Byla 2-1118-879/2011

1Ukmerges rajono apylinkes teismo teiseja Daina Vaidachaviciene,

2sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,

3dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Brigitai Stankeviciutei, R. Polkai,

4atsakovui E. J., jos atstovei adv. Žanai Vašcovai,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškini atsakovui E. J. del žalos priteisimo,

6n u s t a t e:

72011-06-15 Ukmerges rajono apylinkes teismas preliminariu sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškini bei iš atsakovo E. J. ieškovo naudai priteise 13740,00 Lt gamtai padarytos žalos. 2011-07-11 teisme gauti atsakovo prieštaravimai, kur nurodyta, kad atsakovas nesutinka su preliminarius sprendimu, atsakovas nurode, kad 2010 m. birželio 14 d. E. J. igaliojo atsakova valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausanciu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, iskaitant ir mineta žemes ukio paskirties žemes sklypa. Žemes sklype atsakovas nusprende iveisti miška. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmerges žemetvarkos skyriaus vedejos Laimutes Vilimienes patvirtintu žemes sklypo planu su iveisiamo miško ribomis, Nacionalines žemetvarkos tarnybos prie žemes ukio ministerijos Ukmerges žemetvarkos skyrius išdave leidima iveisti miška ne miško žemes sklype. Vadovaudamasis minetu leidimu, 2011 metu pradžioje atsakovas pradejo želdavietes paruošimo miško iveisimui darbus. Miško iveisimo darbai yra reglamentuojami LR aplinkos ministro isakymu Nr.Dl-199 patvirtintais Miško atkurimo ir iveisimo nuostatais. Atsakovas prieštaravimuose nurode, kad, vadovaujantis Miško atkurimo ir iveisimo nuostatu 10 punktu, dirva iveisiamam miškui turi buti ruošiama apie 40 cm gyliu. Atsižvelgiant i tai, kad dirva, kurioje yra planuojamas iveisti miškas, reikalauja specialaus paruošimo ja ariant, frezuojant, žemes sklype buve medžiai trukde ne tik atlikti minetus žemes sklypo paruošiamuosius darbus bet ir iš esmes kliude miško iveisimo projekto igyvendinimui. LR aplinkos ministro isakyme Nr.Dl-87 „Del saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šiu darbu vykdymo ir leidimu šiems darbams išdavimo, medžiu ir krumu vertes atlyginimo aprašo patvirtinimo" numatyta saugotiniems priskirtu medžiu kirtimo, persodinimo ar kitokio šalinimo tvarka. Taisykliu 9 punktas numato, kad saugotinu medžiu kirtimo ar kitokio šalinimo darbai turi buti vykdomi turint savivaldybes išduota leidima tokio pobudžio darbams atlikti. Atsakovas toki leidima turejo, nes leidime iveisti miška ne miško žemes sklype yra nurodyta, kad leidimas yra išduotas vadovaujantis Ukmerges žemetvarkos skyriaus 2010-12-16 parengtu žemes sklypo planu su iveisiamo miško ribomis. Atsakovas mano, kad iveisti naujo miško nenukertant jau esamu medžiu negalima ir, kad Ukmerges žemetvarkos skyrius 2010-12-16 parengtu žemes sklypo planu su iveisiamo miško ribomis, pritardamas naujo miško ivedimui, tuo paciu leido iškirsti jau esamus medžius, nes sudarant plana buvo detaliai ivertinta žemes sklypo esama bukle, todel buvo ivertinta ir tai, kad jame jau yra keliolika medžiu. Jeigu atsakovas iškirto medžius, turedamas leidima, tai tokiu atveju nera vienos iš butinosios civilines atsakomybes salygos - neteisetu veiksmu. Todel ieškinys turi buti atmestas. Atsakovas taip pat nurode, kad nesutinka su žalos paskaiciavimu del to, kad jis nebuvo kviestas ir negalejo isitikinti matavimu teisingumu, nesutinka su medžiu skersmens paskaiciavimu. Atsakovas taip pat nurode, kad nors ieškovas apskaiciavo 13740,00 Lt žalos, vadovaudamasis LR Aplinkos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. isakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostoliu, padarytu gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaiciavimo metodika“ , tuo tarpu LR Aplinkos ministro isakymu Nr. D1-87, „Del saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, darbu vykdymo ir leidimu darbams išdavimo, medžiu ir krumu vertes atlyginimo aprašo patvirtinimo 12.3 p. numatyta, kad saugotinu medžiu verte nera atlyginama tuo atveju, kai asmuo isipareigoja ne veliau kaip per metus pasodinti savivaldybes nurodytoje vietoje kertamu ar kitokiu budu šalinamu medžiu ir krumu atkuriamaja verte atitinkanti nurodytu rušiu ir matmenu medžiu ir krumu kieki ir juos prižiureti 3 metus.

82011-07-25 teisme buvo gautas ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimas i atsakovo prieštaravima, kuriame ieškovas nurode, kad nesutinka su atsakovo prieštaravimais ir pažymejo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31d. isakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šiu darbu vykdymo ir leidimu šiems darbams išdavimo, medžiu ir krumu vertes atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genejimo darbai turi buti vykdomi turint savivaldybes išduota, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidima saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genejimui. Atsakovas klaidingai teigia, jog turint leidima iveisti miška ne miško žemes sklype, nebereikia gauti atskiro leidimo medžiu kirtimui. Ieškovas atsiliepime pažymejo, kad asmenys gali pasinaudoti teise iveisti miška, taciau ji nepanaikina pareigos, prieš iveisiant miška, teisetai kirsti iveisiamame miške augancius medžius. Atsakovas negincija fakto, jog medžius kirto, neturedamas atskiro leidimo medžiu kirtimui, tiesiog bando išvengti atsakomybes, teigdamas, jog jo turimas žemes sklypo planas eliminuoja butinybe gauti atskira leidima saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genejimo darbams. Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose kelia abejones del netinkamai paskaiciuoto žalos dydžio, nesutikdamas, kad visi neteisetai nukirsti medžiai, t. y. 20 žaliu beržu, priskirtini saugotiniems. Atsakovas taip pat reiškia abejones del neteisetai nukirstu medžiu skersmenu apskaiciavimo bei teigia nebuves kviestas juos matuojant, ieškovas pažymejo, kad atsakovas dalyvavo patikrinime, bei stebejo kaip matuojami medžiai. Ieškovas taip pat pažymejo, kad medžiu priskirtinumo saugotiniems bei veiksmu neteisetumo klausimas išsprestas isiteisejusia Ukmerges rajono apylinkes teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi, todel, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu, nereikia irodineti aplinkybiu, kurios nustatytos isiteisejusius teismo sprendimu kitoje civilineje ar administracineje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (teismo sprendimo prejudicialumo savybe).

9Ieškovo atstove B.Stankeviciute teismo posedžio metu ieškini palaike atsiliepime išdestytais argumentais ir praše ji pilnai tenkinti. Teismo posedžio metu paaiškino, kad atsakovas E. J. ivykde neteiseta kirtima Naruciu kaime, Ukmerges rajone, esanciame žemes ukio paskirties sklype, kuris nuosavybes teise priklauso E. J.. Atsakovas, neturedamas Ukmerges rajono savivaldybes administracijos išduoto leidimo nukirto 20 žaliu beržu. LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. isakymu Nr. D1-87 Saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šiu darbu vykdymo ir leidimu šiems darbams išdavimo, medžiu ir krumu vertes atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo, pašalinimo, genejimo darbai turi buti vykdomi turint savivaldybes išduota leidima. Atsakovas E. J. turejo leidima iveisti miška ne miško žemes sklype, bet šis leidimas nesuteikia teises iškirsti medžius. Taip pat nurode, kad pamineto aprašo 12.3 punktas numato, kad saugotinu medžiu ir krumu verte neatlyginama, kai pareiškejas isipareigoja ne veliau kaip per metus pasodinti savivaldybes nurodytoje vietoje kertamu ar kitokiu budu pašalintu medžiu ir krumu atkuriamaja verte atitinkanti kieki ir juos prižiureti 3 metus, bet miškas kertamas turint leidima. Atsakovas medžius iškirto neteisetai ir jam ši nuostata negali buti taikoma. Neatlyginti galima tik kai vykdomas teisetas kirtimas. Iveisti miška leidimas ir yra ji iveisti, o ne iškirsti. Miška iveisti galima neiškertant medžiu. Vadovaujantis galiojanciais istatymais pats atsakovo veiksmas buvo neteisetas ir iš to kilo žala gamtai. Atsakovas dalyvavo, kai buvo matuojami nukirstu medžiu skersmenys. Žala apskaiciuota Aplinkos ministro 1995 12 14 isakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostoliu, padarytu gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaiciavimo metodika ir Aplinkos ministro 2008 06 26 isakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdiniu atkuriamosios vertes ikainiais. Ieškovas pažymejo, kad neturi igaliojimu sudaryti taikos sutarti.

10Ieškovo atstovas R. Polka teismo posedžio metu paaiškino, kad 2011 sausio 12 d. vyko nukirstu medžiu matavimas. Dalyvavo Aplinkos apsaugos departamento atstovai K. B., J.Cyvas ,R. Polka ir pats atsakovas E. J., jis ir pasiraše akta. Buvo matuojami žali, nepažeisti beržu kelmai, buvo rasta 20 nukirstu beržu. Remiantis Aplinkos ministro 1995 12 14 isakymu Nr. 198 ir Aplinkos ministro 2008 06 26 isakymu Nr. D1-343 buvo paskaiciuota padaryta žala. Ieškovo atstovas teisme paaiškino, kad miška iveisti galima ir neiškertant medžiu. Nukirsti medžiai buvo saugotini, pagal 2008 m. kovo 12 d. LR Nr. 206 vyriausybes nutarima. VI Registru centro pažymoje saugotini medžiai nebuvo itraukti. Nukirstu beržu medienos kiekis apskaiciuotas pagal medienos turio lenteles.

11Atsakovas E. J. teisme paaiškino, kad ir toliau puoseles gamta. Atsakovo tikslas buvo sodinti miška. Žeme yra atsakovo prosenelio, E. J. yra atsakovo mociute, atsakovas ja globoja, del to grižo iš Olandijos. Atsakovas 0,8 ha žemes plote iškirto visokiu krumokšniu žemes ukio paskirties žemeje. Tai savaime išdyge ir užauge per 18 metu beržai. Atsakovas, nutares iveisti miška, nuvažiavo i mišku uredija, kur jam pasake, kad eitu i aplinkosauga ir kad žemes ukio paskirties žemeje jokiu leidimu kirtimui nereikia. Atsakovas paaiškino, kad gavo klaidinga informacija, jei butu žinojes, kad viskas taip bus, butu kreipesis raštu. Atsakovas paaiškino, kad jam buvo suteikta klaidinga informacija, kad nereikia leidimo kirtimui, atsakovas galvojo, kad užtenka leidimo miško sodinimui. Miško sodinimui leidima išdave žemetvarkos skyrius. Miško sodinimo projekto atsakovas nera paruošes, nes nesutvarkyti nukirsti medžiai. Atsakovas planuoja sodinti ažuolus, taip pataria specialistai. Atsakovas paaiškino, kad dabar žino, kad savivaldybes teritoriju planavimo skyrius išduoda leidimus kirtimui žemes ukio paskirties žemeje. Atsakovas žalos prašo nepriteisti. Arba prašo mažinti žalos dydi ir išdestyti mokejima.

12Atsakovo E. J. advokate. Ž. Vašcova teisme paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad neatliko jokiu neteisetu veiksmu. Prieš iveisdamas miška jis kreipesi i institucijas, rinko dokumentus, gavo klaidinga informacija, kad žemes ukio paskirties žemeje leidimo kirtimui nereikia. Medžius atsakovas iškirto, nes jie trukde miško iveisimui. Miško ikurimo ir iveisimo nuostatu 8 p. numato, kad paruošiant želdaviete miškui želdinti pašalinami nepageidaujami medžiai ir krumai. Atsakovo tikslas buvo iveisti miška. Iš atsakovo neturi buti priteista žala, nes jis atlygins kitu budu- iveis miška. Del proceduriniu pažeidimu neprotinga atsakova bausti dar karta. Jei teismas nusprestu, kad atsakovas turi žala atlyginti, tai prašo mažinti jos dydi ir išdestyti mokejima.

13Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.

14Iš byloje pateiktu rašytiniu irodymu nustatyta, kad teismas, ištyres ir ivertines visus irodymus, 2011-06-15 prieme preliminaru sprendima del visiško ieškovo reikalavimu patenkinimo (b. l. 50-52). Atsakovas 2011-07-11 teismui pateike prieštaravimus del priimto preliminaraus sprendimo (b.l. 55-58). Atsakovas pripažino, kad saugotinu medžiu kirtimui savivaldybes teritoriju planavimo skyrius išduoda leidimus, jis kirto saugotinus medžius šio leidimo neturejo, mane, kad jo nereikia, nes medžius kirto žemes ukio paskirties žemeje, ruošdamas dirva miško sodinimui ir turedamas miško iveisimui leidima, kuri išdave žemetvarkos skyrius (b.l.40). Teismas pažymi, kad LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. isakymu Nr. D1-87 Saugotinu medžiu ir krumu kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šiu darbu vykdymo ir leidimu šiems darbams išdavimo, medžiu ir krumu vertes atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 punktas numato, kad saugotinu medžiu ir krumu verte neatlyginama, kai pareiškejas isipareigoja ne veliau kaip per metus pasodinti savivaldybes nurodytoje vietoje kertamu ar kitokiu budu pašalintu medžiu ir krumu atkuriamaja verte atitinkanti kieki ir juos prižiureti 3 metus, bet miškas kertamas turint leidima. Atsakovas medžius iškirto neteisetai ir jam ši nuostata negali buti taikoma.

15Iš delikto civiline atsakomybe atsiranda, jeigu yra šios salygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 2) žala padaryta neteisetais veiksmais (CK 6.246 straipsnis); 3) tarp atsiradusios žalos ir neteisetu veiksmu yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) yra asmens kalte (CK 6.248 straipsnis). Viena iš salygu deliktinei atsakomybei atsirasti butina žala (CK 6.249 straipsnis). Bet kuriuo atveju byla del žalos atlyginimo nagrinejantis teismas turi išsiaiškinti, ar ji buvo padaryta, o jeigu padaryta – nustatyti nuostoliu dydi. Nagrinejamoje byloje keliamas žalos, padarytos specifiniam objektui – aplinkai – atlyginimo klausimas. Aplinkos apsaugos istatymo 32 straipsnio 1 dalyje pripažistama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rušiu ar buveiniu tinkamai apsaugos buklei, taip pat biologines ivairoves, mišku, kraštovaizdžio, saugomu teritoriju buklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei buklei ir (arba) ekologiniam pajegumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemes užteršimas, kai teršalai pasklinda žemes paviršiuje, iterpiami i žeme arba po ja (i žemes gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (ju funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Šis reglamentavimas yra perkeltas iš Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2004/35EB. Žalos savoka pateikta Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje ir ji apibrežta kaip tiesioginis ar netiesioginis gamtos ištekliaus išmatuojamas neigiamas pasikeitimas arba gamtos ištekliaus susijusios savybes, funkcijos išmatuojamas pablogejimas. Analogiškos nuostatos itvirtintos ir nacionaliniuose istatyminiuose bei poistatyminiuose teises aktuose, kur žala aplinkai apibrežiama kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsirades neigiamas aplinkos ar jos elementu, taip pat saugomu teritoriju, kraštovaizdžio, biologines ivairoves pokytis arba ju funkciju, turimu savybiu, naudingu aplinkai ar žmonems (visuomenei), pablogejimas (Aplinkos apsaugos istatymo 1 straipsnio 21 punktas; aplinkos ministro 2006 m. gegužes 16 d. isakymas Nr. D1-230 „Del žalos aplinkai ir kitu nuostoliu pripažinimo mažareikšme žala tvarkos aprašo ir mažareikšmes žalos išieškojimo išlaidu apskaiciavimo metodikos patvirtinimo“). Taigi specialiuosiuose norminiuose aktuose itvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais (žala – atitinkamu objektu sunaikinimas, ju vertes sumažejimas, savybiu pablogejimas) atitinka bendraja žalos samprata civilineje teiseje. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog visais atvejais, sprendžiant klausima, ar yra padaryta žala aplinkai, butina nustatyti viena iš šiu elementu: 1) neigiama gamtos elementu pokyti arba 2) šiu elementu funkciju, turimu savybiu, naudingu aplinkai ar žmonems, pablogejima.

16Pagal LR ATPK 37 straipsnio 2 dali gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne administracineje, bet civilineje byloje, t. y. taikant CPK nustatytas irodinejimo taisykles. Nagrinejamu atveju nustatytas atsakovo E. J. administracines teises pažeidimas, taciau tai neatleidžia ieškovo nuo pareigos irodyti, o teismo – nustatyti žalos aplinkai buvimo fakta kaip butinaja civilines atsakomybes salyga (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2000 m. lapkricio 20 d. nutartis civilineje byloje Aplinkos ministerijos Kauno rajono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,G. L.”, bylos Nr. 3K-3-1190/2000; 2007 m. birželio 13 d. nutartis civilineje byloje Aplinkos ministerijos Panevežio regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Autalis“, R. Š., bylos Nr. 3K-3-267/2007, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilineje byloje Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai administracinio teises pažeidimo byloje priimtame nutarime nurodytas žalos dydis, tai neturi prejudicines reikšmes nagrinejant civiline byla del žalos gamtai atlyginimo; toks nutarimas vertintinas kaip rašytinis irodymas kartu su kitais civilineje byloje esanciais irodymais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilineje byloje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Ž. Ž., bylos Nr. 3K-3-246/2006).

17Pagal irodinejimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavima del žalos atlyginimo, privalo irodyti atsakovo neteisetus veiksmus, žalos padarymo fakta ir dydi, priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos padarymo. Kadangi kalte yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilines atsakomybes, turi irodyti, kad nera jo kaltes del žalos atsiradimo. Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad istatymu leidejas yra itvirtines vadinamosios griežtosios atsakomybes principa, kai atsakomybe atsiranda nesant kaltes (aplinkos apsaugos istatymo 34 straipsnio 2 dalis), taciau toks atsakomybes principas neatleidžia ieškovo nuo pareigos irodyti žalos padarymo fakta ir jos dydi, nes žalos atsiradimo faktas, kaip toks, nepreziumuojamas.

18Esant tokioms aplinkybems teismas konstatuoja, kad atsakovas, neturedamas leidimo, iškirto saugotinus medžius- 20 beržu, tuo padare aplinkai 13740 Lt žala, padaryta žala ieškovas apskaiciavo remdamasis teises aktais: Aplinkos ministro 1995 12 14 isakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostoliu, padarytu gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaiciavimo metodika ir Aplinkos ministro 2008 06 26 isakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdiniu atkuriamosios vertes ikainiais.

19Objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išanalizavus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus i atsakovo išdestytas aplinkybes, 2011-06-15 preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos CPK 430 str.).

20Atsakovas prašo išdestyti priteistos skolos mokejima ir nurode, kad jis prižiuri mociute, del to grižo iš užsienio, turi 15 metu dukra, gauna 860 Lt darbo užmokesti. Teismas turi teise dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu, atsižvelgdamas i turtine šaliu padeti, kitas aplinkybes sprendimo ivykdyma išdestyti . (LR CPK 284 str. 1 d.) . Esant tokioms aplinkybems atsakovui išdestomas priteistos skolos mokejimas 12 menesiu terminui.

21atsakovo E. J. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu- 15,97 Lt , žyminis mokestis- 206 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str.,430 str.7 d. )

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271 str., 430 straipsniais, teismas

Nutarė

23Ukmerges miesto apylinkes teismo 2011-06-05 preliminaru sprendima palikti nepakeista.

24Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 13740,00 Lt (trylika tukstanciu septynis šimtus keturiasdešimt litu) gamtai padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, buveines adresas A. J. g. 9, Vilnius, imones kodas 190742148, Ukmerges rajono agenturos saskaita Nr. ( - ), bankas AB DnB NORD Lietuva, banko kodas 40100, naudai, skolos mokejima išdestyti 12 (dvylikos) menesiu laikotarpiui, kas menesi sumokant po 1145 Lt (viena tukstanti viena šimta keturiasdešimt penkis litus).

25Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. ( - ) 206,00 Lt (du šimtus šešis litus) žyminio mokescio ir 15,97 Lt (penkiolika litu 97 centus) pašto išlaidu Valstybei. Informuoti atsakova, jog bylinejimosi išlaidos valstybei sumokamos i Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos biudžeto pajamu surenkamaja saskaita Nr. ( - ), esancia banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant imokos koda 5660.

26Sprendimas per trisdešimt dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmerges rajono apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ukmerges rajono apylinkes teismo teiseja Daina Vaidachaviciene,... 2. sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus... 4. atsakovui E. J., jos atstovei adv. 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla... 6. n u s t a t e:... 7. 2011-06-15 Ukmerges rajono apylinkes teismas preliminariu sprendimu patenkino... 8. 2011-07-25 teisme buvo gautas ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos... 9. Ieškovo atstove B.Stankeviciute teismo posedžio metu ieškini palaike... 10. Ieškovo atstovas R. Polka teismo posedžio metu paaiškino, kad 2011 sausio 12... 11. Atsakovas E. J. teisme paaiškino, kad... 12. Atsakovo E. J. advokate. 13. Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.... 14. Iš byloje pateiktu rašytiniu irodymu nustatyta, kad teismas, ištyres ir... 15. Iš delikto civiline atsakomybe atsiranda, jeigu yra šios salygos: 1) padaryta... 16. Pagal LR ATPK 37 straipsnio 2 dali gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimas... 17. Pagal irodinejimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas... 18. Esant tokioms aplinkybems teismas konstatuoja, kad atsakovas, neturedamas... 19. Objektyviai, išsamiai ir visapusiškai išanalizavus visas bylos aplinkybes,... 20. Atsakovas prašo išdestyti priteistos skolos mokejima ir nurode, kad jis... 21.atsakovo E. J. valstybei... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 271... 23. Ukmerges miesto apylinkes teismo 2011-06-05 preliminaru sprendima palikti... 24. Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. 25. Priteisti iš atsakovo E. J., a.k. 26. Sprendimas per trisdešimt dienu nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Vilniaus...