Byla e2A-524-236/2018
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1619-613/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė apie viešąjį pirkimą ir pakvietė tiekėjus teikti pasiūlymus pagal atsakovės patvirtintas supaprastinto atviro konkurso „Dviračių ir pėsčiųjų tako nuo Paryžiaus Komunos g. iki Jono kalnelio tiltelio įrengimo darbų pirkimas“ sąlygas.
  2. 2017 m. liepos 11 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemaitijos keliai“ pateikė pasiūlymą konkursui. Atsakovė 2017 m. liepos 11 d. raštu informavo ieškovę, kad ieškovės kvalifikacija pagal pateiktą minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaraciją galimai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus.
  3. 2017 m. liepos 31 d. raštu atsakovė paprašė ieškovės iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 16.00 val. pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Ieškovė iki atsakovės nustatyto termino nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo, todėl 2017 m. rugpjūčio 7 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas dėl šios priežasties yra atmetamas.
  4. 2017 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė iš trečiojo asmens akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ gavo pranešimą dėl administruojamos žalos bylos pagal iš atsakovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. gautą reikalavimą išmokėti 4 000,00 Eur draudimo išmoką (2017 m. liepos 11 d. laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą). Reikalavimas draudikui grįstas tuo, kad ieškovė iki perkančiosios organizacijos nustatytos datos nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo.
  5. Ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą pasinaudoti ieškovės pasiūlymo galiojimo užtikrinimu pagal 2017 m. liepos 11 d. ADB „Gjensidige“ pasiūlymo užtikrinimo laidavimo draudimo raštą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Ieškovė nurodė, kad ji pripažįsta, jog nustatytu laiku nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo, tačiau nenustačius fakto, kad dėl jos nepateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo atsakovė patyrė nuostolių, atsakovė neturėjo pagrindo pasinaudoti ieškovės pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Ieškovės nuomone, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo atsakovė būtų galėjusi reikalauti tik iš konkurso laimėtoju paskelbto tiekėjo, šiam atsisakius sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kadangi tokiu būdu perkančioji organizacija turėtų sudaryti sutartį su didesnę kainą pasiūliusiu tiekėju. Situacija, kai perkančioji organizacija pasinaudoja tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimu nors realiai jokių neigiamų pasekmių tiekėjo atlikti veiksmai / neveikimas perkančiajai organizacijai nesukelia, laikytina nesąžininga bei neproporcinga.
  7. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad konkurse buvo pateikti tik dviejų tiekėjų pasiūlymai. Antrojo tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas dėl perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Ieškovė buvo likusi vienintele tiekėja, kuri galėjo būti pripažinta laimėjusia ir kuriai būtų buvę siūloma sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Būtent ieškovės sprendimas nepateikti galimai per mažos kainos pagrindimo lėmė tai, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ir su ieškove nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Atsakovės nuomone, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas reikalingas ne tik tam, kad būtų atlyginta perkančiosios organizacijos patirta žalą dėl nesąžiningo pasiūlymo pateikimo, bet ir kaip drausminanti priemonė, sulaikanti nesąžiningus tiekėjus nuo pagundos piktnaudžiauti teise teikti pasiūlymą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsisakė priimti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą su išlaidas advokato pagalbai pagrįsti patvirtinančiais dokumentais ir juos grąžino pateikusiam asmeniui.
  2. Teismas nurodė, kad konkurso sąlygų 43 punkte atsakovė numatė, kad tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrinamas banko garantija ar draudimo bendrovės laidavimo draudimu, banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo suma – ne mažiau 4 000,00 Eur, galiojimo terminas – ne trumpiau nei iki 2017 m. spalio 12 d. Pirkimo sąlygų 48.2 punkte yra nustatyta, jog tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jei iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. 2017 m. liepos 11 d. pasiūlymo laidavimo draudimo rašto, išduoto ADB „Gjensidige“, 2 punkte nurodyta, kad draudimo išmokėjimas nėra papildomai siejamas su jokiomis kitomis papildomomis sąlygomis, o tik su sąlyga, kad draudėjas nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo per perkančiosios organizacijos nustatytą terminą.
  3. Teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygų 48.2 punkte imperatyviai nustatyta, kad ši sąlyga privalo būti nurodyta pasiūlymo galiojimo užtikrinime. Ieškovė šios pirkimo sąlygų nuostatos iki pasiūlymo pateikimo neskundė, pretenzijos ar ieškinio dėl šio punkto pripažinimo negaliojančiu neteikė. Ieškovė pasiūlymą pateikė kartu su pasiūlymo galiojimo laidavimo užtikrinimu, kuriame aiškiai nurodyta, kad šio įsipareigojimo sąlyga yra neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimas. Kadangi pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai, o ieškovės pasiūlyta kaina buvo mažiausia, todėl ieškovės sprendimas nepateikti galimai per mažos kainos pagrindimo lėmė tai, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ir su ja nebuvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
  4. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog ji negalėjo būti laikoma potencialia laimėtoja, nes jos kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai nebuvo vertinti ir patikrinti, laikytini nepagrįstais, kadangi konkurso sąlygų X skyrius numatė, kad tiekėjas pateikdamas pasiūlymą turi pateikti minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją. Atitiktį minimaliems kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama (jei šie dokumentai nebuvo pateikti kartu su pasiūlymu) tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo).
  5. Teismas padarė išvadą, kad turi galioti ne tik sąžiningo tiekėjo apsauga, tačiau ir sąžiningos perkančiosios organizacijos apsauga. Pasiūlymo užtikrinimo tikslas – apsaugoti perkančiosios organizacijos interesus. Tiekėjų veiksmai, kai pateikę pasiūlymą ir sužinoję, jog kiti tiekėjai pateikė pasiūlymus žymiai didesnėmis kainomis (ypatingai, jei kitų tiekėjų kainos yra per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos), tampa nebesuinteresuotais atlikti darbus pasiūlytomis kainomis, ir savo veiksmais sukuria aplinkybes, kurioms esant perkančioji organizacija privalo atmesti jų pasiūlymą, veda į tapatų rezultatą kaip ir pasiūlymo atsiėmimas.
  6. Teismas sprendė, kad nepagrįsta ieškovės pozicija, jog dėl jos atsisakymo pagrįsti savo siūlomą kainą atsakovei nebuvo sukelta neigiamų pasekmių. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė negalėjo sudaryti viešojo pirkimo sutarties ir negavo siekiamo rezultato – nusipirkti rangos darbus, kuriais įrengiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, dėl ieškovės neįprastai mažos kainos nepagrindimo, bus iš naujo atliekamos viešojo pirkimo procedūros.
  7. Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo metu gautas atsakovės prašymas su išlaidas advokato pagalbai pagrįsti patvirtinančiais dokumentais, atsižvelgiant į tai, kad prašymas su išlaidų pagrindimu gautas jau teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negali būti priimtas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Žemaitijos keliai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo esminiai argumentai:
    1. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybes, jog ieškovė nepateikė perkančiajai organizacijai neįprastai mažos kainos pagrindimo, tačiau esminis klausimas – ar atsakovė galėjo pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, kai ieškovė nebuvo nustatyta konkurso laimėtoja, t. y. perkančioji organizacija nebuvo priėmusi sprendimo dėl laimėtojo. Ar atsakovė galėjo pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu vien dėl to, jog ieškovė nepagrindė neįprastai mažos kainos, nesant byloje nustatyto fakto, kad nesudarydama viešo pirkimo sutarties, perkančioji organizacija patyrė nuostolius.
    2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien dėl to, kad pirkime dalyvavo du subjektai, o vieno jų kaina buvo per didelė perkančiajai organizacijai, ieškovė būtų buvusi laimėtoja, jeigu būtų pagrindusi neįprastai mažą kainą, yra neteisinga. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, diskrecijos teisė spręsti dėl viešojo pirkimo procedūros eigos, kainos pagrįstumo įrodymų tinkamumo, taip pat teisė priimti sprendimus dėl laimėjusio pasiūlymo ir/ar sprendimus sudaryti pirkimo sutartį suteikta perkančiajai organizacijai. Ginčo atveju, nesant išreikštos perkančiosios organizacijos valios nurodytais aspektais, dviprasmiškai vertintini teismo sprendime konstatuotos išvados.
    3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi ne tik pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, bet ir nustatyti pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą. Šiuo atveju, pirkimo procedūros buvo nutrauktos dar iki laimėtojo nustatymo etapo (atmetus antro dalyvio pasiūlymą). Dėl to perkančioji organizacija būtų galėjusi sudaryti pirkimo sutartį tik priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo. Taigi, neįprastai mažos kainos nepagrindimas tiesiogiai nenulėmė viešojo pirkimo sutarties nesudarymo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė būtų laimėjusi yra pernelyg skubota ir paremta tik prielaidomis, nesant įrodymų, susijusių sprendimu dėl laimėjusio pasiūlymo.
    4. Tiekėjui pateikus (kad ir visiškai nerealų) raštišką kainos bei jos sudėtinių dalių skaičiavimą, tačiau neįrodžius ir nepagrindus pasiūlyme nurodytos itin mažos kainos realumo, šis atsidurtų nepalyginamai geresnėje padėtyje, nors perkančiosios organizacijos atžvilgiu šios situacijos turėtų būti vienodos. Teismo sprendime pateikiamos išvados suponuoja potencialiai galėjusį įvykti atitinkamą scenarijų, t. y. bet kokie kainos pagrįstumo įrodymai perkančiajai organizacijai galimai būtų buvę tinkami.
    5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės keičia įstatyme įtvirtintą pasiūlymo užtikrinimo tikslą ir reikšmę, neapibrėžtai išplečiant jo realizavimo galimybes. Tokiu būdu, apsaugant perkančiosios organizacijos interesus būtų sudaromos galimybės pasinaudoti teikėjo pateikta pasiūlymo užtikrinimo priemone ne užtikrinant žalos, kilusios atsisakius sudaryti pirkimo sutartį, padengimą, o ją taikyti kaip drausminimo priemonę bet kuriame pirkimo etape, tiekėjo atliktus veiksmus – neveikimą prilyginant pasiūlymo atsiėmimui ar atsisakymui sudaryti pirkimo sutartį.
    6. Net ir įtvirtinusi konkurso sąlygose aptartą 48.2 punktą perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog jos veiksmai nesąlygotų situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Byloje nenustačius fakto, kad dėl ieškovės nepateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo atsakovė patyrė nuostolių, kuriuos turėtų kompensuoti ieškovės pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, t. y. kad tik dėl tokio nepagrindinio nebuvo sudaryta sutartis, atsakovė neturėjo pagrindo pasinaudoti ieškovės pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Situacija, kai perkančioji organizacija pasinaudoja tiekėjo pasiūlymo galiojimo užtikrinimu nors realiai jokių neigiamų pasekmių tiekėjo atlikti veiksmai ar neveikimas perkančiajai organizacijai nesukėlė, laikytina nesąžininga bei neproporcinga.
  2. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Atsiliepime nurodyti esminiai argumentai:
    1. Nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra keliami jokie faktinių aplinkybių nustatymo klausimai, o tik teisinis šalių pripažįstamų faktų įvertinimas. Todėl tokioje situacijoje apeliaciniame skunde turi būti nurodomi teismo padaryti procesinių ar materialinių teisė normų pažeidimai, tačiau to apeliaciniame skunde nėra. Skundu iš esmės siekiama tik iš naujo įvertinti nustatytų bylos faktinių aplinkybių pagrindu teismo padarytą teisinį įvertinimą, nepateikiant jokių argumentų dėl tokio įvertinimo neteisėtumo ar ydingumo.
    2. Konkurso sąlygų 48.2 punktas aiškiai numato, kad tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jei iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Ieškovė šių konkurso sąlygų iki pasiūlymo pateikimo neskundė, pretenzijos ir ieškinio dėl šio punkto pripažinimo negaliojančiu neteikė. Pasiūlymą pateikė kartu su pasiūlymo galiojimo laidavimo užtikrinimu, kuriame aiškiai nurodyta, kad šio įsipareigojimo sąlyga yra neįprastai mažos kainos pagrindimo nepateikimas. Tai reiškia, kad ieškovė nereiškusi pretenzijos (ieškinio) dėl konkurso sąlygų 48.2 punkto panaikinimo ir pateiktoje pretenzijoje neginčijusi nurodytos konkurso sąlygos teisėtumo, neturi teisės šioje stadijoje kvestionuoti sąlygų turinio bei jų atitikties įstatymų reikalavimams.
    3. Perkančioji organizacija privalo nuosekliai laikytis savo paskelbtų konkurso sąlygų, todėl perkančioji organizacija neturėjo jokio pagrindo sutikti su pretenzijoje patekta minėtos konkurso sąlygos interpretacija. Bandymas konkurso 48.2 punkto sąlygą interpretuoti kitaip pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą, kadangi būtent šios konkurso sąlygos egzistavimas galėjo lemti kitų tiekėjų apsisprendimą nedalyvauti pirkime. Egzistuoja tikimybė, jog potencialūs tiekėjai nedalyvavo pirkime tik dėl to, jog žinojo, kad prarastų pasiūlymo laidavimo užtikrinimą dėl to, jog nebūtų teikę neįprastai mažos kainos pagrindimo, nes to padaryti negali dėl sąmoningo sprendimo sudaryti tiekėjui nuostolingą sutartį tam, kad ateityje įgytų kitose pirkimuose reikalaujamos patirties.
    4. Ieškovei sąmoningai atsisakius pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, jos pasiūlymo vertinimas tapo nebeįmanomu. Akivaizdu, jog pirkime pasiūlymus pateikus tik dviems tiekėjams, o antrajam pasiūlius per didelė kainą, būtent ieškovės sprendimas neteikti neįprastai mažos kainos pagrindimo, buvo tiesioginė pasekmių (tolimesnių procedūrų, kurių rezultatas sutarties sudarymas) nekilimo priežastis.
    5. Net ir pasitvirtinus ieškovės nurodytomis hipotetinėmis prielaidomis, atsakovė vis tiek turi teisę pasinaudoti pasiūlymo laidavimo užtikrinimu, kadangi būtent ir nuo tokių nesąžiningų tiekėjo veiksmų apsisaugojimui pagal konkurso sąlygas buvo reikalaujama šio užtikrinimo. Atsakovė kaip perkančioji organizacija vykdo ne vieną viešojo pirkimo konkursą. Kiekvieno konkurso rezultatas yra skirtas viešųjų poreikių tenkinimui. Dėl ieškovė kaltės Klaipėdos gyventojai negalės artimiausiu laiku naudotis planuotu įrengti pėsčiųjų ir dviračių taku. Pirkimo procedūrose dalyvauja daug atsakingų asmenų, todėl čia ne vieta mokytis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Subjektas, kuris dalyvauja pirkime žinodamas, jog neatitinka pirkimo sąlygų bei teikia minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją negali tikėtis, kad jo tyčinis nesąžiningas elgesys nesukels jokių neigiamų pasekmių, kadangi tokias pasekmės patiria perkančioji organizacija.
    6. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai draudžia pateikti apskaitos dokumentą ūkinei operacijai inicijuoti, kuriame nėra duomenų apie ūkinio įvykio turinį ir rezultatą. Todėl iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atstovas ne visuomet turi galimybę pateikti klientui sąskaitos už teisines paslaugas arba sulaukti kol pateiktos sąskaitos bus apmokėtos. Sprendžiant šią praktinę problemą, teismai, ėmė formuoti praktiką, pagal kuria panašiais atvejais leidžiama kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo.
    7. Pagal atsakovės su atstovu sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį, atstovui už paslaugas mokama pagal valandinį įkainį už faktiškai sugaištamą paslaugų teikimo laiką per 30 dienų nuo sąskaitos pateikimo. Nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir už tripliko parengimą sumokėta jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl atsakovė turėtų inicijuoti papildomo sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos kategoriją ir į tai, kad pateiktas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas turėtų priteisti apeliacinės instancijos teismas.
  1. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Byloje viršyti pareikštus reikalavimus, remiantis CPK 4238 straipsnio nuostatomis, taip pat nėra pagrindo.
  3. Ginčo viešojo pirkimo procedūra pradėta 2017 m. birželio 23 d., todėl šalių ginčui spręsti aktuali Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.

12Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 23 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Dviračių ir pėsčiųjų tako nuo Paryžiaus Komunos g. iki Jono kalnelio tiltelio įrengimo darbų pirkimas“. Pasiūlymai pirkime vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymus pirkime buvo pateikę du tiekėjai: UAB „Žemaitijos keliai“, kurios pasiūlymo kaina – 428 832,43 Eur ir ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „RNDV Group“ ir UAB „Kraštovaizdžio tvarkymas“, kurios pasiūlymo kaina – 605 635,19 Eur.
  2. 2017 m. liepos 31 d. raštu atsakovė paprašė ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., 16.00 val. pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Ieškovė iki atsakovės nustatyto termino nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo.
  3. 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė atmetė ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ pasiūlymą dėl to, kad ji nepateikė neįprastai mažos kainos pagrindimo, o 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ dėl draudimo sumos išmokėjimo, kuriuo prašė sumokėti 4 000,00 Eur draudimo išmoką, kuri nurodyta 2017 m. liepos 11 d. laidavimo draudimo rašte.
  4. 2017 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje prašė panaikinti ADB „Gjensidige“ 2017 m. liepos 11 d. perkančiosios organizacijos reikalavimą sumokėti 2017 m. liepos 11 d. pasiūlymo laidavimo draudimo rašte nurodytą sumą – 4 000,00 Eur draudimo išmoką. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakyme į pretenziją nurodė jos netenkinanti.

13Dėl sprendimo pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu (ne)teisėtumo

  1. VPĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pirkimo sąlygų 43 punkte nustatė reikalavimą tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti jo galiojimą užtikrinantį dokumentą – banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą, kuriuo pasiūlymas turi būti užtikrinamas nemažesne negu 4 000,00 Eur suma, o 48.2 punkte numatė, jog „Tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, esant bent vienai iš šių sąlygų: <...> Tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo.“ Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė nepateikė perkančiajai organizacijai neįprastai mažos kainos pagrindimo, tačiau esminis klausimas – ar atsakovė galėjo pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, kai ieškovė nebuvo nustatyta konkurso laimėtoja, t. y. perkančioji organizacija nebuvo priėmusi sprendimo dėl laimėtojo.
  2. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika).
  3. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos įtvirtintos ir VPĮ. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta perkančiosios organizacijos pareiga laikytis skaidrumo principo, inter alia, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
  5. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas. Tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo pirkimo sąlygų 48.2 punktas buvo (turėjo būti) visiškai aiškus tiekėjams, teikiantiems pasiūlymą dalyvauti viešo pirkimo konkurse. Atsakovė nedviprasmiškai pirkimo sąlygose nustatė, kad tiekėjas, be kitų nurodytų atvejų, netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto termino nepateikia neįprastai mažos kainos pagrindimo. Pažymėtina, kad nustatydama tokią sąlygą perkančioji organizacija pasinaudojo savo diskrecija nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas ir tokiu būdu išreiškė savo valią. Ieškovė teikdama savo pasiūlymą, pirkimo sąlygų neginčijo (neteikė pretenzijos dėl jų neteisėtumo), todėl iš esmės sutiko su pirkimo sąlygomis, t. y. jai buvo (turėjo būti) aišku, kad pirkimo procedūrų metu nepateikusi neįprastai mažos kainos pagrindimo gali netekti pasiūlymo galiojimo pagrindimo.
  7. Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 2 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad pasiūlymas – tai tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Taigi, pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas ir kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas. Dėl to sutiktina su atsakovės byloje nuomone, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas iš esmės yra apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų, kurie dalyvauja konkurse neturėdami tikslo jo laimėti arba atsiradus nepalankioms aplinkybėms siekia, kad jų pasiūlymas perkančiosios organizacijos būtų atmestas iki laimėtojo paskelbimo momento.
  8. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai pasinaudojo pirkimo sąlygose nustatytu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu ir pareikalavo iš trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ sumokėti 2017 m. liepos 11 d. pasiūlymo laidavimo draudimo rašte nurodytą 4 000,00 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi bei neproporcingi, kadangi pirkimo sąlygų nuostatuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti pasiūlymo galiojimo panaudojimo atvejai, kuriuos žinodama ieškovė, galėjo apskritai nepriimti sprendimo dalyvauti konkurse. Perkančioji organizacija, siekdama, jog viešojo pirkimo konkursas įvyktų ir tai, kad jame dalyvautų sąžiningi ir turintys tikslą laimėti tiekėjai, turėjo pagrindą pirkimo sąlygose nustatyti, jos manymu, visas minėtam tikslui būtinas ir pakankamas priemones (atitinkamas pirkimo sąlygas).
  9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ nustatytus viešojo pirkimo pricipus ir kasacinio teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų bylose, sutinka su byloje esančia Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje pažymėta, kad sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos teisės pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, perkančiajai organizacijai nebūtina įrodyti jai padarytos žalos fakto bei dydžio, jei pasinaudojimo pasiūlymo galiojimu užtikrinimo sąlygos yra aiškiai nustatytos pirkimo dokumentuose, o perkančiosios organizacijos veiksmai nesąlygoja situacijų, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirkimo sąlygų nuostata buvo nežinoma ar neaiški tiekėjams, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad neteikdama neįprastai mažos kainos pagrindimo galės išvengti perkančiosios organizacijos sprendimo pasinaudoti jos pateiktu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, todėl atsakovės veiksmai laikytini sąžiningais, atitinkančiais šalių interesų pusiausvyrą.
  10. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju netaikytina ieškovės nurodyta praktika, suformuota Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-844-302/2017. Nurodytoje byloje pasiūlymus konkurse pateikė septyni tiekėjai, o ieškovės pasiūlyta kaina buvo didžiausia, taip pat perkančiosios organizacija sudarė viešo pirkimo sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju. Be to, teismas konstatavo, kad pati perkančioji organizacija nustatydama nepagrįstai didelę planuojamą pirkimo vertę, sukėlė tokią situaciją, dėl kurios visi pirkime dalyvavę tiekėjai turėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą, todėl ieškovės pasirinkimas neteikti nepagrįstai mažos kainos pagrindimo buvo pateisinamas. Nagrinėjamoje situacijoje pasiūlymus pateikė iš viso du tiekėjai, o ieškovės pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Konkurse laimėtojas nebuvos paskelbtas, kadangi antrojo tiekėjo kaina buvo per didelė atsakovei, o ieškovė nepateikė savo pasiūlytos kainos pagrindimo, todėl jos pasiūlymas nebuvo vertinamas. Taigi, nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino joje suformuotos taisyklės.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, patyrusi bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą, įgijo teisę į jų atlyginimą.
  3. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 360,00 Eur išlaidų už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ 8.11 punkto, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
  4. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme – 360,00 Eur už tripliko parengimą. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl atsakovės patirtų išlaidų už tripliko parengimą priteisimo, kadangi už šio dokumento parengimą buvo sumokėta jau po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, todėl nebuvo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą spręsti apeliacinės instancijos teisme.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad neišspręstų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą reglamentuoja CPK nustatytas papildomo sprendimo institutas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jis neturi pagrindo šio klausimo spręsti. Pažymėtina, kad pagal CPK 277 straipsnio 4 dalį, papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos, todėl neišspręstų bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendus apeliacinės instancijos teisme, šalims nepagrįstai būtų apribota teisė į apeliaciją.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“, j. a. k. 180264995, atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, j. a. k. 188710823, tris šimtus šešiasdešimt eurų (360,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai