Byla e2A-1460-794/2020
Dėl įpareigojimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ir atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-685-566/2020 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Vilnius“ dėl įpareigojimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė prašė panaikinti įpareigojimus ieškovei atstatyti rekonstrukcijos padarinius, išdėstytus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 1.35-17/6955 „Dėl pateiktų prašymų“ ir 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 1.35-18/2164 „Dėl atliktos buto ( - ), rekonstrukcijos“, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją netaikyti ieškovei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių 2017 m. sausio 1 d. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1115 ieškovei buvo neterminuotai išnuomotas butas, esantis Žemaitės g. 9-61, Vilnius (toliau – Butas). Pagal šį įsakymą ieškovė su UAB „Vilko pėda“ (dabar – UAB „Mano būstas Vilnius“) 2003 m. gruodžio 15 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 31 (toliau – Nuomos sutartis). Sutarties neatsiejama dalis yra Buto pasas, kuriame detaliai nurodytas Buto plotas, kambarių skaičius ir kitų patalpų ribos.

82.

9Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą dėl vamzdžių remonto (keitimo), vonios keitimo, unitazo trišakio remonto ir įėjimo durų keitimo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. atsakyme Nr. 1.35-17/6955 nurodė, jog patalpų remonto darbų komisija išnagrinėjo ieškovės prašymą, patikrinimo metu buvo pastebėta, kad yra nugriauta pertvara tarp tualeto ir vonios patalpos, patalpos yra apjungtos, panaikintos tualeto patalpos durys, taip pat yra sujungtos virtuvės ir koridoriaus patalpos, nugriauta buvusi šių patalpų pertvara ir panaikintos durys. Todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigojo ieškovę atstatyti atliktos rekonstrukcijos padarinius į pradinę padėtį arba įregistruoti atliktą rekonstrukciją iki 2018 m. vasario 1 d. ir pateikti įregistravimo faktą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė jokių rekonstrukcijų, kurioms reikalingi leidimai, nebuvo atlikusi. Iki Buto suteikimo ieškovei, UAB „Vilko pėda“ atliko Buto remontą. Butas ieškovei buvo perduotas po remonto ir tokio patalpų išplanavimo, kuris yra ir šiuo metu.

103.

11SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 1.35-18/2164 informavo, kad UAB „Vilkpėdės būstas“ (dabar – UAB „Mano būstas Vilnius“) 2018 m. gegužės 3 d. nurodė, jog Buto rekonstrukciją galėjo atlikti pati nuomininkė, nes 2003 m. pasirašydama Nuomos sutartį, parašu patvirtino, jog sutinka su patalpų išdėstymų. Minimu raštu ieškovė buvo įpareigota atstatyti atliktos Buto rekonstrukcijos padarinius į pradinę padėtį arba įregistruoti atliktą rekonstrukciją iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau Nuomos sutartyje ir Buto pase nėra nurodyta, kad vonia ir tualetas, virtuvė ir koridorius yra atskirti siena. Ieškovė nesigilino į pasirašytų dokumentų turinį (Nuomos sutartį, pasą) ir nesuprato juose nurodytų patalpų charakteristikų reikšmės. Ieškovė yra nepasiturinti, paskirta nuo gimimo neįgalaus asmens globėja, todėl neturėjo lėšų sienų griovimui bei dažymui. Atsakovės nepagrįstai reikalauja atstatyti Buto suteikimo metu jau neegzistavusių sienų.

124.

13Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. raštu taip pat informavo ieškovę, kad ji turinti atvykti į įmonę persirašyti Nuomos sutartį, o 2018 m. liepos 2 d. raštu paprašė ieškovės pateikti šeimos narių asmens dokumentų kopijas, pažymas apie sumokėtus mokesčius ir metines turto ir pajamų deklaracijas už 2017 m., paaiškino, jog 2003 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutartis turi būti pakeista į socialinio būsto nuomos sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 3 d. raštu ieškovei paaiškino, jog Butas yra įrašytas į socialinio būsto fondą, o ieškovė buvo įrašyta į eilę socialinio būsto nuomai. Socialinis būstas yra suteikiamas mažas pajamas turintiems asmenims, kurie turi atitikti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytus reikalavimus, tai yra socialinio būsto nuomininkai kasmet privalo deklaruoti turtą ir pajamas, todėl ir ieškovė turi vykdyti šiuos įstatymo reikalavimus.

145.

15Ieškovė su minėtuose raštuose nurodytais atsakovių įpareigojimais nesutinka, nes Butas jai buvo išnuomotas pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 662V „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, eilių tvirtinimu“. Energetikos ir būsto skyrius buvo įpareigotas neperrašyti ieškovės į sąrašą socialinio būsto nuomai. Nuomos sutartyje nurodyta, jog Butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui. Todėl ieškovei buvo suteikti teisėti lūkesčiai, jog neterminuota Nuomos sutartimi jai suteiktos teisės nebus pakeistos. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatoms, Savivaldybė nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos iki 2017 m. lapkričio 29 d. nei karto nereikalavo iš ieškovės nei pajamų ir turto deklaracijų, nei turtą pagrindžiančių dokumentų.

166.

17Nuomos sutartiniai santykiai prasidėjo 2003 m. gruodžio 15 d. ir tęsėsi ilgą laiką, niekada nebuvo nutrūkę. Ieškovė niekada nebuvo išreiškusi valios gauti socialinį būstą, todėl neaišku, kokiais pagrindais ji buvo įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti. Ieškovei Butas buvo išnuomotas Nuomos sutarties sąlygomis per jos darbovietę. Nėra aišku, kodėl neterminuota Nuomos sutartis be jokių papildomų sąlygų, 2017 m. sausio 1 d. pakeitus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas, tampa sąlyginė ir ją reikia pakeisti. Šeimai, kurioje yra neįgalus vaikas, neatitikus naujųjų sąlygų, gresia iškeldinimas iš jai neterminuotai suteikto būsto. Įstatymo pakeitimai blogina ieškovės padėtį. Todėl reikalavimas pakeisti Nuomos sutartį yra nepagristas, o 2017 m. sausio 1 d. įsigalioję Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai neturėtų būti taikomi ieškovei.

187.

19Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2017 m. patikrinus ieškovei išnuomotą Butą buvo nustatyta, kad Bute yra atlikta rekonstrukcija. Todėl ieškovė buvo įpareigota rekonstrukciją atstatyti arba ją tinkamai įregistruoti. UAB „Vilko pėda“ 2018 m. balandžio 27 d. raštu informavo, kad ji rekonstrukcijos nevykdė ir ją galimai atliko pati ieškovė. Nuomos sutarties sudėtinėje dalyje, Buto pase, nurodyti atskiri virtuvės, koridoriaus, vonios kambario ir sanitarinio mazgo plotai. Priešingai, negu teigia ieškovė, pase nėra nurodyta, jog Bute yra 2,14 kv. m vonios kambarys, kuriame įrengtas 0,91 kv. m. sanitarinis mazgas. Pase nurodoma, kad patalpose yra: „2,14 kv. m vonios kambarys, kuriame įrengta (palikta vietos įrašyti dujiniam arba elektriniam vandens šildytuvui), 0,91 kv. m. sanitarinis mazgas“. Esminė vieta šiame sakinyje yra po palikto tarpo padėtas kablelis, kuris patvirtina, kad vonios kambarys ir tualetas Nuomos sutarties sudarymo metu buvo atskiromis patalpomis.

208.

21Buto pase nėra nurodyta apie atliktus remontus ar rekonstrukcijas. Todėl darytina išvada, kad tokia Buto konstrukcija buvo išlikusi ir ieškovei perdavus Butą. Patalpų planas iki šiol nėra pakeistas, todėl pripažintina, kad ir šiandien Buto planas neturėtų būti pasikeitęs. Nuo 2003 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo Butas yra ieškovės žinioje, todėl jai tenka atsakomybė už reikiamų dokumentų rekonstrukcijai atlikti negavimą ir pareiga atstatyti patalpas į pradinę padėtį arba įregistruoti rekonstrukciją.

229.

23Ieškovė nepagrįstai prašo netaikyti jai Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2017 m. sausio 1 d., pagal kurias ji turinti pareigą pateikti visų šeimos narių asmens dokumentų kopijas, pažymas apie sumokėtus mokesčius už suteiktas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų komunalinius ir kitus mokesčius, ieškovės ir jos šeimos narių metinių gyventojų ir turto pajamų deklaraciją už 2017 m. ir visų pilnamečių šeimos narių sutikimus dėl duomenų tikrinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu UAB „Vilko pėda“ įpareigojo sudaryti su ieškove socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-1301 Butas buvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą.

2410.

25Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, turintys teisę išsinuomoti socialinį būstą. Tarp šių reikalavimų yra ir pareiga pateikti turto ir pajamų deklaracijas. Nuomos sutartis buvo pasirašyta įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui. Todėl 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymas, pagal kurį ieškovei buvo išnuomotas Butas, buvo priimtas, vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, o UAB „Vilko pėda“ įsakymu buvo įpareigota su ieškove sudaryti būtent socialinio būsto nuomos sutartį. Ieškovės 2003 m. birželio 24 d. prašymas tvirtina, kad ji prašė perrašyti į sąrašą socialinio būsto nuomai. Tiek šiame prašyme, tiek Aiškinamajame rašte prie 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo nurodyta, jog ieškovės šeima nuo 1984 m. buvo įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti. Be to, priimant įsakymą buvo pateikti ir vertinami ieškovės gaunamas pajamas pagrindžiantys dokumentai. Todėl ieškovė, norėdama nuomotis Butą, įtrauktą į socialinio būsto fondo sąrašą, privalo kasmet deklaruoti turtą ir pajamas.

2611.

27Atsakovė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovė turėjo būti informuota apie planuojamą Buto rekonstrukciją, taip pat ir tam turėjo būti gautas Vilniaus miesto savivaldybės arba SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštiškas leidimas. Tačiau ieškovė šių veiksmų neatliko. Nuo 2003 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo Butas yra ieškovės žinioje, jokių duomenų apie anksčiau Bute atliktas rekonstrukcijas nėra. Todėl ieškovei tenka atsakomybė už reikiamų dokumentų rekonstrukcijai atlikti negavimą ir pareiga atstatyti patalpas į pradinę padėtį arba tokią rekonstrukciją įregistruoti.

2812.

29Butas ieškovei buvo išnuomotas, jai sulaukus eilės socialinio būsto sąraše. Ieškovės šeima buvo įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, tai yra jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis butų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis. Todėl ieškovė turi pareigą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas kasmet pateikti teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus, kadangi Butas ieškovei išnuomotas, kaip socialinis būstas.

3013.

31Atsakovė, UAB „Mano būstas Vilnius“, nurodė, jog ieškovės reikalavimų patenkinimas jokiu teisių, pareigų ar kitų teisinių padarinių atsakovei nesukels. Todėl atskirosios nuomonės dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo nepareiškė.

32II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3314.

34Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino įpareigojimus ieškovei I. M. atstatyti rekonstrukcijos padarinius, išdėstytus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 1.35-17/6955 „Dėl pateiktų prašymų“ bei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 1.35-18/2164 „Dėl atliktos buto ( - ), rekonstrukcijos“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovei I. M. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3515.

36Teismas nustatė, jog Buto vonia ir tualetas sujungti, durys tarp virtuvės ir koridoriaus yra panaikintos. Teismas pripažino, kad Buto pasas, 1997 m. gruodžio 2 d. Pastatų vidaus ploto eksplikacija bei Buto planas įrodo, jog vonios ir tualeto patalpos turėjo būti atskiros, izoliuotos, kiekvienoje iš jų įrengtos durys, virtuvę ir koridorių taip pat turėjo skirti durys. Teismas konstatavo, jog atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigojimai ginčijamuose raštuose nėra priimti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytą tvarką, todėl neturi privalomojo pobūdžio viešojo administravimo prasme. Tačiau pripažino, kad ieškovės ginčijami įpareigojimai turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.

3716.

38Teismas įvertino liudytojos L. G. parodymus, ieškovės paaiškinimus, atsižvelgė į tai, jog iki Buto perdavimo ieškovei, juo naudojosi kitas nuomininkas, o ieškovė, gyvenusi Bute su vaikais ir globotiniu, nebuvo finansiškai pajėgi atlikti rekonstrukcijos. Vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas pripažino, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų pavirtinančių, jog būtent ieškovė atliko buto rekonstrukciją. Vien tai, jog ieškovė pasirašė Buto pase, kuriame yra nurodytos atskiros vonios ir tualeto patalpos bei durys virtuvėje, ir jame nėra pažymėta apie atliktus šių patalpų pertvarkymus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė atliko Buto pertvarkymus, todėl ji neprivalo jų atstatyti ar įregistruoti turto kadastro įmonėje pakeitimus. Nenustačius ieškovės kaltų veiksmų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Buto savininkė) ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (patikėjimo teise valdanti turtą) privalo pasirūpinti Buto atstatymu ar pakeitimų įregistravimu. Todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą panaikintini jai nustatytus įpareigojimus atstatyti rekonstrukcijos padarinius.

3917.

402002 m. lapkričio 12 d. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1188 šio įstatymo pavadinimas buvo pakeistas į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą bei išdėstytas nauja redakcija (įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.). Pagal šį įstatymą savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teisėjos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai, skirti nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (2 straipsnio 6 dalis). Socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti (2 straipsnio 7 dalis).

4118.

42Pagal 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymą Nr. IX-1189 asmenys (šeimos), įrašyti į eiles valstybės paramai gauti pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą ir turintys teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, jeigu pageidauja, vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nustatytais eilių sudarymo kriterijais įrašomi į atitinkamus asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus, kurie yra nurodyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (1 straipsnis). Asmenims (šeimoms), kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus CK numatytus atvejus (2 straipsnis).

4319.

44Teismas nustatė, jog 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. Nr. 01A-66-V-1115 dėl buto nuomos 2.1 punkte nurodytas įpareigojimas sudaryti su ieškove būtent socialinio būsto nuomos sutartį. 2014 m. spalio 9 d. buvo priimtas naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas Nr. XII- 1215 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.), kuriame reglamentuojama, jog savivaldybės būstas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą (2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šio įstatymo 30 straipsniu, asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, šiame įstatyme nustatyti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvai bei šio busto nuomos sąlygos nekeičiami ir dėl to galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus CK nustatytus atvejus (2 dalis). Asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka (9 dalis).

4520.

46Ieškovei butas išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., tai yra po 2002 m. gruodžio 31 d., todėl nurodytos įstatymo nuostatos dėl sutarčių ieškovei netaikomos. Paminėto įstatymo redakcijoje (įsigaliojusioje 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija atitinkamų dydžių (11 straipsnio 2 dalis), atitinkamai šioms pajamoms esant didesnėms, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat 22 straipsnio 6 punktu asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti, nustatyta pareiga iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikti užpildytą prašymo priedą, jame nurodant gautas pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ar šeimų gaunamas pajamas.

4721.

48Pagal iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusį Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą asmenims buvo teikiama valstybės parama, suteikiant galimybę išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas ne rinkos kainomis, o taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus ir tai nebuvo siejama su gaunamomis pajamomis. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme buvo įtvirtinta sąvoka „socialinis būstas“. Atitinkamai asmenims, buvusiems įrašytiems į sąrašus pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme nustatytas eiles, buvo sudaryta galimybė būti perrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Šiuo įstatymu socialinio būsto nuoma buvo susieta su papildomomis sąlygomis, nustatant, jog asmens (šeimos) turtas ir pajamos negali viršyti nustatytųjų. Būtent tokiai asmenų grupei ir priklauso ieškovė.

4922.

50Papildomos nuostatos dėl nuomojančių būstą asmenų pareigų buvo įtvirtintos nuo 2015 m. sausio 1 d., vėliau – nuo 2017 m. sausio 1 d. Atitinkamai tiek pagal 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1189 (neteko galios nuo 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnį, tiek pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 (įsigaliojusio nuo 2015 m. sausio 1 d.) 30 straipsnį valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to sutartis nekeičiama tik tuo atveju, jei patalpos buvo išsinuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d.

5123.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartyje išaiškino, kad nors naujoje (nuo 2003 m. sausio 1 d.) įstatymo redakcijoje įtvirtinta sąvoka „socialinis būstas“, o ankstesnėje redakcijoje tokios sąvokos apibrėžties nebuvo pateikta, tačiau iš Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2003 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio nuostatų matyti, kad asmenų teisė išsinuomoti savivaldybės gyvenamąsias patalpas, taikant savivaldybių reguliuojamus nuomos mokesčio tarifus, – viena iš valstybės teikiamų paramos formų. Taigi savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos, teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu. Todėl ieškovei kyla prievolė deklaruoti turtą ir pajamas, taip įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai. Ieškovės reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją netaikyti ieškovei Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių 2017 m. sausio 1 d. atmestinas.

53III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5424.

55Ieškovė I. M apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovė reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją netaikyti ieškovei Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2017 m. sausio 1 d., ir priimti naują sprendimą, patenkinant šį ieškovės reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5624.1.

57Nuomos sutartimi ieškovei buvo suteikta teisė naudotis Butu, kuris priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui, todėl ieškovė turėjo teisėtus lūkesčius, kad Nuomos sutartimi įgytos teisės nebus paneigtos. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės ir savivaldybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Pagal CK 6.189 straipsnį sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl tol, kol sutartis nėra nuginčyta, jokių įpareigojimų, paneigiančių ieškovės teises, neturi būti nustatoma. Teismas neįvertino šių teisės normų. Nuomos sutartis buvo neterminuota, ieškovei nebuvo nustatyta pareiga teikti deklaracijas. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė turi sudaryti naują sutartį. Jeigu naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas turėtų būti taikomas ir ieškovei, tai įstatymu nustatyti įpareigojimai ieškovei turėtų galioti tiesiogiai, nesudarant naujos sutarties. Atsakovės, reikalaudamas sudaryti naują sutartį, piktnaudžiauja savo teise, o teismas klaidingai aiškiną įstatymą.

5824.2.

59Socialinio būsto nuomininkai kasmet privalo deklaruoti turtą ir pajamas, kad įrodytų teisę į paramą socialinio būsto nuomai. Ieškovė yra sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, o ne socialinio būsto nuomos sutartį, kurioje įtvirtinamos sąlygos dėl turto ir pajamų deklaravimo. Įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, Savivaldybė nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos iki 2017 m. lapkričio 29 d. nereikalavo iš ieškovės nei pajamų ir turto deklaracijų, nei turtą pagrindžiančių dokumentų. Todėl teismas turėjo vertinti sudarytos Nuomos sutarties turinį ir šalių elgesį, vykdant sutartį, o ne sutarties pavadinimą. Pagal teismų praktiką sutarties pavadinimas neturi reikšmės, svarbūs yra sutarties objektas, dalykas ir tarp šalių susiformavusi elgesio taisyklė. Teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, nes nuo Nuomos sutarties pasirašymo atsakovės pačios pripažino sutarties pobūdį ir nereikalavo jokių pajamų pagrindimų ir kitų dokumentų, būdingų socialinio būsto nuomos sutarčiai. Sutartis yra besąlyginė ir neterminuota.

6024.3.

61Teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieškovei Buto nuoma buvo suteikta per jos darbovietę. Norėdama išsinuomoti Butą, ieškovė turėjo užpildyti tik prašymą, tačiau jokių dokumentų apie turtą niekas nereikalavo. Galimai ieškovės darbovietė buvo nustačiusi kriterijus, pagal kuriuos buvo skiriamas būstas, tačiau šie kriterijai nebuvo susieti su pajamomis. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pačios atsakovės Nuomos sutarties nevertino, kaip socialinio būsto nuomos sutarties, nes su ieškove sudarė savivaldybės butų fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei nebuvo nustatyti įpareigojimai pateikti deklaracijas apie pajamas. Todėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas negali būti taikomas Nuomos sutarčiai.

6224.4.

63Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista CK 6.599-6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu ieškovei buvo išnuomotas butas. Ieškovė prašė pateikti informaciją, kokiu pagrindu ji buvo įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti, kadangi ji nebuvo išreiškusi savo valios dėl socialinio būsto nuomos. Atsakovės neatsakė į šį klausimą nei atsiliepimuose, nei teismo posėdžio metu, o teismas šiuo klausimu nepasisakė. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog pagal atsakovių pateiktus dokumentus ir paaiškinimus Nuomos sutarties pasirašymo metu Butas buvo suteiktas konkrečiai paskirčiai. Todėl vien pastatui suteikiamos paskirties vėlesnio pasikeitimo nepakanka, kad šalys būtų įpareigojamos keisti sutartį.

6424.5.

65Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė buvo įrašyta į eilę valstybės paramai gauti apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis. Taigi ieškovė nebuvo išreiškusi noro gauti socialinį būstą, kuris yra skiriamas asmenims, šeimoms, turinčioms mažas pajamas. Šią aplinkybę patvirtina 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymas, kuriame nurodoma, kad ieškovė neperrašoma į sąrašą socialinio būsto nuomai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į ieškovės valią ir ketinimą gauti valstybės paramą, aprūpinant ją gyvenamosiomis patalpomis, išnuomojo Butą. Nuomos sutarties sąlygos ir Buto pasas nepatvirtina, kad ieškovė išsinuomojo socialinį būstą. Savivaldybė neišaiškino socialinio būsto paskirties ir jo suteikimą reglamentuojančių teisės aktų. Be to, po sutarties sudarymo Savivaldybė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl sutarties sąlygų nepareiškė. Todėl reikalavimas pakeisti sutartį, nesiremiant CK nuostatomis, yra nepagristas.

6624.6.

67Asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto nagrinėjimo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus šiuo metu galiojančio įstatymo, kuriuo nustatyta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos nariai, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Pinigų socialinio paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, neviršija atitinkamų dydžių. Šios įstatymo nuostatos yra prieštaringos ir neaiškios. Neaišku, kokiu būdu neterminuota Nuomos sutartis be jokių papildomų sąlygų nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus įstatymui tampa sąlygine.

6824.7.

69Jeigu įstatymo pakeitimas turėtų būti taikomas ir su ieškove sudarytai Nuomos sutarčiai, tuomet jis būtu taikomas ir nekeičiant pačios sutarties. Įstatymo pakeitimai turėtų būti taikomi tik asmenims, kurie sudaro sutartis po šio pakeitimo įsigaliojimo. Atsakovė po 15 metų susiformavusių sutartinių santykių nusprendė ieškovei taikyti įstatymą, kuris neturėtų būti taikomas. Šeimai, kurioje yra neįgalus asmuo, neatitikus naujųjų įstatymo sąlygų, gresia iškeldinimas iš jai neterminuotai suteikto būsto. Todėl ieškovei neturėtų būti taikomi įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d.

7024.8.

71Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės siekia tik savo interesų patenkinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius veiksmus gali pripažinti piktnaudžiavimu savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti. Dalyvaujantys byloje asmenys savo teisėmis privalo naudotis nepiktnaudžiaudami, tai yra savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeistų ir nevaržytų kitų asmenų teisių, nedarytų žalos kitiems asmenims, neprieštarautų įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitiktų civilinio proceso tikslus. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį už procesinį piktnaudžiavimą teismas gali paskirti baudą dalyvaujančiam byloje asmeniui. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir nepasisakė.

7225.

73Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės I. M. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas buvo atmestas, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7425.1.

75Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo 2.1 punkte nurodytas įpareigojimas sudaryti su ieškove būtent socialinio būsto nuomos sutartį. Be to, ieškovė, prieš sudarant Nuomos sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė pajamų deklaraciją. Ši aplinkybė papildomai patvirtina faktą, jog ieškovei buvo žinoma, jog su ja buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis. Ieškovei Butas buvo išnuomotas, sulaukus eilės socialinio būsto sąraše. Ieškovės šeima buvo įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2003 m. gruodžio 15 d., o 2002 m. lapkričio 12 d. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-1188 šio įstatymo pavadinimas buvo pakeistas į Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą bei išdėstytas nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad sudarant Nuomos sutartį jau galiojo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymas, todėl visos naujos redakcijos ir vėlesni pakeitimai taikomi ir ieškovei bei nesudaro jokio išimtinio faktinio bei teisinio pagrindo šio įstatymo nuostatų netaikyti.

7625.2.

77Pagal 2014 m. spalio 9 d. priimto naujo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., 30 straipsnį asmenims ir šeimoms, iki 2002 m. gruodžio 31 d. išsinuomojusiems savivaldybės patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, šiame įstatyme nustatyti socialinio būsto naudingojo ploto normatyvai bei šio būsto nuomos sąlygos nekeičiami ir dėl to galiojanti nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus CK nustatytus atvejus. Asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovei Butas išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., tai yra po 2002 m. gruodžio 31 d., todėl nurodytos įstatymo nuostatos dėl sutarčių ieškovei netaikomos.

7825.3.

79Minimo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2017 m. sausio 1 d., nustatyta, jog teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija atitinkamų dydžių (11 straipsnio 2 dalis), atitinkamai šioms pajamoms esant didesnėms, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat 22 straipsnio 6 punktu asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti, nustatyta pareiga iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikti užpildytą prašymo priedą, jame nurodant gautas pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ar šeimų gaunamas pajamas. Todėl ieškovė privalo kasmet pateikti teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus, kadangi Butas ieškovei išnuomotas, kaip socialinis būstas.

8025.4.

81CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų. Todėl ieškovės teiginiai apie galimą atsakovių piktnaudžiavimą teisėmis šiai civilinei bylai jokios reikšmės neturi.

8226.

83Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į ieškovės I. M. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas buvo atmestas, palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8426.1.

85Ieškovė, teigdama, jog ji yra išsinuomojusi ne socialinį būstą ir nėra pateikusi jokių pajamų ir turto deklaracijų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, klaidina teismą. Byloje yra ieškovės 2003 m. birželio 24 d. pateikta Asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracija teisei į valstybės paramą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nustatyti. Šis dokumentas patvirtina, kad ieškovės šeimos pajamos ir turtas, suteikiant Butą, buvo vertinamos. Aplinkybė, kad ieškovės šeimos pajamos ir turtas buvo vertinami, nurodyta ir aiškinamajame rašte prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projekto. Taigi 2003 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo UAB „Vilko pėda“ buvo įpareigota sudaryti su ieškove socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-1301 buvo priimti ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašai, kur į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įrašytas ir ieškovei šiuo metu nuomojamas Butas.

8626.2.

87Butas ieškovei buvo išnuomotas, jai sulaukus eilės socialinio būsto sąraše. Ieškovės šeima buvo įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti, o išnuomojant būstą numeris buvo 41. Minėta informacija nurodyta aiškinamajame rašte prie 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 01A-66-V-1115 projekto. Pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ieškovė privalo kasmet pateikti teisę į socialinio būsto nuomą patvirtinančius dokumentus, kadangi Butas ieškovei išnuomotas kaip socialinis būstas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad visais atvejais socialinis (nekomercinis) būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu. Tokiu būdu, ieškovei kyla prievolė deklaruoti turtą ir pajamas, taip įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai.

8827.

89Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9027.1.

91Byloje nėra ginčo dėl to, kad Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatus atsakovės pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis, kaip pagalbinėmis patalpomis.

9227.2.

93Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1115 UAB „Vilko pėda“ buvo įpareigota sudaryti su ieškove socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta 2003 m. gruodžio 15 d. Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad suteikiamos gyvenamosios patalpos ir jos inžinerinių įrenginių charakteristika bei techninė būklė nurodyti pridedame pase. Minėtame pase yra nurodoma, kad patalpose yra „2,14 kv. m. vonios kambarys, kuriame įrengta (palikta vietos įrašyti dujiniam arba elektriniam vandens šildytuvui), 0,91 kv. m. sanitarinis mazgas“. Šiame sakinyje po palikto tarpo yra padėtas kablelis, kurio tiek ieškovė, tiek teismas neįvertino, ir kuris patvirtina, kad vonios kambarys ir tualetas nuomos sutarties sudarymo metu buvo laikomos atskiromis patalpomis.

9427.3.

95Pasirašydama Nuomos sutartį ir jos dalimi laikomą gyvenamosios patalpos pasą, ieškovė patvirtino, kad sutinka su patalpų išplanavimu. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikrinus Butą bei peržiūrėjus jo planą, pastebėta, jog Bute sujungta tualeto ir vonios patalpa, užmūrytos tualeto patalpos durys bei sujungta virtuvės ir koridoriaus patalpa, panaikintos durys tarp šių dviejų patalpų. Buto planas iki šiol yra nekeistas, todėl pripažintina, kad ir šiandien jo išplanavimas neturėtų būti pasikeitęs. Tuo tarpu dabar Bute vonios kambarys ir tualetas yra sujungti, užmūrytos tualeto durys bei, panaikinus duris, sujungtos virtuvės bei koridoriaus patalpos.

9627.4.

97Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl savininkė arba patikėjimo teise Butą valdanti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėjo būti informuotos apie planuojamą rekonstrukciją ir tam turėjo būti gautas Vilniaus miesto savivaldybės arba SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštiškas leidimas (CK 6.605 straipsnio 1 dalis). Tačiau šį sąlyga nebuvo įgyvendinta. Nuo 2003 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo Butas yra ieškovės žinioje, ji jį valdo bei yra už jį atsakinga. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų apie iki ieškovei perimant šį Butą padarytų rekonstrukcijų, jai tenka atsakomybė už reikiamų dokumentų rekonstrukcijai atlikti negavimą ir pareiga atstatyti patalpas į pradinę padėtį, kuri buvo prieš atliktą rekonstrukciją, arba tokią rekonstrukciją įregistruoti.

9828.

99I. I. M atsiliepimu į atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10028.1.

101Nuo Nuomos sutarties sudarymo 2003 m. gruodžio 15 d. atsakovės netikrino Buto būklės. Todėl ieškovės, kaip nuomininkės, teisės yra pažeistos, nes atsakovės reikalauja atstatyti sienas, kurių Buto suteikimo metu nebuvo. Tai reiškia, kad atsakovei tiesiogiai pavaldi institucija, atlikdama remontą iki Buto suteikimo ieškovei, neįformino padarytų rekonstrukcijos darbų, kurių padarinius pašalinti įpareigojo ieškovę. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 26 d. raštu nurodė, kad Buto remonto darbai fiksuoti tik 1981 m. gruodžio 2 d. Taigi ieškovei suteikiant Butą, jame atlikti kapitalinio remonto darbai įforminti nebuvo. Teismo posėdžio metu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė nesugebėjo atsakyti, ar Butas ieškovei buvo suteiktas suremontuotas ar ne. Butą ieškovė gavo suremontuotą, nes pati neturėjo nei finansinių, nei fizinių galimybių Buto remontui ar rekonstrukcijai.

10228.2.

103Apeliantė klaidingai teigia, kad yra nugriauta pertvara tarp tualeto ir vonios patalpos, patalpos yra apjungtos ir yra panaikintos tualeto patalpos durys, taip pat yra sujungtos virtuvės ir koridoriaus patalpos, nugriauta buvusi pertvara tarp patalpų ir yra panaikintos durys. Nei Nuomos sutartyje, nei Buto pase nėra konkrečiai nurodyta, kad yra vonią ir tualetą skirianti siena. Pase nurodyta, kad: „2,14 kv. m vonios kambarys, kuriame įrengta 0,91 kv. m sanitarinis mazgas“. Pase nenurodyta, kad virtuvė ir koridorius yra atskirti siena. UAB „Mano būstas Vilnius“ 2018 m. gegužės 3 d. atsakyme nurodė, jog su Butu susijusios dokumentacijos neturi, kadangi tokių dokumentų saugojimo terminas yra 10 m. Jokių schemų, brėžinių ar kitokių įrodymų, patvirtinančių sienų buvimą Buto suteikimo metu, ieškovė neturėjo.

10428.3.

105Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi liudytojos L. G. parodymais, kurie patvirtino, kad ieškovei Butas suteiktas suremontuotas, jokių pertvarų ar durų tarp vonios ir tualeto nebuvo. Liudytoja aiškiai apibūdino Butą ir jame esančias sienas bei duris, atsakė į visus klausimus, patvirtindama, kad nuo Buto suteikimo ieškovė jokių remonto darbų neatliko. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pavirtinančių, jog būtent ieškovė atliko Buto rekonstrukciją. Apeliantės nesąžiningumą patvirtina 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės pridėtas planas, kuriame nėra nurodyta nei data, nei kiti privalomi prie plano patalpų aiškinamieji dokumentai. Kadangi nėra duomenų, jog ieškovė atliko rekonstrukciją, nėra pagrindo įpareigoti ją likviduoti šios rekonstrukcijos.

10629.

107Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas buvo patenkintas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10829.1.

109Ieškovė, pasirašydama Nuomos sutartį ir jos dalimi laikomą Buto pasą, patvirtino, kad sutinka su patalpų išplanavimu. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikrinus Butą bei peržiūrėjus jo planą, pastebėta, jog Bute sujungta tualeto ir vonios patalpa, užmūrytos tualeto patalpos durys bei sujungta virtuvės ir koridoriaus patalpa, panaikintos durys tarp šių dviejų patalpų. Buto planas iki šiol yra nekeistas, todėl pripažintina, kad ir šiuo metu Buto išplanavimas neturėtų būti pasikeitęs. Vilniaus miesto savivaldybė arba patikėjimo teise būstą valdanti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėjo būti informuotos apie planuojamą rekonstrukciją ir tam turėjo būti gautas Vilniaus miesto savivaldybės arba SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštiškas leidimas. Tačiau ieškovė šių pareigų neįvykdė.

11029.2.

111Nuo 2003 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo Butas yra ieškovės žinioje, ji yra už jį atsakinga. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių duomenų apie iki ieškovei perimant Butą padarytas rekonstrukcijas, jai tenka atsakomybė už reikiamų dokumentų rekonstrukcijai atlikti negavimą ir pareiga atstatyti patalpas į pradinę padėtį, kuri buvo prieš atliktą rekonstrukciją, arba tokią rekonstrukciją įregistruoti. Ieškovė neturėjo teisėto pagrindo keisti Buto konstrukcijos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dalies dėl įpareigojimų ieškovei atstatyti rekonstrukcijos padarinius panaikinimo.

11229.3.

113Teismas turėjo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas ieškinio dalį patenkino remdamasis liudytojos L. G. parodymais. Ši liudytoja buvo iškviesta ieškovės iniciatyva. Liudytoja ir ieškovė yra geros pažįstamos (draugės). Teismas nepagrįstai rėmėsi ir vadovavosi liudytojos parodymais, nes kiti rašytiniai įrodymai (Buto pasas ir kt.) patvirtina faktą, jog ieškovei Butas buvo perduotas be atliktų rekonstrukcijų.

114IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11530.

116Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

11731.

118Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11932.

120Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12133.

122Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

12334.

124Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12535.

126Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas ir panaikinti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovei nustatyti įpareigojimai atstatyti jai išnuomoto Buto rekonstrukcijos padarinius, taip pat atmestas ieškovės reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo netaikyti ieškovei Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2017 m. sausio 1 d., pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.

127Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

12836.

129Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu įpareigojo UAB „Vilko pėda“ sudaryti su ieškove socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (el. b., 1 t., l. 56). Pagal šį įsakymą ieškovė su UAB „Vilko pėda“ 2003 m. gruodžio 15 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei ir jos šeimos nariams buvo suteiktas neterminuotam naudojimui Butas (el. b., 1 t., l. 52-54). Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl vamzdžių remonto (keitimo), vonios keitimo, unitazo trišakio remonto ir įėjimo durų keitimo.

13037.

131SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. raštu informavo ieškovę, kad patikrinus jos būstą, nustatyta, jog Bute yra atlikta rekonstrukcija, todėl jai buvo nurodyta atliktą rekonstrukciją atstatyti arba ją tinkamai įregistruoti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog yra nugriauta pertvara tarp vonios patalpos ir tualeto, patalpos yra apjungtos ir panaikintos tualeto patalpos durys, taip pat yra sujungta virtuvės ir koridoriaus patalpa, nugriauta buvusi pertvara tarp patalpų ir panaikintos durys. Ieškovė šiuo raštu taip pat informuota, kad turi atvykti į įmonę ir persirašyti nuomos sutartį (el. b., 1 t., l. 59). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 8 d. raštu ieškovei vėl buvo nurodyta atliktą rekonstrukciją atstatyti arba ją tinkamai įregistruoti (el. b., 1 t., l. 61).

13238.

133SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. liepos 2 d. raštu nurodė, jog ieškovei 2018 m. sausio 26 d. buvo išsiųstas raštas kreiptis į įmonę su prašymu dėl nuomos sutarties perrašymo iš savivaldybės būsto į socialinio būsto nuomos sutartį bei pateikti: 1) visų ieškovės šeimos narių asmens dokumentų kopijas; 2) pažymas apie sumokėtus mokesčius už suteiktas gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, skirtų gyventojams naudotis, kaip pagalbinėmis patalpomis, komunalines paslaugas ir administravimą; 3) ieškovės ir jos šeimos Metinę gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją už 2017 m. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos; 4) visų pilnamečių ieškovės šeimos narių sutikimus dėl duomenų tikrinimo (el. b., 1 t., l. 62-63).

13439.

135Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2018 m. rugsėjo 3 d. išaiškino ieškovei, jog ji buvo įrašyta į eilę socialinio būsto nuomai, o pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymą UAB „Vilko pėda“ buvo įpareigota su ieškove sudaryti socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nors 2003 m. gruodžio 15 d. su ieškove buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartis, o ne socialinio būsto nuomos sutartis, tačiau Butas yra įrašytas į socialinio būsto fondą. Socialinis būstas yra suteikiamas mažas pajamas turintiems asmenims, jie turi atitikti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytus reikalavimus. Įstatymas numato, kad socialinio būsto nuomininkai kasmet privalo deklaruoti turtą ir pajamas, taip įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai (el.b., 1 t., l. 78-79). Dėl duomenų apie Buto rekonstrukcijos atlikimą vertinimo

13640.

137Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti atsakovės įpareigojimus ieškovei atstatyti rekonstrukcijos padarinius, remdamasi išimtinai duomenimis, įrašytais prie Nuomos sutarties esančiame Buto pase, taip pat sudarytu Buto planu. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepimu sutikdama su SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu, papildomai pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos L. G. parodymais, kadangi liudytoja buvo iškviesta ieškovės iniciatyva ir yra ieškovės draugė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog Butas ieškovei buvo perduotas be rekonstrukcijos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovių argumentais.

13841.

139Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

14042.

141Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

14243.

143Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog prie Nuomos sutarties esančiame Buto pase pateiktas patalpų su jų plotais aprašymas patvirtina, jog Bute esantis tualetas, vonios kambarys, virtuvė bei koridorius buvo suformuoti kaip atskiros patalpos, taip pat pase nenurodyta Buto einamojo remonto atlikimo data (el. b., 1 t., l. 55). Tačiau pati ieškovė 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji Bute buvo apsilankiusi dar 2003 m. lapkričio mėnesį, kai sutarties dar nebuvo pasirašiusi, bet jau žinojo, koks butas jai yra suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu. Nurodė, jog prieš tai Bute gyveno asocialus asmuo, todėl Butas buvo labai prastos būklės, išdaužytas, be durų kambariuose. UAB „Vilko pėda“ vykdė remontą, kuriam pasibaigus ieškovė tik 2004 m. balandžio mėnesį įsikėlė į Butą. Todėl pati ieškovė darė prielaidą, jog pertvaras Bute galėjo būti panaikinęs anksčiau Bute gyvenęs asmuo.

14444.

145Ieškovės paaiškinimus patvirtino ir liudytoja L. G., kuri 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu parodė, jog pažinojo ieškovę nuo 1987 m., buvo pas ieškovę Bute 2004 m. balandžio mėnesį, kada buvo ir įkurtuvės, ir ieškovės gimtadienis, taip pat lankydavosi ir vėliau, maždaug kartą per metus. Liudytoja patvirtino, kad pirmojo apsilankymo metu Bute jau buvo padarytas remontas, tualetas ir vonia buvo vienoje patalpoje, pertvarų tarp virtuvės ir koridoriaus nebuvo, vėlesnių apsilankymų metu nepastebėjusi, jog dar būtų daromas remontas. Taigi tiek pačios ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai patvirtina, jog nuo ieškovės įsikėlimo į Butą vonios ir tualeto bei virtuvės ir koridoriaus pertvarų jau nebuvo.

14645.

147Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

14846.

149Pažymėtina, jog pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį liudytojų parodymai yra lygiavertė įrodinėjimo priemonė, kaip ir rašytiniai dokumentai bei kitos įrodinėjimo priemonės. Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, yra kviestas vienos iš bylos šalies bei yra jos draugas ir gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Nagrinėjamoje byloje tiek pačios ieškovės, tiek liudytojos L. G. parodymai buvo nuoseklūs, vienas kitam neprieštaravo.

15047.

151Aplinkybės, jog prie Nuomos sutarties esančiame Buto pase yra pateiktas kitoks Buto patalpų aprašas ir ieškovė jį patvirtino savo parašu, negali būti vertinamos, kaip paneigiančios ieškovės bei liudytojos nurodytus faktus. Ieškovė paaiškino, jog gerai nesuprato Buto pase nurodytų charakteristikų reikšmės. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilęs ginčas dėl pase išdėstyto teksto reikšmės aiškinimo patvirtina, jog ieškovė tikrai galėjo suklysti dėl to, ar tekste išvardintos vonios kambario, sanitarinio mazgo bei koridoriaus patalpos yra atskirtos viena nuo kitos pertvaromis ir durimis. Be to, Buto planas Nuomos sutarties pasirašymo metu ieškovei nebuvo pateiktas.

15248.

153Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis Butas statytas 1966 m., jo kadastro duomenys nustatyti 1981 m. gruodžio 2 d., Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisė įregistruota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 870 ir 1999 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1646-01 (el. b., 1 t., l. 58). Taigi Buto faktinė savininke ir valdytoja Vilniaus miesto savivaldybė tapo nuo 1999 m. spalio 6 d., tuo tarpu ieškovei Butas buvo išnuomotas tik nuo 2003 m. gruodžio 15 d. Atsakovių atstovai bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, ar Butu iki jo išnuomojimo ieškovei naudojosi kiti asmenys, pagal kokius dokumentus šis Butas buvo perimtas, kokia jo būklė buvo perėmimo metu.

15449.

155Pažymėtina, jog pagal Nuomos sutarties 2.5 punktą nuomininkas, išsikeldamas iš išnuomotos patalpos, yra įpareigotas perduoti nuomotojui pagal aktą tvarkingas gyvenamąsias patalpas ir jų įrenginius. Jeigu nuomininkas sugadino gyvenamąją patalpą, jos įrangą, taip pat jeigu neatliko gyvenamosios ir pagalbinių patalpų remonto, apie tai pažymima gyvenamosios patalpos perdavimo akte. Gyvenamosios patalpos perdavimo aktą surašo ir pasirašo nuomotojo atstovai ir nuomininkas. Taigi, jeigu prieš ieškovę analogiškomis sąlygomis Butą nuomojosi kitas asmuo, Butas iš jo turėjo būti perimtas pagal minėtą aktą, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybę apie rekonstrukcijos atlikimą.

15650.

157Byloje esančiame UAB „Vilkpėdės būstas“ 2018 m. balandžio 27 d. rašte nurodyta, jog visa su namu susijusi medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri Butą patikėjo VšĮ „Vilniaus butai“ dar 2007 m. Šių dokumentų UAB „Vilkpėdės būstas“ neprivalo turėti, nes jų saugojimo terminas 10 metų. Buto rekonstrukciją galėjo atlikti ir pati nuomininkė, nes pasirašydama sutartį 2003 m. patvirtino, kad sutinka su patalpų išplanavimu. Taip pat 2003 m. pase skiltyje apie tai, ar patalpos buvo remontuojamos su nurodyta data, vieta palikta tuščia, kas reiškia, jog nieko nebuvo vykdoma, patalpa perduota tokia, kokia buvo 2007 m. pasirašant sutartį su VšĮ „Vilniaus butai“. Neatmestinos prielaidos, kad remontą galėjo padaryti ir VšĮ „Vilniaus butai“ (el. b., 1 t., l. 60). Nurodytas dokumentas patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo perduoti visi su Butu susiję duomenys.

15851.

159Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad nuoseklių ir detalių ieškovės paaiškinimų bei liudytojos parodymų apie jai perduoto Buto patalpų išplanavimą nepaneigia prie Nuomos sutarties esančio Buto paso duomenys. Atsakovės nepateikė jokių kitų dokumentų, galinčių patvirtinti, kokia buvo Buto patalpų būklė, kai Vilniaus miesto savivaldybė jį įgijo nuosavybės teise, taip pat, kai Butas buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, jog Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, tarp kurio buvo ir ieškovei išnuomotas Butas, valdo nuo 2008 m. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, ar jai perimant valdyti turtą patikėjimo teise Bute lankėsi jos atstovai, atliko Buto būklės patikrinimą. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų pavirtinančių, jog būtent ieškovė atliko Buto rekonstrukciją, todėl teisėtai panaikino atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įpareigojimus ieškovei atstatyti rekonstrukcijos padarinius. Dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų taikymo

16052.

161Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu atmesti jos prašymą netaikyti jai Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2017 m. sausio 1 d., teigdama, jog teismas neatsižvelgė, jog sudaryta Nuomos sutartis yra neterminuota, joje nebuvo nustatytos sąlygos ieškovei teikti pajamų ir turto deklaracijas, ieškovė iki Nuomos sutarties sudarymo neprašė socialinio būsto nuomos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

16253.

163Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išaiškino savivaldybių gyventojams nuomojamo būsto suteikimą reglamentuojančių įstatymų pasikeitimą ir jų taikymo sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakyme nurodyta, jog butas ieškovės trijų asmenų šeimai išnuomojamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, o UAB „Vilko pėda“ įpareigojama sudaryti su ieškove socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (el. b., 1 t. l. 56). Šio įsakymo priėmimo metu jau buvo įsigaliojęs (nuo 2003 m. sausio 1 d.) 2002 m. lapkričio 12 d. Nr. IX-1188 Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) bei savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką (1 straipsnis).

16454.

165Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7 straipsnis apibrėžė savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymą, o 8 ir 11 straipsniai nurodė kriterijus, pagal kuriuos asmenims buvo suteikiama teisė nuomotis savivaldybės socialinį būstą. Šie kriterijai buvo susiję ir su socialinio būsto nuomos siekiančio asmens turtu bei pajamomis, kurias patvirtinantys duomenys turėjo būti pateikiami savivaldybei. Pažymėtina, jog byloje yra 2003 m. lapkričio 3 d. aiškinamasis raštas prie įsakymo projekto, kuriame nurodyta, jog ieškovės trijų asmenų šeima yra įrašyta į antrąją (socialiai remtinų asmenų) eilę valstybės paramai gauti 41-uoju numeriu, jokios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ieškovė neturi ir neturėjo, šeimos metinės pajamos 2002 m. – 7721 Lt. Nurodyta, jog prie aiškinamojo rašto pridėtas ieškovės prašymas dėl perrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai, pajamų ir turto deklaracija, pažyma apie darbo užmokestį (el. b., 1 t., l. 114). Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad Buto išnuomojimo kriterijus jai nustatė jos darbovietė, o ji pati nebuvo išreiškusi valios gauti socialinį būstą.

16655.

167Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat netinkamai aiškina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo 2.2 punkte nurodytą įpareigojimą Energetikos ir būsto skyrių neperrašyti ieškovės į sąrašą socialinio būsto nuomai pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (el. b., 1 t. l. 56). Kadangi ieškovė jau buvo pateikusi prašymą dėl perrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai, o minimu įsakymu jai šis būstas buvo išnuomotas ir UAB „Vilko pėda“ įpareigota sudaryti su ja socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl ieškovė jau nebebuvo perrašyta į sąrašą socialinio būsto nuomai. Tačiau tai nereiškia, jog ieškovei Butas buvo išnuomotas kitais pagrindais, negu nurodyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7-11 straipsniuose.

16856.

169Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas buvo priimtas 2014 m. spalio 9 d., o įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Šiame įstatyme buvo nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo 30 straipsnio 9 punkte buvo nustatyta, jog asmenims ir šeimoms, kuriems parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama nuo 2003 m. sausio 1 d., parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

17057.

171Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, jog teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija atitinkamų dydžių (11 straipsnio 2 dalis), atitinkamai šioms pajamoms esant didesnėms, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama (20 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat 22 straipsnio 6 punktu asmenims, gaunantiems paramą būstui išsinuomoti, nustatyta pareiga iki einamųjų metų gegužės 1 dienos pateikti užpildytą prašymo priedą, jame nurodant gautas pajamas, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, neįskaitomos į asmenų ar šeimų gaunamas pajamas. Kadangi ieškovei Butas buvo išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., tai yra po 2003 m. sausio 1 d., jai taikytini ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2017 m. sausio 1 d., tai yra ji įgyja pareigą teikti deklaracijas apie jos turimą turtą ir pajamas, įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai.

17258.

173Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

174Dėl procesinės bylos baigties

17559.

176Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17760.

178Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

179Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

18061.

181CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

62.

182Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai atmesti, šalims bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinio proceso metu neatlygintinos.

18363.

184Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

185Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

186Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

187Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė prašė panaikinti įpareigojimus ieškovei atstatyti rekonstrukcijos... 8. 2.... 9. Ieškovė 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“... 10. 3.... 11. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr.... 12. 4.... 13. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. raštu... 14. 5.... 15. Ieškovė su minėtuose raštuose nurodytais atsakovių įpareigojimais... 16. 6.... 17. Nuomos sutartiniai santykiai prasidėjo 2003 m. gruodžio 15 d. ir tęsėsi... 18. 7.... 19. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu,... 20. 8.... 21. Buto pase nėra nurodyta apie atliktus remontus ar rekonstrukcijas. Todėl... 22. 9.... 23. Ieškovė nepagrįstai prašo netaikyti jai Paramos būstui įsigyti ir... 24. 10.... 25. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnyje yra nustatyti... 26. 11.... 27. Atsakovė, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nesutiko su ieškiniu, prašė... 28. 12.... 29. Butas ieškovei buvo išnuomotas, jai sulaukus eilės socialinio būsto... 30. 13.... 31. Atsakovė, UAB „Mano būstas Vilnius“, nurodė, jog ieškovės reikalavimų... 32. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 33. 14.... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį... 35. 15.... 36. Teismas nustatė, jog Buto vonia ir tualetas sujungti, durys tarp virtuvės ir... 37. 16.... 38. Teismas įvertino liudytojos L. G. parodymus, ieškovės paaiškinimus,... 39. 17.... 40. 2002 m. lapkričio 12 d. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis... 41. 18.... 42. Pagal 2002 m. lapkričio 12 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 43. 19.... 44. Teismas nustatė, jog 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. Nr. 01A-66-V-1115... 45. 20.... 46. Ieškovei butas išnuomotas 2003 m. gruodžio 15 d., tai yra po 2002 m.... 47. 21.... 48. Pagal iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusį Gyventojų apsirūpinimo... 49. 22.... 50. Papildomos nuostatos dėl nuomojančių būstą asmenų pareigų buvo... 51. 23.... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartyje išaiškino,... 53. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 54. 24.... 55. Ieškovė I. M apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 56. 24.1.... 57. Nuomos sutartimi ieškovei buvo suteikta teisė naudotis Butu, kuris priklauso... 58. 24.2.... 59. Socialinio būsto nuomininkai kasmet privalo deklaruoti turtą ir pajamas, kad... 60. 24.3.... 61. Teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad... 62. 24.4.... 63. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės... 64. 24.5.... 65. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė buvo įrašyta į eilę... 66. 24.6.... 67. Asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal... 68. 24.7.... 69. Jeigu įstatymo pakeitimas turėtų būti taikomas ir su ieškove sudarytai... 70. 24.8.... 71. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo... 72. 25.... 73. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 74. 25.1.... 75. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymo... 76. 25.2.... 77. Pagal 2014 m. spalio 9 d. priimto naujo Paramos būstui įsigyti ar... 78. 25.3.... 79. Minimo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2017 m. sausio 1 d., nustatyta,... 80. 25.4.... 81. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 82. 26.... 83. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į ieškovės I. M.... 84. 26.1.... 85. Ieškovė, teigdama, jog ji yra išsinuomojusi ne socialinį būstą ir nėra... 86. 26.2.... 87. Butas ieškovei buvo išnuomotas, jai sulaukus eilės socialinio būsto... 88. 27.... 89. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo... 90. 27.1.... 91. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus... 92. 27.2.... 93. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. lapkričio... 94. 27.3.... 95. Pasirašydama Nuomos sutartį ir jos dalimi laikomą gyvenamosios patalpos... 96. 27.4.... 97. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl... 98. 28.... 99. I. I. M atsiliepimu į atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį... 100. 28.1.... 101. Nuo Nuomos sutarties sudarymo 2003 m. gruodžio 15 d. atsakovės netikrino Buto... 102. 28.2.... 103. Apeliantė klaidingai teigia, kad yra nugriauta pertvara tarp tualeto ir vonios... 104. 28.3.... 105. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi liudytojos L. G.... 106. 29.... 107. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 108. 29.1.... 109. Ieškovė, pasirašydama Nuomos sutartį ir jos dalimi laikomą Buto pasą,... 110. 29.2.... 111. Nuo 2003 m. gruodžio 15 d. Nuomos sutarties sudarymo Butas yra ieškovės... 112. 29.3.... 113. Teismas turėjo visapusiškai ir išsamiai įvertinti visus byloje esančius... 114. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 115. 30.... 116. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 117. 31.... 118. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 119. 32.... 120. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą... 121. 33.... 122. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 123. 34.... 124. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 125. 35.... 126. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės... 127. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių... 128. 36.... 129. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės... 130. 37.... 131. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 29 d. raštu informavo... 132. 38.... 133. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. liepos 2 d. raštu nurodė, jog... 134. 39.... 135. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos... 136. 40.... 137. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu nesutinka su... 138. 41.... 139. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 140. 42.... 141. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu,... 142. 43.... 143. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog prie Nuomos sutarties... 144. 44.... 145. Ieškovės paaiškinimus patvirtino ir liudytoja L. G., kuri 2020 m. sausio 20... 146. 45.... 147. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad... 148. 46.... 149. Pažymėtina, jog pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį liudytojų parodymai yra... 150. 47.... 151. Aplinkybės, jog prie Nuomos sutarties esančiame Buto pase yra pateiktas... 152. 48.... 153. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis Butas statytas 1966 m., jo kadastro... 154. 49.... 155. Pažymėtina, jog pagal Nuomos sutarties 2.5 punktą nuomininkas, išsikeldamas... 156. 50.... 157. Byloje esančiame UAB „Vilkpėdės būstas“ 2018 m. balandžio 27 d. rašte... 158. 51.... 159. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo... 160. 52.... 161. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu... 162. 53.... 163. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išaiškino... 164. 54.... 165. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 7 straipsnis... 166. 55.... 167. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat netinkamai aiškina Vilniaus miesto... 168. 56.... 169. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas buvo priimtas 2014 m.... 170. 57.... 171. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijoje,... 172. 58.... 173. Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės... 174. Dėl procesinės bylos baigties... 175. 59.... 176. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo... 177. 60.... 178. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK... 179. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 180. 61.... 181. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 182. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai atmesti, šalims... 183. 63.... 184. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 185. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 186. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti... 187. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....