Byla AS-1013-520/2017

Dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas) patvirtintos struktūros 1 punkto dalį, kuria keičiama Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) direktorės I. Š. (pareiškėjos) darbo (tarnybos) vieta iš Vilniaus miesto į Klaipėdos miestą; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Ministerija) nekeisti Žuvininkystės tarnybos direktorės I. Š. darbo (tarnybos) vietos iš Vilniaus miesto į kitą miestą.

5Pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu buvo pakeista Žuvininkystės tarnybos struktūra, jos 1 punkte numatant, kad Žuvininkystės tarnybos direktoriaus darbo vieta yra Klaipėdoje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji 2015 m. balandžio 1 d. buvo paskirta į Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigas. Pareiškėjos darbo vieta buvo nustatyta Vilniuje ir ji turėjo teisėtus lūkesčius nustatytą kadenciją dirbti Vilniuje, kur yra jos gyvenamoji vieta, gyvena šeima, dirba vyras, vaikai eina į mokymo įstaigas.

6Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. jai buvo įteiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. informacinis pranešimas Nr. 19P-75, kuriame nurodyta, jog, pareiškėjai nesutikus su tarnybos vietos pakeitimu, pareiškėja bus atleista pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

9Teismas, spręsdamas klausimą dėl pirmojo skundo reikalavimo priėmimo nagrinėti, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. spalio 11 d. (administracinė byla Nr. I-5227-535/2017), atsisakė priimti pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 13 d. pateiktą skundą, kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu patvirtintos Žuvininkystės tarnybos struktūros 1 punktą. Teismas taip pat nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS-876-662/2012) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog žemės ūkio ministro įsakymai, dėl kurių kreipėsi pareiškėja, yra norminiai administraciniai aktai, o pareiškėja neturi teisės kreiptis su abstrakčiu prašymu ištirti norminio akto teisėtumą.

10Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti minėtą Žuvininkystės struktūros 1 punktą priėmimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jį atsisakė priimti. Teismo vertinimu, pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis reikalavimas, todėl šį pareiškėjos skundo reikalavimą taip pat atsisakytina priimti.

11III.

12Pareiškėja I. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

131. 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu patvirtintos Žuvininkystės tarnybos struktūros 1 punktas turi pareiškėjai individualų pobūdį, nes juo yra tiesiogiai nustatoma (keičiama) pareiškėjos valstybės tarnybos atlikimo vieta iš Vilniaus į Klaipėdos miestą. Nė viename iš teismų sprendimų nėra suformuluota jokia aiški taisyklė, kodėl pareiškėjos kreipimasis yra netinkamas pažeistų teisių gynybos būdas, teismai nenurodė, koks būdas būtų tinkamas ginti savo pažeistas teises, o tai riboja pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

142. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nesutinkant su jos darbdavio veiksmais keičiant jos darbo vietos adresą, ji galėtų kreiptis su skundu į teismą dėl tokių darbdavio veiksmų. Pareiškėja, vadovaudamasi šiuo išaiškinimu, ir inicijuoja individualų tarnybinį administracinį ginčą, nesutikdama su Ministerijos veiksmais, kuriais keičiamas pareiškėjos darbo vietos adresas.

153. Teismas nepagrįstai pareiškėjos skundo antrąjį reikalavimą vertino kaip išvestinį iš pirmojo, nes antrojo savarankiško reikalavimo patenkinimas apgintų pareiškėjos pažeistas teises.

164. Jeigu iš skundo esmės yra aišku, ko siekia pareiškėja, o teismas manytų, kad yra nevisiškai tiksliai suformuotas reikalavimas, tai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą, nes teismas gali išspręsti ginčą ir kitu įstatymo nustatytu būdu (ABTĮ 88 straipsnio 4 dalis).

175. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl skundo esmės, nurodydamas, kad Ministerija, pakeisdama Žuvininkystės tarnybos direktoriaus darbo vietą į Klaipėdos miestą, nepažeidė pareiškėjos teisių ar įstatymo saugomų interesų. Tokios išvados yra galimos tik po bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. Š. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

21Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos pagrindinis skundo reikalavimas yra panaikinti atsakovės Ministerijos sprendimą, įformintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3D-548 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 3D-260 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos struktūros 1 punkto dalį, kuria keičiama Žuvininkystės tarnybos direktorės (pareiškėjos) darbo (tarnybos) vieta iš Vilniaus miesto į Klaipėdos miestą. Antrasis skundo reikalavimas (įpareigoti atsakovę Ministeriją nekeisti Žuvininkystės tarnybos direktorės (pareiškėjos) darbo (tarnybos) vietos iš Vilniaus miesto į kitą miestą) buvo pripažintas išvestiniu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį (skundo pagrindą ir dalyką), tai, kad pareiškėja skunde yra nurodžiusi tik aplinkybes, susijusias išimtinai su atsakovės sprendimo nepagrįstumu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirmojo skundo reikalavimo pripažinimo pagrindiniu reikalavimu.

22Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (skundą atsisakoma priimti, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nes joks ginčas tarp šalių (pareiškėjos ir atsakovės) nėra išspręstas. Pirmosios instancijos teismo nurodoma įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-5227-535/2017) nėra išspręstas ginčas dėl atsakovės 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo 1 punkto ar kitokio pobūdžio sprendimo dėl pareiškėjos darbo vietos nustatymo Klaipėdoje teisėtumo ir pagrįstumo.

23Šiuo aspektu primintina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

24Iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

25Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-5227-535/2017) joks ginčas nebuvo išspręstas. Pažymėtina, kad buvo išspręstas tik pareiškėjos skundo priėmimo klausimas ir skundas nebuvo priimtas nagrinėti bei administracinė byla nebuvo iškelta. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo stadijoje teisiniai santykiai vyksta tarp skundą padavusio asmens ir teismo.

26Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos paduotą skundą turėjo būti atsisakyta priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

27Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

29Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

30Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjos reiškiamas reikalavimas dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo 1 punkto dalies panaikinimo negali būti priimtas nagrinėti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS-876-662/2012) yra nurodęs, jog tai yra norminis aktas. Norminių aktų teisėtumas tikrinamas ABTĮ 112–113 straipsniuose nustatyta tvarka, o pareiškėja nėra tas subjektas, kuris turi teisę kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje nurodyta, kad pareiškėja, prašydama panaikinti žemės ūkio ministro atitinkamų įsakymų dalis, pasirinko galbūt netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Pareiškėjai, nesutinkant su jos darbdavio veiksmais keičiant jos darbo vietos adresą, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka galėtų kreiptis su skundu į teismą dėl tokių darbdavio veiksmų. Atsisakymas priimti pareiškėjos skundą neatima iš jos galimybės ginčyti žemės ūkio ministro įsakymų teisėtumą, nes pareiškėja skundžiamų žemės ūkio ministro įsakymų teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jos konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu (ABTĮ 113 str. 1 d.).

31Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde suformulavo atsakovei Ministerijai reikalavimus, susijusius su atsakovės veiksmais dėl atsakovės darbo vietos pakeitimo ir su tuo, kad nebūtų keičiama pareiškėjos darbo vieta. Pareiškėja yra nurodžiusi, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. jai buvo įteiktas žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. informacinis pranešimas Nr. 19P-75, kuriame nurodyta, jog pareiškėjai nesutikus su tarnybos vietos pakeitimu pareiškėja bus atleista pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

32Vertinant, ar pareiškėjos minėti skundo reikalavimai, nagrinėtini administraciniame teisme pagal ABTĮ, pirmiausia pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.), o tarnybinis ginčas – valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo (ABTĮ 2 str. 3 d.). Iš pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, statusas nėra pasikeitęs, o atsakovė vykdo struktūros pertvarkymus ir pareiškėjai įteiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. informacinis pranešimas Nr. 19P-75.

33Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos (pareiškėjai nurodyta, kad ji gali būti atleista pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama)), 8 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei pareiškėja būtų atleista iš valstybės tarnybos, pareiškėja turi teisę kreiptis su skundu į administracinį teismą.

34Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnyje, reglamentuojančiame garantijas valstybės tarnautojui, kai atliekami įstaigos (institucijos) struktūros pertvarkymai, nenurodoma, jog pranešimai (įspėjimai) apie galimą atleidimą yra skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Tokio pobūdžio dokumentai yra vertinami kaip tarpiniai dokumentai, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą ir kurie nelemia pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų, asmenims nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes šiais reikalavimais keliami klausimai iš esmės teisme gali būti išnagrinėti, tačiau tai turi būti daroma ne pagal atskirus prašymo reikalavimus, o sprendžiant valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu teisėtumo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016).

35Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-513/2012 ir joje nurodytą teismų praktiką).

36Įvertinus tai, kad pareiškėja skunde nesuformulavimo skundo reikalavimų dėl tarnybinio ginčo išsprendimo, neturi teisės ginčyti norminio teisės akto, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjos atskirojo skundo motyvai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos skundas turėjo būti priimtas nagrinėti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą atmesti.

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Nutartis neskundžiama.