Byla eAS-1138-858/2015
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 22 d. per elektroninių paslaugų portalą buvo gautas pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma:

51) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, VKEKK) 2015 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir skundžiamas nutarimas);

62) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti skundžiamo nutarimo galiojimą.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą.

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu Komisijos nutarimu buvo pritarta 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo aktui Nr. S3-1 ir jame pateiktoms išvadoms, nutarta 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas pajamas įvertinti UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų paskaičiavimo metu. Nurodyta, kad nutarimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, jog energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų atlikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. O3-140 (toliau – ir Patikrinimų tvarkos aprašas). Šio norminio akto 22 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas įstatymų nustatyta tvarka gali skųsti Komisijos pirmininko ar jo įgalioto asmens sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą. Patikrinimo tvarkos aprašo 58 punkte nustatyta, kad energetikos įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Komisijos sprendimo priėmimas. Patikrinimo tvarkos aprašas tiesiogiai nenumato, kad patikrinimo rezultatus įtvirtinantis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, tačiau 64 punkte nustatyta, kad Komisijos veikimas ar neveikimas, įgyvendinant Aprašo nuostatas, gali būti skundžiami teisės aktuose numatyta tvarka.

10Iš skundžiamo nutarimo 2 punkto seka, kad galimai neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotos papildomai gautos pajamos bus įvertintos UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu, t. y. skundo teismui padavimo momentu skundžiamu nutarimu patvirtintas 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo aktas Nr. S3-1 ir jo išvados dar nesukėlė pareiškėjui pasekmių.

11Teismas nurodė, jog, vertinant skundžiamą nutarimą būtina atsižvelgti į tai, kokiame administraciniame akte galimai bus panaudoti nutarimo duomenys, kokia yra nustatyta tokių aktų priėmimo tvarka. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 8 straipsnis reglamentuoja Komisijos veiklą. Komisijos funkcijos išvardinamos Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje, šios dalies 2 punkte nustatyta, kad Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas, o 7 punkte nustatyta, kad Komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų metodikas. Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (Metodika). Metodikos 4.4 punkte nustatyta, kad ja vadovaujasi tame tarpe ir Komisija nustatydama šilumos kainas (kainų dedamąsias) įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Metodika nustato šilumos kainodaros taisykles, kurios reglamentuoja reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainų nustatymą aptartais Metodikoje atvejais (51 punktas). Šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) nustato: Komisija ir savivaldybės taryba (81, 82 punktai). Kainų nustatymo procesas pradedamas šilumos tiekėjui pateikiant Komisijai ar savivaldybės institucijai šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą. Metodika detaliai reglamentuoja ir reguliuojančiosios institucijos veiksmus. Metodikos 97 punkte nustatyta, kad reguliuojančios institucijos veiksmai ar neveikimas įgyvendinant Metodiką gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

12Atsižvelgdamas į nurodytas ir visas kitas Metodikos nuostatas, taip pat į minėtas Energetikos įstatymo nuostatas, teismas sprendė, jog reguliuojamas šilumos kainas nustato Komisija arba savivaldybė. Komisija tokiais atvejais priima nutarimus, kuriuose konkrečiai nurodomos šilumos kainos, jų taikymo sąlygos, laikotarpiai ir kita. Tuo tarpu skundžiamas nutarimas tik nurodo „įvertinti“ patikrinimo akte apskaičiuotas papildomai gautas pajamas, o kaip jos bus įvertintos paaiškės tik priėmus atitinkamą sprendimą, kuriuo bus tvirtinama šilumos kaina. Šio sprendimo priėmimo procedūra pradedama pačiam šilumos tiekėjui teikiant šilumos perskaičiuotos kainos projektą. Nors skundžiamas nutarimas gali iš dalies lemti tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų, veiksmų atsiradimą, tačiau šie aktai, veiksmai gali būti visiškai skirtingi savo turiniu, adresatais ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Komisijos nutarimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo gali būti pagrindu priimti įvairaus pobūdžio pasekmes sukeliančius individualius administracinius aktus. Tarp tokių teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų gali būti aktai, kuriais nustatomos reguliuojamos šilumos kainos. Tokio pobūdžio aktai, jeigu į kainą būtų įtrauktos pareiškėjo pajamos, kurių įtraukimo į kainos dedamąsias teisėtumą pareiškėjas ginčija jau šiame skunde, tiesiogiai sukels pareiškėjui neigiamas pasekmes, todėl jie galės būti administracinio ginčo dalyku.

13Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas pareiškėjo kreipimosi į teismą momentu, pareiškėjui nesukelia teisinių padarinių, neturi įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigomis, teisėtiems interesams, aktas (nutarimas) skirtas ne pareiškėjui, o viešojo administravimo subjekto vidiniam naudojimui. Skundžiamame nutarime nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, skirtų pareiškėjui, nenurodyta būtinai įtraukti akte nurodytas pajamas į šilumos kainą, o reguliuojamų kainų nustatymas yra itin detaliai sureglamentuotas Metodikoje. Nurodymas „įvertinti“ tam tikrą rodiklį skirtas pačiai Komisijai ar kitam subjektui, nustatančiam reguliuojamas kainas, bet ne pareiškėjui. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, ginčydamas galutinį nutarimą, kuriuo bus nustatytos šilumos kainos, įgis teisę ginčyti visą to nutarimo priėmimo procedūrą ir jos eigoje priimtus sprendimus, atliktus veiksmus, tame tarpe skundžiamą nutarimą, atlikto neplaninio patikrinimo teisėtumą ir kitus veiksmus ir aktus, kurie bus priimti toje procedūroje, įrodinėjant, kad galutinio nutarimo priėmimo procedūra buvo neteisėta, kas nulėmė paties akto neteisėtumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti visa apimtimi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

14Teismas nurodė, jog, atsisakant priimti skundą, negali būti sprendžiamas ir prašymas dėl reikalavimo priemonės taikymo, nes pagal ABTĮ 71 straipsnio 4 dalį tokie prašymai nagrinėjami tik priėmus skundą.

15Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė pareiškėjui grąžinti 21 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

16III.

17Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti jo skundą.

18Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu atliktu neplaniniu patikrinimu buvo siekiama nustatyti pareiškėjo antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimą ir jo faktinio veikimo įtaką pareiškėjo šilumos tiekimo veiklos rezultatui. Atsakovas priėmė nutarimą, kuriuo ne tik pritarė 2015 m. birželio 8 d. neplaninio patikrinimo aktui, bet ir nutarė neplaninio patikrinimo akte nustatytus duomenis įvertinti perskaičiuojant pareiškėjui taikomas šilumos kainų dedamąsias. Nutarimu patvirtinta, kad šis vertinimas, ar investicija „atsipirko“ ir atsakovo hipotetinis modeliavimas, kokia „būtų buvusi“ šilumos bazinė kaina, jei tuo metu būtų įvertinta ekonomaizerio įtaka, bus naudojami nustatant pareiškėjui taikomą pastoviąją šilumos kainos dedamąją. Tokiu būdu nutarimas pareiškėjui sukelia tiesiogines neigiamas ekonomines pasekmes, kadangi jo pagrindu jau artimiausiu metu bus atlikti šilumos kainos dedamųjų, taikomų pareiškėjui, perskaičiavimai.

19Pažymėjo, jog nutarimas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, nes yra priimtas dėl konkrečiai apibrėžto Komisijos reguliuojamojo subjekto – pareiškėjo – teisių ir pareigų, konkrečiai dėl pareiškėjo įrengto ekonomaizerio ir jo įtakos pareiškėjo veiklos rezultatams patikrinimo, yra vienkartinio naudojimo (ABTĮ 2 str. 14 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas nutarimas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teises, teisėtus interesus, nes daro žalą pareiškėjo turtiniams interesams, pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo ir turi subjektinę teisę ginčyti atsakovo nutarimą kaip individualų administracinį aktą.

20Remiasi ABTĮ 5, 22 straipsniais ir nurodo, kad ši taisyklė yra siejama su padarinių asmeniui kilimu, o ne su akto buvimu „tarpiniu“ ar „galutiniu“. Vadinasi, nepaisant to, ar individualus administracinis aktas yra „tarpinis“ ir jo pagrindu bus priimami kiti aktai, tuo atveju, jei toks aktas daro tiesioginę įtaką asmens teisėms ir pareigoms, jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Nagrinėjamu atveju nutarimas tiesiogiai liečia pareiškėjo teises ir pareigas, kadangi juo nuspręsta į neplaninį patikrinimą atsižvelgti perskaičiuojant pareiškėjui taikoma šilumos kainos dedamąsias. Taigi, nesant nutarimo, neplaninio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės nebūtų vertinamos šilumos kainų, taikomų pareiškėjui, perskaičiavimo metu. Pareiškėjas skundžia ne atsakovo padalinio pažymą, kuria siūloma pritarti nutarimui, tačiau atsakovo priimtą individualų teisės aktą – nutarimą, sukeliantį tiesioginius padarinius ir atsakovui, ir pareiškėjui. Taigi skundžiamas nutarimas pirmosios instancijos teismo nurodyto argumento kontekste laikytinas „galutiniu“, o ne „tarpiniu“ teisės aktu. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-148-261/2015 ir nurodo, jog teismas pateikė išaiškinimą, kad nagrinėtu atveju pareiškėjas turėjo teisę skųsti įsakymą, kurio pagrindu pradėtas neplaninis patikrinimas. Taigi pareiškėjas turi turėti teisę skųsti ir teisės aktą, kuriuo pabaigiamas šis neplaninis tyrimas, t. y. nutarimą. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 364 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektas turi teisę skųsti priežiūros institucijos sprendimą pradėti neplaninį patikrinimą. Taigi ūkio subjektui turint teisę skųsti įsakymą, kurio pagrindu pradėtas neplaninis patikrinimas, ką pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, būtų nelogiška ir nenuoseklu, jei ūkio subjektui nebūtų suteikiama galimybė skųsti neplaninio patikrinimo rezultatų – nutarimo, kuriuo patvirtintos patikrinimo išvados. Taigi teismų praktika formuoja taisyklę, kad pareiškėjas gali skųsti nutarimą, kuriuo patvirtinamos neplaninio patikrinimo išvados.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, nurodęs, kad pateiktas skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

24Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, pabrėždamas, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamas nutarimas jo kreipimosi į teismą momentu, jam nesukelia teisinių padarinių, neturi įtakos jo teisėms ar pareigomis, teisėtiems interesams, aktas (nutarimas) skirtas ne jam, o viešojo administravimo subjekto vidiniam naudojimui.

25Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, aktualų teisinį reguliavimą, su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

26Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Ši norma, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (ABTĮ 5 str.) turi būti aiškinamos ir vertinamos teisės kreiptis į teismą efektyvios teisminės gynybos kontekste, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu ginču būtų apginamos pareiškėjo teisės, jo interesai ir procesas nebūtų beprasmis.

27Pasisakant plačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimą). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą).

28Nurodyto su veiksmingos asmens teisminės gynybos principu susijusio požiūrio laikosi ir administraciniai teismai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 24, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1238/2011). Atitinkamai, skundo dėl teisinių pasekmių nesukeliančio akto ar veiksmo nenagrinėjimas nepažeistų veiksmingos teisminės gynybos ir ubi ius, ibi remedium principų, nes jis spręstų klausimą, kuris nelemia asmens pažeistos teisės gynimo. Tokiais atvejais taip pat nėra pažeidžiami ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis, nes, kaip jau buvo minėta, ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Nesant pirmiau nurodytų sąlygų skundą atsisakoma priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

29Taigi šiame kontekste, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, žvelgiant į jo priėmimo kontekstą, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti realiai pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

30Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. O3-375 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo“, kuriuo buvo pritarta 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo aktui Nr. S3-1 ir jame pateiktoms išvadoms, nutarta 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas pajamas įvertinti UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų paskaičiavimo metu. Būtent su pastaruoju nutarimu pareiškėjas, inicijuodamas šį ginčą, iš esmės ir nesutinka.

31Teisėjų kolegija pastebi, jog nurodytas skundžiamas aktas yra priimtas remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 9 dalies 8 punkto, Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (toliau – ir Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės), 10.3 punktu, Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 (toliau – ir Metodika), Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 (toliau – ir Aprašas).

32Taigi, kaip matyti, šis skundžiamas aktas buvo priimtas pagal Energetikos įstatymo (2015 m. sausio 1 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai atliekant energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir valstybinę energetikos priežiūrą, prižiūrint ir kontroliuojant energetikos įmonių licencijuojamą veiklą (8 str. 9 d. 8 p.). Iš esmės analogišką reguliavimą numatant ir Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių (2010 m. spalio 3 d. redakcija) 10.3 punktui, nustatančiam, jog licenciją išduodanti institucija kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų. Pažymėtina, jog Aprašas detalizuoja ir reglamentuoja būtent tokių energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarką (1 p.).

33Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas aktas buvo priimtas atlikus UAB „Vilniaus energija“ neplaninį veiklos patikrinimą, plačiau pasisakytina apie pačius atliekamus energetikos įmonių patikrinimus ir jų metu galimus priimti sprendimus ir jų reikšmę.

34Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Aprašo numatytą teisinį reguliavimą energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai (Aprašo 5 p.). Aprašo 15 punktas numato, jog neplaninis patikrinimas atliekamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, esant komisijos įgalioto darbuotojo teikimui. Neplaninio patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas (Aprašo 18 p.).

35Aprašo 19 punktas numato, jog neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: 19.1. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą atlikti energetikos įmonės reguliuojamos veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; 19.2. turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl energetikos įmonės reguliuojamos veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų; 19.3. siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti energetikos įmonės reguliuojamos veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai. Gautas asmens anoniminis skundas dėl konkretaus ūkio subjekto veikos, tai yra veikimo ar neveikimo, gali būti laikomas pagrindu atlikti neplaninį patikrinimą tik tuo atveju, jeigu Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas priima sprendimą dėl asmens anoniminio skundo nagrinėjimo (Aprašo 20 p.). Neplaninis patikrinimas atliekamas ir tais atvejais, kai jo pagrindą nustato įstatymas ar kitas įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas (Aprašo 21 p.).

36Aprašo 44 punktas numato, jog patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu, kurio projektą surašo tikrinimo komisija. Patikrinimo akte nurodoma pagrindinė informacija apie tikrinamą energetikos įmonę, Tikrinimo komisijos sudėtis, patikrinimo tikslas, pradžia ir tikrinamasis laikotarpis, patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, faktai, galimi teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įmonių reguliuojamą veiklą, pažeidimai, tikrinamos energetikos įmonės reguliuojamos veiklos trūkumai, reguliuojamos veiklos vertinimas, kitos pastabos bei informacija. Metodinės pagalbos teikimo atveju, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją, pateikiamos konsultacinio pobūdžio išvados ar kitos prevencinio pobūdžio priemonės, padedančios energetikos įmonėms laikytis teisės aktų reikalavimų, poveikio priemones taikant kaip ultima ratio priemonę (Aprašo 46 p.). Patikrinimo akto projektas pateikiamas tikrinamai energetikos įmonei pastaboms ne vėliau kaip kitą darbo dieną po patikrinimo akto projekto surašymo (Aprašo 48 p.). Tikrinamai energetikos įmonei paprastai yra nustatomas ne trumpesnis nei 5 darbo dienų terminas nuo patikrinimo akto projekto gavimo dienos, per kurį tikrinama energetikos įmonė, susipažinusi su patikrinimo akto projektu, gali raštu pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo rezultatų. Atsižvelgiant į patikrinimo akto projekto apimtį, gali būti nustatomas ir kitas terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 10 darbo dienų (Aprašo 49 p.). Tikrinimo komisija, atsižvelgdama į tikrinamos energetikos įmonės pastabas (jei tokių buvo), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tikrinamos energetikos įmonės pastabų gavimo jas įvertina ir surašo patikrinimo aktą (Aprašo 50 p.). Tikrinimo komisijos vadovo ir narių pasirašytas patikrinimo aktas teikiamas svarstyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdyje komisijos darbo reglamento nustatyta tvarka (Aprašo 52 p.).

37Aprašo 53 punktas įtvirtinta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, posėdyje spręsdama pateiktą klausimą, priima dėl jo sprendimą. Energetikos įmonės patikrinimo pabaiga laikomas patikrinimo rezultatus įtvirtinančio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo priėmimas (Aprašo 58 p.). Aprašo 60 punktas numato, jog, nustačius reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės). Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato, jog energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, komisija, be kita ko, skiria baudas. Sankcijų skyrimo taisyklės taip pat numato piniginės baudos, įspėjimo skyrimą, kreipimąsi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje (14 p.).

38Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, susijusį su neplaniniais patikrinimais, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu aktu buvo nutarta 2015 m. birželio 8 d. UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas pajamas įvertinti UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų paskaičiavimo metu, toks nutarimas, be kita ko, negali būti prilyginamas sankcijai, kaip ji yra numatyta Aprašo 60 punkte, juo nėra priimamas konkretus sprendimas dėl pareiškėjo teisių, pareigų apimties kitimo, nėra daroma konkreti įtaka jo atitinkamiems interesams.

39Svarbu yra tai, kad Metodika (2015 m. sausio 1 d. redakcija), reglamentuojanti apskaitos atskyrimą, sąnaudų paskirstymą ir šilumos kainodarą, nustato konkrečias šilumos kainodaros taisykles, kurios reglamentuoja reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainų nustatymą aptartais Metodikoje atvejais (51 p.). Šilumos bazinę kainą (kainos dedamąsias) nustato Metodikoje numatytais atvejais Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ar savivaldybės taryba (Metodikos 81, 82 p.). Kainų nustatymo procesas pradedamas šilumos tiekėjui pateikiant Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ar savivaldybės institucijai šilumos perskaičiuotos kainos (kainos dedamųjų) projektą, vėliau Metodika detaliai reglamentuoja ir reguliuojančiosios institucijos veiksmus.

40Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skundžiamas nutarimas nurodo įvertinti patikrinimo akte apskaičiuotas papildomai pareiškėjo gautas pajamas, o kaip jos bus įvertintos paaiškės tik priėmus atitinkamą sprendimą, kuriuo bus tvirtinama šilumos kaina. Šio sprendimo priėmimo procedūra pradedama pačiam šilumos tiekėjui teikiant šilumos perskaičiuotos kainos projektą. Nors skundžiamas nutarimas gali iš dalies lemti tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų, veiksmų atsiradimą, tačiau šie aktai, veiksmai gali būti visiškai skirtingi savo turiniu, sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Skundžiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo gali būti pagrindu priimti įvairaus pobūdžio pasekmes sukeliančius individualius administracinius aktus. Tarp tokių teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų gali būti aktai, kuriais nustatomos reguliuojamos šilumos kainos. Tokio pobūdžio aktai, jeigu į kainą būtų įtrauktos pareiškėjo pajamos, kurių įtraukimo į kainos dedamąsias teisėtumą pareiškėjas ginčija jau šiame skunde, tiesiogiai sukels pareiškėjui neigiamas pasekmes, todėl jie galės būti administracinio ginčo dalyku. Be to, pareiškėjas ir pats nurodo, jog skundžiamo akto pagrindu atsiranda konkrečios neigiamos pasekmės, tačiau tik ateityje.

41Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamame nutarime nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, skirtų pareiškėjui, nenurodyta būtinai įtraukti akte nurodytas pajamas į šilumos kainą, tokio įtraukimo ir konkrečių pasekmių, leidžiančių spręsti, kaip keistųsi pareiškėjo padėtis, kol kas nėra priimta. Taigi šiuo metu skundžiamas aktas pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kaip jau buvo minėta, Metodika detaliai reguliuoja kainų nustatymo tvarką ir procesą, todėl pareiškėjas, ginčydamas galutinį nutarimą, kuriuo bus nustatytos šilumos kainos, jeigu jas nustatant neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotos papildomai gautos pajamos bus įvertintos UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo metu, be kita ko, įgis teisę ginčyti visą to nutarimo priėmimo procedūrą ir jos eigoje priimtus sprendimus, atliktus veiksmus, tame tarpe skundžiamą nutarimą, atlikto neplaninio patikrinimo teisėtumą ir kitus veiksmus ir aktus, kurie bus priimti toje procedūroje, įrodinėjant, kad galutinio nutarimo priėmimo procedūra buvo neteisėta, kas nulėmė paties akto neteisėtumą.

42Nurodytas vertinimas mutatis mutandis dera ir su kitų kategorijų bylose išreikšta pozicija. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymima, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011). Tokių sprendimų teisėtumas taip pat yra vertinimas, kai sprendžiama dėl aktų, sukeliančių pareiškėjams konkrečias teisines pasekmes, teisėtumo, pagrįstumo. Šioje teismo nutartyje pateiktos išvados iš esmės atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą vertinimą (žr. 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-826-261/2015).

43Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjas atskirajame skunde taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-148-261/2015 ir nurodo, jog šioje byloje teismas pateikė išaiškinimą, kad nagrinėtu atveju pareiškėjas turi teisę skųsti įsakymą, kurio pagrindu pradėtas neplaninis patikrinimas, todėl pareiškėjas turi teisę skųsti ir teisės aktą, kuriuo pabaigiamas šis neplaninis tyrimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, jog pats pareiškėjas atskirajame skunde sutinka su tuo, kad jo nurodytoje byloje nagrinėta situacija buvo kitokia, pasižymėjo kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir buvo pasisakyta, ar suinteresuotas subjektas gali skųsti aktą, pradedantį neplaninį patikrinimą. Tuo tarpu šioje situacijoje yra vertinama, ar skundas gali būti teikiamas dėl akto, priimto baigus neplaninį patikrinimą, kai priimtame akte nėra subjektui skiriama konkrečių sankcijų, nėra priimamas konkretus sprendimas, darantis jo interesams konkretų ir apibrėžtą poveikį, o tik nurodoma ateityje UAB „Vilniaus energija“ neplaninio veiklos patikrinimo akte Nr. S3-1 apskaičiuotas papildomai gautas pajamas įvertinti vėliau UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų paskaičiavimo metu, tačiau kaip jas vertinti, kokias konkrečias pasekmes tai sukeltų pareiškėjui nėra konkrečiai nurodoma. Dėl nurodytų motyvų visumos nėra pagrindo šiuo atveju besąlygiškai remtis pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

44Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas nutarimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes kol kas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą dėl šilumos kainų pagal Metodikos nuostatas nustatymo.

45Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 22 d. per... 5. 1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos... 6. 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti skundžiamo... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamu Komisijos nutarimu buvo... 10. Iš skundžiamo nutarimo 2 punkto seka, kad galimai neplaninio veiklos... 11. Teismas nurodė, jog, vertinant skundžiamą nutarimą būtina atsižvelgti į... 12. Atsižvelgdamas į nurodytas ir visas kitas Metodikos nuostatas, taip pat į... 13. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas... 14. Teismas nurodė, jog, atsisakant priimti skundą, negali būti sprendžiamas ir... 15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė pareiškėjui grąžinti 21 Eur... 16. III.... 17. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 18. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjo atžvilgiu atliktu neplaniniu... 19. Pažymėjo, jog nutarimas yra individualaus pobūdžio administracinis aktas,... 20. Remiasi ABTĮ 5, 22 straipsniais ir nurodo, kad ši taisyklė yra siejama su... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 24. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, aktualų... 26. Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos... 27. Pasisakant plačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 28. Nurodyto su veiksmingos asmens teisminės gynybos principu susijusio požiūrio... 29. Taigi šiame kontekste, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti... 30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą,... 31. Teisėjų kolegija pastebi, jog nurodytas skundžiamas aktas yra priimtas... 32. Taigi, kaip matyti, šis skundžiamas aktas buvo priimtas pagal Energetikos... 33. Atsižvelgus į tai, kad skundžiamas aktas buvo priimtas atlikus UAB... 34. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Aprašo numatytą teisinį reguliavimą... 35. Aprašo 19 punktas numato, jog neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas:... 36. Aprašo 44 punktas numato, jog patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu,... 37. Aprašo 53 punktas įtvirtinta, jog Valstybinė kainų ir energetikos... 38. Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, susijusį su neplaniniais... 39. Svarbu yra tai, kad Metodika (2015 m. sausio 1 d. redakcija), reglamentuojanti... 40. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog skundžiamas... 41. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 42. Nurodytas vertinimas mutatis mutandis dera ir su kitų kategorijų bylose... 43. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pareiškėjas atskirajame skunde taip pat... 44. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju... 45. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atmesti.... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti...