Byla 2A-638-390/2013
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1017-800/2012 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarei O. M. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovas S. B. kreipėsi į teismą prašydamas: nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pasirašytą 2009-08-31 tarp S. B. ir E. B.; pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį 2009-08-31 sudarytą tarp S. B. ir E. B. negaliojančia; priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad dėl to, jog atsakovui buvo reikalinga priežiūra ir pagalba 2009-08-31 buvo sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos ir pirkimo-pardavimo sutartys pagal kurias ieškovas perdavė E. B. nuosavybėn žemės sklypą esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. ( - )), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. ( - )) ir priklausiniais - šuliniu bei laiko tualetu. E. B. šia sutartimi įsipareigojo išlaikyti ieškovą, kaip turto perleidėją, suteikdamas jam maitinimą, drabužius, nupirkdamas vaistus, išskalbdamas drabužius ir suteikdamas kitas būtinas paslaugas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir iš esmės pažeidė sutarties sąlygas. Taip pat ieškovas prašo pripažinti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, kadangi ji buvo sudaryta suklydimo eigoje, paaiškinus, kad tai yra būtinas priedas prie sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarinėjama tuo pat metu kaip ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, todėl neturėdamas reikiamų žinių, išsilavinimo, negalėjo tinkamai numatyti sandorio pasekmių ir šio sandorio nebūtų sudaręs veikiant kitoms aplinkybėms. Mano, kad tai yra pakankamas pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą 2009-08-31 tarp S. B. ir E. B. bei grąžino S. B. nuosavybėn E. B. 2009-08-31 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perduotą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 0,2700 ha su jame esančiais pastatais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), pažymėtu plane 1A1m, pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus numeris: ( - ), pažymėtu plane 2I1ž ir priklausiniu: kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, unikalus numeris ( - ), nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. 44/1276743, adresas: ( - ). Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas (rentos gavėjas) yra atsakovo tėvo dėdė. Iš atsakovo bei liudytojų paaiškinimų nustatė, kad ieškovo materialinė padėtis 2009 m. buvo sudėtinga, dėl ko jis sutiko priimti pagalbą iš tolimų giminaičių, kurie įsipareigojo ir padėjo sutvarkyti nuosavybės į žemę dokumentus, padėjo sutvarkyti neįgalumą, bei socialines pašalpas. Kadangi ieškovo padėtis buvo sunki, o kitų artimų giminaičių su kuriais jis palaikytų glaudžius santykius nebuvo, sutiko su išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymu. Tuo tarpu atsakovas, žinodamas šią situaciją, bei ieškovo poreikius, įpročius ir reikalingą priežiūrą, prisiėmė išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatytus įsipareigojimus, iš anksto žinodamas, kad jų vykdyti iš esmės jam nereikės, arba reikės tuomet kai ieškovas kreipsis pagalbos, bei jam sutartį padės vykdyti jo tėvas, liudytojas V. B.. Teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys rodo jo nesąžiningumą. Nurodė, kad atsakovas, teigė, kad jis rūpinosi ieškovo sveikata ir pirko jam maistą, tačiau negalėjo įvardinti kokia pinigų suma kas mėnesį prisidėdavo prie ieškovo išlaikymo, priešingai patvirtino, kad lankė jį retai. Taigi akivaizdu, kad atsakovas, įsipareigojęs visapusiškai rūpintis asmeniu, juo nesirūpino, nes faktiškai jokio rūpinimosi ieškovui nereikėjo, nei dėl jo amžiaus, nei dėl sveikatos būklės, nei dėl kitų priežasčių. Atsakovo nurodytas epizodiškas sutarties vykdymas nesusijęs su sutartiniais įsipareigojimais, kurie sutarties pagrindu turėjo įgauti nuolatinės priežiūros pobūdį. Teismas sprendė, jog iš esmės nuo ginčo sutarties pasirašymo ieškovas iš atsakovo materialaus išlaikymo negavo, su atsakovu mažai bendravo, jį lankė tik kelis kartus, o taip pat kiti asmenys, atsakovo tėvas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais teismas, darė išvadą, kad atsakovas sutartimi prisiimtą prievolę vykdė netinkamai. Kadangi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė yra rentos gavėjui suteikti būtiniausias ir gyvybiškai svarbias paslaugas, jų nesuteikimas reiškia esminį sutarties pažeidimą – ieškovas negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose būtinas pasitikėjimas tarp šalių, nes šie santykiai yra fiduciarinio pobūdžio. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo jo nėra, santykiai yra konfliktiški, todėl tolesnis sutarties vykdymas yra neįmanomas. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutraukė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Spręsdamas reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti, kad jis klydo sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal sutartį pinigų negavo. Teismas konstatavo, jog pateikti ieškovo paaiškinimai ieškinyje, bei atstovo paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Teismo nuomone, byloje teismo posėdžio metu ištirti įrodymai paneigia ieškovo argumentus apie jo suklydimą sudarant ginčo sandorį dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir, kad tokiu būdu buvo neteisingai išreikšta jo valia. Kaip matyti ieškovas pats savo ranka sutartyje įrašė, kad iš atsakovo pinigus gavo. Šio sandorio ieškovas neginčijo nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, t.y. daugiau kaip 2 metus. Teismas darė išvadą, kad šioje dalyje ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą dalyje dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia - ieškinį patenkinti pilnai: pripažinti S. B. ir E. B. 2009-08-31 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9Teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.90 str., nuostatas. Atsakovas suklaidino ieškovą dėl esminių sudaromo sandorių aplinkybių teigdamas, kad ši sutartis yra tiesiogiai susijusi su sutartimi dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Kad ieškovas neketino parduoti žemės sklypo galėjo patvirtinti ir liudytojai, kuriuos nurodė teismo posėdžio metu, tačiau teismas ieškovo nurodytų liudytojų į teismo posėdį nepakvietė. Ieškovas neturėjo jokio noro parduoti žemės sklypą, kaip ir negavo jokių 10 000 litų. Kai ieškovo notarė paklausė, ar jis gavo pinigus, ieškovas pasakė, kad jokių pinigų negavo. Tada ieškovui atsakovas paaiškino, kad tai yra tik formalumas ir pinigus ieškovas gaus vėliau, kartu su išlaikymu iki gyvos galvos, o pas notarę turi tik pasirašyti, todėl dėl suklydimo ieškovas ir pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį, bei parašė, kad pinigus gavo. Ieškovas pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pas notarą metu nežinojo, kad parduoda savo žemę, to nesuvokė, nuo ieškovo buvo nuslėptos svarbios sandorio aplinkybės, dėl ko neteisingai ieškovas suvokė sudaromo sandorio esmę. Ieškovui tekstas nebuvo perskaitytas, nebuvo išaiškintos visos teisinės pasekmės, tačiau teismas netikėjo ieškovo paaiškinimais, o tikėjo tik atsakovo ir trečiojo asmens duotais paaiškinimais. Ieškovui parduoti žemės sklypą nebuvo jokios būtinybės, kadangi buvo pasirašęs sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir pagal sutartį turėjo gauti išlaikymui skirtus pinigus po 800 litų per mėnesį. Šių pinigų būtų pakankamai pragyventi, be to ieškovas gauna pensiją, gyvena kaime ir neturi jokių skolinių įsipareigojimų. Taip pat šios sutarties sudarymui įtakos turėjo ir ieškovo amžius, išsilavinimo stoka, nemokėjimas skaityti, mažas raštingumas. Jei ieškovas būtų išsilavinęs ir mokėtų skaityti, ar jam gerai būtų išaiškintos sutarties sąlygos, tikrai nebūtų sudaręs tokios sutarties. Todėl mano, jog yra visos sąlygos, kad sandoris būtų pripažintas negaliojantis.

10Teismas išnagrinėjo civilinę bylą ieškovui nedalyvaujant, nors ieškovas ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi buvo ligoninėje. Teismas nagrinėjo bylą dalyvaujant ieškovą atstovaujančiam valstybės advokatui, kuriam ieškovas jau buvau išreiškęs nepasitikėjimą ir nurodęs, kad ieškovui reikalingas kitas atstovas, kurį susiras pats ir kuriuo galės pasitikėti.

11Teismas sprendime nurodė, kad tik ieškovas turėjo įrodyti, kad suklydo sudarydamas sutartį ir pagal sutartį pinigų negavo, tačiau pagal civilinį procesą, tokia pareiga įrodinėti tenka ne tik ieškovui, bet ir atsakovui. Ieškovas negalėjo teismui pateikti įrodymų, kadangi teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant ieškovui, į teismo posėdį neiškvietė ieškovo nurodytų liudytojų ir jų neapklausė. Liudytojų parodymai būtų patvirtinę, kad ieškovas jokių pinigų iš atsakovo negavo ir patvirtinę tikrąją ieškovo valią, tai, kad ieškovas niekada neketino parduoti žemės sklypo. Teismas priimdamas sprendimą taip pat neišreikalavo ir iš atsakovo jokių rašytinių įrodymų, kad jis turėjo 10 000 litų, kokios atsakovo buvo pajamos, ar jis galėjo ieškovui duoti nurodytus pinigus, ar jis turėjo tokių santaupų. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad niekada ieškovui nedavė jokių pinigų, todėl vertinant esamą situaciją labiau tikėtina, kad ieškovas buvo apgautas, suklaidintas atsakovo ir pinigų už žemės sklypą tikrai negavo, o ne atvirkščiai. Teismas tirdamas ir vertindamas įrodymus ir priimdamas sprendimą ginčijamojoje dalyje, neišreikalavo tikrosios žemės sklypo vertės. Tokioje vietoje žemė yra pakankamai brangi, net ir žemės ūkio paskirties, todėl už 10 000 litų 3,8600 ha žemės neįmanoma įsigyti.

12Teismas pažeidė LR CK 1.5 str., t.y., gynė išimtinai atsakovą, priimdamas sprendimą vadovavosi tik jo ir jo atstovo duotais parodymais, paaiškinimais, vertino tik jų pateiktus įrodymus, apklausė jų liudytoją. Teismas visiškai nesivadovavo ieškovo duotais paaiškinimais, nurodytomis aplinkybėmis, netinkamai įvertino susidariusią situaciją, neapklausė ieškovo nurodytų liudytojų, išnagrinėjo bylą ieškovui nedalyvaujant.

13Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas 1681,58 Lt, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

14Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo paskirstymo pareigas ir teisingai konstatavo, jog ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis klydo ir, kad pinigų faktiškai negavo, tačiau savo procesinės pareigos neįvykdė. Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovo pateikti argumentai ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas negalėjo klysti, nes pats savo ranka sutartyje įrašė, kad iš atsakovo pinigus gavo ir tokio sandorio neginčijo ilgą laiką. Ieškovo argumentas, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta suklydimo eigoje, paaiškinus, kad tai yra būtinas priedas prie sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties - visų pirma neatitinka realios buvusios situacijos, o antra nėra esminis suklydimas, dėl kurio turėjo būti panaikinta sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas tokio sandorio nebūtų sudaręs. Šiuo atveju ieškovas puikiai suprato, kad sudaro pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pasirašymo metu jam buvo sumokėti tuometinę rinkos kainą atitinkantys 10000 Lt. Be to, ieškovas taip pat puikiai suprato, kad sudaro du skirtingus sandorius, t.y. pasirašo pirkimo-pardavimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Šis sandoris nebuvo atsitiktinis, ieškovo valia perleisti turtą atsakovui buvo išreikšta jau 2008-05-15 testamentu. Neesmingai pasikeitus aplinkybėms šalys nusprendė, kad ieškovui ekonomiškai naudingiau yra sudaryti pirkimo-pardavimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Ieškovo valia sudaryti šiuos sandorius buvo aiški ir jau iš anksto susiformavusi, o sandorio esmė jam buvo paaiškinta tiek atsakovo, tiek sandorį tvirtinusios notarės O. M.. Šias faktines aplinkybes nurodė ir notarė.

15Ieškovo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neapdairaus ir neatsakingo asmens veiksmas, nes ieškovas turėjo pilną teisę pasirašydamas sutartis apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo pasekmes, o abejodamas dėl savo atliekamų veiksmų teisinės reikšmės ir jų galimų teisnių padarinių, prieš atlikdami tą veiksmą, pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokių veiksmų atlikimo. Juo labiau, kad notarė visas pasekmes išaiškino. Priešingai, nesirūpino savo teisių apsauga, kiek privalo rūpintis apdairus ir rūpestingas asmuo, nepaisė elementariausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nebuvo dėmesingas, atsargus ir apdairus. Normaliai atidus ir protingas asmuo panašioje situacijoje turėjo suvokti, jog negavęs pinigų niekuomet nerašytų, jog pinigus neva gavo. Šiuo atveju pasirašytos pirkimo-pardavimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartys atitiko įprastus civilinius santykius ir ieškovas puikiai suprasdamas jų esmę sudarė pirkimo-pardavimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Už pirkimo-pardavimo sutartį jos sudarymo metu jis gavo 10000 Lt, to nepaneigė jokiais įrodymais. Atsakovo poziciją, kad pinigus jis sumokėjo įrodo ne tik jau minėtas ieškovo pareiškimas užrašytas ranka notarui, bet ir apklaustas liudytojas V. B.. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas jei pinigų negavo, turėjo galimybę ginčyti sandorius iš karto, bet ne praėjus ilgam laikotarpiui ir pašlijus ieškovo ir atsakovo santykiams. Jei tam tikras sandoris neatitinka jo sudariusio asmens vidinės valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007).

16Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. LR CPK 246 str. 1 d. numatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Pirma, neatvykimas dėl ligos nelaikytina svarbia priežastimi ir teismas turėjo teisę bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Be to, ieškovas turėjo atstovą advokatą, kuris dalyvavo teismo posėdyje, todėl atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (LR CPK 51 str. 2 d.). Teismas nebuvo pripažinęs ieškovo dalyvavimą būtinu, tad ieškovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu ir buvo pagrindas išnagrinėti bylą.

17Atsakovas ir jo atstovas pirmos instancijos teismui teikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidas, bet pirmos instancijos teismas juos atsisakė priimti motyvuodamas, jog nepateiktas rašytinis prašymas ir, kad išlaidas pagrindžiantys įrodymai neatitinka reikalavimų. Atsižvelgdami į išdėstytą, atsakovas teikia papildomai minėtus įrodymus, ir prašo minėtas išlaidas, atmetus apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato paslaugoms apmokėti 800 Lt (500 Lt už konsultacijas ir atstovavimą pirmos instancijos teisme ir 300 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei atsakovo E. B. kelionės išlaidos vykstant į teismą 881,58 Lt, kadangi E. B. šiuo metu dirba užsienyje, todėl buvo priverstas vykti į teismo posėdį iš Prancūzijos, taip patirdamas išlaidų, kurios turi būti atlyginamos (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Viso atsakovas yra patyręs 1681,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.

18Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

22Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria jo ieškinio reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkintas ir savo apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad teismas netenkindamas šio ieškinio reikalavimo neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei netinkami paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą ir pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto apeliacinio skundo argumentais.

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė, o atsakovas nupirko žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ). Ieškovas prašo šalių pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad sutartį sudarė suklydimo įtakoje ir paaiškinus, kad ši sutartis yra būtinas priedas prie sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos, neturėjo reikiamų žinių, išsilavinimo ir negalėjo tinkami numatyti sandorio negaliojimo pasekmių, vėliau 2012 m. spalio 3 d. parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas pinigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį negavo.

25Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad ieškovas pareikštu pagrindu ieškinio neįrodė ir ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu netenkino. Teisėjų kolegija tokiai teismo padarytai išvadai pritaria.

26CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, tai yra sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

27Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad ginčijamą sutartį sudarė suklydęs, nes jam buvo paaiškinta, jog tokia sutartis būtina sudarant sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, jis neturėjo reikiamo išsilavinimo ir žinių sudarant sutartį. Su tokiais ieškovo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, konstatuotina, kad ginčijamas sandoris buvo patvirtintas notaro, ieškovas sutartyje patvirtino, kad sutartis atitinka jo valią, todėl teigti, jog ieškovui nebuvo paaiškintos sandorio sudarymo sąlygos, jo pasekmės ar toks sandoris yra būtinas priedas prie kito sandorio dėl išlaikymo iki gyvo galvos yra nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas susiejant jį su kitu sandoriu sudarytu tą pačią dieną su atsakovu arba buvo sudarytas ne ieškovo laisva valia. Pažymėtina, kad esant sutarties laisvei ir lygiateisiškumui kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą kiekvienas asmuo gali ir privalo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo amžius nebuvo kliūtimi rūpintis savo teisėmis. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi sudaryto ginčijamo sandorio sąlygas, jo sudarymo aplinkybes neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas sandorį sudarė iš esmės klysdamas, tai yra neteisingai suvokdamas sudaromą sandorį. Ieškovas jau iškėlus bylą teisme tvirtino, kad pinigų už parduotą daiktą negavo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutartyje 2 punkte nustatytos sąlygos, kad šalių susitarimu žemės sklypas parduodamas už 10000 Lt. Pats ieškovas sudarant sandorį pas notarą savo parašu patvirtino, kad 10000 Lt iš atsakovo gavo, todėl byloje nenustatyta, jog ieškovas buvo apgautas ir egzistuoja CK 1. 91 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos sandoriu pripažinti negaliojančiu.

28Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas išnagrinėjęs bylą ieškovui nedalyvaujant ir neapklausęs jo liudytojų atėmė galimybę įrodinėti ieškinio aplinkybes ir pažeidė procesines teisės normas.

29CPK 246 straipsnio 1 dalis nedraudžia teismui bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, jeigu į teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jam yra pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką bei netenkinus jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nepripažįstant, kad ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, kad teismas bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, kuriam tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdį. Teismas ieškovo pateiktą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą svarstė ir pripažinęs ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nesvarbiomis bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nagrinėjant bylą ieškovo interesus atstovavo jo advokatas, atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir davė paaiškinimus dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškovo procesinės teisės nebuvo pažeistos (CPK 42 straipsnis).

30Kaip matyti iš bylos eigos, kad ieškovui bei jo atstovui teismas nevaržomai sudarė visas sąlygas teikti byloje tiek rašytinius, tiek ir kitus įrodymus dėl ginčo dalyko, tam tarpe ir reikšti prašymus dėl liudytojų apklausos. Ieškovas savo pateiktame prašyme atidėti bylos nagrinėjimą (b. l 56) nenurodė, jog ieškinį nori įrodinėti liudytojų parodymais, nagrinėjant bylą jo atstovas taip pat tokio pobūdžio prašymo nereiškė, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ieškovui buvo atimta galimybė įrodinėti ieškinio aplinkybes liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo-pardavimo sutartyje ieškovas savo parašu patvirtino pinigų gavimo faktą iš atsakovo, todėl esant tokiai situacijai pinigų negavimo faktas negalėtų būti paneigtas liudytojų parodymais.

31Esant nurodytam nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės normas bei taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias sandorių negaliojimą dėl suklydimo ir apgaulės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla išspręsta teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

32Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje. Kadangi atsakovas apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl tokios išlaidos jam ir negali būti priteistinos.

33Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinos turėtos apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

35Apeliacinį skundą atmesti.

36Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Iš ieškovo S. B. (asmens kodas ( - ) priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui E. B. (asmens kodas ( - )

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovas S. B. kreipėsi į teismą prašydamas: nutraukti išlaikymo iki... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 8. Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012... 9. Teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 1.90 str., nuostatas. Atsakovas... 10. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą ieškovui nedalyvaujant, nors ieškovas... 11. Teismas sprendime nurodė, kad tik ieškovas turėjo įrodyti, kad suklydo... 12. Teismas pažeidė LR CK 1.5 str., t.y., gynė išimtinai atsakovą, priimdamas... 13. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios... 14. Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo paskirstymo pareigas ir teisingai... 15. Ieškovo veiksmai turėtų būti vertinami kaip neapdairaus ir neatsakingo... 16. Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, jog byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. LR... 17. Atsakovas ir jo atstovas pirmos instancijos teismui teikė įrodymus apie... 18. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 23. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria jo... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 31 d.... 25. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad ieškovas... 26. CK 1.90 straipsnio 1 dalis numato, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 27. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad ginčijamą sutartį sudarė... 28. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas išnagrinėjęs bylą... 29. CPK 246 straipsnio 1 dalis nedraudžia teismui bylą nagrinėti ieškovui... 30. Kaip matyti iš bylos eigos, kad ieškovui bei jo atstovui teismas nevaržomai... 31. Esant nurodytam nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas... 33. Atmetus apelianto apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinos... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 35. Apeliacinį skundą atmesti.... 36. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti... 37. Iš ieškovo S. B. (asmens kodas ( - ) priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų...