Statybos leidimas, nesudaro pagrindo teigti, kad statinys yra pastatytas teisėtai. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, galiojusios Statybos leidimo išdavimo metu, nustatė, kad statinio statytojui privaloma turėti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas neturėjo ir neturi žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu statytoju. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nurodė, kad galėtų būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų formuojamas žemės sklypas ne esamų statinių eksploatacijai, o naujų statinių statybai (jei tai neprieštarauja Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams) ir toks žemės sklypas, jį suformavus, galėtų būti parduodamas ar išnuomojamas aukciono būdu. Pabrėžė, kad skundžiami ir prašomi panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 15 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 ir NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. raštas Nr. ISS-(8.5)-2643 materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjui materialines teisines pasekmes sukelia atliktas veiksmas (NŽT atsisakymas atlikti veiksmą), o ne raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kodėl pateikto plano Nacionalinė žemės tarnyba negali derinti.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Omnitel“ skundą patenkino iš dalies. Panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866; panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2643; įpareigojo atsakovą NŽT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti UAB „Omintel“ 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, adresu Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo (duomenys neskelbtini) sklypas. Likusioje dalyje, taip pat ir NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atžvilgiu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Urėdija 2002 m. liepos 1 d. raštu Nr. 452 kreipėsi į pareiškėją, prašydama Urėdijos teritorijoje pastatyti metalinį bokštą su apžvalgos kabina bei nurodė, kad bokšte gali būti įrengtos ir „Omnitel“ ryšio antenos (b. l. 10). 2003 m. balandžio 17 d. pareiškėjas ir Urėdija sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1042-539 (b. l. 11–14). 2003 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius išdavė Statybos leidimą Nr. 526-6-NS 97-59 mobiliojo ryšio bazinės stoties su priešgaisrinio stebėjimo kabina (bokšto) ir konteinerio statybai (b. l. 15). Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu išduoti Statinių statybos užbaigimo aktą (b. l. 28–29), kuris 2013 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.34)-2D-269 jį išduoti atsisakė, kadangi prie Pareiškėjo prašymo pateiktoje projekto kompiuterinėje laikmenoje nebuvo pateiktas pareiškėjo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę į Žemės sklypą patvirtinantis dokumentas (b. l. 30). Pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. 63234-120 kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas patvirtinti, kad šis sutinka, jog Statiniai stovėtų Žemės sklype (b. l. 31). NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-598 nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjas, parengęs Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą, atliktų Statinių statybos užbaigimo procedūras (b. l. 32). 2013 m. liepos 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo, (duomenys neskelbtini) sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ buvo leista pareiškėjui pradėti rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 33). Pareiškėjas parengė Žemės sklypo planą bei 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyriaus vedėją suderinti parengtą Žemės sklypo planą (b. l. 34). NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 atsisakė derinti Žemės sklypo planą (b. l. 35). Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į NŽT, kuri 2013 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 1SS-(8.5)-2643 nurodė, kad nėra teisinio pagrindo rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo formuojamas žemės sklypas statinių eksploatacijai, kol statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 41–43). Teismas nustatė, kad skundžiamais sprendimais iš esmės buvo atsisakyta suderinti sklypo planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Taigi, šie sprendimai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui ir todėl laikytini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamais individualiais administraciniais aktais (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.).

11Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-407 (įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.) buvo priimtas naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, tačiau vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, kad šioje byloje aktuali teisės aktų redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (1, 2, 3, 4 p.), Aprašo 4.1, 34.3., 36, 35. punktais. Nagrinėjamu atveju NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.), atsisakė derinti Žemės sklypo planą motyvuodama tuo, kad pareiškėjo daiktinės teisės į Statinius nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 35). Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių prašydamas išduoti Statinių statybos užbaigimo aktą (b. l. 28–29), kuris buvo netenkintas tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, kuriuos, vadovaujantis Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, statinio statytojui buvo privaloma turėti (b. l. 30). Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėjui buvo užkertamas kelias gauti Statinių statybos užbaigimo aktą (atitinkamai ir įregistruoti Statinius Nekilnojamojo turto registre), neturint žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes pareiškėjo teisės į Statinius nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, kurioje pažymėta (Teismų įstatymo 33 str.), kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Be to, atsižvelgdama į tai, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises.

12Teismas atsižvelgė į Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas paminėtas įstatymo nuostatas yra nurodęs, jog būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Teismui pateikti įrodymai patvirtino, kad Statinių statyba buvo pradėta valstybinės reikšmės miško sklype prašant Urėdijai, pareiškėjui sudarius su Urėdija 2003 m. balandžio 17 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1042-539. Jungtinės veiklos sutarties 3.4 punktas patvirtino, kad jungtinei veiklai vykdyti Urėdija išskyrė jos naudojamame Kauno urėdijos Sitkūnų girininkijos 181 kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype 0,014 ha ploto aikštelę bokštui statyti, o pagal Sutarties 3.5. punktą – Urėdijos įnašą į bendrą veiklą sudarė teisė eksploatuoti šios sutarties 3.4. punkte nurodytą sklypo dalį (b. l. 11–14). Statiniai pastatyti pagal teisėtai išduotą 2003 m. gegužės 14 d. Statybos leidimą Nr. 526-6-NS97-59 (b. l. 15). 2012 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 869 buvo patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų ribos ir žemės sklypas, kuriame pastatyti Statiniai nebepateko (buvo išjungtas) į valstybinės reikšmės miškų plotą. Priėmus minėtą Vyriausybės nutarimą, pasikeitė ir šios valstybinės žemės patikėtinis – iš Urėdijos į NŽT (b. l. 25). Iš administracinėje byloje esančio NŽT 2013 m. kovo 7 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.7.)-598 teismas nustatė, kad minėtu raštu atsakovas išreiškė sutikimą, kad pareiškėjas, nustatyta tvarka parengęs teritorijų planavimo dokumentą, atliktų statybos užbaigimo procedūras (b. l. 32). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 15 d. įsakymu, vadovaudamasis be kita ko ir Aprašo 4.1 punktu, leido rengti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 33).

13Atsižvelgęs į Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatą, teismas pažymėjo, jog reikalaujama, kad statinys ne tik turėtų laikančiąsias konstrukcijas ir būtų sumontuotas statybos vietoje, tačiau ir atitiktų nekilnojamojo daikto sąvoką. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Administracinėje byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, jog Statiniai Žemės sklype egzistuoja, bei dėl to, jog jie atitinka paminėtuose teisės aktuose apibrėžtą statinio sąvoką (ABTĮ 57 str.). Tai, kad minėti Statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia juridiškai reikšmingos aplinkybės, jog Statiniai Žemės sklype yra ir, ką neginčijamai patvirtina byloje esantys įrodymai, jie yra pastatyti teisėtai. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog statinys neįregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia pareiškėjo nuosavybės teisių į statinį. Nekilnojamo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro įstatymų, šiuo teisės aktus detalizuojančių Nuostatų analizė patvirtino, kad nekilnojamojo turto registre tik įregistruojami daiktai ir daiktinės teisės, tačiau pats įrašymas yra tik daiktų ir teisių išviešinimas, bet ne įgijimas. Nuosavybės teisių atsiradimo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1–12 punktuose. Be to, nagrinėjamoje situacijoje buvo pradėtos viešojo administravimo procedūros, susijusios su plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengimu ir šiuo atveju atsakovas kaip valstybinės žemės patikėtinis minėtu 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-598 buvo išreiškęs poziciją (iš esmės – sutikimą) dėl ginčo plano rengimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010).

14Apibendrindamas šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į susiklosčiusią išskirtinę situaciją, kuomet atskirų pareiškėjo teisių įgyvendinimas tarpusavyje susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės negalima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principais, teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (ABTĮ 57 str.). Aptartų aplinkybių pagrindu NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 15 d. sprendimas Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 ir NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-2643 panaikintini (ABTĮ 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p.).

15Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti NŽT suderinti UAB „Omnitel“ parengtą Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, parengtą remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų. Pagal Aprašo 34.3. punktą žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinamas su valstybinės žemės patikėtiniu, todėl šis pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies ir atsakovas įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti UAB „Omnitel“ 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą suderinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (ABTĮ 88 str. 2 p.).

16Pareiškėjas skunde atsakovu taip pat nurodė ir NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrių. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nesutiko patikslinti atsakovo (ABTĮ 54 str.). Teismas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-601 buvo patvirtinta NŽT struktūra, kurioje nustatyta, kad NŽT turi teritorinius padalinius (žemėtvarkos skyrius), kurie nėra juridiniai asmenys, todėl NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyrius negali būti savarankiška bylos proceso šalimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimai NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atžvilgiu atmesti, kadangi Kauno rajono žemėtvarkos skyrius nėra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje.

17Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

18III.

19Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135–142), prašydamas atsakovu byloje nelaikyti NŽT Kauno miesto skyriaus, panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą dalyje, kurioje skundas buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Apeliaciniame skunde teigia, kad ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos neįpareigoja teismo, pareiškėjui nesutinkant pakeisti atsakovą tinkamu, kai toks nesutikimas yra nemotyvuotas ar prieštaraujantis teisės aktams, pakeisti nutartį dėl atsakovo pakeitimo tinkamu. Todėl mano, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai pakeitė 2014 m. birželio 2 d. nutartį. Mano, kad turėtų būti taikoma analogija ir vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. aprobuotu Teismų praktikos administracinėse bylose apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis (Administracinių teismų praktika, 2005, 8). Remiasi ABTĮ 48 straipsniu, 4 straipsnio 6 dalimi, Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalimi. Teigia, jog pagal Žemės reformos įstatymo 17 straipsnį, jokia kita institucija ir joks kitas subjektas, išskyrus NŽT, neturi teisės nagrinėti prašymo ir priimti su prašymo nagrinėjimu susijusių administracinių aktų. Skundžiamas NŽT Kauno miesto skyriaus raštas buvo pasirašytas Kauno miesto skyriaus vedėjui veikiant kaip institucijos vadovo įgaliotam asmeniui. Įgaliojimo suteikimas veikti institucijos vardu priimant sprendimus, susijusius su NŽT funkcijomis, nepakeičia įstatymo nuostatos dėl subjekto, kuris vykdo tas funkcijas ir nesuteikia daugiau teisių, negu kad suteikiama įgaliojimu. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, atsakovu laikoma NŽT, o ne teritoriniai skyriai ar teritorinių skyrių vadovai, kurie nėra juridiniai asmenys ir negali įgyvendinti procesinių teisių.

21Teigia, kad teismas nepagrįstai skundžiamus sprendimus sutapatino su administraciniais aktais. Remiasi Aprašo 34.3, 36, 35 punktais. Įstatymų leidėjas nustatė informavimo apie priimtą sprendimą derinti arba nederinti plano formą – motyvuotu atsakymu (išskyrus, kai dedama derinimo žyma plane), tačiau nenustatė, kad institucija dėl plano derinimo ar nederinimo turi priimti administracinį aktą. Atsižvelgiant į tai, teismas tik galėjo pripažinti neteisėtais ir sukeliančiais teisines pasekmes NŽT veiksmus – atsisakymą derinti planą.

22Tvirtina, kad teismas, darydamas išvadą, jog statiniai yra pastatyti teisėtai ir kad jie yra nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Omnitel“, nevertino Statybos įstatymo nuostatų, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kada asmuo gali įgyvendinti statytojo teisę, taip pat netinkamai vertino NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. kovo 7 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.7.)-598 turinį, nevertino, kad UAB „Omnitel“ siekia įteisinti savavališkai pastatytus statinius.

23Nesutinka, kad statinys neturi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kad tai gali būti bet koks statinys, pastatytas turint statybos leidimą. Remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2, 2.4, 3, 28 punktais, Aprašo 4.1, 7, 12.1 punktais. Daro išvadą, kad naudojamas žemės sklypas gali būti formuojamas Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoto statinio eksploatavimui, kai yra įregistruotos daiktinės teisės ir juridiniai faktai, susiję su statiniu, įregistruota statinio nuosavybės teisė. Taip pat privalo būti pateiktas dokumentas, kuris patvirtina teisėtą naudojimąsi žemės sklypu. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu. Statiniai, prie kurių pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypą Aprašo 4.1 punkto pagrindu, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, Nekilnojamojo turto registre nėra informacijos apie daiktines teises į statinius, juridinius faktus apie juos, nėra įregistruota nuosavybės teisė į statinius.

24Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad „nekilnojamojo turto registre tik įregistruojami daiktai ir daiktinės teisės, tačiau pats įrašymas yra tik daiktinių teisių išviešinimas, bet ne įgijimas“, nevertino tos aplinkybės, kad VĮ Registro centras neturi pagrindo įrašyti duomenų apie statinius ir pareiškėjo nuosavybės teisių į statinius. Tuo atveju, jei būtų statiniai pastatyti teisėtai, tinkamai įgyvendinant statytojo teises, VĮ Registrų centrui nebūtų pagrindo statinių ir nuosavybės teisių į juos registruoti nekilnojamojo turto registre, kaip ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai išduoti statybos užbaigimo aktą. Teismas nevertino byloje esančio įrodymo – atsisakymo išduoti statybos užbaigimo aktą.

25Žemės sklypas nebuvo suteiktas pareiškėjui. Prašymas statyti statinį ir jungtinės veiklos sutartis negalėjo būti vertinami kaip žemės sklypą teisėtai suteikiantys dokumentai, administracinio akto dėl sklypo suteikimo nebuvo priimta. Urėdijos sklypas, kuriame buvo prašoma statyti statinius, nebuvo ir nėra suformuotas atskiru žemės sklypu.

26Remdamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 2 dalimi, teigia, jog tai, kad UAB „Omnitel“ buvo suteiktas statybos leidimas, nesudaro pagrindo teigti, kad statinys yra pastatytas teisėtai. Pareiškėjas neturėjo ir neturi žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu statytoju. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 negalima vadovautis šioje byloje, kadangi faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

27Pažymi, jog NŽT, išnagrinėjusi UAB „Omnitel“ skundą nurodė, kad galėtų būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų formuojamas žemės sklypas ne esamų statinių eksploatacijai, o naujų statinių statybai (jei tai neprieštarauja Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams) ir toks žemės sklypas, jį suformavus, galėtų būti parduodamas ar išnuomojamas aukciono būdu. Tuo būdu, skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, nėra sudaroma „užburto rato“ situacija.

28Pareiškėjas UAB „Omnitel“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 156–161) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

29Tvirtina, jog Žemės sklype stovi nekilnojamieji daiktai, kurių statyba yra teisėta, todėl pareiškėjas turi teisinį pagrindą rengti Žemės sklypo Planą. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Aprašo 4.1 punktu, Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Taisyklių 28 punktu. Pažymi, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Tvirtina, jog Žemės sklype stovi Statiniai. Be to Statiniai yra pastatyti teisėtai ir jų statyba negali būti laikoma savavališka. Statinių statybai buvo išduotas Statybos leidimas, jis yra galiojantis. Statiniai buvo pastatyti pagal Statinių projekto sprendinius.

30Teigia, jog apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjas neturėjo jokių teisių į Žemės sklypą ir atitinkamai negalėjo būti statytoju, yra nepagrįsti. Pirma, Statinių statyba buvo pradėta to prašant tuometiniam Žemės sklypo patikėtiniui Urėdijai. Antra, pareiškėjo teisė ir pareiga Žemės sklype statyti Statinius numatyta Jungtinės veiklos sutarties 1.2, 2.3, 5.1.1 punktuose. Trečia, Urėdijos įnašą į bendrą veiklą sudaro teisė eksploatuoti Žemės sklypą. Ketvirta, nurodyti apeliacinio skundo argumentai apskritai nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas statybos leidimo teisėtumo klausimas. Tol, kol statybos leidimas galioja, jo pagrindu vykdyta statyba yra teisėta.

31Tvirtina, kad statinių buvimo ar nebuvimo faktas konkrečiame žemės sklype siejamas su faktiniu statinių egzistavimu ir statinių statybos teisėtumu, o ne su statinių teisine registracija. Žemės sklypas atitinka Aprašo 4.1 punkte įtvirtintą naudojamo žemės sklypo sąvoką. Vadinasi, pareiškėjas turi teisinį pagrindą rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo būtų formuojamas Žemės sklypas Statinių eksploatavimui.

32Tvirtina, kad dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) susiklostė „užburto rato“ situacija, kai užbaigti statybos negalima, kol nesuformuotas sklypas, o suformuoti sklypo negalima, kol neįformintas statybos užbaigimas ir statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjui, teisėtai pastačiusiam Žemės sklype Statinius, taikymas didesnių apribojimų, negu asmeniui, vykdžiusiam savavališką statybą, akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

33Teigia, kad pareiškėjas, atlikęs Žemės sklypo suformavimo procedūras, turės teisę be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn Žemės sklypą, kuris yra reikalingas Statiniams eksploatuoti. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog ginčo atveju galėtų būti rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų formuojamas žemės sklypas ne esamų Statinių eksploatavimui, o naujų statinių statybai ir toks žemės sklypas, jį suformavus, galėtų būti parduodamas ar išnuomojamas aukciono būdu.

34Nurodo, kad Statinių eksploatavimas Žemės sklype yra būtinas viešajam interesui užtikrinti. Statiniuose yra įrengta priešgaisrinio stebėjimo kabina, kurią Urėdija naudoja miškų gaisrų stebėjimui. Be to, pareiškėjas yra judriojo (mobiliojo) telefono ryšio operatorius, veikiantis per viešąjį judrųjį ryšio tinklą Lietuvos teritorijoje. Tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas ir nepertraukiamas telefono ryšys teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, buvo reikalinga pastatyti Statinius (bazinę stotį). Taip pat, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytą elektroninių ryšių tinklų operatorių pareigą bendradarbiauti bei kooperuotis naudojantis elektroninio ryšio infrastruktūra, Statiniuose yra sumontuota ir mobiliojo ryšio operatorių UAB „Bitė Lietuva“ bei UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio įranga. Tuo atveju, jeigu Žemės sklype nebūtų Statinių, taip pat būtų sutrikdytas ir šių mobiliojo ryšio operatorių paslaugų teikimas.

35Mano, kad argumentai dėl netinkamo atsakovo yra teisiškai nereikšmingi.

36Tvirtina, jog skundžiami aktai yra individualūs administraciniai aktai. Aprašo 33–37 punktai numato tris galimus scenarijus – viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą arba raštu suderina planą, arba pateikia motyvuotą atsakymą dėl nederinimo, arba nepateikia jokio atsakymo. Antruoju atveju pareiškėjui yra užkertamas kelias užbaigti plano rengimo procedūrą (Aprašo 38 p.). Skundžiamus aktus priėmė NŽT kaip viešojo administravimo subjektas, jais buvo taikomos Apraše įtvirtintos teisės normos ir Skundžiami aktai sukėlė neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

39Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė derinti žemės sklypo, esančio, kaip teigiama, VĮ Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype, Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, motyvuodama tuo, kad nėra pateikta įrodymų apie statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimą šiame sklype.

40Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad VĮ Kauno miškų urėdija 2002 m. liepos 1 d. raštu Nr. 452, siekdama pagerinti urėdijos miškų priešgaisrinę apsaugą ir sudaryti geresnes sąlygas naudotis GSM ryšiu, kreipėsi į pareiškėją, prašydama Urėdijos teritorijoje pastatyti metalinį bokštą su apžvalgos kabina aplinkinių miškų stebėjimui, kuriame gali būti įrengtos ir „Omnitel“ ryšio antenos. Bokšto vieta – valstybinės reikšmės miške Sitkūnų girininkijos 181 kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype, miško aikštelėje, nenukertant augančių medžių ir nekeičiant nustatyto sklypo naudojimo paskirties (b. l. 10). 2003 m. balandžio 17 d. pareiškėjas ir VĮ Kauno miškų urėdija sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1042-539, kurioje nurodytas tikslas, siekianti užtikrinti kokybišką ryšį pagalbos kvietimo atveju, miško stebėjimui ir tarpusavio ryšiui, VĮ Kauno miškų urėdijos naudojamame žemės sklype, esančiame Sitkūnų girininkijos 181 kvartale, pastatyti tam reikiamus statinius (b. l. 11–14). 2003 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius išdavė Statybos leidimą Nr. 526-6-NS 97-59 mobiliojo ryšio bazinės stoties su priešgaisrinio stebėjimo kabina (bokšto) ir konteinerio statybai VĮ Kauno miškų urėdijos 181 kvartale, (duomenys neskelbtini) sklype (Sitkūnų girininkijos 29 kvartale) (b. l. 15). 2003–2010 m. pastatęs Statinius (b. l. 16–24), pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu išduoti Statinių statybos užbaigimo aktą (b. l. 28–29), kuris 2013 m. sausio 7 d. raštu Nr. (15.34)-2D-269 atsisakė pareiškėjui išduoti Statinių statybos užbaigimo aktą, kadangi prie pareiškėjo prašymo pateiktoje projekto kompiuterinėje laikmenoje nebuvo pateiktas pareiškėjo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę į Žemės sklypą patvirtinantis dokumentas (b. l. 30). Pareiškėjui pasikreipus į NŽT Kauno miesto skyrių, šis 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-598 nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjas, parengęs Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentą, atliktų Statinių statybos užbaigimo procedūras (b. l. 32). 2013 m. liepos 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista pareiškėjui pradėti rengti žemės sklypo Kauno miškų urėdijos 181 kvartalo, (duomenys neskelbtini) sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 33). Pareiškėjas parengė Žemės sklypo planą bei 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyriaus vedėją suderinti parengtą Žemės sklypo planą (b. l. 34). NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 atsisakė derinti Žemės sklypo planą (b. l. 35). Pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri 2013 m. gruodžio 10 d. sprendime Nr. 1SS-(8.5)-2643 nurodė, kad nėra teisinio pagrindo rengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo formuojamas žemės sklypas statinių eksploatacijai, kol statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 41–43).

41Kauno apygardos administracinis teismas, motyvuodamas tuo, kad statiniai žemės sklype, kurio Planą prašoma suderinti, egzistuoja ir jie pastatyti teisėtai bei tuo, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai atskirų pareiškėjo teisių įgyvendinimas tarpusavyje susijęs taip, kad neįgyvendinus vienos teisės – negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės negalima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji, padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, todėl tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 ir NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2643 bei įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti UAB „Omintel“ 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą. Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

42Pagal ginčui aktualios, t. y. 2013 metais galiojusios, redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), detaliojo teritorijų planavimo dokumentai yra šie: 1) miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai; 2) kaimų teritorijų, miestelių teritorijų, kaimų teritorijų dalių, miestelių teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) nustatė, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) numatyti atvejai, kada žemės sklypo planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, gali būti rengiami ne Teritorijų planavimo įstatymo ir Aplinkos ministerijos patvirtintose detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta, bet Vyriausybės nustatyta ir procedūros prasme paprastesne detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimo tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) nustatė, kad miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį yra prilyginami detaliojo planavimo dokumentams.

43Teisė išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypus, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos žemės ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymuose, kuriuose, kaip ir minėtų įstatymų nuostatų įgyvendinimo tvarką nustatančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, kurių ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiose ir šiuo metu galiojančiose redakcijose yra numatyta, kad valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai parduodami / išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

44Aiškindamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A438-453/2014, pažymėjo, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-232/2014, aiškindamas šiai civilinei bylai aktualių redakcijų CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkto, ir juo patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 27, 28.1, 30.11 punktų nuostatas, pažymėjo, kad žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes.

46Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), nustatantis žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – žemės sklypo planas, planas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką gyvenamųjų vietovių, priskiriamų miestams pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnį, teritorijose, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, kiek tai susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų esamiems statiniams eksploatuoti suformavimu, be kita ko, numatė: rengiant žemės sklypo planą, suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti (Aprašo 4.1 p.); formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį (Aprašo 7 p.); pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai. Prie prašymo pridedami šie dokumentai: dokumentų, patvirtinančių statinių, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopijos, naudojamo žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitų dokumentų, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, kopijos, kai prašoma suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (Aprašo 12–12.1 p.).

47Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2–4 dalys, Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

48Apibendrinat minėtą teisinį reglamentavimą bei teisės normų aiškinimo praktiką, galima teigti, kad Aprašo nustatyta tvarka rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) numatytą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamiems statiniams eksploatuoti, galima tik tuo atveju, kai žemės sklypas yra užstatytas asmeniui priklausančiais statiniais, kurie taip pat yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o tuo pačiu – ir į Nekilnojamo turto registrą.

49Kadangi, kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „Omnitel“ statiniai, kuriems eksploatuoti Aprašo nustatyta tvarka buvo parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nėra registruoti Nekilnojamo turto registre, todėl atsakovo sprendimas atsisakyti jį (žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui) suderinti yra teisėtas ir pagrįstas.

50Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo teiginiai, jog jo vykdyta statyba yra visiškai teisėta, atitinka tikrovę, jam neturėtų kilti sunkumų įregistruoti statinius Nekilnojamojo turto registre: 2003 m. gegužės 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos leidimo Nr. 526-6-NS 97-59 išdavimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio teisę būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimą, 1 ir 2 dalys (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) nustatė, kad teisę būti statytoju, kurią Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Kaip matyti iš Statybos inspekcijos 2013 m. sausio 7 d. rašto Nr. (15.34)-2D-269, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti Statinio statybos užbaigimo aktą, toks sprendimas priimtas dėl to, kad statytojas, kuriuo yra pareiškėjas, nepateikė nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę į Žemės sklypą patvirtinančių dokumentų, t. y. dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teisę būti statytoju. Taigi, pareiškėjas, tvirtindamas, kad turi teisę būti statytoju, Statybos inspekcijai turi pateikti dokumentus, kad žemės sklypą, kuriame vykdė statybas, valdo ir naudoja teisėtai.

51Kadangi gavus statybos užbaigimo aktą, statiniai, kuriems toks aktas pagal teisės aktus yra privalomas, nustatyta tvarka jau gali būti registruojami Nekilnojamo turto registre, pareiškėjo teiginiai, kad dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) susiklostė „užburto rato“ situacija (užbaigti statybos negalima, kol nesuformuotas sklypas, o suformuoti sklypo negalima, kol neįformintas statybos užbaigimas ir statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre), su kuriais sutiko ir pirmos instancijos teismas, yra nepagrįsti.

52Bet kokiu atveju, pažymėtina, kad ši situacija, visų pirma, susiklostė ne dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo): pagal 2003 m. balandžio 17 d. su VĮ Kauno miškų urėdijos sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1042-539 7.1 punktą, projektuojant ir statant Bokštą (t. y. Statinius), visos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo „statytojui“ nustatytos teisės ir pareigos turi būti vykdomos Bendrovės (t. y. UAB „Omnitel“) vardu. Partnerį (t. y. VĮ Kauno miškų urėdiją) atstovauja Bendrovė (UAB „Omnitel“) ir jo įgaliotieji asmenys. Sandorius su rangovais, tiekėjais ir kitais asmenimis, būtinus šios sutarties tikslui pasiekti, sudaro Bendrovė (UAB „Omnitel“) savo vardu ir savo sąskaita. Šios sutarties 3.2 punkte nurodytų statybos objektų statybos darbai apmokami Bendrovės (UAB „Omnitel“) sąskaita. Pagal šios Jungtinės veiklos sutarties 7.2.1 punktą, projektuojant ir statant Bokštą (Statinius), UAB „Omnitel“ turėjo, visų pirma, savo ar VĮ Kauno miškų urėdijos vardu užsakyti ir parengti žemės sklypo detalųjį planą.

53Kadangi atsakovo atsisakymas derinti Žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra laikomas teisėtu ir pagrįstu vien dėl to, kad pareiškėjo Statiniai nėra registruoti Nekilnojamo turto registre, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su atsakovo veiksmų teisėtumu / neteisėtumu ir pagrįstumu / nepagrįstumu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų kiekvieno atskirai teisėjų kolegija nepasisako.

54Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ skundo dalis, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinta, atmetama kaip nepagrįsta.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

56atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

57Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.

58Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ skundo dalį, kuri Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu tenkinta, t. y. dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 8SD-(14.8.7.)-4866 ir NŽT 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-2643 panaikinimo bei įpareigojimo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti UAB „Omintel“ 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymą, atmesti kaip nepagrįstą.

59Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Omnitel“ (toliau – ir... 5. Nurodė, kad VĮ Kauno miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) 2002 m. liepos... 6. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą (b. l. 100–107) prašė pareiškėjo... 7. Nurodė, kad atsakovo atsisakymas derinti Žemės sklypo planą buvo... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Urėdija 2002 m. liepos 1 d. raštu... 11. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-407... 12. Teismas atsižvelgė į Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies bei 10... 13. Atsižvelgęs į Statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatą, teismas pažymėjo,... 14. Apibendrindamas šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes,... 15. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti NŽT suderinti UAB „Omnitel“... 16. Pareiškėjas skunde atsakovu taip pat nurodė ir NŽT Kauno rajono... 17. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais,... 18. III.... 19. Atsakovas NŽT pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135–142), prašydamas... 20. Apeliaciniame skunde teigia, kad ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos... 21. Teigia, kad teismas nepagrįstai skundžiamus sprendimus sutapatino su... 22. Tvirtina, kad teismas, darydamas išvadą, jog statiniai yra pastatyti... 23. Nesutinka, kad statinys neturi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto... 24. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad „nekilnojamojo turto registre... 25. Žemės sklypas nebuvo suteiktas pareiškėjui. Prašymas statyti statinį ir... 26. Remdamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 2... 27. Pažymi, jog NŽT, išnagrinėjusi UAB „Omnitel“ skundą nurodė, kad... 28. Pareiškėjas UAB „Omnitel“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.... 29. Tvirtina, jog Žemės sklype stovi nekilnojamieji daiktai, kurių statyba yra... 30. Teigia, jog apeliacinio skundo teiginiai, jog pareiškėjas neturėjo jokių... 31. Tvirtina, kad statinių buvimo ar nebuvimo faktas konkrečiame žemės sklype... 32. Tvirtina, kad dėl valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) susiklostė... 33. Teigia, kad pareiškėjas, atlikęs Žemės sklypo suformavimo procedūras,... 34. Nurodo, kad Statinių eksploatavimas Žemės sklype yra būtinas viešajam... 35. Mano, kad argumentai dėl netinkamo atsakovo yra teisiškai nereikšmingi.... 36. Tvirtina, jog skundžiami aktai yra individualūs administraciniai aktai.... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Nacionalinė... 40. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad VĮ Kauno miškų urėdija 2002 m.... 41. Kauno apygardos administracinis teismas, motyvuodamas tuo, kad statiniai... 42. Pagal ginčui aktualios, t. y. 2013 metais galiojusios, redakcijos Teritorijų... 43. Teisė išsinuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypus, jeigu jie... 44. Aiškindamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje... 46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124... 47. Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis... 48. Apibendrinat minėtą teisinį reglamentavimą bei teisės normų aiškinimo... 49. Kadangi, kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų... 50. Pažymėtina, kad jeigu pareiškėjo teiginiai, jog jo vykdyta statyba yra... 51. Kadangi gavus statybos užbaigimo aktą, statiniai, kuriems toks aktas pagal... 52. Bet kokiu atveju, pažymėtina, kad ši situacija, visų pirma, susiklostė ne... 53. Kadangi atsakovo atsisakymas derinti Žemės sklypo planą, prilyginamą... 54. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, Kauno apygardos... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 56. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 57. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą... 58. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ skundo dalį, kuri... 59. Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo... 60. Nutartis neskundžiama....