Byla e2A-489-464/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liagro“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-674-569/2015 pagal ieškovės Sandfeld Holding Aps ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tritho“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liagro“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Sandfeld Holding Aps kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Tritho“; 1) 59 225,37 Eur skolą; 2) 10 342,23 Eur palūkanas; 3) 7,75 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė nurodė, kad 2011-06-01 tarp P. S. N. ir atsakovės UAB „Tritho“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 11/06. Paskolos sutarties šalys 2011-08-01 sudarė sutarties pakeitimo sutartį, kuria pakeitė paskolos davėją – nuo 2011-08-01 paskolos davėju laikoma ieškovė. 2012-11-01 sudaryta sutarties pakeitimo sutartis Nr. 2, kuria pakeista paskolos suma – nuo 2012-11-01 paskolos likutis 137 082,68 Lt. 2011-06-01 buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 11/01 tarp paskolos davėjo UAB „Liagro“ ir paskolos gavėjo UAB „Tritho“, sutartyje numatyta, kad paskola suteikiama su 7 procentų metinėmis palūkanomis. 2013-04-01 šalys sudarė sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo pakeitė paskolos sumą ir nurodė, kad nuo 2013-04-01 paskolos likutis yra 67 410,68 Lt. 2013-05-01 šalys pasirašė sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo pakeistas paskolos davėjas į ieškovę. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir perdavė sutartyse nurodytas pinigų sumas, atsakovė priėmė paskolos sumą, tačiau jos negrąžino, todėl iš atsakovės priteistina 39 701,89 Eur pagal sutartį Nr. 11/06, 19 523,48 Eur pagal sutartį Nr. 11/01, viso – 59 225,37 Eur dydžio suma. Paskolos buvo suteiktos su 7 proc. palūkanomis, todėl pagal sutartį Nr. 11/06 priteistinos 6 395,81 Eur dydžio palūkanos, o pagal sutartį Nr. 11/01 – 3 946,42 Eur palūkanos.

6Šiaulių apygardos teismas 2015-02-23 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Tritho“ ieškovei 59 225,37 Eur skolos, 10 342,23 Eur palūkanų, 630 Eur žyminio mokesčio, 7,75 % metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos.

7Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad sutartis Nr. 11/06 buvo sudaryta kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.), t. y. paskolos sutartimi buvo pridengta atsakovės ir UAB „Liagro“ dar 2008 m. vykdyta jungtinė veikla, kurios metu UAB „Liagro“ atsakovei pervedė 300 000 Lt. Tuo tarpu atsakovė pagal sutartį Nr. 11/06 jokių pinigų nei iš UAB „Liagro“, nei iš ieškovės negavo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2015-11-13 galutiniu sprendimu pakeitė 2015-02-23 preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą: priteisė iš atsakovės UAB „Tritho“ ieškovei 43 443 Eur skolos, 6 998,49 Eur palūkanų, 1 355,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, 7,75 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos; likusioje dalyje ieškinį atmetė bei iš ieškovės atsakovei UAB „Tritho“ naudai priteisė 225 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės valstybei 31,28 Eur, o iš atsakovės - 84,56 Eur išlaidų.

10Spręsdamas dėl susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, šalims nesutariant, ar susiklostė paskolos teisiniai santykiai, ar jungtinės veiklos santykiai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtina nustatyti bei įvertinti sutarties turinį. Teismas pažymėjo, jog vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir vieningas jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Tuo tarpu paskolos sutarties šalių tikslai yra kiti: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų asmeniškai savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą. Nors atsakovė teigia, kad ją ir UAB „Liagro“ siejo bendri ketinimai nupirkti grūdus bei pasidalinti pelną, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Ieškovės atstovas tokias aplinkybes neigia bei nurodo, jog paskolino pinigus. Be to, atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl jos vadovas, būdamas verslo subjektas ir patyręs šioje srityje, jungtinės veiklos teisinius santykius įformino būtent paskolos sutartimi. Teismas akcentavo ir tokią aplinkybę, jog atsakovas nenurodė kodėl sutiko UAB ,,Liagro‘‘ grąžinti įnašo sumą, jei šalys veikė jungtinės veiklos pagrindu. Be to, jungtinės veiklos sutarčiai įstatymas numato privalomą rašytinę sutarties formą (CK 6.969 str. 4 d.), todėl laikė pagrįstais ieškovės teiginius, jog žodinis sandoris, kurio buvimą įrodinėja atsakovė, būtų negaliojantis, kadangi neatitiktų įstatymo nustatytos formos.

11Šalys neginčija fakto, kad UAB „Liagro“ 2008-10-01 pervedė atsakovei 300 000 Lt sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė sutiko įforminti paskolos teisinius santykius, 2009-06-01 sudarydama kredito limito sutartį Nr. 09/05 dėl 300 000 Lt paskolos sumos ir 7 proc. metinių palūkanų, paskolos grąžinimo terminas buvo nurodytas 2010-06-01. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta praėjus beveik metams po pinigų perdavimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog sutartis buvo sudaryta nesiekiant sukurti teisinių pasekmių.

12Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė 2010-06-01 sudarė paskolos sutartį su P. S. N. dėl 130 000 Lt paskolos, kuria įformino 2008 metais UAB „Liagro“ vardu atsakovui paskolintų asmeninių P. S. N. piniginių lėšų dalis. Teismas, įvertinęs sudarytų sutarčių bei jų pakeitimų turinį, nustatė, kad skolos suma kito. Pažymėjo, kad UAB ,,Liagro‘‘ ir atsakovė skolas, atsiradusias iš pirkimo-pardavimo, patalpų bei žemės nuomos teisinių santykių susiderindavo skolos suderinimo aktais ir pakeisdavo paskolos sumą, šias aplinkybes patvirtina skolos suderinimo aktai. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog UAB ,,Liagro‘‘ suteikė atsakovei didesnę paskolą, nei 300 000 Lt. Atsakovė yra juridinis asmuo – verslininkė, todėl savo atliktas ūkines operacijas ji privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-544/2003). Pateikti teismui skolų suderinimo aktai nėra buhalteriniai dokumentai, tuo tarpu įsiskolinimai, susidarę kitų teisinių santykių pagrindu, negali būti reikalaujami paskolos teisinių santykių nevykdymo pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad paskolos suma negalėjo būti padidinta nesumokėtų palūkanų suma, ieškovė turėjo kreiptis dėl palūkanų sumos priteisimo.

13Atsakovė teigia, kad 2011-06-01 tarp atsakovės ir UAB „Liagro“ sudaryta paskolos sutartis Nr. 11/01 yra apsimestinis sandoris, kadangi atsakovė pinigų pagal šią sutartį nėra gavusi. Teismas akcentavo, jog tuo atveju, jei įrodoma, kad pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis c. b. Nr. 3K-7-430/2013). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovei buvo suteikta 300 000 Lt paskola, todėl teiginius dėl galimai sudaryto apsimestinio sandorio pripažino nepagrįstais. Kadangi atsakovė 2012-03-09 yra sumokėjusi dalį skolos – 150 000 Lt, teismas ieškovei priteisė likusią paskolos sumą –150 000 Lt (43 443 Eur). Šalys taip pat susitarė dėl 7 proc. dydžio palūkanų nuo pasiskolintos sumos mokėjimo, palūkanų paskaičiavimo atsakovė neginčijo, taigi ieškovei priteisė 24 164,38 Lt (6 998,49 Eur) palūkanų sumą nuo nesumokėtos 150 000 Lt paskolos sumos. Ieškovė ir atsakovė yra ūkio subjektai, tokiu atveju apskaičiuojant procesinių palūkanų dydį teismas taikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą bei tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 7,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas įvertino patenkintų ieškovės reikalavimų dalį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 1 355,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas paskirstė ir patirtas išlaidas už vertėjo paslaugas: iš atsakovės valstybei priteisė 84,56 Eur, o iš ieškovės 31,28 Eur.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovė UAB „Tritho“ apeliaciniame skunde prašo: 1) Šiaulių apygardos teismo 2015-11-13 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; 2) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio 873 Eur dalies sumokėjimo, o netenkinus šio prašymo, atidėti likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimą iki teismo nutarties priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas byloje nėra įrodytas. Išlaidų bei nuostolių, susijusių su jungtinės veiklos vykdymu, tiek pelno paskirstymo sąlygos, negali būti laikomos esminėmis, kadangi ir nesusitarus dėl šių sąlygų jas nustato CK nuostatos. Vien aplinkybė, kad liudytoja bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti jungtinės veiklos susitarimo sąlygų, nereiškia, kad susitarimas nebuvo sudarytas.
  2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepaaiškino paskolos sutarčių pasirašymo priežasčių esant sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai. Šios aplinkybės buvo aiškiai nurodytos, būtent pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neįvertino. UAB „Liargo“ ir atsakovės vadovus siejo geri asmeniniai ir verslo santykiai, todėl šalys susitarė bendradarbiauti perkant bei parduodant grūdus Danijos įmonei. Kilus nesutarimams, atsakovė sutiko UAB „Liargo“ grąžinti jos į jungtinę veiklą įneštą dalį (300 000 Lt). Dėl šios priežasties buvo sudaryta formali kredito limito 2009-06-01 sutartis Nr. 09/05, užtikrinusi UAB „Liagro“ į jungtinę veiklą įneštos piniginės dalies grąžinimą.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad liudytojai V. L. jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas negalėjo būti žinomas, kadangi ji nesupranta danų kalbos. V. L. gerai moka vokiečių kalbą, kuri panaši į danų. Be to, teismas rėmėsi J. B. parodymais, nors ji yra P. S. N. sutuoktinė, todėl jos nešališkumas yra labai abejotinas.
  4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku kokia dalis pelno buvo gauta ir išmokėta galimai vykdant jungtinę veiklą. Atsakovė pateikė detalius skaičiavimus, patvirtinančius, kad abi įmonės patyrė po 24 780,52 Lt nuotolių.
  5. Atsakovė 2012 m. kovo mėn. UAB „Liargo“ pervedė 150 000Lt (43 443 Eur), o įvertinus mokėjimus, kurie buvo atlikti iki 2011-06-01 paskolos sutarčių sudarymo, buvo laikoma, kad atsakovė grąžino UAB „Liargo“ į jungtinę veiklą įneštą dalį.
  6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žodinis jungtinės veiklos sandoris, kurį bando įrodyti atsakovė, būtų negaliojantis, nes neatitinka įstatymo nustatytos formos, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, jog rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos pobūdžio veiklos ir jos tikslų (siekių) nesudarymas pats savaime neeliminuoja jungtinės veiklos fakto ar realiai tokių susiklosčiusių santykių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-18 nutartis c. b. Nr. 2A-812-464/2012; 2012-06-22 nutartis c. b. Nr. 2A-997-524/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-121/2013; 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-181/2008).
  7. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, spręsdamas sandorio pripažinimo apsimestiniu klausimą, nurodė, kad ginčo dalyku šioje byloje nėra sandorių, kuriuos iš tikrųjų omenyje turėjo šalys, atitiktis įstatymų reikalavimams, jų galiojimas, negaliojimo padariniai. Atsakovė akcentuoja, jog ir nagrinėjamu atveju aktualus ne jungtinės veiklos sutarties formos atitiktis įstatymo reikalavimams, o paskolos sutarčių apsimestinumo faktas, todėl teismo išvados apie įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymą nėra reikšmingos.
  8. UAB „Liagro“ siūlė įsigyti grūdus ir juos parduoti Danijos įmonei, šalys sutarė kooperuoti turtinius ir nematerialius išteklius tam, kad pasiektų bendrą tikslą – gautų pelno pardavę Danijos įmonei grūdus.

16Ieškovė Sandfeld Holding Aps atsiliepime į UAB „Tritho“ apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 201-11-13 sprendimą bei priteisti iš atsakovės UAB „Tritho“ išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus bei pažeidė civilinio proceso normas, tačiau nenurodo menamai pažeistų konkrečių normų, o tik pateikia savo nuomonę dėl pačių įrodymų turinio, jų vertinimo ir darytinų išvadų. Vien apeliantės nuomonė nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-110/2013).

182. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog šalys susitarė dėl jungtinės veiklos tikslo, bendrų įnašų sudėties, dydžio, apskaitos tvarkymo klausimų ir pan., t. y. kad sudarė jungtinės veiklos sutartį. Apeliantės nurodytas teisinis reglamentavimas galėtų būti aktualus tik tuo atveju, jei tarp šalių būtų susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Tačiau apeliantė visu bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti paskolos sutarčių, jos teigimu, pridengusių jungtinės veiklos teisinius santykius, sudarymo priežasties. Priešingai, apeliantė net 7 metus neginčijo sudarytų paskolos sutarčių, pasirašė jų pakeitimus, skolų suderinimo aktus. Teiginių, jog ieškovė domėjosi grūdų paieškomis, jų kokybe ir panašiai, apeliantė nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalis siejo būtent paskolos, bet ne jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

193. Liudytojos V. L. parodymai nėra pakankami pagrįsti jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Be to, teiginiai apie danų ir vokiečių kalbų panašumą bei J. B. paaiškinimų šališkumą yra akivaizdžiai nepagrįsti – kalbos nėra panašios, o liudytoja nėra P. S. N. sutuoktinė.

204. Iš apeliantės pateiktų skaičiavimų matyti, kad grūdų pardavimas buvo nuostolingas, todėl visiškai nesuprantama, kodėl esant tokiai sudėtingai situacijai apeliantė įsipareigojo UAB „Liagro“ grąžinti visą įnašą (300 000 Lt) bei 7 proc. metines palūkanas. Šie apeliantės veiksmai prieštarauja pačiai jungtinės veiklos esmei.

215. Tik apeliaciniame skunde pirmą kartą buvo iškelta jungtinės veiklos faktinio nutrūkimo bei turto pasidalijimo versija. Tačiau tiek teisės aktai, tiek teismų praktika patvirtina, kad dalyvis, pasibaigus bendrai veiklai, turi teisę gauti savo įnašui proporcingą likusių bendrų lėšų ir gauto pelno dalį, taigi apeliantės iškelta versija nepaaiškina, kodėl buvo pasirašyta eilė paskolos sutarčių bei įsipareigota grąžinti visą neva ieškovės įneštą įnašą.

226. Apeliantė nėra pateikusi įrodymų apie mokėjimus, atliktus iki 2011-06-01, kurie neva padengė suteiktą skolą ir (ar) jungtinės veiklos įnašus.

237. Apeliantės cituojama teismų praktika nepaneigia imperatyvios CK 6.969 str. 4 dalies normos, o tiesiog nurodo, jog pats žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos neeliminuoja jungtinės veiklos fakto, tačiau tai savaime nereiškia, jog šis susitarimas gali būti galiojantis teisine prasme. Be to, naujausias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, suformuotas 2015-02-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015, paneigia apeliantės poziciją bei jos cituojamų išaiškinimų aktualumą nagrinėjamu atveju.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas netenkintinas.

26Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo, t. y. ar tarp buvo šalių susiklostę faktiniai jungtinės veiklos santykiai, ar paskolos teisiniai santykiai, bei, atitinkamai, ar egzistuoja pagrindas reikalauti skolos priteisimo. Skundžiamu galutiniu teismo sprendimu ieškovės naudai buvo priteista suteikta paskola, palūkanos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliaciniame skunde neginčijamas nei priteistos skolos dydžio, nei palūkanų skaičiavimai, nei bylinėjimosi išlaidų dydis, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl teisinių santykių kvalifikavimo bei civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą bei vertinimą, taikymo (CPK 320 str.).

27Dėl šalių santykių kvalifikavimo

28Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek jungtinės veiklos sutarties, tiek paskolos sutarties reglamentavimą bei specifinius požymius. Išsamiai išanalizavęs bei detaliai aptaręs į civilinę bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog pagrindo pripažinti, kad buvo sudaryta būtent jungtinės veiklos sutartis nėra, priešingai, padarė išvadą apie šalies siekusius paskolos teisminius santykius, pripažinęs įrodytu 300 000 Lt paskolos apeliantei suteikimo faktą bei jos dalies, t. y. 150 000 Lt, sugrąžinimo ieškovei faktą, priteisdamas ieškovės naudai negrąžintą paskolos dalį bei palūkanas.

29Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius šalių ketinimus, nes sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, verslo ar kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norą sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Vidinei valiai dėl konkretaus sandorio susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Nagrinėjamu atveju apeliantės skundo motyvai bei teiginiai nepaaiškina priežasčių, kurios menamai lėmė būtent paskolos sutarčių, jos teigimu turėjusių užtikrinti įnašo pagal jungtinės veiklos sutartį grąžinimą, sudarymą, o ne šalių santykių tikslų įforminimą tokia sutartimi, dėl kurios, pasak apeliantės, šalys buvo sulygusios.

30Apeliantė nesutinka ir su liudytojų parodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo aspektu išdėstyta ieškovės pozicija, kad vien liudytojos, nemokančios šalių vadovų kalbos, teiginiai apie sudarytą jungtinės veiklos, o ne paskolos sutartį, kurie neparemti ir jokiais kitais leistinais įrodymais, yra nepakankami net labiau tikėtinai išvadai susiformuoti, jog šalys paskolos sutartimi pridengė jungtinės veiklos sutartį.

31Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė skaičiavimų, kurie galėtų pagrįsti jungtinės veiklos egzistavimą. Apeliantė su šiuo teismo argumentu nesutinka, pažymėdama, jog procesiniuose dokumentuose buvo pateikti detalūs paskaičiavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Vien sumų, nepagrįstų buhalteriniais dokumentais, nurodymas nepagrindžia aplinkybės, jog šalis siejo bendras tikslas, jog jos abi dalyvavo projekte, priėmė bendrus sprendimus, t. y. veikė jungtinės sutarties pagrindu. Be to, sutiktina ir su ieškovės atsikirtimais, jog apeliantės pateikti skaičiavimai, patvirtinantys nuostolių atsiradimą, sudaro pagrindą abejoti siekiu menamai pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovės įnešto įnašo grąžinimo ieškovei. Normos, reglamentuojančios jungtinės veiklos pabaigą, nustato, jog turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai padalijamas pagal šio kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 str. 4 d.).

32Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė atliko vieną mokėjimą, dėl kurio nekyla ginčas, t. y. apeliantė 2012 m. kovo mėn. UAB „Liargo“ pervedė 150 000 Lt (43 443 Eur), tačiau apeliaciniame skunde minimi ir kiti mokėjimai, atlikti iki 2011-06-01 paskolos sutarčių sudarymo, kuriuos atlikus esą buvo atsiskaityta pagal jungtinės veiklos sutartį. Teiginiai apie kitus mokėjimus taip pat nepagrįsti jokiais kitais duomenimis. Be to, apeliantė, nurodydama šias aplinkybes, pati sau prieštarauja ir, viena vertus, tvirtina sutikusi grąžinti 300 000 Lt įnašą į jungtinę veiklą ir todėl pasirašiusi 2011-06-01 paskolos sutartį, kita vertus, laikosi pozicijos, jog dar iki paskolos sutarčių sudarymo ji su UAB „Liargo“ jau buvo atsiskaičiusi, t. y. grąžinusi visą įnašą.

33Apeliaciniame skunde pažymima, jog būtent UAB „Liargo“ siūlė apeliantei veikti bendrai, sukooperuoti turtinius ir nematerialius išteklius, siekiant bendro rezultato – pelno gavimo, tačiau, kaip buvo aptarta pirmiau, nenurodo jokios įtikinamos ir svarstytinos priežasties, kuri būtų sukliudžiusi išreikšti šalių valią raštu, įforminti susiklosčiusius santykius bei sudaryti norimą sandorį - jungtinės veiklos sutartį. Tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė ieškojo grūdų pardavėjo, kitų pirkėjų, o iškilus problemoms padėjo susirasti teisininkus, nepagrįsti leistinais įrodymais, be to, labiau tikėtina, kad ieškovė galėjo imtis apeliantės nurodytų veiksmų siekdama greičiau atgauti jai paskolintas lėšas.

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus kaip visumą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų nagrinėjamoje byloje įvertinimo yra nepagrįsti. Iš apskųsto sprendimo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą bei jų vertinimą, aptarė jų įrodomąją reikšmę todėl vien apeliantės nesutikimas ar kitos nuomonės turėjimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Apeliaciniame skunde teikiami ne tik jokiais įrodymais nepagrįsti, bet ir vieni kitiems prieštaraujantys argumentai.

35Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad identifikavus suteiktos paskolos dydį bei sugrąžintą jos dalį, nepaisant kitų galimų ar buvusių šalių susitarimų, kylančių iš kitų jų santykių, priteistinas negrąžintas skolos likutis, t. y. 43 443 Eur. Bylos duomenys leidžia įsitikinti, kad 2008-10-01 UAB „Liagro“ pervedė apeliantei UAB „Tritho“ 300 000 Lt sumą, 2009-06-01 tarp UAB „Liagro“ ir apeliantės buvo sudaryta kredito limito sutartis dėl 300 000 Lt kredito su 7 proc. metinių palūkanomis suteikimo. 2012-03-09 apeliantė sumokėjo UAB „Liagro“ 150 000 Lt (t. 1, b. l. 88). Kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju taikytinas teismų praktikoje įtvirtintas sisteminio sudarytų sandorių aiškinimo principas, kuomet šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku. Tokiu atveju šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įvertinus šalių pasirašytus sutarčių pakeitimus, skolų suderinimo aktus, pagrindo spręsti, jog šie veiksmai, kuriais įforminti bei modifikuoti paskoliniai teisiniai santykiai, buvo atlikti siekiant nuslėpti jungtinės veiklos sutarties faktą, nors tokia sutartis pati savaime būtų teisėta civilinės apyvartos dalis, nėra. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė net neginčijo sudarytų sandorių, neprašė taikyti sandorių negaliojimo instituto ar taikyti pridengto, kaip teigia, paskolos sutartimi sandorio taisykles (CPK 13 str., 1.87 str.), todėl jų teisėtumo klausimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Tokiu atveju šiuo aspektu išsamiau nepasisakytina.

36Kadangi apeliantė neginčijo nei skolos sumos, nei priteistų palūkanų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo tokiais aspektais taip pat nevertina, pažymėdama tik tai, kad pirmosios instancijos teismas pateikė detalius skaičiavimus bei argumentus, kuriais abejoti pagrindo nenustatyta.

37Dėl reikalavimų jungtinės veiklos sutarties formai

38Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad žodinis jungtinės veiklos sandoris būtų negaliojantis, nes neatitinka įstatymo nustatytos formos, tokius savo teiginius paremdama nuoroda į buvusią teisminę praktiką. Tokie skundo argumentai taip pat nesuponuoja kitokio bylos aplinkybių ar skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pirmiausiai konstatavo, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai bei pripažino, kad jungtinės veiklos faktas nebuvo įrodytas. Tuo tarpu argumentas dėl netinkamos jungtinės veiklos sutarties formos, apskritai nenustačius jungtinės veikos teisinių santykių egzistavimo, laikytinas papildomu, išvestiniu bei nenulemiančiu kitokio, nei nustatyti byloje, santykių vertinimo / kvalifikavimo.

39Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė savo poziciją grindžia neegzistuojančiomis nutartimis arba fragmentiniu jų aiškinimu, neatsižvelgiant į bylų ratio decidendi. Civilinėje byloje Nr. 2A-812-464/2012, nutartį priėmė ne Lietuvos apeliacinis teismas, o Vilniaus apygardos teismas. Be to, nurodytoje byloje buvo sprendžiamas specifinis projekto dalyvių ginčas dėl laimėto prizo pasidalijimo, o vertindamas sandorio formos klausimą, teismas nurodė, jog yra galimos išimtys, kada nesant rašytinės sutarties, galima remtis liudytojų parodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013, Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Civilinę bylą 2A-997-524/2012 taip pat nagrinėjo ne Lietuvos apeliacinis teismas, o Klaipėdos apygardos teismas. Šioje byloje buvo sprendžiamas santykių, susiklosčiusių tarp subjektų, dirbusių vienose dirbtuvėse, veikusių bendrai tiek užsakant prekes, tiek vykdant veiklą, santykių kvalifikavimo klausimas. Toje byloje atsakovas pateikė priešieškinį bei prašė pripažinti, jog tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Klaipėdos apygardos teismas šį ginčą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, akivaizdu, jog apeliantės teiginių tokia praktika negali pagrįsti. Neaktualus nagrinėjamu atveju ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008, suformuotas išaiškinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodomoje byloje buvo iš esmės sprendžiamas nuostolių paskirstymo tarp jungtinės veiklos sutarties šalių klausimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-79-381/2015, kuria taip pat remiasi apeliantė, buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl paskolos sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, jų kvalifikavimo jungtinės veiklos sutartimi. Apeliantės cituojamos bylos ratio decidendi neatitinka nagrinėjamos bylos faktinės situacijos – cituojamoje byloje buvo nustatyti abiejų šalių aktyvūs veiksmai vykdant bendrą veiklą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatytas tik paskolų sudarymo faktas.

40Kita vertus, nenustačius paskolos sutarčių apsimestinumo fakto, apeliantės skundo teiginiai dėl imperatyvių reikalavimų netaikymo jungtinės veiklos sutartims, yra neaktualūs ir nepagrįsti.

41Dėl žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų

42Šiaulių apygardos teismas 2015-12-16 nutartimi patenkino apeliantės prašymą ir atidėjo jai 873 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Teisėjų kolegija, atmetusi apeliacinį skundą bei vadovaudamasi CPK 84 straipsnio nuostatomis, priteisia valstybės naudai iš apeliantės nesumokėtą 873 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį.

43Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų dydį bei faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 98 str.). Todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.

44Dėl klaidos pirmosios instancijos teismo sprendime ištaisymo

45Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė priteisti iš apeliantės skolą, palūkanas bei 7,75 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį, ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Būtent šis procesinis veiksmas, o ne ieškinio užregistravimas teisme, laikomas civilinės bylos iškėlimu. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas ne teismo nurodytą 2015-02-18, o 2015-02-23dieną – teisėjos elektroniniu parašu patvirtinta rezoliucija (teismų informacinė sistema LITEKO). Kadangi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas bylos iškėlimo teisme dieną, padarė rašymo klaidą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ištaiso. Tokios klaidos ištaisymas nekeičia Šiaulių apygardos teismo 2015-11-13 sprendimo esmės bei nepablogina apeliantės padėties (CPK 313 str.).

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 2 dalimi, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

48Ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13 d. galutinio sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse, nurodant, kad ieškovei Sandfeld Holding Aps iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ (juridinio asmens kodas 111698365) priteistinos 7,75 procentų metinės palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2015-02-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant jas nuo teismo priteistos sumos.

49Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“ (juridinio asmens kodas 111698365) valstybei 873 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Sandfeld Holding Aps kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 5. Ieškovė nurodė, kad 2011-06-01 tarp P. S. N. ir atsakovės UAB „Tritho“... 6. Šiaulių apygardos teismas 2015-02-23 preliminariu sprendimu ieškinį... 7. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad sutartis Nr. 11/06 buvo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-13 galutiniu sprendimu pakeitė 2015-02-23... 10. Spręsdamas dėl susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, šalims nesutariant,... 11. Šalys neginčija fakto, kad UAB „Liagro“ 2008-10-01 pervedė atsakovei 300... 12. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovė 2010-06-01 sudarė paskolos sutartį... 13. Atsakovė teigia, kad 2011-06-01 tarp atsakovės ir UAB „Liagro“ sudaryta... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Atsakovė UAB „Tritho“ apeliaciniame skunde prašo: 1) Šiaulių apygardos... 16. Ieškovė Sandfeld Holding Aps atsiliepime į UAB „Tritho“ apeliacinį... 17. 1. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus bei pažeidė... 18. 2. Apeliantė nepateikė įrodymų, jog šalys susitarė dėl jungtinės... 19. 3. Liudytojos V. L. parodymai nėra pakankami pagrįsti jungtinės veiklos... 20. 4. Iš apeliantės pateiktų skaičiavimų matyti, kad grūdų pardavimas buvo... 21. 5. Tik apeliaciniame skunde pirmą kartą buvo iškelta jungtinės veiklos... 22. 6. Apeliantė nėra pateikusi įrodymų apie mokėjimus, atliktus iki... 23. 7. Apeliantės cituojama teismų praktika nepaneigia imperatyvios CK 6.969 str.... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalių santykių teisinio... 27. Dėl šalių santykių kvalifikavimo... 28. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė tiek jungtinės veiklos... 29. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau... 30. Apeliantė nesutinka ir su liudytojų parodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija... 31. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė... 32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė atliko vieną... 33. Apeliaciniame skunde pažymima, jog būtent UAB „Liargo“ siūlė apeliantei... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 35. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai... 36. Kadangi apeliantė neginčijo nei skolos sumos, nei priteistų palūkanų,... 37. Dėl reikalavimų jungtinės veiklos sutarties formai... 38. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad žodinis jungtinės... 39. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė savo poziciją grindžia... 40. Kita vertus, nenustačius paskolos sutarčių apsimestinumo fakto, apeliantės... 41. Dėl žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų... 42. Šiaulių apygardos teismas 2015-12-16 nutartimi patenkino apeliantės... 43. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jai patirtas... 44. Dėl klaidos pirmosios instancijos teismo sprendime ištaisymo... 45. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė priteisti iš apeliantės skolą,... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13d. galutinį sprendimą palikti... 48. Ištaisyti rašymo apsirikimą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 13... 49. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tritho“...