Byla 2-1044-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1227-163/2017 atsisakyti priimti prašymą sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., individualios įmonės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. Š., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ Klaipėdos apygardos teismui 2017-04-12 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 (b. l. 2–8). Šiuo prašymu prašoma sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą visa apimtimi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 iki proceso atnaujinimo užbaigimo.
  2. Nurodė, jog 2012-11-27 buvo išnagrinėta apeliacine tvarka civilinė byla Nr. 2A-598/2012 dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, bei padaryta išvada: „Taigi, net sumažinus VĮ Registrų centro nustatytą vertę 20 proc., gauta vertė praktiškai nesiskirs nuo kainos, kurią apeliantai sumokėjo už įsigytą žemės sklypą. Kol VĮ Registrų centras vertinimas nėra nuginčytas, net jeigu UAB Verslavita vertinimo ataskaita būtų pripažinta negaliojančia, nebūtų paneigtas faktas, kad žemės sklypo rinkos vertė sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, buvo artima ieškovų sumokėtai kainai.“
  3. Ieškovė 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje sužinojo, jog norminiu dokumentu, galiojusiu tuo metu, reglamentuota tai, kad tuo atveju, jeigu VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė skiriasi daugiau kaip 20 proc. nuo individualiu vertinimu nustatytos vertės, VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė prilyginama individualiu vertinimu nustatytam rezultatui. Nagrinėjamu atveju sandorio kaina (2 400 000 Lt) ir turto vertė (3 000 000 Lt) skiriasi itin ženkliai (600 000 Lt, t. y. 25 proc.), todėl tai laikytina nauja esmine aplinkybe. VĮ Registrų centro įvertinimu remtis negalima ir dėl to, kad sandoris sudarytas išsimokėtinai, privalo būti visa turto įvertinimo ataskaita ir ji turi būti galiojanti.
  4. Poreikį sustabdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė būtinybe užtikrinti galimą restitucijos taikymą, pripažinus negaliojančia ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankas turėtų galimybę nevaržomai parduoti turtą, ką šiuo metu ir daro. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Todėl yra pagrįsta nepardavinėti turto, įkeisto kredito sutarties ir vartojamųjų paskolų pagrindu, kai atnaujinus procesą ir bus sprendžiama dėl tokio sandorio, sudaryto išsimokėtinai, pripažinimo negaliojančiu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi (b. l. 9–10) atsisakė priimti prašymą; išaiškino ieškovei, kad su pareiškimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdymo ji turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą; prašymą grąžino ieškovei.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Čelta“ 2017-01-02 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, pagal šį prašymą buvo užvesta civilinė byla Nr. A2-978-253/2017. Klaipėdos apygardos teismas 2017-02-07 nutartimi šio ieškovės UAB „Čelta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Ieškovei UAB „Čelta“ dėl šios teismo nutarties pateikus atskirąjį skundą, byla su atskiruoju skundu yra išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris atskirojo skundo dar neišnagrinėjo. CPK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Kadangi šiuo metu civilinė byla Nr. 2-372-622/2010 yra Lietuvos apeliacinio teismo žinioje, todėl teismas išaiškino ieškovei, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių sustabdymo šioje byloje ji turi kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą (CPK 137 str. 3 d.).
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde (b. l. 13–16) prašo išspręsti klausimą dėl pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo, kad pateikta informacija būtų įvertinta ir įvertinta atskirai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė 2017-04-12 pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010. Nors ieškovė jau buvo pateikusi prašymą atnaujinti procesą toje pačioje byloje, kurioje klausimas skundo padavimo momentu nagrinėjamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, tačiau dėl kitų faktinių aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį ieškovės prašymą net jo neanalizavęs, neįvertinęs, kad aplinkybės skirtingos.
    2. Teismas nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byla yra Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl naujo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė neteikia, yra pateiktas kartu su prašymu, kurį atsisakyta priimti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo, jo atskirti negalima.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskiruoju skundu apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jos prašymą, įvardijamą prašymu dėl proceso atnaujinimo, ginčija tuo aspektu, kad teismas skundžiamą procesinį sprendimą priėmė neanalizavęs šio prašymo iš esmės. Apeliantės teigimu, ji prašė atnaujinti procesą kitu pagrindu, nei buvo prašiusi anksčiau teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą, todėl teismas privalėjo pasisakyti ne tik dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir dėl prašymo atnaujinti procesą.
  2. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės pateiktą prašymą kvalifikavo kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau pradėtoje byloje pagal ankstesnį apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl sprendė, kad apeliantė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal CPK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą turėtų paduoti teismui, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas prašymą grąžino apeliantei, iš esmės nespręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimo pagal CPK 365–374 straipsniuose numatytas proceso atnaujinimą reglamentuojančias taisykles.
  3. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio analizės matyti, kad šiame prašyme yra nurodytos ne tik su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiu susijusios aplinkybės, bet ir faktinės aplinkybės, kurios, apeliantės įsitikinimu, pagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą (naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių) buvimą. Vertinant apeliantės prašymą kaip vientisą dokumentą, kurio atskiros dalys negali būti nepagrįstai sureikšminamos, ignoruojant jų visumą, šiuo konkrečiu atveju nebuvo pakankamo pagrindo apeliantės prašymą vienareikšmiškai kvalifikuoti kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakyti jį priimti.
  4. Nepaisant aiškių apeliantės paduoto procesinio dokumento formos trūkumų ir jo neatitikimo CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimams (apeliantė savo prašymo rezoliucinėje dalyje suformulavo išimtinai tik prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nieko nepasisakydama dėl paties proceso atnaujinimo), kas neabejotinai galėjo suklaidinti ir tokio prašymo priėmimo klausimą sprendžiantį teismą, savo esme bei turiniu šis procesinis dokumentas vis tiek lieka prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
  5. Civilinio proceso reglamentavimas suponuoja, jog pareigą aiškiai suformuluoti bet kurio teismui teikiamo procesinio dokumento dalyką, t. y. teismui adresuojamą prašymą, turi į teismą besikreipiantis asmuo (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Abejodamas dėl procesinio dokumento (įskaitant ir prašymą dėl proceso atnaujinimo) dalyko ir siekdamas neužkirsti kelio į teisminę gynybą, juolab kad šis pareiškimas buvo užregistruotas teisme kaip atskira byla, o ne kaip kitoje byloje dėl proceso atnaujinimo paduotas procesinis prašymas, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pasinaudoti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu, įpareigodamas pareiškėją aiškiai suformuluoti savo prašymo dalyką (CPK 115 str., 369 str., 370 str. 1 d.).
  6. Jeigu apeliantės pateiktas prašymas būtų vertinamas kaip prašymas atnaujinti procesą (būtent tokios pozicijos atskirajame skunde laikosi apeliantė), jis turėtų būti nagrinėjamas pagal CPK 365–374 straipsniuose numatytas proceso atnaujinimą reglamentuojančias taisykles. Atsisakyti priimti prašymą atnaujinti procesą galima tik konkrečiais civilinio proceso įstatymo numatytais pagrindais. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, esant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytiems pagrindams (CPK 370 str. 1 d.), taip pat jeigu pateikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą (CPK 374 str.). Iš skundžiamos nutarties motyvų galima spręsti, kad teismas paminėtų pagrindų, kuriais gali būti atsisakoma priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės nevertino, apeliantės pateiktą prašymą kvalifikuodamas tik kaip pateiktą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakydamas jį priimti kaip šiam teismui neteismingą (CPK 115 str. 6 d., 137 str. 2 d. 2 p.).
  7. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į apeliantės procesinio dokumento turinį, ir, esant abejonių dėl pateikto procesinio dokumento dalyko, nepasinaudojo procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu bei nesiėmė veiksmų tokioms abejonėms pašalinti. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi prašymų dėl proceso atnaujinimo, teikiamų bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, priėmimo klausimo nagrinėjimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, panaikinus skundžiamą nutartį apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 370 str. 1 d.). Dėl tos pačios priežasties apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės prie atskirojo skundo pridėto pakoreguoto 2017-04-19 prašymo dėl proceso atnaujinimo – dėl jo turės pasisakyti prašymo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
  8. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas visai kitais pagrindais, nei buvo anksčiau pateikti ir teismų jau atmesti prašymai dėl proceso atnaujinimo, iš esmės taip pat nevertinti. Tokie argumentai galės būti įvertinti tik pirmosios instancijos teismui iš naujo sprendžiant apeliantės prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą. Kadangi CPK 374 straipsnis nustato draudimą pakartotinio prašymo atnaujinti procesą pateikimui, teismui pripažinus, kad apeliantė teikia pakartotinį (analogišką ankstesniems) prašymą, t. y. prašymą tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, tokį prašymą turėtų būti atsisakyta priimti.
  9. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išnagrinėjęs UAB „Čelta“ ir A. K. Č. bei Š. Č. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-07 nutarties, kuria atmestas ankstesnis UAB „Čelta“ prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, netenkinant atskirųjų skundų ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.). Tokiu atveju nustačius aplinkybę, jog apeliantė piktnaudžiauja teise prašyti proceso atnaujinimo (nesąžiningai teikia nepagrįstus prašymus atnaujinti procesą), pirmosios instancijos teisme gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl iki penkių tūkstančių eurų dydžio siekiančios baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str. 2 d.).

    5

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai