Byla e2-2072-723/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei adv. padėjėjai Vilmai Šulskytei,

4atsakovo atstovei L. K.,

5teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jursta“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

6ieškovas UAB „Jursta ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo2017-02-08 įsakymą Nr. 48VĮ-298-(14.48.2.) „Dėl atsisakymo nuomoti ar parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 4147/0100:142), esantį Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Maišiagalos miestelyje, ( - ), UAB „Jursta“ ir įpareigoti atsakovą NŽT sudaryti su ieškovu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 4147/0100:142, esančio Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., Saugūniškių g. 19, pirkimo-pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

71.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių prašydamas išnuomoti arba parduoti 0,3840 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį ( - ), Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4147/0100:142. Šiame žemės sklype yra ieškovui nuosavybės teise priklausanti pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. 4195-5012-9024, bendras plotas 535,34 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (fermų). 2017-02-10 ieškovas gavo NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017-02-10 raštą Nr. 48SD-2035-(14.48.136E.) „Dėl sprendimo atsisakyti nuomoti ar parduoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą“, kuriuo buvo informuotas apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-02-08 įsakymą Nr. 48VĮ-298-(14.48.2.).Nurodytu įsakymu ieškovui buvo atsisakyta išnuomoti ar parduoti žemės ūkio paskirties Žemės sklypą. Ieškovui nuosavybės teise priklauso Pastatas, esantis Žemės sklype. Taigi, tiek Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., tiek LRV 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3.2. p. numatyta būtina sąlyga Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti yra įvykdyta. Teisės aktai nekelia jokių reikalavimų valstybinės žemės sklype esančių statinių būklei. Vadinasi, parduodant valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu nėra teisiškai reikšminga, kokia valstybinės žemės sklype esančių statinių būklė, ir svarbu tik tai, ar statiniai faktiškai egzistuoja. Todėl skundžiamame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakyme nurodyti argumentai dėl Pastato būklės negalėjo būti pagrindu atsisakyti parduoti ieškovui Žemės sklypą, konstatavus, jog Pastatas faktiškai egzistuoja. Pripažįsta, jog šiai dienai Pastatui reikalingas remontas, tačiau jis nėra nei nugriautas, nei išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Š. P. naudojimo paskirtis aiškiai apibrėžta. Nekilnojamojo turto registro duomenys bei jų teisingumas nėra nuginčyti. Pažymėjo, jog NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-11-27 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4129 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0100:142), esančio Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Saugūniškių g 19, pardavimo ne aukciono tvarka T. S.“ buvo nuspręsta ankstesniajai Pastato savininkei T. S. parduoti Žemės sklypą už 9000 Lt, tačiau dėl nežinomų priežasčių Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Per pastaruosius trejus metus Pastato būklė iš esmės nepakito, todėl ieškovas nesupranta, kodėl pasikeitus Pastato savininkui, tačiau esant analogiškai faktinei situacijai ir Pastato būklei kaip ir prieš trejus metus, atsisakoma jam parduoti Žemės sklypą.

82.A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareikštu ieškovo UAB „Jursta“ ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016-11-07 patikrino vietovėje valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0100:142), esančio Vilniaus r., Maišiagalos šen., Maišiagalos mst., ( - ), faktinį naudojimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad „žemės sklype esantis statinys – kiaulidė (unik. Nr. 4195-5012-9024) sugriuvęs, be stogo, langų, durų. Liko tik sienų fragmentai. Statinyje auga žolė, krūmai. Pastatas nėra tinkamas eksploatavimui pagal paskirtį. Teritorija aplink statinį (pietvakarinė, pietinė ir pietrytinė) nenušienauta, apleista. Žemės sklypas nėra naudojamas pagal paskirtį. Atlikta situacijos fotofiksacija. Iš Nekilnojamojo turto žemėlapio taip pat matyti, jog iš statinio (unikalus Nr. 4195-5012-9024) yra likę tik sienų fragmentai, nėra stogo, statinys yra sunykęs. Atsakovas daro išvadą, jog minėtas pastatas – kiaulidė (tiksliau – pastato liekanos) nėra ir negali būti naudojamas (eksploatuojamas) pagal jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t. y. jame negali būti auginamos kiaulės, o tai reiškia, kad ginčo žemės sklypas negali būti ir nebus naudojamas jame įregistruoto, tačiau faktiškai neegzistuojančio statinio eksploatacijai. Pagal LRV 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ taisyklių 3 punkte 1 pastraipą, žemės sklypai parduodami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Sunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Ilgą laiką nenaudojamas, neprižiūrimas bei iš esmės sunykęs statinys negali būti identifikuojamas kaip egzistuojantis statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015). Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinės žemės sklypas, kuriame yra sunykęs statinio liekanos, negali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Taisyklių 2.4 papunkčio nuostatas. Teismų praktikoje taip yra aiškinamos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-977/2009; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas yra ne kartą pažymėjęs, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014; 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-873-624/2015). Atsižvelgiant į tai, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2017-02-08 pagrįstai priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 48VĮ-298-(14.48.2.). Ieškovas, būdamas statinio (unikalus Nr. 4195-5012-9024) naudotoju (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.), nevykdė teisės aktuose įtvirtintų statinių naudotojų pareigų, t. y. nesilaikė statinių techninės priežiūros taisyklių, o tai lėmė šio statinio techninės būklės pokyčius – jo sunykimą. Taigi, ne atsakovo veiksmai lėmė tokios faktinės situacijos susidarymą, o būtent paties ieškovo neveikimas – statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymas.

93.Ieškovas UAB „Jursta“ dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Ieškovas pastatą – kiaulidę, kurios unikalus Nr. 4195-5012-9024, įsigijo tik 2016-10-26 pagal Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7122. Pastato būklė nuo jo įsigijimo iki skundžiamo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-02-08 įsakymo Nr. 48VĮ-298-(14.48.2.) priėmimo dienos iš esmės nepakito. Pastato esamą būklę lėmė ne ieškovo, o ankstesnių Pastato savininkų veiksmai (neveikimas). Tuo tarpu ieškovas, kaip atsakingas turto savininkas, ketino sutvarkyti Pastatą, kad šis atitiktų visus statiniui keliamus techninius reikalavimus, tačiau to jis negalėjo atlikti nevaldydamas nuomos ar nuosavybės pagrindais Pastatui priskirto žemės sklypo. NŽT 2016-12-16 sprendimas Nr. 48VĮ-2433-(14.48.2) akivaizdžiai prieštarauja jos pačios dar 2013-11-27 priimtam sprendimui Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4129 dėl Žemės sklypo pardavimo. Iš pradžių NŽT, įvertinusi Pastato būklę, nusprendė jį parduoti, o po trejų metų, iš naujo patikrinusi pagal dar iki pardavimo pateiktą prašymą, iš esmės pakeitė savo sprendimą. Be to, Pastatas ieškovui buvo perleistas dar 2016-10-26, įrašas apie tai Nekilnojamojo turto registre galiojo nuo 2016-10-27, todėl nesupranta, kodėl NŽT jau po Pastato savininko pasikeitimo nusprendė 2016-11-03 atlikti patikrinimą ir 2016-12-16 priėmė sprendimą dėl ankstesnio Pastato savininko prieš trejus metus pateikto prašymo. Ieškovas pirkdamas Pastatą ir gavęs iš ankstesnės Pastato savininkės T. S. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2013-11-27 įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4129, kuriuo jai buvo nuspręsta parduoti Žemės sklypą, žinodamas, jog nuo šio įsakymo priėmimo dienos iki Pastato 2016-10-26 Pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 7122 sudarymo dienos jo būklės nepasikeitė, taip pat kaip ir nepakito teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą, jis turėjo teisėtą lūkestį, jog ir jo atžvilgiu esant nepakitusiai nei teisinei, nei faktinei situacijai bus priimtas analogiškas sprendimas kaip ir T. S. atveju. NŽT atsiliepime teigiama, jog Pastatas šiai dienai yra „sunykęs“, tačiau tai nėra tiesa. Jis nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Šio registro išraše nurodomas pastato nusidėvėjimas - 70%, kas leidžia spręsti, jog pastatui reikalingas remontas, tačiau tai nereiškia, jog jis apskritai neegzistuoja. Šio pastato vidutinė rinkos vertės 2016-03-30 buvo 4 380 Eur, kas leidžia spręsti, jog valstybė atlikusi masinį vertinimą ir nurodydama konkrečią Pastato piniginę vertę taip pat patvirtino jo egzistavimą. NŽT atsiliepime nurodomi argumentai, jog šiame Pastate negali būti auginamos kiaulės, paremti vien tik teisės aktuose pateikiamais „statinio“, „pastato“ ir „kitos (fermų) paskirties pastatų“ apibrėžimais, nesudaro pagrindo atsisakyti parduoti ieškovui Žemės sklypo esant nustatytam neginčijamam faktui, jog toks statinys, kad ir kokios būklės jis bebūtų, šiai dienai stovi Žemės sklype ir ieškovas yra jo teisėtas savininkas.

104.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. pad. V. Š. prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais pagrindais. Nurodė, kad bendrovė užsiima statybos rangos darbais. Pastatas yra kiaulidė. Pastato būklė tokia, kad reikalinga remontas. Pastatą suremontavus galima naudoti pagal paskirtį. Kiek atstovei žinoma, bendrovė žemės ūkio produkcija neužsiima. Ieškovas turėjo teisėtus lūkesčius, kad atsižvelgiant į ankstesnį NŽT sprendimą, jo atžvilgiu bus priimtas toks pats sprendimas. Pastato būklė neturėtų būti atsakovo kompetencijos klausimas ir tai neturėtų būti aktualu sprendžiant dėl prikimo-pardavimo sutarties sudarymo. Būklė vertinama šiuo atveju tik apibrėžimais.

115.Atsakovo atstovė L. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priimant ginčijama įsakymą atsakovas nustatė, kad kadastro duomenimis vadovautis negalima, nes neatitinka fakto. Kai buvo priimtas 2013 metais sprendimas dėl T. S., atsakovas neturėjo prisijungimo prie kadastro žemėlapio ir prie Registrų centro duomenų. Pastato savininkas pateikdavo pastato pažymėjimą ir jo pagrindu priėmė įsakymą. Niekas į vietą nevažiuodavo ir nevertindavo atskirai. Tačiau jau kai pasikreipė ieškovas, jau turėjo prisijungimus ir prisijungė. Pamatė, kad neatitinka statinio sąvokos. Komisija nuvyko į vietą ir nustatė, kad statinys yra sunykęs. Registro nuostatuose nurodyta, kad tik statinio savininkas gali pakeisti registro duomenis, t.y. kreiptis į Registrų centrą pakeisti arba išregistruoti statinį, jeigu jis yra sunykęs. Šiuo atveju atsakovas nieko padaryti negali – negali kreiptis, kad išregistruotų ar pakeistų jo būklę, tik savininkas. Yra įprasta praktika, kad NŽT patikrina ir po sprendimo parduoti. Būna tokių atvejų. Jei tas statinys atitiktų statinio sąvoką ir būtų eksploatuojamas pagal paskirtį, tai atsakovas turėtų pareigą jį parduoti. Kiek ploto suteikti reikalavimų nėra, vertinama pagal situaciją, kad būtų galima pastatą naudoti pagal paskirtį.

12Ieškinys atmestinas.

13Dėl įrodinėjimo

146.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Analogiška norma įtvirtinta ir Teismų įstatymo 34 straipsnio pirmojoje dalyje, taip pat Lietuvos A. T. praktikoje „<....> civilinės bylos teismuose nagrinėjamos taikantis ginčo šalių rungimosi principo“ (2002 m. birželio 19 d. LAT nutartis, civ.b. Nr.3K-3-878/2002). LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR ( - ) straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

15Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,E. G.“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

16Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl šių aplinkybių egzistavimo ir išvadą dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos A. T. praktikoje (Lietuvos A. T. m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007. ( - ) str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teiginius turi įrodyti ta šalis, kuri juos teigia. Lietuvos A. T. suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).

17Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

18Dėl ieškinio teismingumo

197.Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 7 punkte nurodoma,kad „Žemės sklypų pardavimą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys.Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų, kuriuos privalo pateikti asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą, gavimo prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį raštu informuoja, ar bus rengiami dokumentai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti rengti dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, jame išdėstomi atsisakymo motyvai ir nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

20Ieškovas nustatytu terminu į administracinį terminą nesikreipė,bet vėliaus su ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą nurodydamas,kad Specialioji teisėjų kolegija trijose bylose- T-51/2015;T-83/2015;T-3/2016 priėmė sprendimus,kad viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose santykiuose nėra viešas administravimas, nepriklausomai,kad jis yra reglamentuotas įstatyminiais ir poįstatyminiais aktais.

21Teismas nagrinėja priimtą ieškinį tik vadovaudamasis priimtais teismų praktikos precedentais.

22Faktinės ginčo aplinkybės

238.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 2016‑10‑26 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7122 pagrindu registruotos ieškovo UAB „Jursta“ nuosavybės teisės į Pastatą – Kiaulidę, unikalus Nr. 4195-5012-9024, esančią Vilniaus r. sav., Maišiagala, ( - ). Registro išraše nurodyta, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (fermų), sienos – plytos, stogo danga – asbestcementis, aukštų skaičius – 1, bendras plotas – 535,34 kv.m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc., vidutinė rinkos vertė – 4 380,00 Eur, vidutinės rinkos nustatymo būdas – atkuriamoji vertė, vidutinės rinkos vertės nustatymo datą – 2016‑03‑30. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad kiaulidė yra žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4147/0100:142. Šis žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-2749-6513, kadastro Nr. 4147/0100:142 Maišiagalos k.v., NTR registre registruotas Lietuvos Respublikos nuosavybe.

24Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo ieškinyje nurodomais argumentais,kad nurodyta pastato rinkos vertė atitinka realią pastatų vertę,kadangi šis vertinimas yra „aklas“ ir nerealus turto vertinimas pagal surašytus,,o ne faktinius realius duomenis.

25NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-11-27 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4129 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4147/0100:142), esančio Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, ( - ), pardavimo ne aukciono tvarka T. S.“ buvo nuspręsta buvusiai ginčo žemės sklypo savininkei parduoti ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 4147/0100:142) už 9 000,00 Lt. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016-12-16 įsakymu Nr. 48VĮ-2433-(14.48.2.) „Dėl parduoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 4147/0100:142), esantį Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Maišiagalos miestelyje, Saugūniškių g. 19, T. S., vadovaudamasis Žemės įstatymo 10 str. 1 d. 4 p., Valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LRV 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 8 punktu, atsižvelgdamas į NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-11-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-604-(14.48.78.) ir į tai, kad T. S. pageidaudamas pirkti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.3.2. papunkčio reikalavimų (pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. 4195-5012-9024, yra sugriuvęs, be langų, durų, stogo, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį), atsisakė parduoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., Saugūniškių g. 19.

26Ieškovas UAB „Jursta“, įsigijęs pastatą – kiaulidę, kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su prašymu sudaryti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį su teise sklypą išpirkti iš valstybės. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017‑02‑08 įsakymu Nr. 48VĮ-298-(14.48.2.) „Dėl atsisakymo nuomoti ar parduoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. 4147/0100:142), esantį Vilniaus rajone, Maišiagalos seniūnijoje, Maišiagalos miestelyje, ( - ), UAB „Jursta“ vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p. ir 10 str. 1 d. 4 p., Valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LRV 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 8 punktu, atsižvelgdamas į NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-11-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-604-(14.48.78.) ir į tai, kad UAB „Jursta“ pageidaudamas pirkti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.3.2. papunkčio reikalavimų (pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. 4195-5012-9024, yra sugriuvęs, be langų, durų, stogo, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį), atsisakė nuomoti ar parduoti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., ( - ).

27NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-11-09 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-604-(14.48.78) nurodyta, kad 2013-10-28 prašymo Nr. 48JP-5778 pagrindu buvo patikrintas ginčo žemės sklypo faktinis naudojimas ir nustatyta, kad žemės sklype esantis statinys – kiaulidė (unikalus Nr. 4195-5012-9024) yra sugriuvęs, be stogo, langų, durų, likę tik sienų fragmentai, statinyje auga žolė, krūmai, pastatas nėra tinkamas eksploatavimui pagal paskirtį, teritorija aplink statinį (pietvakarė, pietinė ir pietrytinė) nenušienauta, apleista. Nurodytas aplinkybes patvirtinta patikrinimo metu padarytos ir byloje fotonuotraukos.

28Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis,kurių realiai ieškovas taip ir nepaneigė jokiais įrodymais(( - ),185 str.).

29Dėl ieškinio pagrįstumo

309. Prašymai parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pateikti ir neišnagrinėti iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių nuostatas.

31Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 8 punkte nustatyta, kad sprendimą nuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

32Žemės įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

33P. T. 2.3.2 papunktį parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems statiniams ir įrenginiams, taip pat įrengtiems akvakultūros tvenkiniams (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) eksploatuoti.

34Ieškovas neužsiima žemės ūkio veikla,bet vysto verslą statybų srityje,užsiima statybų ranga.

35Teismui akivaizdu,kad pirkdamas pastatą jis matė jo faktinę būklę,kuri realiai buvo sunykusi ir negalima naudoti pagal paskirtį.To ieškovas teisme neneigė ir nenuginčijo(( - ),185 str.).

36Teismas mato,kad ieškovas ieškiniu iš esmės preziumuoja atsakovo pareigą parduoti jam valstybinę žemę.

37Teismas negali sutikti su ieškovo išvada,kad parduodant valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu nėra teisiškai reikšminga, kokia valstybinės žemės sklype esančių statinių būklė, ir svarbu tik tai, ar statiniai faktiškai egzistuoja.Jeigu būtų taip,kaip nurodo ieškovas,tai valstybinės žemės pardavimas tebūtų formalumas tiems,kas nori ją įsigyti turėdamas nuosavybės dokumentus,kuriuose būtų įrašas apie pastatą ir jo savininką,bet realiai to pastato eksploatacija pagal paskirtį nebūtų galima,savininkas nesiruošia jos vykdyti ir realiai ruošiasi tik pakeisti žemės paskirtį savo nuožiūra.Tai ką nurodo ieškinyje ieškovas prieštarauja valstybinės žemės pardavimo esmei.

38Teismas sutinka su atsakovu,kad ilgą laiką nenaudojamas, neprižiūrimas bei iš esmės sunykęs statinys negali būti identifikuojamas kaip egzistuojantis statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015). Todėl valstybinės žemės sklypas, kuriame yra sunykęs statinio liekanos, negali būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Taisyklių 2.4 papunkčio nuostatas. Teismų praktikoje taip yra aiškinamos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-977/2009; 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014; 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-873-624/2015).Net ir esant statinio likučiams tai nereiškia,kad valstybei iškyla pareiga parduoti po statinių liekanomis valstybinę žemę.

39Teismas nesutinka su atsakovo argumentais,kad „ieškovas, būdamas statinio (unikalus Nr. 4195-5012-9024) naudotoju (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.), nevykdė teisės aktuose įtvirtintų statinių naudotojų pareigų, t. y. nesilaikė statinių techninės priežiūros taisyklių, o tai lėmė šio statinio techninės būklės pokyčius – jo sunykimą.“.Ne ieškovas kaltas dėl pastatų sunykimo,o pastatus neprižiūrėjo pirminis savininkas.Tačiau tai nekeičia faktinės situacijos,kad ieškovas įsigijo jau sunykusius pastatus savo paties rizika.Ieškovo nurodomi teisėti lūkesčiai,kad ir jam bus pritarta dėl žemės pardavimo nėra teisėtų lūkesčių apibrėžimo tikroji sąvoka.Šiuo atveju tai buvo ne teisėti lūkesčiai,o tik galimybė ieškovui tikėtis,kad ir jam pritars dėl žemės pardavimo,kaip ir prieš tai buvusiam savininkui.Byloje nėra įrodymų,kad valstybės atstovas 2013 metais įvertino pastatų būklę ir to pasekoje priėmė savininkui palankų sprendimą.Valstybė,priėmusi 2013 metų sprendimą,negavo pareigos į ateitį parduoti žemę kitam savininkui,nes jis pasikeitė ir šiuo atveju jau jis realiai nori pirkti žemę.

40Teismas negali sutikti su ieškovo argumentais,kad „ieškovas, kaip atsakingas turto savininkas, ketino sutvarkyti pastatą, kad šis atitiktų visus statiniui keliamus techninius reikalavimus, tačiau to jis negalėjo atlikti nevaldydamas nuomos ar nuosavybės pagrindais pastatui priskirto žemės sklypo.“Ieškovas,įsigijęs ginčo statinius,turėjo ir dabar turi teisę sutvarkyti savo statinius pagal jų paskrtį.Tačiau sprendžiant iš jo realios veiklos,jis neužsiima žemės ūkio produkcijos verslu,t.y. neketino ir neketina sutvarkyti pastatą pagal paskirtį.Teismas mato tik ieškovo siekį įsigyti pigiai valstybinę žemę be jos naudojimo ateityje pagal tiesioginę esamą paskirtį.

41Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu,kad pastatas nėra sunykęs,nes jis nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.Teisingai nurodo atsakovas,kad išregistravimą gali atlikti tik pats savininkas.Kad pastatas nesunykęs ieškovas neįrodė,o ginčo,kad jis neegzistuoja nėra.

42Atsižvelgiant į tai, kad pastatas – kiaulidė (unikalus Nr. 4195-5012-9024) yra sugriuvęs, be stogo, langų, durų, nėra tinkamas eksploatavimui pagal paskirtį, žemės sklypas (kadastro Nr. 4147/0100:142) nėra naudojamas pagal paskirtį,bei į aukščiau išdėstytų teisės aktų reikalavimus, NŽT 2017-02-08 įsakymas Nr. 48VĮ-298-(14.48.2.) „Dėl atsisakymo nuomoti ar parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 4147/0100:142) ir jo sprendimas nuspręsti atsisakyti ieškovui išnuomoti ar parduoti 0,3840 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 4147/0100:142) buvo teisėtas ir pagrįstas.Esamoje situacijoje naikinti jį nėra teisinio pagrindo,todėl ieškinys netenkinamas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Ieškovas nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį.Todėl iš ieškovo valstybei priteistinas 30,75 eurų žyminis mokestis(CPK 80 str.).

45Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 80,93, 185, 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

46ieškinį atmesti.

47Priteisti iš ieškovo UAB“Jursta“(į.k. ( - )) 30,75 eur(trisdešimties eurų 75 ct) žyminį mokestį valstybei(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

48Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei adv. padėjėjai Vilmai Šulskytei,... 4. atsakovo atstovei L. K.,... 5. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 6. ieškovas UAB „Jursta ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie... 7. 1.Ieškinyje ieškovas nurodė, kad kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių... 8. 2.A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su... 9. 3.Ieškovas UAB „Jursta“ dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo... 10. 4.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė adv. pad. V. Š. prašė ieškinį... 11. 5.Atsakovo atstovė L. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priimant... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Dėl įrodinėjimo... 14. 6.LR Civilinio proceso kodekso 12 str. nustato, kad civilines bylos visuose... 15. Pagal ( - ) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 16. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam... 17. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 18. Dėl ieškinio teismingumo... 19. 7.Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 7... 20. Ieškovas nustatytu terminu į administracinį terminą nesikreipė,bet... 21. Teismas nagrinėja priimtą ieškinį tik vadovaudamasis priimtais teismų... 22. Faktinės ginčo aplinkybės... 23. 8.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto... 24. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo ieškinyje nurodomais... 25. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013-11-27 įsakymu Nr.... 26. Ieškovas UAB „Jursta“, įsigijęs pastatą – kiaulidę, kreipėsi į... 27. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016-11-09 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.... 28. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis,kurių realiai... 29. Dėl ieškinio pagrįstumo... 30. 9. Prašymai parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties... 31. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 10... 32. Žemės įstatymo 5 ir 6 straipsniuose nustatyta, kad valstybinės žemės... 33. P. T. 2.3.2 papunktį parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės... 34. Ieškovas neužsiima žemės ūkio veikla,bet vysto verslą statybų... 35. Teismui akivaizdu,kad pirkdamas pastatą jis matė jo faktinę būklę,kuri... 36. Teismas mato,kad ieškovas ieškiniu iš esmės preziumuoja atsakovo pareigą... 37. Teismas negali sutikti su ieškovo išvada,kad parduodant valstybinės žemės... 38. Teismas sutinka su atsakovu,kad ilgą laiką nenaudojamas, neprižiūrimas bei... 39. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais,kad „ieškovas, būdamas statinio... 40. Teismas negali sutikti su ieškovo argumentais,kad „ieškovas, kaip... 41. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentu,kad pastatas nėra... 42. Atsižvelgiant į tai, kad pastatas – kiaulidė (unikalus Nr. 4195-5012-9024)... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Ieškovas nepateikė įrodymų apie sumokėtą žyminį mokestį.Todėl iš... 45. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 80,93, 185,... 46. ieškinį atmesti.... 47. Priteisti iš ieškovo UAB“Jursta“(į.k. ( - )) 30,75 eur(trisdešimties... 48. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...