Byla 3K-3-232/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. bei H. J. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties peržiūrėjimo sujungtoje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) ir uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (ankstesnis pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Šiaurės miestelis“) dėl administracinių aktų panaikinimo, nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir statinių nugriovimo bei pagal ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl trisdešimt vieno įvairios paskirties statinio (kontrolės posto, slėptuvės, garažų, pirties, sargybos būstinės, kareivinių, kiaulidės, valgyklos ir kt.), esančio Vilniaus mieste, buvusiame Vismaliukų poligone, ir statinių užimtos žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai. Statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Start Vilnius“ (buvęs UAB „Šiaurės miestelis“). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 30 ha teritorijos šalia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 4 d. išdavė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad nenustatė esminių detaliojo plano projekto rengimo, derinimo ir viešumą užtikrinančių procedūrų bei teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu patvirtino teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius, pagal kuriuos numatyti 10 883 kv. m ir 232 917 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymu suformavo 232 917 kv. m ploto sklypą Vismaliukų g. 18 bei 10 883 kv. m ploto sklypą Vismaliukų g. 18G ir nustatė jų duomenis, o Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. sausio 25 d. priėmė įsakymą dėl sklypų suformavimo ir įregistravimo. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. vasario 25 d. įsakymais ir jų pagrindu sudarytomis valstybinės žemės nuomos sutartimis išnuomojo šiuos žemės sklypus UAB „Start Vilnius“.

6Ginantis viešąjį interesą ieškovas – generalinis prokuroras prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Start Vilnius“ nugriauti aštuoniolika jam nuosavybės teise priklausančių statinių (pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. 1399-8034-6010, pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. 1399-8034-6112, pastatą–pirtį, unikalus Nr. 1399-8034-6045, pastatą–akumuliatorinę, unikalus Nr. 1399-8034-6067, pastatą–garažą, unikalus Nr. 1399-8034-6089, pastatą–garažą, unikalus Nr. 1399-8034-6078, pastatą–sargybos būstinę, unikalus Nr. 1399-8034-6034, pastatą–kareivines, unikalus Nr. 1399-8034-6012, pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. 1399-8034-6123, pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. 1399-8034-6134, pastatą–slėptuvę, unikalus Nr. 1399-8034-6156, pastatą–garažą, unikalus Nr. 4400-0473-2718, pastatą–katilinę, unikalus Nr. 4400-0473-2750, pastatą–sandėlį, unikalus Nr. 4400-0473-2840, pastatą–garažą, unikalus Nr. 4400-0473-2694, pastatą–akumuliatorinę, unikalus Nr. 4400-0466-0728, pastatą–sandėlį, unikalus Nr.1399-8034-6167 ir pastatą–kiaulidę, unikalus Nr.1399-8034-6056), esančių buvusiame Vismaliukų poligone (toliau – ir ginčo statiniai); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d., 2009 m. gruodžio 14 d. 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus; 3) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovas nurodė, kad, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 2005 m. gruodžio 28 d. atlikus ginčo statinių apžiūrą, paaiškėjo, jog statiniai yra fiziškai nusidėvėję ir nebetinkami naudoti. 2006 m., 2008 m. taip pat konstatuota, kad ginčo statiniai neprižiūrimi, negali būti naudojami pagal paskirtį, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, nėra tikslinga skirti lėšų jų remontui ar rekonstrukcijai. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. įpareigojo UAB „Start Vilnius“ organizuoti nusidėvėjusių, avarinės būklės ir naudojimui pagal paskirtį netinkamų statinių nugriovimą. Ieškovo teigimu, po to, kai statiniai kompetentingų institucijų buvo pripažinti netinkamais naudoti ir turinčiais aiškių avarinės būklės požymių, jų savininkas privalėjo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, tačiau to neatliko. Tik suremontuoti ar rekonstruoti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai užtikrintų atsakovui statinio naudotojo statusą. Kadangi ginčo statiniai yra susidėvėję ir nebetinkami tolimesniam naudojimui, kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai, jie, remiantis Statybos įstatymu, turi būti nugriauti, o jų teisinė registracija – panaikinta. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadą UAB „Start Vilnius“ statinių tiesioginė naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, neatitinka detaliuoju planu numatyto teritorijos naudojimo būdo – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdžio – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Kadangi žemės sklypai detaliuoju planavimu suformuoti prie faktiškai nenaudojamų statinių, tai detalusis planas negalėjo būti rengiamas ir tvirtinamas. Ginčo nuomos sutarčių sudarymo metu žemės sklypai neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo naudojami pagal paskirtį, todėl UAB „Start Vilnius“ neįgijo teisės jų išsinuomoti. Situacija, kai kyla abejonių, ar tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų bei asmenų teisių ir teisėtų interesų, vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, taip pat galbūt be teisinio pagrindo išnuomojamas didelės vertės valstybės turtas, neabejotinai susijusi su viešuoju interesu ir jo gynimo pareiga.

7Ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. ir 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus. Ieškovai nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritorijoje. Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės, esančių Vilniaus mieste, Vismaliukuose, atkūrimo“ numatyta atkurti nuosavybės teises į žemę toje teritorijoje. Nepaisant to ir ieškovams palankių valstybės institucijų išvadų, nuosavybės teisių atkūrimas yra nebaigtas. Ieškovų teigimu, patvirtintas savivaldybės detalusis planas prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, Teritorijų planavimo įstatymui, Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Ginčijamu 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu patvirtintas detalusis planas prieštarauja Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam (generaliniam) planui, patvirtintam Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310. Suplanuota teritorija yra neproporcinga joje esančiam užstatymo tankiui ir intensyvumui, ji prieštarauja nuostatai, kad statiniams gali būti priskiriami tik tokie žemės sklypai, kurie būtini esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinius atmetė ir priteisė iš Generalinės prokuratūros 3000 Lt atsakovui UAB „Start Vilnius“ bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis Vismaliukų g. 18G, nepatenka į buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritoriją, todėl ieškovai neturi teisės ginčyti su šiuo sklypu susijusius aktus ir nuomos sutartį. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą nugriauti statinius, nurodė, kad pagal Statybos įstatymą vienas iš pagrindų nugriauti statinį yra tas, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai nusidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką; statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai ir yra priskirta funkcija kreiptis į teismą dėl statinio nugriovimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2005 m. gruodžio 28 d. sudarytame statinių apžiūros akte buvo nurodyta, kad dėl netinkamo naudojimo ir blogos priežiūros keturiolika iš dvidešimt trijų atsakovui UAB „Start Vilnius“ priklausančiuose statiniuose ir trijuose iš penkių Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiuose statiniuose nustatyta galimos avarinės būklės požymių, šie statiniai yra fiziškai nusidėvėję ir tolimesniam naudojimui netinkami. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2006 m. rugpjūčio 25 d. nurodė Vilniaus apskrities viršininko administracijai įpareigoti dalį statinių su aiškiais avarinės būklės požymiais nugriauti, o kitus statinius, keliančius grėsmę aplinkai ir žmonėms, – sutvarkyti; Vilniaus apskrities viršininko administracija šiuos veiksmus įpareigojo atlikti atsakovą UAB „Start Vilnius“. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimo akte pažymėjo, kad buvo apžiūrėti visi statiniai ir nurodė vykdyti stebėjimus, imtis priemonių apsaugoti statinių konstrukcijas, esant reikalui, nedelsiant imtis remonto, sutvarkyti pavojų keliančias konstrukcijas; atsakovas UAB „Start Vilnius“ 2009 m. liepos 1 d. raštu patvirtino, kad akto nurodymai buvo įvykdyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010 m. gegužės 11 d. pateikė generaliniam prokurorui išvadą dėl teritorijos šalia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano, kurioje nurodyta, kad: statinių naudojimo priežiūros vykdytojai savo funkcijas atlieka teisės aktų nustatyta tvarka; atsakovas UAB „Start Vilnius“ 2008-2009 m. patikrinimo aktų reikalavimus vykdo; detaliojo planavimo tikslai ir planuojamai teritorijai taikomas reikalavimas, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatavo, kad po 2005 m. gruodžio 28 d. statinių būklės patikrinimo atsakovas UAB „Start Vilnius“ yra pašalinęs ir įvykdęs valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos nurodymus dėl jam nuosavybės teise priklausančių statinių, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą šiuos statinius nugriauti. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniai nenaudojami pagal paskirtį ir todėl žemės sklypai prie jų negalėjo būti formuojami. Teismas nurodė, kad Statybos įstatyme „naudojimo“ sąvoka yra siejama su esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimu naudotojo poreikiams tenkinti. Tai, kokiu būdu jis naudoja savo daiktą, negali būti konkrečiai apibrėžta ir nustatyta. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Start Vilnius“ pateikė įrodymus, kad statinius naudoja: jie yra saugomi, nuomojami, ginčo teritorijoje buvo atliekamas filmavimas. Naudojimo faktą patvirtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 464 žemės sklypuose ketinama vykdyti mokslo ir technologijų parkų plėtrą. Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams buvo nepagrįstai suformuoti per dideli (neproporcingi) žemės sklypai, nes statiniai užima tik mažą jų dalį. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles yra parduodami ar išnuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Teismo nuomone, teisės aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti. Nors generalinis prokuroras ir ginčija sklypų dydį, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto sklypai turėtų būti nustatyti atsakovo UAB „Start Vilnius“ statiniams eksploatuoti. Teismas nesutiko su ieškovais, kad teritorijos detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui. Teismo vertinimu, nustačius, kad statiniai yra naudojami, nėra pagrindo konstatuoti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio pažeidimą. Vien pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvimas nesuponuoja pareigos atsisakyti derinti ar tvirtinti detalųjį planą. Pirmiau nurodyta, kad ieškovai negali pretenduoti į 1,08 ha žemės sklypą, nes jis neįėjo į buvusio rėžinio kaimo teritoriją. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Start Vilnius“ buvusio kaimo teritorijoje nuosavybės teise valdo trisdešimt vieną pastatą (pramonės ir sandėliavimo objektai), tačiau šių statinių eksploatavimui sklypai nebuvo suformuoti. Taigi detalusis planas buvo rengiamas turint tikslą suformuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių. Teismas pažymėjo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra tik laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Nagrinėjamu atveju žemė, kurios detalusis planas ginčijamas, nėra laisva – ji užimta UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise valdomais statiniais, todėl laikoma išperkama valstybės ir joje negali būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Teismo vertinimu, tik detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas galėtų būti pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymą, tačiau tokių pažeidimų nenustatyta. Detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, jam neprieštaravo. Teismo vertinimu, kadangi detalusis planas buvo rengiamas turint tikslą suformuoti žemės sklypus esamų statinių naudojimui, nenumatant keisti nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, tai jis, remiantis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 58.3 punktu, rengtas supaprastinta tvarka. Remdamasis tuo, teismas atmetė ieškovų argumentą dėl rengiamo detaliojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimo – buvo taikoma supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. liepos 7 d. rezoliucijoje „Dėl piliečių nuosavybės teisių į žemės, esančių Vilniaus mieste, Vismaliukuose, atkūrimo“, kuria remiasi ieškovai, išdėstytos nuostatos yra Seimo nuomonė atskiru klausimu (Seimo statuto 182 straipsnis), tai vienas iš rašytinių bylos įrodymų, tačiau ieškovams negali būti nuosavybės teisės atkuriamos vien nurodytos rezoliucijos pagrindu, nes turi būti atsižvelgiama į kitų įstatymų išdėstytą nuosavybės teisių atkūrimo teisinį reglamentavimą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovų apeliacinius skundus, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą. Kolegija, pasisakydama dėl reikalavimo nugriauti statinius, pažymėjo, kad Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš statinių nugriovimo atvejų – statinys nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, nurodytų statinio nugriovimo sąlygų egzistavimas turi būti vertinamas pagal sprendimo dėl būtinumo nugriauti statinį priėmimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne pagal ankstesnius savininko veiksmus (neveikimą). Generalinis prokuroras ginčo statinių susidėvėjimą ir grėsmę žmonėms bei aplinkai iš esmės sieja su 2005 m. gruodžio 28 d. statinių apžiūros akte užfiksuotomis aplinkybėmis, tačiau prokuroras neįrodė, kad Statybos įstatyme nustatytos būtinosios sąlygos statiniui nugriauti egzistavo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009 m. gegužės 26 d. naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad: dauguma atvejų statinių konstrukcijų deformacijų neužfiksuota; kai kurių statinių (jų dalių) pažeidimas grėsmės žmonėms ir aplinkai nekelia; grėsmę kelią tik garažų medinių vartų rėmai, vieno statinio galinė siena. Akte savininkui nustatyti įpareigojimai pašalinti užfiksuotą statinių keliamą pavojų, stebėti jų būklę, vykdyti reikalingus tvarkymo, remonto darbus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadoje, pateiktoje generaliniam prokurorui, nurodyta, kad statinių savininkas vykdo 2008–2009 m. statinių patikrinimų aktų reikalavimus, taiko priemones žmonėms, aplinkai ir statiniams apsaugoti. Kolegija nurodė, kad UAB „Start Vilnius“ priklausančių visų statinių ar dalies jų nenaudojimas, naudojimas ne pagal tiesioginę paskirtį savaime nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą juos nugriauti, o pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvusiam savininkui nuosavybės teisė į užstatytą žemę grąžinant šią žemę natūra nėra atkuriama, jo teisės pripažįstamos kitais būdais. Spręsdama dėl detaliojo plano ir žemės sklypų nuomos sutarčių panaikinimo kolegija nurodė, kad detalusis planas rengtas remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto įtvirtintu pagrindu – kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl detaliojo planavimo pagrįstumo aptariamu pagrindu, esminė reikšmė turi būti suteikiama ne tam, ar statiniai buvo naudojami pagal paskirtį, ar apskritai tuo metu buvo faktiškai naudojami, o tam, ar savininkas su statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. juos prižiūrėjo, rūpinosi, jų turėjimas atitiko savininko interesus. Naudojimo teisė, kaip nuosavybės teisės į daiktą turinio sudėtinė dalis, – tai teisė naudoti daikto savybes naudotojo reikmėms tenkinti. Ši teisė nėra siejama tik su daikto naudojimu tai paskirčiai, kuriai jis yra sukurtas, – daikto naudojimo būdas priklauso nuo savininko valios. Kolegijos vertinimu, atsakovo UAB „Start Vilnius“ tiek pradedant detalųjį planavimą, tiek plano rengimo metu ir po jo negalima laikyti abejingu ir nerūpestingu statinių savininku. Kolegija sprendė, kad detalusis planas neprieštaravo Vilniaus apskrities teritorijos bendrajam planui, nes ginčo teritorijoje buvo suformuoti du žemės sklypai esamų pastatų naudojimui, teritorija nebuvo prijungta prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais. Pažymėjusi, kad ieškovai, ginčydami statiniams suformuotų bei išnuomotų žemės sklypų plotus, nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio, jų nuomone, turi būti aptariami žemės sklypai, taip pat pažymėjusi, jog statiniai sudaro vieną kompleksą ir yra išsidėstę po visą teritoriją, žemės sklypai suformuoti atsižvelgiant į buvusio poligono generalinį planą, kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog suformuoti sklypai yra aiškiai per dideli ir jų konfigūracija galėjo būti kitokia.

11III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punkto, Statybos įstatymo 2 straipsnio 72, 73 ir 77 dalių, 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 40 straipsnio, aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punkto nuostatas.

14Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata ginčo atveju neturi būti siejama su daikto naudojimu pagal jo tiesioginę paskirtį. Generalinis prokuroras nekvestionuoja atsakovo UAB „Start Vilnius“ nuosavybės į statinius, esančius ginčo žemės sklype, nesiekia siaurinti ar varžyti atsakovo naudojimosi pastatais ribų, taip pat ir teisės naudoti daikto savybes naudotojo reikmėms tenkinti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad aptariami statiniai yra valstybinėje žemėje, todėl naudojimosi šiais statiniais būdas nėra absoliučiai priklausomas tik nuo savininko valios. Statinių naudojimosi būdas priklauso nuo jų paskirties. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalį statinio naudojimas – tai esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Taigi statinys turi būti naudojamas tai paskirčiai, kuriai ir buvo sukurtas.

15Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 27 punkte nustatyta, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Taisyklių 28.1 punkte nustatyta, kad išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ai apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi detaliojo plano rengimas atitiktų įstatymuose nustatytas sąlygas tik tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas pastatų naudojimo faktas, tik jį nustačius galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šių pastatų eksploatavimui būtino žemės sklypo suformavimo. Nesant tokio fakto, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo pradėti detaliojo planavimo.

16Po to, kai kompetentingos institucijos pripažino Vismaliukų teritorijoje esančius statinius netinkamais naudoti ir turinčiais aiškius avarinius požymius, šių pastatų savininkas privalėjo statinius suremontuoti, rekonstruoti arba juos nugriauti, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovui priklausantys statiniai nustatyta tvarka nėra ir nebuvo pripažinti tinkamais naudoti, tai sudaro pagrindą teigti, kad bendrovė negali statinių naudoti. Statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį pripažįsta tinkamu naudoti komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei statinio savininkas šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais nenugriovė statinio per nustatytą laiką, sprendimą dėl jo nugriovimo ar nenugriovimo priima teismas.

17Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepagrįstai konstatavo ginčo statinių naudojimo faktą. Kasatoriaus teigimu, jo pateikti įrodymai patvirtina, kad statiniai faktiškai nenaudojami pagal savo paskirtį ir negali būti naudojami dėl savo nusidėvėjimo. Atsakovas neįrodė, kad statinius jis naudoja ar ketina naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Dėl to statinių naudojimui žemės sklypas bendrovei suteiktas nepagrįstai, taip pat nepagrįstai parengtas ir patvirtintas detalusis planas. Teismai padarė neteisingas išvadas dėl suformuotų žemės sklypų dydžio, kuris yra neproporcingai per didelis atsakovo turimų statiniu plotui, nes statiniai, palyginti su sklypu, užima mažą jo dalį. Teismai taip pat padarė nepagrįstas išvadas, kad aplinkybės, dėl kurių statiniai buvo pripažinti netinkamais naudoti, yra išnykusios.

18Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad naudojimosi daiktu teisė nėra siejama tik su daikto naudojimu tai paskirčiai, kuriai jis yra sukurtas, o daikto naudojimo būdas priklauso nuo savininko valios, tiek, kiek toks teismo aiškinimas yra susijęs su teise nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. V. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-658/2002; teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Termesta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudalita“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Semerta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-577/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013).

19Teismai nepagrįstai susiaurino byloje ginamo viešojo intereso ribas, konstatuodami, kad, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisės buvimo ginčyti aktus bei nuomos sutartį, susijusią su žemės sklypo, esančio Vismaliukų g. 18 G, ir nepatenkančio į buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritorija, ieškovai neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimus, nes ši teismo sprendimo dalis neturės įtakos ieškovų teisėms ar teisėtiems interesams, taip pat viešojo intereso gynimui. Teismai neįvertino, kad generalinis prokuroras šioje byloje gina viešąjį interesą, susijusį ne tik su nuosavybės teisių atkūrimu, bet ir su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu. Atsakovas UAB „Start Vilnius“ be pagrindo naudojasi valstybiniu žemės sklypu, teigdamas, kad šis sklypas jam reikalingas nuosavybės teisėms į statinius, esančius ginčo sklype, įgyvendinti, nors statinių realiai nenaudoja. Tokia situacija vertintina kaip pažeidžianti valstybės, kaip žemės savininkės, interesus.

20Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tik iš Generalinės prokuratūros, nepagrįstai nesilaikė bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo Generalinio prokuroro kasacinio skundo ieškovai A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. bei H. J. sutinka su ieškovo Generalinio prokuroro kasaciniu skundu ir jį prašo tenkinti.

22Atsiliepimu į ieškovo Generalinio prokuroro kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

23Detalusis planas buvo rengiamas, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t. y. formuojant žemės sklypus prie naudojamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre ir nekeičiant žemės naudojimo būdo ir pobūdžio, nenumatant naujo užstatymo. Toje teritorijoje buvo UAB ,,Start Vilnius“ priklausantys pastatai, kurių eksploatavimui nebuvo suformuotas žemės sklypas. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte nustatyta, kad gali būti parduodami ar nuomojami tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Jokiuose teisės aktuose statinio naudojimo sąvoka nėra siejama su faktiniu statinio naudojimu. Priešingai, statinio naudojimas yra siejamas su naudotojo poreikių tenkinimu, t. y. statinio naudotojas turi teisę spręsti, ar jam faktiškai naudoti statinį pagal paskirtį, ar kažkuriuo metu statinio nenaudoti. Statiniams turi būti suformuotas žemės sklypas, priešingu atveju, būtų paneigta ar apribota galimybė statinių savininkui savo nuosavybės teisę įgyvendinti visa apimtimi – nesant suformuoto žemės sklypo, kuriame yra statiniai, prarandama galimybė juos eksploatuoti (tiek faktiškai, tiek juridine prasme) ir įgyvendinti visas su statiniais susijusias teises, pvz., įrengti įvažas, aikšteles prie statinių ir pan. Esminis sklypų, reikalingų ant jų esantiems statiniams eksploatuoti, formavimo dalykas yra ne statinio naudojimo faktas, jo būklė, o statinio egzistavimas. Nors kasatorius teigia, kad suformuotas žemės sklypas ginčo statiniams yra neproporcingai didelis, tačiau nei bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose, nei kasaciniame skunde nenurodo ir nepagrindžia, kokio ploto turėtų būti nustatytas sklypas. Ne kasatorius, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi kompetenciją spręsti dėl detaliuoju planu statiniams priskirtino ploto dydžio. Detaliuoju planu suformuotas sklypas iš esmės atitinka buvusio karinio poligono generalinį planą bei šiam poligonui priskirtą plotą.

24Pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktą tam, kad būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nugriauti statinius, turi egzistuoti sąlygos: 1) statinys turi būti susidėvėjęs; 2) kelti grėsmę žmonėms ir aplinkai; 3) pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Byloje nenustatyta nė vienos iš nurodytų sąlygų statiniams nugriauti. Negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad tuo atveju, kai nustatoma statinių avarinė būklė, turi būti atliekamas statinių kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, o statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Pažymėtina, kad niekas neturi teisės įpareigoti nekilnojamojo daikto savininko rekonstruoti ar daryti remontą, teisės aktai tik suteikia teisę tam tikroms institucijoms kontroliuoti ir prižiūrėti, kad pastatai nekeltų grėsmės žmonių saugumui ar aplinkai.

25Kasatoriaus nurodomi argumentai, atsižvelgiant į šalių reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančių aplinkybių visetą bei įvertinus visų byloje surinktų įrodymų kontekstą, nėra pakankami tam, kad būtų galima padaryti kitokias nei bylą nagrinėjusių teismų padarytos išvadas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

26Valstybinės žemės sklypas nebuvo perleistas privačių asmenų nuosavybėn, o buvo sudarytos tik nuomos sutartys, todėl viešosios nuosavybės objektai nebuvo prarasti, priešingai – sudarytos nuomos sutartys su privačiais asmenimis tik patvirtina racionalų tokio turto naudojimą.

27Atsiliepimu į ieškovo generalinio prokuroro kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Start Vilnius“ prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

28Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 straipsnio 2 dalis). Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo (CK 4.31 straipsnio 3 dalis). Atsakovas pažymi, kad ginčo teritorija yra nuolat saugoma, tam sudaryta ir galioja saugos paslaugų sutartis. Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Teisės aktuose įtvirtintas tik dėl savavališkos statybos ar dėl kitų teisės pažeidimų atsiradusių statinių nugriovimas neteisėtus veiksmus įvykdžiusio asmens sąskaita, o šiuo atveju nekonstatuoti jokie atsakovų kalti veiksmai ar teisės pažeidimai, tačiau statinių savininko reikalaujama įpareigoti sunaikinti nuosavą turtą. Atsakovas pažymi, kad ginčo teritorijoje numatyta vykdyti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, yra sudarytos tam tikslui sutartys, pradėti įgyvendinti projektai.

29Ginčo teritorija, žemė yra užimta atsakovo nuosavybės teise valdomais pastatais, todėl vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu tokia žemė laikoma valstybės išperkama ir joje negali būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-1472/2012, pripažino ginčo pastatų naudojimo juridinių faktų buvimą, o detalųjį planavimą prie naudojamų pastatų pripažino ir motyvavo kaip privalomą atlikti pagal teisės aktus. Atliekant ginčo sklypo detalųjį planavimą atsižvelgta į ankstesnį teritorijos sutvarkymo planą – poligono Kairėnuose generalinį planą.

30Atsiliepimu į ieškovo generalinio prokuroro kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su kasaciniu skundu ir prašo apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

31Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais užstatyti žemės sklypai išnuomojami be aukciono; žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos taisyklių 31 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų, t. y. prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami ar išnuomojami Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

32Nuomojant žemės sklypus nėra teisiškai reikšminga, kokia valstybinės žemės sklype esančių statinių būklė, o svarbu tai, ar statiniai faktiškai egzistuoja. Kol atitinkamos institucijos nėra priėmusios administracinių aktų dėl ginčo statinių tinkamumo naudoti ir nugriauti bei kol šie statiniai įregistruoti VĮ Registrų centre, tol Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis teisės aktais, turėjo teisę išnuomoti žemės sklypą atsakovui UAB „Start Vilnius“. Įpareigoti atsakovą nugriauti statinius teismui nebuvo pagrindo, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadoje, pateiktoje generaliniam prokurorui, nurodyta, kad statinių savininkas vykdo 2008–2009 m. statinių patikrinimų aktų reikalavimus, taiko priemones žmonėms, aplinkai ir statiniams apsaugoti. Teritorijoje esantys statiniai iš esmės yra karinio pobūdžio, savo funkciniais ryšiais ir bendra paskirtimi sudaro vieną kompleksą, be to, statiniai, kurių, nemaža dalis yra po žeme, išsidėstę po visą teritoriją. Tai reiškia, kad poligone esantys pastatai, nepaisant jų naudojimo intensyvumo ar buvusios paskirties, laikytini vienu objektu, kuriam išnuomotas žemės sklypas.

33Kasaciniu skundu ieškovai A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. bei H. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, jų reikalavimus tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34Teismo išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti nugriauti statinius, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Daugelio statinių būklė nuolat blogėja. 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos raštai patvirtina faktą, kad daugelis pastatų yra avarinės būklės ir būtina imtis priemonių apsaugoti konstrukcijas. Faktiškai nenaudojamiems ir netinkamiems naudotis statiniams detaliuoju planu priskirtas žemės sklypas, į kurį turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės ieškovams.

35UAB „Start Vilnius“ pastatai nenaudojami pagal jų paskirtį, tačiau teismai padarė priešingą nepagrįstą išvadą, konstatuodami, kad statiniai saugomi, dalis išnuomota ir t. t. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, kad tik naudojamiems pagal paskirtį statiniams gali būti priskiriamas žemės sklypas, taigi ne bet koks naudojimas statinių savininkams lemia teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą, be to, naudojimo paskirtis svarbi ir nustatant žemės sklypo poreikį statiniams. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011). Iš esmės nebuvo tirtas ir spręstas faktinio pobūdžio klausimas dėl to, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas atsakovo pastatams tinkamai eksploatuoti pagal jų paskirtį. Šie nagrinėjamam ginčui reikšmingi klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai, derinant ieškovų, kaip pretendentų atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, ir atsakovo UAB ,Start Vilnius“ interesus.

36Teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pirmiausia grąžinant jį natūra. Tik kai dėl įstatyme išvardytų tam tikrų sąlygų grąžinti turto natūra neįmanoma, jis kompensuojamas buvusio savininko pasirenkamais kitais įstatyme nustatytais būdais. Seimas 2005 m. rezoliucijoje išreiškė savo nuostatas apie tai, kad Vismaliukų karinis poligonas grąžintinas buvusiems savininkams, jog jis nereikalingas visuomenės interesus tenkinančiai veiklai.

37Ginčijamas detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 patvirtinto Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano 30.3.10, 30.3.10.1, 30.3.10.2 punktų nuostatoms. Teismai nevertino aplinkybės, kad ginčo teritorija yra šalia gyvenamosios nedidelio aukštingumo statybos, miško masyvo pakraštyje, todėl jos priskyrimas sandėliavimo bei pramonės objektams – neteisėtas ir neracionalus, gali pažeisti ir gyventojų interesus į saugią ir sveiką aplinką.

38Ginčijamas 2009 m. vasario 14 d. įsakymas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Neatsižvelgta į tai, kad teritorija įstatymo leidėjo valia grąžintina pretendentams į nuosavybės teisės atkūrimą. Atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes faktiškai nebuvo galimas viešas detaliojo plano projekto svarstymas, neskelbta, kad galima pareikšti savo pasiūlymus, nesutikimą dėl rengiamo plano ir pan.

39Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. bei H. J. kasacinio skundo ieškovas generalinis prokuroras sutinka su kasaciniu skundu ir jį prašo tenkinti.

40Atsiliepimu į ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. B., Z. R., J. J., I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. K., M. V., H. V., T. V. bei H. J. kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su kasaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus apskųstus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

41Teismai, vertindami statinių būklę, pagrįstai atsižvelgė į rašytinius kompetentingų institucijų įrodymus, o ne į ieškovų paaiškinimus. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog UAB „Start Vilnius” priklausantys statiniai šiuo metu kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvada, pateikta generaliniam prokurorui, patvirtina, kad statiniai nėra avarinės būklės ir nekelia grėsmės žmonėms bei aplinkai. Daikto savininkas laikytinas daikto naudotoju. Priešingai nei teigia kasatoriai, jokiuose teisės aktuose statinio naudojimo sąvoka nėra siejama su faktiniu statinio naudojimu. Statinio naudojimas yra siejamas su naudotojo poreikių tenkinimu, t. y. statinio naudotojas turi teisę spręsti, ar jam faktiškai naudoti statinį pagal paskirtį, ar kažkuriuo metu statinio nenaudoti. Be to, statinio naudotojas turi teisę spręsti, kaip jis vienu ar kitu laikotarpiu naudos savo nuosavybę, siedamas tai tiek su savo finansinėmis galimybėmis, tiek su ateityje numatomais projektais, jų plėtra, investicijomis. Nekilnojamiesiems daiktams turi būti suformuotas žemės sklypas, priešingu atveju būtų paneigta ar apribota galimybė statinių savininkui savo nuosavybės teisę įgyvendinti visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo klausimą dėl UAB „Start Vilnius“ pastatams eksploatuoti būtino dydžio ir nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog suformuoti sklypai yra aiškiai per dideli. Teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tvirtinant detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, atsižvelgti į pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, teisėtus lūkesčius ir interesus. Remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijoje, atkuriamos grąžinant natūra tik laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Detaliuoju planu suplanuotuose sklypuose yra UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, todėl tokia žemė laikytina valstybės išperkama ir nėra jokio pagrindo formuoti natūra grąžintinus žemės sklypus toje teritorijoje.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

44Dėl viešojo intereso sampratos ir gynimo

45Šioje byloje ieškovas – generalinis prokuroras pareiškė ieškinį, siekdamas apginti viešąjį interesą. Jis nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovai veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus, nesilaikydami sąžiningumo pareigos, yra tikėtina, kad žemės sklypai bendrovei reikalingi ne jos turimiems pastatams eksploatuoti, o kitai pelningai veiklai plėtoti, tačiau tokie veiksmai nesiderina su valstybės pareiga elgtis taip, kad būtų išlaikyta interesų pusiausvyra. Prokuroro teigimu, situacija, kai kyla abejonių ar tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų bei asmenų teisių ir teisėtų interesų, vykdomas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, taip pat galbūt be teisinio pagrindo išnuomojamas didelės vertės valstybės turtas, neabejotinai susijusi su viešuoju interesu ir šio intereso gynimo pareiga.

46Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, esantis Vismaliukų g. 18G, nepatenka į buvusio Vagovo rėžinio kaimo teritoriją, sprendė, jog ieškovai neturi teisės ginčyti su šiuo sklypu susijusius aktus ir nuomos sutartį, nes teismo sprendimas dėl šios dalies neturės įtakos ieškovų teisėms ar teisėtiems interesams, taip pat viešojo intereso gynimui. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai suponuoja išvadą, kad šis teismas sutiko su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

47Kasaciniame skunde generalinis prokuroras teigia, kad teismai nepagrįstai susiaurino byloje ginamo viešojo intereso ribas, neįvertino, kad generalinis prokuroras šioje byloje gina viešąjį interesą, susijusį ne tik su nuosavybės teisių atkūrimu, bet ir su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas UAB „Start Vilnius“ be pagrindo naudojasi valstybiniu žemės sklypu, o tokia situacija vertintina kaip pažeidžianti valstybės, kaip žemės savininkės, interesus.

48Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

49Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota ir tai, kad pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas. <...> Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. <...> Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Pagal Konstituciją valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo negali būti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

50Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agrolitas-Service” v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis, nes jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 279/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010; kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Šiuo atveju civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2006).

51Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad institucijų ir pareigūnų tinkamas, neprieštaraujantis imperatyviosioms įstatymų normoms funkcijų, susijusių su valstybinės žemės valdymu, vykdymas yra viešojo intereso dalis. Prokuroras, nustatęs, kad dėl valstybinės žemės priimtas administracinis aktas (jo pagrindu sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis) prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisinius santykius, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą. Šioje byloje teismai, spręsdami dėl generalinio prokuroro ginamo viešojo intereso ribų, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad, kaip nurodyta ieškinyje, generalinis prokuroras šioje byloje gina viešąjį interesą, susijusį ne tik su nuosavybės teisių atkūrimu, bet ir su valstybės turto racionaliu panaudojimu bei tinkamu valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymu. Dėl to nepagrįsta pripažintina teismų išvada, kad generalinis prokuroras neturi teisės ginčyti su žemės sklypu, esančiu Vismaliukų g. 18G, susijusių aktų ir nuomos sutarties.

52Dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo natūra

53Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – bent iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi šioje byloje ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) įtvirtinta nuostata, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Taigi, pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą natūra turėtoje vietoje žemė grąžinama, jei ji nėra užstatyta (išskyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais, išvardytais įstatymo 12 straipsnyje. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.

54Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami; įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Natūra gali būti negrąžinamas tas iki neteisėtos nacionalizacijos ar kitokio neteisėto nusavinimo asmeniui nuosavybės teise priklausęs turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams; žemė, kuri dėl jos būtinumo visuomenės poreikiams nėra savininkams grąžinama natūra, yra valstybės išperkama, o savininkams už ją atlyginama įstatyme nustatytais būdais ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo priimtuose nutarimuose taip pat ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai); atkuriant nuosavybės teises į žemę turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d. nutarimas). Būtinumas derinti žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesus konstatuotas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. F. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-53/2013).

55Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai teigiama, jog teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos savivaldybės administracijai, tvirtinant detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, atsižvelgti į pretendentų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, interesus.

56Dėl reikalavimo nugriauti ginčijamus statinius

57Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo Proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. Allard v. Sweden, no. 35179/97, judgment of 24 September 2003, par. 54).

58Šioje byloje ieškovas - generalinis prokuroras, reikšdamas reikalavimą nugriauti atsakovui UAB „Start Vilnius“ priklausančius ginčijamus statinius, faktiniu šio reikalavimo pagrindu nurodė ginčijamų statinių fizinį susidėvėjimą, keliamą grėsmę žmonėms bei aplinkai.

59Statybos įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio statinio nugriovimo atvejus, 4 punkte (redakcija, galiojusi generalinio prokuroro ieškinio pareiškimo metu) nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys arba jo dalis yra fiziškai nusidėvėję ir kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ji nustato nuosavybės teisės ribojimo pagrindą, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti joje įtvirtintų sąlygų visetą: pirma, statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėję; antra, statinys (jo dalis) kelia grėsmę žmonėms bei aplinkai; trečia, šis pavojus nebuvo pašalintas per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą laiką. Pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi generalinio prokuroro ieškinio pareiškimo metu) tokių, kaip šioje byloje ginčijami, statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai yra savivaldybių administracijos. Faktai, kad egzistuoja nurodytų sąlygų visetas, įeina į šios bylos įrodinėjimo dalyką. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

60Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2005 m. gruodžio 20 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos įvykusiame pasitarime buvo sudaryta tarpžinybinė komisija ir jai pavesta atlikti Vismaliukų poligone esančių statinių būklės patikrinimą. Jį atlikus, 2005 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas Vismaliukų poligone esančių statinių apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad dėl netinkamo naudojimo ir blogos priežiūros keturiolikoje iš dvidešimt trijų UAB ,,Šiaurės miestelis“ priklausančių statinių ir trijuose iš penkių Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priklausančių statinių nustatyta galimos avarinės būklės požymių, jie yra fiziškai nusidėvėję ir tolimesniam naudojimui netinkami. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 25 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kad ši pareikalautų iš UAB „Šiaurės miestelis“ nugriauti atitinkamus keturis statinius, turinčius aiškius avarinės būklės požymius ir keliančius pavojų, o kitus statinius sutvarkytų taip, jog jie nekeltų grėsmės žmonėms ir aplinkai, arba juos nugriautų. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. spalio 3 d. raštu pareikalavo, kad UAB ,,Šiaurės miestelis“ atliktų nurodytus veiksmus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi naudojamų statinių techninės priežiūros ir naudojimo priežiūros patikrinimą, 2009 m. gegužės 26 d. akte konstatavo, kad: buvo apžiūrėti visi statiniai, esantys buvusioje Vismaliukų poligono teritorijoje; dauguma atvejų statinių konstrukcijų deformacijų neužfiksuota; kai kurių statinių (jų dalių) pažeidimas grėsmės žmonėms ir aplinkai nekelia; grėsmę kelia tik garažų medinių vartų rėmai, vieno statinio galinė siena. Akte UAB ,,Šiaurės miestelis“ nurodyta pašalinti užfiksuotą statinių keliamą pavojų, stebėti jų būklę, vykdyti reikalingus tvarkymo, remonto darbus. Šiuos nurodymus UAB ,,Šiaurės miestelis“ įvykdė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2010 m. gegužės 25 d. išvadoje, pateiktoje generaliniam prokurorui, nurodyta, kad statinių savininkas vykdo 2008–2009 m. statinių patikrinimų aktų reikalavimus, taiko priemones žmonėms, aplinkai ir statiniams apsaugoti.

61Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad, atsižvelgiant į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą, tai, ar egzistuoja įstatyme nurodytos statinio nugriovimo sąlygos, turi būti vertinama pagal teismo, nagrinėjančio reikalavimą nugriauti statinius, sprendimo priėmimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne pagal ankstesnius savininko veiksmus (neveikimą). Bylą nagrinėję teismai taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad generalinis prokuroras ginčijamų statinių susidėvėjimą ir grėsmę žmonėms bei aplinkai iš esmės sieja su 2005 m. gruodžio 28 d. statinių apžiūros akte užfiksuotomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad šioje byloje teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nėra įrodytas reikalavimo nugriauti ginčijamus statinius tenkinimui būtinas pagrindas – įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas. Tokia teismų išvada atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijama nurodyta teismų išvada, vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad tokia teismų išvada yra neteisėta. Pripažintinas pagrįstu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo į generalinio prokuroro kasacinį skundą argumentas, kad nustačius statinių avarinę būklę nebūtinai kiekvienu atveju turi būti atliekamas jų kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, o statiniai pripažįstami tinkamais naudoti. Konstatuotina, kad reikalavimo nugriauti ginčijamus statinius šioje byloje tenkinimas prieštarautų konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Įpareigojimas nugriauti privačią nuosavybę nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo yra neteisėtas ir negalimas.

62Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo

63Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijos detalusis planas rengtas remiantis Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi detaliojo planavimo metu) 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto įtvirtintu pagrindu – kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Analogiškas pagrindas nustatytas ir aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punkte.

64Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl detaliojo planavimo pagrįstumo aptariamu pagrindu, esminė reikšmė turi būti suteikiama ne tam, ar statiniai buvo naudojami pagal paskirtį, ar apskritai tuo metu buvo faktiškai naudojami, o tam, ar savininkas su statiniais elgėsi kaip su savo nuosavybe, t. y. savininkas juos prižiūrėjo, rūpinosi, jų turėjimas atitiko savininko interesus. Teismai, atsižvelgę į faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad detalusis planas pradėtas rengti pagrįstai.

65Kasaciniame skunde generalinis prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punktą.

66Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytos materialiosios teisės nuostatos aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymui reikšmingas statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio, o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžties (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A502–1013/2009, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A444‑1460/2009; 2011 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63–228/2011). Ginčai, susiję su individualaus pobūdžio administraciniais aktais dėl teritorijų planavimo, pagal Administracimų bylų teisenos įstatyme suformuluotas bylų priskirtinumo taisykles paprastai priskirtini administracinių teismų kompetencijai. Šių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegija, pritardama nurodytai suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, konstatuoja, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punkto taikymui reikšmingas statinio naudojimas kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio (CK 4.37 straipsnis), o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžties. Pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte pateikta statinio naudojimo sąvoka nereikalauja statinio naudojimo pagal viešame registre nurodytą jo paskirtį. Spręstina, jog pagal šioje byloje teismų nustatytas aplinkybes dėl atsakovo UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teisės į statinius, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktą, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 16.7 punktą.

67Dėl atsakovui UAB „Start Vilnius“ reikalingo žemės sklypo pastatams eksploatuoti

68Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8–321/2005), o teritorijų planai, patvirtinti pažeidus šį principą, ir (arba) kai jų sprendiniai prieštarauja įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams, yra neteisėti. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas. Atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria išreiškiamas visuomenės poreikis, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, kad juo nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomenės poreikis konkrečiam žemės sklypui; visuomenės poreikis turi būti realus ir objektyviai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492–173/2014; 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858–3399/2011; kt.).

69Ginčijamų įsakymų priėmimo ir sutarčių sudarymo metu galiojusioje CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (redakcija, galiojusi ginčijamų įsakymų priėmimo ir sutarčių sudarymo metu), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių. Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28.1 punktas); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas). Taigi žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes.

70Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB ,,Rotušės a. 9a“ ir kt. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr 3K-3802012; kt.). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, bylą nagrinėjantis teismas turi vertinti tiek administracinio akto atitiktį pagrindinėms procedūrų taisyklėms, tiek tai, ar jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei materialiosios teisės normomis, ar nepažeidžia įstatymo ginamų suinteresuotų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-309 2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-428/2011; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Semerta“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013).

71Išvada dėl žemės sklypo poreikio ir dydžio jame esantiems pastatams eksploatuoti turi būti daroma vertinant faktinius bylos duomenis pagal pirmiau šioje nutartyje minėtas įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, kad tokiose kaip ši bylose, susijusiose su viešojo intereso gynimu, teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva išreikalauti naujus įrodymus, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. Šiaulių lopšelis–darželis „Trys nykštukai“, bylos Nr. 3K-3-314/2005; 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Jurbarko rajono savivaldybės administracija v. Jurbarko žemės ūkio bendrovė ,,Jurbarkai“, bylos Nr. 3K-3-400/2009; kt.).

72Šią bylą nagrinėję teismai pagal ieškinyje suformuluotą jo pagrindą, be kita ko, turėjo įvertinti ir konstatuoti, kokie detaliojo plano sprendiniai ir nuomos objektai turėjo (galėjo) būti nustatyti vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis; ar jie ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriais buvo nustatyti tinkamai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimų. Teismai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijami suformuoti bei išnuomoti žemės sklypai yra aiškiai per dideli, neproporcingi esamam užstatymui, jų konfigūracija galėjo būti kitokia. Ši teismų išvada motyvuota tuo, kad: norminiuose teisės aktuose nėra apibrėžta, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti; ieškovai nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio turėtų būti nustatyti sklypai atsakovo statiniams eksploatuoti; statiniai sudaro vieną kompleksą, yra išsidėstę po visą teritoriją, žemės sklypai suformuoti atsižvelgiant į buvusio poligono generalinį planą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie teismų argumentai negali būti pripažįstami pakankamais sprendžiant nurodytą klausimą, todėl nurodyta teismų išvada vertintina kaip nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Iš bylos medžiagos ir teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai iš esmės neanalizavo ir netyrė, kokio ploto žemės sklypo reikia tam, jog būtų galima tinkamai pagal paskirtį eksploatuoti atsakovui UAB „Start Vilnius“ priklausančius statinius, ar ginčijamų žemės sklypų naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvada, kad statiniai šiuo metu sudaro vieną kompleksą, nėra reikiamai pagrįsta. Kompleksas bendriausia prasme suprantamas kaip susijusių daiktų, veiksmų ir pan. visuma. Bylos duomenys suponuoja galimybę teigti, kad, egzistuojant poligonui, statiniai buvo susiję ir sudarė poligono statinių (karinės paskirties) kompleksą, tačiau aplinkybė, ar jie ir ginčijamų žemės sklypų suformavimo bei išnuomojimo metu sudarė (sudaro) vieną kompleksą, teismų nėra ištirta. Ginčijami žemės sklypai suformuoti bei išnuomoti prie statinių, o ne poligonui. Jų paskirtis – kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Dėl to poreikis juos formuojant atsižvelgti į buvusio poligono generalinį planą kelia pagrįstų abejonių. Iš bylos duomenų matyti, kad 232 917 kv. m ploto sklypo Vismaliukų g. 18 užstatymo tankis yra 5 proc., užstatymo intensyvumas – 0,04, o 10 883 kv. m ploto sklypo Vismaliukų g. 18G užstatymo tankis – 14 proc., užstatymo intensyvumas – 0,18, o tai sukelia pagrįstų abejonių, ar ginčijamų žemės sklypų naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas. Konstatuotina, kad byloje nepakanka duomenų, jog būtų galima pripažinti nustatytu faktą, kad ginčo sklypai visa apimtimi yra naudojami ir reikalingi juose esantiems pastatams eksploatuoti (CPK 178, 185 straipsniai). Šio fakto nenustačius nėra pagrindo spręsti dėl ginčo sklypų priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Konstatuotina ir tai, kad teismai šioje byloje neįvykdė pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus. Remiantis išdėstytais argumentais darytinos išvados, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovui UAB „Start Vilnius“ reikalingo žemės sklypo pastatams eksploatuoti ir šia prasme ginčijamų aktų bei sutarčių teisėtumo, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

73Dėl kitų kasacinių skundų argumentų

74Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti teismo pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindą, turi būti nurodyti kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. neužtenka paminėti vieną iš įstatyme įtvirtintų kasacijos pagrindų ar pacituoti teisės normą nurodant, kad ji yra pažeista, bet reikia pateikti teisinius argumentus, patvirtinančius esant vieną ar kitą kasacijos pagrindą.

75Kasaciniame skunde ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. nurodo, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310 patvirtinto Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano 30.3.10, 30.3.10.1, 30.3.10.2 punktų nuostatoms, teismai nevertino aplinkybės, kad ginčo teritorija yra šalia gyvenamosios nedidelio aukštingumo statybos, miško masyvo pakraštyje, todėl jos priskyrimas sandėliavimo bei pramonės objektams yra neteisėtas ir neracionalus, gali pažeisti ir gyventojų interesus į saugią ir sveiką aplinką.

76Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus šių ieškovų kasacinio skundo teiginius, sprendžia, kad juose nepateikta išsamių teisinių argumentų, kurie patvirtintų kasacijos pagrindų buvimą (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl to jie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad analogiškus šių ieškovų argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog: ginčijamas detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu; Vilniaus miesto bendrasis planas neprieštarauja Vilniaus apskrities bendrajam planui; ginčijamą detalųjį planą, kuris parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, nėra pagrindo laikyti prieštaraujančiu Vilniaus apskrities bendrojo plano nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė kitokių nei pirmosios instancijos teismas aplinkybių. Kasaciniame skunde ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. nenurodo kasacijos pagrindų bei teisinių argumentų dėl nurodytos teismų išvados neteisėtumo.

77Kasaciniame skunde ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. taip pat nurodo, kad ginčijamas 2009 m. vasario 14 d. įsakymas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai, neatsižvelgta į tai, kad teritorija įstatymo leidėjo valia grąžintina pretendentams į nuosavybės teisės atkūrimą, atsakovas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau, taip teigiant, kasaciniame skunde nėra nurodyti, šių kasatorių vertinimu, pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismo padaryti materialiosios ar proceso teisės pažeidimai bei kiti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų sudėties elementai. Pažymėtina, kad analogiškus šių ieškovų argumentus bylą nagrinėję teismai vertino. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

78Kiti kasacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui arba kaip nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

79Dėl procesinės bylos baigties

80Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovo – generalinio prokuroro reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Start Vilnius“ nugriauti statinius, paliktinos nepakeistos.

81Ieškovo – generalinio prokuroro ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu yra pavesta Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 30 ha teritorijos šalia Vismaliukų g. 18 detaliojo plano rengimą, nustatytas detaliojo plano rengimo tikslas – sklypo ribų ir ploto, paskirties naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas, taip pat patvirtinta planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti. Jo paskirtis – pradėti atitinkamos teritorijos planavimo procesą, kurio metu būtų parengtas teritorijų planavimo dokumentas, atitinkantis imperatyviųjų teisės normų reikalavimus, teisėtumo principą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kaip toks, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstų teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis atmestas ieškovo – generalinio prokuroro reikalavimas panaikinti nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymą, paliktinos nepakeistos.

82Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovo – generalinio prokuroro likusius reikalavimus ir ieškovų – fizinių asmenų reikalavimus, naikintina ir ši bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

83Naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties nurodytą dalį taip pat naikintina ir jos dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

84Iš naujo nagrinėjant bylą, be kita ko, svarstytina dėl ekspertizės skyrimo tikslu nustatyti atsakovui UAB „Start Vilnius“ reikalingo žemės sklypo pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį poreikį.

85Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

86Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalys: 1) atmesti ieškovo – generalinio prokuroro reikalavimus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d., 2009 m. gruodžio 22 d. įsakymus ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d., 2010 m. vasario 25 d. įsakymus bei pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės nuomos sutartis; 2) atmesti ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M. T. (teisių perėmėjai: M. B., Z. R. ir J. J.), I. M., D. B., K. V., J. K., R. M., L. M., V. V. (teisių perėmėjai: V. K., M. V. ir H. V.), T. V. ir H. J. ieškinį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šią bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

87Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

88Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl trisdešimt vieno įvairios paskirties statinio... 6. Ginantis viešąjį interesą ieškovas – generalinis prokuroras prašė... 7. Ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinius atmetė ir... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo... 13. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Žemės... 14. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl Teritorijų planavimo... 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260... 16. Po to, kai kompetentingos institucijos pripažino Vismaliukų teritorijoje... 17. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės... 18. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad naudojimosi daiktu teisė... 19. Teismai nepagrįstai susiaurino byloje ginamo viešojo intereso ribas,... 20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 21. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovo Generalinio prokuroro kasacinio... 22. Atsiliepimu į ieškovo Generalinio prokuroro kasacinį skundą atsakovas... 23. Detalusis planas buvo rengiamas, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22... 24. Pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punktą tam, kad būtų... 25. Kasatoriaus nurodomi argumentai, atsižvelgiant į šalių reikalavimus ir... 26. Valstybinės žemės sklypas nebuvo perleistas privačių asmenų nuosavybėn,... 27. Atsiliepimu į ieškovo generalinio prokuroro kasacinį skundą atsakovas UAB... 28. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame... 29. Ginčo teritorija, žemė yra užimta atsakovo nuosavybės teise valdomais... 30. Atsiliepimu į ieškovo generalinio prokuroro kasacinį skundą atsakovas... 31. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad fiziniams ir juridiniams... 32. Nuomojant žemės sklypus nėra teisiškai reikšminga, kokia valstybinės... 33. Kasaciniu skundu ieškovai A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T.,... 34. Teismo išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti nugriauti statinius, neatitinka... 35. UAB „Start Vilnius“ pastatai nenaudojami pagal jų paskirtį, tačiau... 36. Teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pirmiausia grąžinant... 37. Ginčijamas detalusis planas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 38. Ginčijamas 2009 m. vasario 14 d. įsakymas prieštarauja Teritorijų planavimo... 39. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N.,... 40. Atsiliepimu į ieškovų A. T., M. M., A. O., J. P., S. N., Č. T., Č. T., M.... 41. Teismai, vertindami statinių būklę, pagrįstai atsižvelgė į rašytinius... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 44. Dėl viešojo intereso sampratos ir gynimo... 45. Šioje byloje ieškovas – generalinis prokuroras pareiškė ieškinį,... 46. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypas, esantis... 47. Kasaciniame skunde generalinis prokuroras teigia, kad teismai nepagrįstai... 48. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.... 49. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai... 50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra... 51. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, kad institucijų... 52. Dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo natūra... 53. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra... 54. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad Lietuvos valstybė,... 55. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Vilniaus... 56. Dėl reikalavimo nugriauti ginčijamus statinius... 57. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga,... 58. Šioje byloje ieškovas - generalinis prokuroras, reikšdamas reikalavimą... 59. Statybos įstatymo 35 straipsnio, reglamentuojančio statinio nugriovimo... 60. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2005 m. gruodžio 20 d. Valstybinėje... 61. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo... 62. Dėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo... 63. Byloje nustatyta, kad ginčo teritorijos detalusis planas rengtas remiantis... 64. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl detaliojo... 65. Kasaciniame skunde generalinis prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos... 66. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytos materialiosios teisės... 67. Dėl atsakovui UAB „Start Vilnius“ reikalingo žemės sklypo pastatams... 68. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali... 69. Ginčijamų įsakymų priėmimo ir sutarčių sudarymo metu galiojusioje CK... 70. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme,... 71. Išvada dėl žemės sklypo poreikio ir dydžio jame esantiems pastatams... 72. Šią bylą nagrinėję teismai pagal ieškinyje suformuluotą jo pagrindą, be... 73. Dėl kitų kasacinių skundų argumentų ... 74. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti... 75. Kasaciniame skunde ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. nurodo, kad ginčijamas... 76. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus šių ieškovų kasacinio skundo... 77. Kasaciniame skunde ieškovai A. T., M. M., A. O. ir kt. taip pat nurodo, kad... 78. Kiti kasacinių skundų argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės... 79. Dėl procesinės bylos baigties... 80. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 81. Ieškovo – generalinio prokuroro ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės... 82. Apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas... 83. Naikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties nurodytą dalį taip pat... 84. Iš naujo nagrinėjant bylą, be kita ko, svarstytina dėl ekspertizės skyrimo... 85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 87. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 88. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...