Byla e2YT-18855-937/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė L. M. ir VĮ „Turto bankas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – notarė L. M. ir VĮ „Turto bankas“.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja L. T. kreipėsi į teismą ir, pašalinusi pareiškimo trūkumus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., mirusios 2002-08-08, palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti, jos dukra E. S.. Nurodo, kad pareiškėja L. T. nupirko paveldėjimo teises į E. S., mirusios 2019-01-19, palikimą. Pagrindinę E. S. palikimo dalį sudaro vieno kambario butas, esantis ( - ), Vilnius (ankstesnis adresas ( - ), Vilnius). Teigia, kad E. S. po savo motinos I. S. mirties dėl jos palikimo nesikreipė į notarą, o palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. E. S. iki pat savo mirties gyveno motinos bute, esančiame ( - ), Vilnius. Po savo motinos I. S. mirties E. S. ėmė valdyti butą ir naudotis juo kaip savu. Nors ir neperregistravo jo savo vardu, E. S. mokėjo už butą komunalinius mokesčius – iš pradžių mirusios motinos, vėliau – savo vardu, sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai L. T. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į E. S. palikimą sudariusį turtą: vieno kambario butą, esantį ( - ), Vilniuje.

4Teisme gautas suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

5Teisme gautas suinteresuoto asmens notarės L. M. atsiliepimas, kuriuo prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

6Prašymas tenkintinas.

7Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

8Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo matyti, kad E. S. yra I. S. ir V. S. dukra (e. b. l. 7), tačiau į bylą pateikti dokumentai patvirtina (rašytiniai paaiškinimai ir gyventojų registro išrašas), kad V. S., gimimo liudijime nurodytas kaip E. S. tėvas, kaip asmuo neegzistuoja (gyventojų registro išrašas ir rašytiniai paaiškinimai, e. b. l. 38, 46). Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad I. S. mirė 2002-08-08 (e. b. l. 8). Gyventojų registro duomenimis E. S. netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra, mirė 2019-01-19 (e. b. l. 47).

9Iš byloje esančio Vilniaus miesto ( - ) notarų biuro liudijimo matyti, kad E. S. palikimą priėmė I. S., pagal paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį (notartinio registro Nr. ( - )) jis pardavė, o L. T. nusipirko paveldėjimo teises į E. S. palikimą (e. b. l. 6). Notarė paliudijo, jog duomenų apie kitus palikėjos E. S. įpėdinius, priėmusius palikimą po jos mirties ar kitokiu pagrindu įgijusius teises į E. S. palikimą, notarė neturi (e. b. l. 6). Testamentų registre nėra įregistruotų I. S. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 12).

10Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11Byloje nustatyta, kad po I. S. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla (e. b. l. 72). Vis dėlto pareiškėja faktiškai valdė jos motinai priklausantį turtą, t. y. butą, esantį ( - ), Vilniuje (ankstesnis pavadinimas – ( - ), Vilnius), taip pat po motinos mirties mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius (e. b. l. 13-27). Kadangi E. S. pradėjo valdyti I. S. turtą, juo rūpinosi kaip savo, laikytina, kad ji priėmė I. S. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis).

12Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. S. priėmė I. S. palikimą, atsiradusį mirus jos motinai, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai L. T. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

15pareiškėjos L. T., a. k. ( - ) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

16Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., a. k. ( - ) po jos motinos I. S., a. k. ( - ) mirties (2002-08-08) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

17Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. S., a. k. ( - ) mirties, paveldėjimo.

18Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai