Byla 2-1634-359/2014
Dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą, teisių užtikrinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su ieškovo L. Z. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą, teisių užtikrinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas L. Z. 2014-09-10 pareiškė civilinį ieškinį dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, teisių neužtikrinimo ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį jis pateikė pagal savo gyvenamąją vietą Jonavos rajono apylinkės teismui.

3Jonavos rajono apylinkės teismas nesprendė L. Z. ieškinio priėmimo klausimo ir 2014-09-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkės nutartimi nusišalino nuo šio ieškinio nagrinėjimo ir ieškinį perdavė Kauno apygardos teismo pirmininkui.

4Kauno apygardos teismo pirmininkas 2014-09-25 nutartimi L. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, tesisių neužtikrinimo ir neturtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjui G.Kaulakiui ieškinys perduotas 2014-10-03.

5Iš gauto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, kadangi teisėjas Raimundas Klimaitis atsisakė nagrinėti prašymus, neužtikrino ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu, netinkamai vykdė savo pareigas, tuo padarydamas žalą ieškovui; 2) pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, nes teisėjas Raimundas Klimaitis atsisakė nagrinėti prašymus, susijusius su EŽTPLAK ir taip neužtikrino ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu, pažeidė Konstitucijos 138 str. 3 d., Vienos Konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 str., EŽTPLAK 1 str., 13 str., 14 str. reikalavimus, netinkamai vykdė savo pareigas, tuo padarydamas moralinę žalą ieškovui; 3) pripažinti, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, nes teisėjas Romualdas Šuliokas savo procesiniais sprendimais pažeidė EŽTPLAK 3 str. kankinimo uždraudimo principus, neteisėtai nesudarė sąlygų ieškovui paskirto namų arešto metu nuvykti į gydymo įstaigas, Darbo biržą, taip suvaržydamas jo teises į gydymą ir darbą; 4) pripažinti, kad atsakovas pažeidė Konstitucijos 109 str. 3 d. reikalavimus; 5) nesivadovauti teisėjo Vidmanto Paurio 2011-11-14, 2012-10-24 teisėjo Vidmanto Paurio nutartimis kaip klastotėmis; 6) atkurti teisinę padėtį iki 2011-11-14 teismo padaryto pažeidimo, paneigti melagingus teiginius, kadangi teiginiai pažemino ieškovą, neatkūrus pažeistos padėties, suvaržyta ieškovo teisė į teisingą teismą; 7) atkurti teisinę padėtį iki 2012-10-24 teismo padaryto pažeidimo, paneigti melagingus teiginius, kadangi teiginiai pažemino ieškovą, teismas rėmėsi faktais, kurie nebuvo nustatyti; 8) paneigti melagingus teiginius, jog ieškovo bute buvo girtaujama, rūkoma, atkuriant teisinę padėtį iki teismo padaryto pažeidimo, atkurti 2012-10-24 padarytą pažeidimą, paneigiant melagingus teiginius, kadangi 2013-04-15 nutartyje nenustatyta, kad pas ieškovą buvo galima rūkyti, girtauti, o tokie teiginiai pažemino ieškovą; 9) pripažinti, kad Kauno apygardos teismo teisėjai Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas matydami klastotes ir ieškovo teisių pažeidimus, neteisėtai taikė Ramutei Budrytei ir teisėjui Raimundui Klimaičiui privilegijas, tokiais savo veiksmais elgėsi neteisėtai ir nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos, padarydami žalą ieškovui; 10) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjai, matydami, jog pažeidinėjama ieškovo nekaltumo prezumpcija, informacija suteikiama iš uždarų ir neviešų posėdžių neteisėtai nevykdė savo pareigos, todėl nebuvo apgintos pažeistos ieškovo teisės baudžiamojo proceso metu ir jos nebuvo užtikrintos; 11) pripažinti, kad teisėjas Arūnas Paštuolis, gavęs skundą dėl ieškovui nesuteikiamų medicinos paslaugų, kurias nurodė gydytojos, nepersiuntęs įkalinimo įstaigoms ir nesiaiškinęs priežasčių, dėl ko ieškovui nesuteikiamas reikalingas gydymas, nevykdė savo pareigų, dėl ko ieškovas negavo jam paskirtų procedūrų nuo 2012-10-23; 12) atlyginti ieškovui moralinę žalą dėl pažeistų teisių, pažeminimo, teisių neužtikrinimo baudžiamojo proceso metu, priteisiant kompensaciją už pažeistas teises – 30000 Lt arba 8688 Eur iš atsakovo ieškovo naudai; 13) išreikalauti bylos medžiagą Nr. 1-91-670/2012, nes ieškovas daugiau įrodymų neturi, kur byla nežino, jo butas yra apvogtas; 14) bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant.

6Ieškinį atsisakytina priimti.

7Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti principai. Konstitucijos 28 str. reikalaujama, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų ir nevaržytų kitų asmenų teisių bei laisvių. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka nustatyta CPK, kurio 135 str. įtvirtinti reikalavimai ieškinio formai ir turiniui. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, privalo aiškiai suformuluoti jo dalyką ir pagrindą, t. y. išdėstyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, bei nurodyti jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovas, negalėdamas pateikti įrodymų, pateikia teismui prašymą juos išreikalauti, nurodydamas negalėjimo pateikti priežastį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.).

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad subjektinės teisės įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, kito asmens teises arba nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu teise. Asmuo, įgyvendindamas savo teisę ne pagal jos socialinę paskirtį, daro žalą kitiems asmenims. CPK 7 str. 2 d. ir 42 str. 5 d. įtvirtintas reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Veikdamas priešingai, asmuo piktnaudžiauja procesu, t.y. teisę kreiptis į teismą panaudoja priešingai jos paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė; 1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija).

9Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013).

10Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.). Šis tikslas įgyvendinamas iškeliant civilinę bylą ir ją nagrinėjant pagal CPK nustatytas taisykles. Civilines bylos iškėlimą suponuoja tinkamai pareikšto ieškinio pateikimas teismui (CPK 135 str.), kuriame asmuo suformuluoja aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei materialųjį reikalavimą, nukreiptą atsakovui (ieškinio dalykas).

11Nagrinėjamu atveju ieškovas L. Z. savo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl pažeidimų pripažinimo, teisinės padėties atkūrimo bei žalos atlyginimo grindžia Jonavos rajono apylinkės, Jurbarko rajono apylinkės, Kauno apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių ieškovo baudžiamąją bylą ir skundus, netinkamai jo nuomone, atliktais jų veiksmais baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu, t.y. jo nuomone, teisėjai neveikė taip kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neteisėtai suvaržė ieškovui teisę į darbą, gydymą, padarė daug teisės taikymo klaidų - vadovavosi neva neteisėtai surinktais, melagingais įrodymais ir tokiais neteisėtais veiksmais pažemino ieškovą, sukėlė jam nepatogumus, dėl šių teismo ir teisėjų veiksmų ieškovas patyrė žalą, buvo suvaržyta jo teisė į teisingą teismą, apsunkinta jo kaip kaltinamojo padėtis, padaryta moralinė žala. Tokie tyčiniai atsakovo veiksmai, pasak ieškovo, pažeidžia jo konstitucines teises ir jo teises, numatytas Konvencijoje.

12Taigi iš ieškovo suformuluotų ieškinyje reikalavimų (ieškinio reikalavimų numeracija 1,2,3,5,6,7,8,9,11) iš esmės matyti, jog jie yra išimtinai yra susiję su baudžiamojo proceso klausimais, t.y. su jau išnagrinėtos baudžiamosios bylos eiga, nauju įrodymų vertinimu, procesinių prievartos priemonių taikymų baudžiamajame procese, baudžiamosios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme klausimais. Tai patvirtina ir vienas iš paskutiniųjų ieškovo reikalavimų, kuriuo jis prašo išreikalauti baudžiamosios bylos medžiagą Nr. 1-91-670/2012. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1-91-670/2012, kurioje L. Z. 2012 m. spalio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str., 309 str. 2d., 309 str. 4 d., 235 str. 1 d., ir baudžiamojoje byloje kasacinis procesas yra pasibaigęs, t. y. byla yra praėjusi visą Lietuvos teismų instancinę sistemą, todėl konstatuotina, jog ieškovas pasinaudojo įstatymų jam suteikta galimybe kasaciniame skunde išdėstyti visus argumentus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą tiek pirmąją, tiek ir apeliacine instancija, tačiau jo kasacinis skundas nebuvo priimtas.

13Atsižvelgiant į procesinio dokumento, įvardinto ieškiniu, pagrindą bei dalyką, darytina išvada, kad pateiktas procesinis dokumentas faktiškai reiškia reikalavimą įvertinti baudžiamojoje byloje, kurioje galutinis procesinis dokumentas - teismo nuosprendis - yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, atliktus bylą nagrinėjusių teisėjų veiksmus teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, įvertinti šioje baudžiamojoje byloje bylos nagrinėjimo eigą, tačiau atlikti procesinės kontrolės funkcijų tos pačios pakopos, t.y. pirmosios instancijos teismas, negali dėl procesiniame įstatyme įtvirtintos teismų instancinės sistemos ir kompetencijų tarp teismų pasiskirstymo. Šiuo atveju kadangi byla jau yra išnagrinėta tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas, negali nagrinėti bylos civilinio proceso tvarka negali ir spręsti, ar nuosprendis ir nutartis yra teisėti ar neteisėti. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-926/2000). Kiti ieškovo ieškinio pareikšti reikalavimai- pripažinti LR Konstitucijos pažeidimą bei nekaltumo prezumpcijos pažeidinmą (ieškinio reikalavimų numeracija- 4 ir 10) yra abstraktūs, tokių reikalavimų pripažinti nurodytų įstatymų pažeidimus nagrinėjimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių. Todėl toks ieškinys, kokį pareiškė ieškovas (dalyje dėl visų aukščiau išvardintų jo reikalavimų) teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas, kadangi o atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų buvimas jau įvertintas išnagrinėjus baudžiamąją bylą aukštesnės instancijos teismuose.

14Be to, Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę tinkamai įgyvendina (CPK137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai teismas ieškinio ar kito procesinio dokumento priėmimo stadijoje nustato, jog jis negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisako (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, jog šiuo pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą tuo atveju, kai jis pagal CPK 1 ir 22 str. iš viso nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų kompetencija nagrinėti vienokio ar kitokio pobūdžio ginčus, kitaip tariant, nustato, kokiai institucijai priklauso nagrinėti bylą arba kokio proceso tvarka ji nagrinėtina. Pirmuoju atveju gali būti atsisakoma priimti ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, kaip nepriskirtiną teismui, o antruoju atveju – nurodoma, kokio proceso tvarka pareiškėjas gali kreiptis į teismą (CPK 137 str. 3 d.). Taigi pagal CPK 22 str. 1 d. teismams žinybingi visi ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, restruktūrizavimo ar bankroto teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu. Civilinio proceso tvarka gali būti nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėjo teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą.

16Kaip matyti iš ieškinio turinio, dar vienas iš ieškovo L. Z. reikalavimas (ieškinio reikalavimų numeracija- 12) yra prašymas priteisti 30 000 Lt (8688 Eur) kompensaciją kaip moralinės žalos atlyginimą. Iš ieškovo ieškinio turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas neva jam atsiradusią neturtinę žalą kildina iš baudžiamosios bylos proceso, kurio metu jis buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą ir atliko bausmę. Vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis bei teismų praktiką ir atsižvelgdamas į ieškovo ieškinio turinį, teismas laiko, kad ieškovo ieškinio faktinis pagrindas nėra tinkamai suformuluotas, ieškinys yra paremtas abstrakčiais sakiniais apie teismų ir įvairių valstybės tarnautojų, pareigūnų neteisėtus veiksmus ir pan., aiškiai nenurodant konkrečių teisėjų ir/ar kitų pareigūnų veiksmų, nulėmusių konkrečią ieškovo žalą, taip užkertant kelią atsakovams tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus, o teismui vykdyti teisingumą. Ieškovas nekonkretizavo visų jo prašomos turtinės žalos sumų dydžio bei nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškia jo patirta neturtinė žala, o taip pat nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, susijusių su prašoma priteisti turtine žala.

17L. Z. teismui paduotas ieškinys savo turiniu ir pareikštais reikalavimais neatitinka procesiniam dokumentui- ieškiniui- keliamų reikalavimų, jo turinio ir formos ydingumas neleidžia teismui nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio, tikslo, pažeistos ar ginčijamos teisės, o tuo pačiu ir reiškiamo reikalavimo esmės, bei eliminuoja galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl jame abstrakčiai dėstomų aplinkybių apie jo teisių pažeidimus baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, iš kurių nėra objektyvios galimybės nustatyti, ar tokio pobūdžio ieškovo reikalavimai atitinka CPK 22 str. 1 d. ir yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

18Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinį atsakytina priimti, kadangi tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

19Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

20atsisakyti priimti ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui- Lietuvos Respublikai dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant baudžiamąją bylą, teisių užtikrinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

21Nutarties tinkamai patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

22Nutartis per 7 dienas nuo jos tinkamai patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio... 2. Ieškovas L. Z. 2014-09-10 pareiškė civilinį ieškinį dėl neteisėtų... 3. Jonavos rajono apylinkės teismas nesprendė L. Z. ieškinio priėmimo klausimo... 4. Kauno apygardos teismo pirmininkas 2014-09-25 nutartimi L. Z. ieškinį... 5. Iš gauto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas L. Z. kreipėsi į teismą su... 6. Ieškinį atsisakytina priimti.... 7. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Europos žmogaus... 8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad... 9. Tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo... 10. Civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. Z. savo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl... 12. Taigi iš ieškovo suformuluotų ieškinyje reikalavimų (ieškinio... 13. Atsižvelgiant į procesinio dokumento, įvardinto ieškiniu, pagrindą bei... 14. Be to, Konstitucijos 30 str. 1 d. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno... 15. Priskirtinumas yra suprantamas kaip teisės normomis nustatyta institucijų... 16. Kaip matyti iš ieškinio turinio, dar vienas iš ieškovo L. Z. reikalavimas... 17. L. Z. teismui paduotas ieškinys savo turiniu ir pareikštais reikalavimais... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinį atsakytina priimti, kadangi tokie... 19. Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290-291 straipsniais, teismas... 20. atsisakyti priimti ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui- Lietuvos Respublikai... 21. Nutarties tinkamai patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.... 22. Nutartis per 7 dienas nuo jos tinkamai patvirtintos kopijos gavimo dienos...