Byla 2-19-744/2010

1Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

2sekretoriaujant Jolantai Plungietei ir Ritai Grigalienei,

3dalyvaujant:

4pareiškėjui A. P. A.,

5pareiškėjo atstovei advokatei V. N.,

6suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus – atstovui D. P.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

8Pareiškėjas A. P. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe faktą – tai, kad 1999 m. lapkričio 29 d., vykdant likvidacinius ŽŪB „A.“ darbus, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sužalotas. Nors tuo metu darbo sutartis su juo buvo nutraukta, tačiau darbus vykdė likviduojamos bendrovės naudai. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad nustačius jo prašomą faktą, atsirastų teisė į žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (b.l. 1-2, 24-26).

9Parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė patikslino prašomo nustatyti fakto datą, nurodydami, kad jų prašomas nustatyti faktas – nelaimingas atsitikimas darbe – įvyko ne 1999 m. lapkričio 29 d., o 1999 m. lapkričio 28 d. (b.l. 64-65).

10Pareiškėjas A. P. A. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad „A.“ kolūkyje dirbo nuo pat jo įsikūrimo, maždaug nuo 1954 metų. Kolūkį reorganizavus į „A.“ žemės ūkio bendrovę, dirbo bendrovėje. Buvo bendrovės pajininkas. Dirbo paprastu darbininku – traktorininku, vairuotoju. Iš „A. “ žemės ūkio bendrovės oficialiai buvo atleistas 1999 m. spalio 11 d. Tuo metu buvo bendrovės likvidavimo etapas. Bendrovės likvidacinei komisijai priklausė A. V., D. D., D. Ž.. 1999 m. lapkričio 28 d. kartu su A. M., A. Č. ir V. L., kurių nei vieno nebėra gyvų, tvarkė T. kaime buvusios lentpjūvės teritoriją. Lentpjūvė tuo metu priklausė bendrovei. Teritoriją liepė sutvarkyti kažkuris iš likvidacinės komisijos narių, tačiau kuris, negali pasakyti. Jie turėjo surinkti „nelikvidžią“ medieną – rąstus, lentas, kitokią medieną, kuri netiko realizavimui, ir nuvežti į angarą. Medieną vežė automobiliu GAZ 53. Automobilį vairavo jis pats. Atvežus medieną į angarą, jis išlipo iš automobilio ir atidarė sunkvežimio bortą. Tik atidarius iškrito keli medgaliai. Jis pasilenkė kažką patvarkyti ir tuo metu ant nugaros bei galvos pradėjo kristi medgaliai. Tai buvo ne vienas rąstas, o keli medgaliai. Lyg ir buvo trumpam praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, sėdėjo ant kelmo prie lentpjūvės. Paskui sužinojo, kad A. Č. buvo įlipęs į sunkvežimį ir sujudino rąstus. Tai įvyko po pietų, apie 14-15 val. Prie lentpjūvės dirbo antra diena iš eilės. Ir po to dar būtų dirbę. V. K. jį parvežė namo. Tą dieną teritorijoje dirbo ir L. B.. Po to jis buvo nuvežtas į Pakruojo ligoninę, kur jam nustatė stuburo slankstelio lūžį. Ligoninėje daktarui nurodė, kad namuose nugriuvo nuo kopėčių. Kodėl taip pasielgė nežino. Gydytojui melavo automatiškai. Mėnesį pragulėjo ligoninėje, po to buvo išsiųstas į sanatoriją. Po to jam buvo nustatytas antros grupės invalidumas. Iki to įvykio jis sirgo podagra ir jam buvo nustatytas trečios grupės invalidumas. Bendrovės likvidacinės komisijos narių apie įvykį neinformavo, galvojo, kad vis tiek yra atleistas iš darbo. 2006 metais pradėjo tvarkytis dokumentus dėl profesinės ligos, tačiau paaiškėjęs faktas, kad praeityje turėjo stuburo traumą, tam sutrukdė. Anksčiau dėl nelaimingo atsitikimo niekur nesikreipė, nes prasidėjo visokios ligos ir gydytis buvo svarbiau. Ta lentpjūvė, kur įvyko nelaimė, vėliau už pajus atiteko jam. Kada tai įvyko nepamena, tačiau tikrai po įvykio. Tuo metu, kai įvyko nelaimė, jis dar nežinojo, ar taps lentpjūvės savininku, nes buvo du pretendentai į šią lentpjūvę – jis ir buvęs lentpjūvės gaterininkas. Tik po nelaimės gaterininkas pasirinko kažkokį kitą objektą ir jam atiteko lentpjūvė. Ta lentpjūvė yra T. kaime. Kai kuriuose dokumentuose buvo nurodyta, kad ji yra B. kaime, nes ji yra šalia šio kaimo.

11Pareiškėjo atstovė advokatė V. N. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjas buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1999 m. lapkričio 28 d., metu, ir papildomai paaiškino, kad iki pareiškėjui tvarkantis dokumentus dėl profesinės ligos, trauma nebuvo „išlindusi“. Dėl šios traumos pareiškėjui nebuvo nustatyta profesinė liga.

12Suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyrius - per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka (b.l. 42-43).

13Suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus – atstovas D. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir paaiškino, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomą faktą, kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad jis susižalojo pats. ŽŪB „A.“ buvo išregistruota tik 2007 metais, todėl pareiškėjas turėjo daug laiko kreiptis dėl žalos už sveikatos sužalojimą atlyginimo.

14Liudytoja D. Ž. parodė, kad žemės ūkio bendrovė „A.“ likvidavimas prasidėjo 1999 m. vasario mėnesį. Ji kartu su A. V., D. D. buvo bendrovės likvidacinės komisijos nariai. Šios komisijos nariai keitėsi. A. P. A. kažkuriuo metu irgi buvo likvidacinės komisijos narys. Iš pradžių likvidacinės komisijos pirmininku buvo V. R., vėliau jį pakeitė A. V. 1999 m. lapkričio mėnesio pabaigoje turtas buvo išdalintas pajininkams. Buvo ardomi pastatai, pajininkai pardavinėjo turtą. Po to reikėjo sutvarkyti aplinką, nes to reikalavo aplinkosaugininkai. Lentpjūvės teritoriją buvo liepusi susitvarkyti likvidacinė komisija. Ji asmeniškai nurodymo važiuoti į lentpjūvę nedavė, nes buvo buhalterė. Apie nelaimingą atsitikimą sužinojo iš paties A. P. A. Sužinojo ne iš karto, o po kurio laiko. Žino, kad jam kažkas užkrito iš mašinos ant nugaros. Nelaimingas atsitikimas nebuvo įformintas, nes A. P. A. oficialiai bendrovėje nebedirbo. Ligoninė taip pat neinformavo apie nelaimingą atsitikimą. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, lentpjūvė veiklos nebevykdė, nebent savo reikmėms. Tai nebuvo vienintelis atvejis, kai žmonės dirbo tvarkydami teritoriją. Jie dirbo už dyką. Jie buvo pajininkai – bendrovės turto savininkai. Bendrovės ir atleistų iš darbo žmonių santykiai nebuvo kaip darbdavio ir darbuotojų. Vyko turto dalybos tarp pajininkų, todėl jie ir dirbo. Bendrovės pastatai buvo išdalinti 1999 – 2000 metais. Kai buvo tvarkoma lentpjūvės teritorija, kiek pamena, A. P. A. žinojo, kad jam už pajus atiteks ši lentpjūvė, tačiau dokumentai tuo metu dar nebuvo sutvarkyti.

15Liudytojas L. B. parodė, kad dirbo vienoje bendrovėje su pareiškėju. Jis bendrovėje dirbo iki 1999 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas dar dirbo – sargavo. Tą dieną, kai susižalojo A. P. A., jis dirbo dirbtuvėse. Atėjo A. Č. ir pasakė, kad susižalojo A. P. A.. Jis sakė, kad A. P. A. užsigavo nugarą, nes jam užkrito rąstas. V. K., kuris irgi buvo dirbtuvėse, paėmė mašiną, įsodino A. P. A. į mašiną ir parvežė namo. A. P. A. buvo blaivus. Lentpjūvė tuo metu priklausė bendrovei, vėliau už pajus atiteko A. P. A.. Likvidacinei komisijai vadovavo A. V.. Kai buvo oficialiai atleistas iš darbo, išėjo į kitą darbą. Buvo bendrovės pajininku, tačiau aplinkos tvarkyme nedalyvavo.

16Liudytojas V. K. parodė, kad su pareiškėju kartu dirbo. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis buvo mechaninėse dirbtuvėse. Atėjo A. L. ir A. Č. ir pasakė, kad A. P. A. patyrė traumą – atsidarius sunkvežimio bortui, užkrito rąstai. A. P. A. sėdėjo ant rąsto, buvo perbalęs, dejavo. Jį parvežė namo. Lentpjūvę už pajus perėmė A. P. A.. Nelaimingo atsitikimo metu lentpjūvė dar priklausė bendrovei.

17Liudytojas A. V. parodė, kad dirbo ŽŪB „A.“, buvo šios bendrovės pajininku. 1999 m. vasario mėnesį visuotinis susirinkimas bendrovę likviduoti ir išrinko likvidacinę komisiją, kurios narys buvo ir pats A. P. A. Komisijai vadovavo V. R.. Tų pačių metų gegužės mėnesį likvidacinės komisijos pirmininku buvo paskirtas jis. Kodėl buvo pakeistas likvidacinės komisijos pirmininkas, neatsimena, matyt žmonės juo pasitikėjo. Likvidacinė komisija turėjo atsiskaityti su kreditoriais, rūpintis bendrovė turtu ir likusį turtą išdalinti pajininkams. Kadangi reikėjo taupyti pinigus, darbuotojai buvo atleidinėjami iš darbo. Vienas iš paskutiniųjų buvo atleistas pareiškėjas A. P. A. Jau po to, kai A. P. A. buvo atleistas iš darbo, prašė jo sutvarkyti lentpjūvės teritoriją. Tai buvo prašymas, o ne įsakymas. A. P. A. galėjo atsisakyti. Tačiau jis sutiko ir kartu su kitais vyrais tvarkė lentpjūvės aplinką. Tą dieną, kai A. P. A. susižeidė, jis buvo išvykęs. Vakare, grįžęs namo, sužinojo, kad įvyko nelaimė. Iš pradžių galvojo, kad nieko rimto, tačiau vėliau sužinojo, kad jis guli ligoninėje. Kadangi A. P. A. oficialiai bendrovėje nedirbo, nesurašė nelaimingo atsitikimo darbe akto, apie įvykusį nelaimingą atsitikimą nepranešė darbo inspekcija bei kitoms valstybės institucijoms. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, bendrovės turtas buvo dalijamas pajininkams. Pastatai buvo dalijami pajininkų grupėms, nes vieno pajininko pajaus jiems įsigyti neužteko. Atsimena, kad 1999 m. rugsėjo mėnesį vyko bendrovės narių visuotinis susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas bendrovės turto perdavimo pajininkams klausimas, tačiau nepamena, ar šio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad lentpjūvė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, už pajų turi atitekti pajininkų grupei, tarp kurių buvo A. P. A. Kiek pamena, tuo metu, kai nukentėjo A. P. A., dar nebuvo nuspręsta lentpjūvę perduoti jam už pajus. Tuo metu buvo du pretendentai į lentpjūvę. A. P. A. buvo prašoma tvarkyti lentpjūvės teritoriją kaip pajininko ir buvusio darbuotojo, o ne todėl, kad jam ši lentpjūvė turėjo atitekti už pajų.

18Iš A. P. A. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. 0938676 titulinio ir 6 lapo kopijų matyti, kad A. P. A. nuo 1992-07-01 iki 1999-10-11 dirbo Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovėje „A.“ vairuotoju ir statybos inžinieriumi (b.l. 4-5, 44).

19Iš darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos DLN-2 Nr. 0016619 matyti, kad A. P. A. dėl profesinės ligos nuo 2007-03-06 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 6).

20Iš 2006-12-07 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto matyti, kad A. P. A. buvo patvirtinta profesinė liga (b.l. 7-9).

21Iš 2008-06-12 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados dėl profesinės ligos matyti, kad buvo priimtas sprendimas nepatvirtinti 2007-05-02 Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje A. P. A. nustatytos profesinės ligos diagnozės, kadangi nepakanka duomenų profesinei susirgimo kilmei pripažinti (b.l. 10-11).

22Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. P. A. nuo 2000-02-22 iki 2000-02-28 gulėjo Pakruojo ligoninės traumų skyriuje (b.l. 12, 36).

23Iš 2008-12-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-3978-561/08 matyti, kad buvo atmestas A. P. A. skundas dėl 2008-06-12 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados panaikinimo kaip nepagrįstas (b.l. 13-17).

24Iš medicininių dokumentų išrašų bei gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad A. P. A. nuo 1999-11-28 iki 2000-01-04 gulėjo Pakruojo ligoninės traumų skyriuje dėl stuburo juosmens 2 slankstelio ir krūtinės 12 slankstelio lūžių. Ligos istorijoje nurodyta, kad A. P. A. į ligoninę pristatytas 1999-11-28 d. 16:50 val. greitosios medicinos pagalbos. Ligonis nurodė, kad buityje nukrito nuo šieno preso ant galvos (b.l. 35, 45, 48-49).

25Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“, juridinio asmens kodas 6793576, buveinės adresas Pakruojo rajonas, T. kaimas, buvo įregistruota 1992-07-02, išregistruota 2007-03-01. Dėl bendrovės likvidavimo ir likvidacinės komisijos išrinkimo nuspręsta 1999-02-13, bendrovės likvidavimo aktas surašytas 2006-12-08 (b.l. 37, 73-74).

26Iš 2003-07-30 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. P. A. ir S. A. UAB „A. A.“ pardavė jiems nuosavybės tesie priklausantį pastatą – lentpjūvę, unikalus Nr. 6599-0006-5015 (b.l. 76-77).

27Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti nekilnojamo daikto – pastato – lentpjūvės, unikalus Nr. 6599-0006-5015, esančio Pakruojo rajone, T. kaime, savininkų kaita (b.l. 78-79).

28Iš 2001-07-03 turto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad tą dieną Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“ perdavė pajininkų grupei, kurioje buvo A. P. A., akte išvardintą turtą, tame tarpe ir lentpjūvę, esančią B. kaime (taip nurodyta akte) (b.l. 81-82).

29Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“ pajininkų ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 1999-02-12, protokolo Nr. 2 išrašo matyti, kad nutarta likviduoti bendrovę bei išrinkti likvidacinę komisiją iš 7 narių, tame tarpe ir A. A. (b.l. 90).

30Iš įmonės įregistravimo pažymėjimo matyti, kad Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“, juridinio asmens kodas 6793576, buvo įregistruota 1992-07-02 (b.l. 91-92).

31Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“ pajininkų susirinkimo, įvykusio 2000-03-15, protokolo Nr. 1 matyti, kad bendrovės likvidatore buvo išrinkta D. D. (b.l. 93).

32Iš 2006-12-08 likvidavimo akto matyti, kad Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“ buvo likviduota (b.l. 94).

33Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ įstatų matyti bendrovės bei jos narių –pajininkų – teisės bei pareigos, kiti bendrovės veiklos pagrindai, bei tai, kad A. P. A. buvo šios bendrovės steigėju (b.l. 95-108).

34Iš 2000-07-03 perdavimo – priėmimo akto matyti, kad tą dieną Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“, atstovaujama likvidatorės D. D., perdavė pastatą – lentpjūvę, unikalus Nr. 6599-0006-5015, esančią Pakruojo rajone, T. kaime, A. P. A. (b.l. 111).

35Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A. “ visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1999-09-03, protokolo Nr. 6 matyti, kad šiame susirinkime buvo svarstytas bendrovės pastatų dalybų klausimas (b.l. 112).

36Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1999-09-30, protokolo Nr. 6, gauto iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo, matyti, kad šiame susirinkime buvo nutarta lentpjūvę, esančią Pakruojo rajone, T. kaime, už pajų atiduoti A. P. A. (b.l. 121).

37Iš 2000-06-01 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1051, papildyto 2000-06-30 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1300, matyti, kad juo buvo leista Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovei „A.“ nuosavybės teise įregistruoti lentpjūvę, esančią Pakruojo rajone, T. kaime (b.l. 122-124).

38Pareiškimas atmestinas.

39Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, nustatė, kad pareiškėjas A. P. A. nuo 1992 m. liepos 1 d. dirbo Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovėje „A.“ vairuotoju ir statybos inžinieriumi. Iki tol pareiškėjas dirbo to paties pavadinimo kolūkyje. 1999 m. vasario 12 d. Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ pajininkų ataskaitinis susirinkimas likviduoti bendrovę bei išrinkti likvidacinę komisiją iš 7 narių, į kurią buvo įtrauktas ir pareiškėjas A. P. A.. 1999 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ visuotinis pajininkų susirinkimas lentpjūvę, esančią Pakruojo rajone, T. kaime, už pajų atiduoti A. P. A. 1999 m. spalio 11 d. A. P. A. buvo atleistas iš darbo Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovėje „A.“. 1999 m. lapkričio 28 d. apie 14-15 val. A. P. A. kartu su A. M., A. Č. ir V. L. tvarkant lentpjūvės, esančios Pakruojo rajone, T. kaime, kurią 1999 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ visuotinis pajininkų susirinkimas už pajų atiduoti A. P. A., teritoriją, - iškraunat medieną iš sunkvežimio, atidarius sunkvežimio bortą, keli medienos gabalai užkrito A. P. A. ant galvos ir nugaros, ko pasekmėje A. P. A. 1999 m. lapkričio 28 d. apie 16:50 val. buvo pristatytas į Pakruojo ligoninėje, kurios traumų skyriuje dėl stuburo juosmens 2 slankstelio ir krūtinės 12 slankstelio lūžių buvo gydomas iki 2000 m. sausio 4 d. 2000 m. birželio 1 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1051, kuris buvo papildytas 2000 m. birželio 30 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1300, buvo leista Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovei „A.“ nuosavybės teise įregistruoti lentpjūvę, esančią Pakruojo rajone, T. kaime. 2000 m. liepos 3 d. Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“, atstovaujama likvidatorės D. D., perdavė pastatą – lentpjūvę, unikalus Nr. 6599-0006-5015, esančią Pakruojo rajone, T. kaime, A. P. A.. 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje A. P. A. buvo nustatyta profesinė liga. A. P. A. nuo 2007 m. kovo 6 d. dėl profesinės ligos buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. 2008 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisija nusprendė nepatvirtinti 2007 m. gegužės 2 d. Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje A. P. A. nustatytos profesinės ligos diagnozės, kadangi nepakanka duomenų profesinei susirgimo kilmei pripažinti. 2008 m. gruodžio 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo atmestas A. P. A. skundas dėl 2008 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvados panaikinimo.

40Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tame tarpe ir nelaimingo atsitikimo faktus (CPK 444 str. 2 d. 6 p.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nelaimingo atsitikimo faktas gali būti nustatomas nepriklausomai nuo to, ar įvykis buvo draudiminis ar nedraudiminis, susijęs ar nesusijęs su darbu. Kadangi pareiškėjo prašomas nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe faktas turi juridinę reikšmę (šį faktą nustačius, pareiškėjas galėtų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl netekto darbingumo nustatymo, o vėliau ir dėl žalos atlyginimo, kaip tai numato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366), pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo prašomą nustatyti faktą, ir negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jo prašomą nustatyti faktą, arba atkurti tokį faktą patvirtinančių prarastų dokumentų, pareiškėjo A. P. A. pareiškimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto nustatymo nagrinėtinas teisme.

41Nelaimingas atsitikimas darbe – ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to miršta. Teisę į žalos atlyginimą turi nukentėjusieji, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo sužalota Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 3 punktas, 5 straipsnis). Įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau – įmonė), ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta: 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta; 4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą (Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tuo metu, kai, pareiškėjo teigimu, įvyko jo prašomas nustatyti nelaimingas atsitikimas, darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką reglamentavo 1991 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas (su vėlesniais pakeitimais). Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nurodyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis, ir fiziniams asmenims, turintiems patentą šiems darbams atlikti.

42Vadinasi, tam, kad būtų galima nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įrodyti, kad pareiškėjas A. P. A. buvo sužalotas Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis.

43Pareiškėjai ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007 ir kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Šios įrodinėjimo taisyklės suformuluotos bylose, kurios buvo nagrinėjamos ginčo teisena. Tuo tarpu bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Tačiau bylų nagrinėjimo procesui ypatingą reikšmę turi šio straipsnio 1 dalis, numatanti, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodinėjimą reglamentuojančios įstatymo normos. Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys, kaip jau buvo minėta, neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Kartu tai reiškia teismo pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009). Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo yra tam tikri įrodinėjimo ypatumai. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. Tokia formuluojama teismų praktika buvo remiamasi ir vėliau priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyse, pvz. 2006 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. S., G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, H. G., S. G., bylos Nr. 3K-3-324/2008.

44Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas A. P. A. susižalojo 1999 m. lapkričio 28 d. apie 14-15 val., jam kartu su A. M., A. Č. ir V. L. tvarkant lentpjūvės, esančios Pakruojo rajone, T. kaime, teritoriją, - iškraunat medieną iš sunkvežimio, atidarius sunkvežimio bortą, keli medienos gabalai užkrito A. P. A. ant galvos ir nugaros, ko pasekmėje jis 1999 m. lapkričio 28 d. apie 16:50 val. buvo pristatytas į Pakruojo ligoninę, kurios traumų skyriuje dėl stuburo juosmens 2 slankstelio ir krūtinės 12 slankstelio lūžių buvo gydomas iki 2000 m. sausio 4 d. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tuo metu, kai įvyko šis nelaimingas atsitikimas, A. P. A. jau nebedirbo Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ – atleistas iš darbo jis buvo 1999 m. spalio 11 d. (b.l. 4). Ši aplinkybė bei tai, kad pareiškėjas A. P. A. nelaimingo atsitikimo metu buvo likviduojamos Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ pajininku, o, be to, 1999 m. rugsėjo 30 d. Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ visuotinis pajininkų susirinkimas

Nutarė

45lentpjūvę, esančią Pakruojo rajone, T. kaime, kurios teritoriją tvarkant ir įvyko nelaimingas atsitikimas, už pajų atiduoti A. P. A., leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjas A. P. A. nelaimingo atsitikimo metu lentpjūvės, esančios Pakruojo rajone, T. kaime, teritoriją tvarkė ne kaip Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ darbuotojas, o kaip šios likviduojamos bendrovės pajininkas, būsimas šios lentpjūvės savininkas. Šį teismo įsitikinimą sustipriną ir tai, kad A. P. A. po nelaimingo atsitikimo nesikreipė į Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ likvidacinę komisiją, dėl ko nelaimingas atsitikimas nebuvo įformintas, kaip įvykęs darbe; kad A. P. A., kai buvo pristatytas į ligoninę, nurodė, kad susižalojo buityje; kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto praėjus net dešimčiai metų po susižalojimo, po to, kai jam nepavyko įrodyti profesinės ligos. Pareiškėjo A. P. A. paaiškinimai, kad jis nelaimingo atsitikimo metu dirbo likviduojamos Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ naudai ir interesais, nurodžius likvidacinei komisijai, paneigti liudytojų D. Ž. ir tuometinio likvidacinės komisijos pirmininko A. V. parodymais, kad likvidacinė komisija prašė A. P. A., kad jis dalyvautų bendrovei priklausančios lentpjūvės teritorijos tvarkyme, tačiau tai buvo prašymas kaip bendrovės pajininkui, o ne privalomas nurodymas, ir A. P. A. galėjo bet kada atsisakyti tvarkyti lentpjūvės teritoriją.

46Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1999 m. lapkričio 28 d., yra neįrodytas, todėl pareiškimas atmestinas.

47Nors nustatyta, kad pareiškėjas A. P. A. susižalojo 1999 m. lapkričio 28 d., jam savo interesais tvarkant lentpjūvės, esančios Pakruojo rajone, T. kaime, teritoriją, toks faktas nenustatytinas, kadangi jis neturi juridinės reikšmės, tai yra, nustačius tokį faktą, jis nesukeltų pareiškėjui jokių juridinių pasekmių (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 269 str., 270 str., 275 str., 442 str., 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 6 p., 445 str., 448 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ė:

49Pareiškėjo A. P. A., a.k. ( - ) gyvenančio T. kaime, L. seniūnijoje, Pakruojo rajone, prašymą nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1999 m. lapkričio 28 d. Pakruojo rajone, T. kaime, atmesti.

50Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,... 2. sekretoriaujant Jolantai Plungietei ir Ritai Grigalienei,... 3. dalyvaujant:... 4. pareiškėjui A. P. A.,... 5. pareiškėjo atstovei advokatei V. N.,... 6. suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 8. Pareiškėjas A. P. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas... 9. Parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė patikslino... 10. Pareiškėjas A. P. A. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė... 11. Pareiškėjo atstovė advokatė V. N. teismo posėdžio metu prašė... 12. Suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo... 13. Suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 14. Liudytoja D. Ž. parodė, kad žemės ūkio bendrovė „A.“ likvidavimas... 15. Liudytojas L. B. parodė, kad dirbo vienoje bendrovėje su pareiškėju. Jis... 16. Liudytojas V. K. parodė, kad su pareiškėju kartu dirbo. Kai įvyko... 17. Liudytojas A. V. parodė, kad dirbo ŽŪB „A.“, buvo šios bendrovės... 18. Iš A. P. A. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. 0938676 titulinio ir 6... 19. Iš darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos... 20. Iš 2006-12-07 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto matyti, kad A. P.... 21. Iš 2008-06-12 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės... 22. Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. P. A. nuo 2000-02-22... 23. Iš 2008-12-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo... 24. Iš medicininių dokumentų išrašų bei gydymo stacionare ligos istorijos... 25. Iš VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašų matyti, kad... 26. Iš 2003-07-30 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. P. A. ir S. A.... 27. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 28. Iš 2001-07-03 turto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad tą dieną... 29. Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“ pajininkų ataskaitinio... 30. Iš įmonės įregistravimo pažymėjimo matyti, kad Pakruojo rajono žemės... 31. Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė „A.“ pajininkų susirinkimo,... 32. Iš 2006-12-08 likvidavimo akto matyti, kad Pakruojo rajono žemės ūkio... 33. Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ įstatų matyti... 34. Iš 2000-07-03 perdavimo – priėmimo akto matyti, kad tą dieną Pakruojo... 35. Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A. “ visuotinio pajininkų... 36. Iš Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „A.“ visuotinio pajininkų... 37. Iš 2000-06-01 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1051, papildyto... 38. Pareiškimas atmestinas.... 39. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo... 40. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių... 41. Nelaimingas atsitikimas darbe – ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl... 42. Vadinasi, tam, kad būtų galima nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę... 43. Pareiškėjai ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK... 44. Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais... 45. lentpjūvę, esančią Pakruojo rajone, T. kaime, kurios teritoriją tvarkant... 46. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo... 47. Nors nustatyta, kad pareiškėjas A. P. A. susižalojo 1999 m. lapkričio 28... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 269 str., 270 str., 275 str.,... 49. Pareiškėjo A. P. A., a.k. ( - ) gyvenančio T. kaime, L. seniūnijoje,... 50. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo skundžiamas Šiaulių apygardos...