Byla 2A-598/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Čelta“, K. Č. , Š. Č. , A. Č. , R. Č. , M. Č. , uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Čelta“, K. Č. , Š. Č. , A. Č. , R. Č. , M. Č. , uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T. , R. T. , bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, R. Š. , A. V. , uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. B. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai UAB „Čelta“, K. Č. , Š. Č. , A. Č. , R. Č. , M. Č. , UAB „Taurų spalvos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. T. , R. T. , AB bankui „Snoras“, R. Š. , A. V. , UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir prašė: 1. pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-08-058 nuo jos sudarymo momento; 2. pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (išsimokėtinai) Nr. 1936, sudarytą Jurbarko rajono 2-ojo notarų biure nuo jos sudarymo momento ir taikyti abišalę restituciją grąžinant iš atsakovo G. T. ieškovui UAB „Čelta“ 2 400 000 Lt, iš ieškovo UAB „Čelta“ grąžinant atsakovui G. T. žemės sklypą; 3. pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį sutuoktiniai G. T. ir R. T. , atstovaujami A. V. , perdavė, o UAB „Čelta“, atstovaujam K. Č. , perėmė 3,6235 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0551-9375, kadastrinis Nr. 2901/0003:747, esantį Vilniaus g. 306E, Šiauliuose, nuo jo sudarymo momento; 4. pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418 tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Čelta“ dėl 1 990 000 Lt kredito suteikimo 3,6235 ha žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0551-9375, esančio Vilniaus g. 306E, Šiauliuose, pirkti nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją grąžinant iš ieškovo UAB „Čelta“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 1 990 000 Lt, gautus kaip restituciją iš atsakovo G. T. , iš atsakovo AB banko „Snoras“ grąžinant ieškovui UAB „Čelta“ 31 774 Lt; 5. pripažinti negaliojančia AB banko „Snoras“ ir Š. Č. sudarytą 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 nuo jos sudarymo momento, panaikinant 2008 m. gruodžio 29 d. AB banko „Snoras“ Tauragės filialo sprendimą Nr. T00439/08 „Dėl paskolos nutraukimo prieš terminą“ ir taikyti restituciją, grąžinant iš ieškovo Š. Č. atsakovui AB bankui „Snoras“ 235 000 Lt, gautus kaip restituciją iš atsakovo G. T. ; 6. pripažinti negaliojančia AB banko „Snoras“ ir K. Č. 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93419 nuo jos sudarymo momento; 7. pripažinti negaliojančia AB banko „Snoras“ ir K. Č. 2008 m. balandžio 11 d. sudarytą vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. 031-93416 nuo jos sudarymo momento, panaikinant 2008 m. gruodžio 30 d. AB banko „Snoras“ Tauragės filialo sprendimą Nr. T00001/09 „Dėl paskolos nutraukimo prieš terminą“ ir taikyti restituciją, grąžinant iš ieškovo K. Č. atsakovui AB bankui „Snoras“ 192 000 Lt, gautus kaip restituciją iš atsakovo G. T. ; 8. pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 1 (prie kredito sutarties Nr. 031-93418), sudarytą tarp AB banko „Snoras“, UAB „Čelta“ ir K. Č. nuo jos sudarymo momento; 9. pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 2 (prie kredito sutarties Nr. 031-93418), sudarytą tarp AB banko „Snoras“, UAB „Čelta“ ir Š. Č. K. Č. K. Č. nuo jos sudarymo momento; 10. pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 612 dėl paprastojo vekselio Nr. 3-08 pirkimo-pardavimo už 37 923,33 Lt nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, grąžinant iš ieškovo UAB „Taurų spalvos“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 37 923,33 Lt, gautus iš atsakovų kaip žalos atlyginimą; 11. pripažinti negaliojančia 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 612 dėl paprastojo vekselio Nr. 1-08 pirkimo-pardavimo už 24 075,69 Lt ir paprastojo vekselio Nr. 2-08 pirkimo-pardavimo už 23 854,17 Lt nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, grąžinant iš ieškovo UAB „Taurų spalvos“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 23 854,17 Lt, gautus iš atsakovų kaip žalos atlyginimą (kadangi vekselis Nr. 1-08 apmokėtas 2008-08-08, restitucija 24 075,69 Lt sumai netaikoma); 12. pripažinti negaliojančia 2008 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 612 dėl paprastojo vekselio Nr. 5-08 pirkimo-pardavimo už 24 598,96 Lt nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, grąžinant iš ieškovo UAB „Taurų spalvos“ atsakovui AB bankui „Snoras“ 24 598,96 Lt, gautus iš atsakovų kaip žalos atlyginimą; 13. pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 15 d. Hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 03/1/2008/0004975, patvirtintą Tauragės rajono 3-iajame notarų biure, nuo jo sudarymo momento ir panaikinti minėto hipotekos lakšto įregistravimą nuo jo įregistravimo dienos 2008 m. balandžio 15 d.; 14. pripažinti negaliojančiu 2008 m. sausio 8 d. Hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 08/1/2008/0000630, patvirtintą Tauragės rajono 3-iajame notarų biure, nuo jo sudarymo momento ir panaikinti minėto hipotekos lakšto įregistravimą nuo jo įregistravimo dienos 2008 m. balandžio 16 d.; 15. pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 15 d. Hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. 03/1/2008/0004973, patvirtintą Tauragės rajono 3-iajame notarų biure, nuo jo sudarymo momento ir panaikinti minėto hipotekos lakšto įregistravimą nuo jo įregistravimo dienos 2008 m. balandžio 15 d.; 16. pripažinti negaliojančiu AB banko „Snoras“ 2009 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. T00055/09 „Pranešimas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą“, kuriuo AB bankas „Snoras“ vienašališkai nutraukė 2008 m. sausio 9 d. Š. Č. pasirašytą Naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. EM080109T990006, nuo jos sudarymo momento; 17. pripažinti negaliojančiu AB banko „Snoras“ 2009 m. sausio 16 d. pranešimą Nr. T00057/09 „Pranešimas dėl sutarties nutraukimo prieš terminą“, kuriuo AB bankas „Snoras“ vienašališkai nutraukė 2005 m. gegužės 2 d. K. Č. pasirašytą Vartojamosios paskolos sutartį Nr. 035-95759-200, nuo jos sudarymo momento; 18. priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“, G. T. , R. T. , A. V. , R. Š. , AB banko „Snoras“ ieškovui UAB „Čelta“ 159 521,57 Lt turtinės žalos atlyginimą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad 2008 m. pradžioje atsakovas R. Š. , tuo metu buvęs AB banko „Snoras“ Tauragės filialo valdytojas, pasiūlė ieškovui K. Č. iš pažįstamo pardavėjo pirkti žemės sklypą ir po kurio laiko jį vėl parduoti už didesnę kainą arba verstis statyba jame. Sklypo pirkimui reikalingas lėšas paskolino AB bankas „Snoras“, už tai laidavo K. Č. ir Š. Č. . Žemės sklypas buvo įvertintas 3 000 000 Lt. UAB „Čelta“ įgaliojo akcininką K. Č. pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, paskolos sutartį ir žemės sklypą nupirkti už 2 400 000 Lt. Žemės sklypas priklausė atsakovams G. T. ir R. T. , kurių vardu veikė A. V. . 2008 m. kovo 21 d. Jurbarko rajono 3-iojo notarų biure patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis bei pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas. Po sutarties pasirašymo bankas sutiko suteikti kreditą su sąlygomis, kad K. Č. ir Š. Č. K. Č. už tai laiduos, kad bus įregistruota perkamo turto hipoteka, kad bus pateikti įrodymai, jog nuosavų lėšų bus panaudota ne mažiau nei 410 000 Lt, kad į banko sąskaitą bus pervesta 31 774 Lt, kuriais užtikrinamas skolinio įsipareigojimo įvykdymas bei kad UAB „Čelta“ pateiks sklypo vertės nustatymo ataskaitą, paruoštą banko turto vertintojų. Bankas suteikė tik 1 990 000 Lt kreditą, o likusius 410 000 Lt laiduotojai paėmė iš banko kaip vartojimo paskolas. Sudarytų vartojimo paskolų sutarčių vykdymui užtikrinti buvo įkeisti du A. Č. butai Tauragėje ir Klaipėdoje bei žemės sklypas Klaipėdos rajone. Banko suteiktos lėšos buvo pervestos perkamo sklypo savininkams atsakovams G. T. ir R. T. . Kadangi per numatytą laiką nupirkto žemės sklypo parduoti nepavyko, ieškovas UAB „Čelta“ bankui privalėjo mokėti palūkanas, tačiau lėšų neturėjo. Dėl to buvo pasirašyti ginčijami vekseliai tarp Š. Č. tuo metu individualios įmonės „Taurų spalvos“ ir banko. K. Č. ir Š. Č. sumokėjo bankui iš savo asmeninių lėšų 159 521,57 Lt kredito įmokų ir palūkanų. Tačiau bankas po kurio laiko vienašališkai nutraukė su ieškovais K. Č. ir Š. Č. sudarytas sutartis, nors jie sudarė ne visas pranešimuose nurodytas sutartis. Vartojimo paskolos ieškovams buvo suteiktos tik vieną kartą, o banko turimuose dokumentuose sukčiavimo būdu nurodyta, kad paskolos suteiktos du kartus. Vėliau ieškovai sužinojo, kad įsigyto turto vertė tuo metu buvo daug mažesnė nei nurodė turto vertintojai, kadangi sklype nėra infrastruktūros, privažiavimo kelių, o sklypas yra plynas laukas. Minėtos turto vertinimo ataskaitos bankas nelaukė, nors sutartyje buvo numatyta priešingai, t. y. kad kreditas bus suteiktas tik pateikus vertinimą. Vertinimo ataskaita buvo padaryta atsakovo ir turto savininko G. T. užsakymu ir joje numatyta, kad turtas 3 000 000 Lt vertės bus tuomet, kai bus atliktas jo detalusis planas, sklypas suskaidytas į mažesnius sklypelius, įvesta infrastruktūra bei į sklypą investavus dar 2 000 000 Lt per 1,5 metų. Be to, sklypas įvertintas ne vertinimo dienos kainomis, o atliktas perspektyvinis vertinimas, o taip įvertintam turtui bankas galėjo suteikti tik 55 proc. turto vertės kreditą, o suteikė didesnį. Ieškovai vėliau užsakė kitą turto vertinimą, po kurio paaiškėjo, kad turto vertė net daugiau nei keturis kartus mažesnė nei nurodyta atsakovo užsakytoje turto vertinimo ataskaitoje. R. Š. , A. V. bei sklypo savininkai ieškovus apgavo, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti apgaulės būdu, nuslepiant nuo ieškovų tikruosius ketinimus. Bankas suteikdamas kreditą taip pat pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Nurodė, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančia UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą. Ataskaita nėra sandoris, ją būtų galima pripažinti negaliojančia tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad UAB „Verslavita“ neturėjo teisės atlikti turto vertinimo ar atliekant vertinimą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. UAB „Verslavita“ turto vertės nustatymo metu turėjo teisę verstis turto vertinimo veikla, vertinant turtą vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. Nutarimu patvirtinta „Turto vertinimo metodika“. Ieškovų teikiama UAB „Inreal“ retrospektyvinė turto vertinimo ataskaita negali būti pagrindu pripažinti, jog UAB „Verslavita“ netinkamai nustatė turto vertę. Pažymėtina, jog VĮ Registrų centras ginčo sklypo vertinimas nedaug skyrėsi UAB „Verslavita“ atlikto vertinimo (t. 2, b. l. 121).

7Teismas pažymėjo, kad viena iš sutarties laisvės principo išraiškos formų yra įtvirtinta CK 6.313 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu. 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens. UAB „Čelta“, būdama juridinis asmuo, turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo.

8Teismo nuomone, analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Visi kiti reikalavimai yra išvestiniai iš paminėtų sandorių. Bylos įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijami sandoriai turėtų kokių nors požymių, numatytų CK 1.81, 1.91 straipsniuose. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar keisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Aplinkybė, jog pasikeitus ekonominei situacijai įsigyto žemės sklypo vertė sumažėjo, neatleidžia ieškovų nuo laisva valia prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovų reikalavimų patenkinimas nesant tam reikiamų pagrindų reikštų jų atleidimą nuo prievolių vykdymo, kas pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovai UAB „Čelta“, K. Č. , Š. Č. , A. Č. . Č. , R. Č. , M. Č. , UAB „Taurų spalvos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, nesant galimybės tai padaryti – perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Turto verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje yra apsakyta, jog turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Ši teisės norma yra pagrindas teikti ieškinį dėl atsakovo UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia. Be to, tiek ieškinyje, tiek kituose teismui teiktuose dokumentuose buvo aiškia nurodytos imperatyvios teisės normos, kurios buvo pažeistos turto vertinimo metu. Taikant lyginamosios vertės nustatymo metodą buvo vertinami visiškai nepanašūs nekilnojamojo turto objektai. Ginčijama ataskaita nustatyta vidutinė rinkos vertė vertinimo dienai - 3 mln. Lt. Akivaizdu, jog vertintojai nustatė vertę tokio sklypo, kuris yra jau padalintas į mažesnius po 15-20 arų ir esant jau įrengtoms komunikacijoms. Palyginimas objektų, kurių dydžiai skiriasi dešimtimis kartų (vertinamas sklypas yra 362,5 arų ir lyginamas su 8,35 arų), kai vieni sklypai yra su pagerinimais: su inžinerinėmis komunikacijomis, o kiti be jų, lemia neobjektyvų vertės nustatymo projekcijos į ateitį, t. y., nustatyta sklypo vertė būtų kažkada ateityje, o ne vertinimo dienai. Teismas ignoravo aplinkybę, jog vertinamo turto vertė buvo nustatyta ne vertinimo dienai, taikant lyginamosios vertės nustatymo metodą, buvo lyginami nepanašūs nekilnojamojo turto objektai. Tuo buvo pažeisti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2, 7, 12, 18, 21 straipsnių nuostatos.
    2. Esant į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, kuriais iš esmės ginčijama ir paneigiama ginčo turto vertės nustatymo ataskaita bei nustatyta turto vertė, siekiant pašalinti prieštaravimus, teismas neskundžiama nutartimi atmetė prašymą skirti ekspertizę, kuri yra būtina, nes klausimui dėl turto vertės išsprendimo, reikalingos specialios žinios. Teismas, pasisakydamas dėl turto vertės ataskaitos panaikinimo, visiškai neanalizavo pateiktos medžiagos bei ieškovų argumentų. Atsižvelgiant į tai, nebuvo galimybės teismui išspręsti ieškinio argumento, jog ieškovai buvo suklaidinti dėl sandorio kainos, kredito sutarčių ir kitų išvestinių sandorių sudarymo aplinkybių.
    3. Teismas nurodė, jog ieškovų teikiama UAB „Inreal“ retrospektyvinė turto vertinimo ataskaita negali būti pagrindu pripažinti, jog UAB „Verslavita“ netinkamai nustatė turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo pateikta ne tik UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaita. Buvo teikta eilė kitų dokumentų bei kompetentingų asmenų išvadų, keliančių pagrįstų abejonių atsakovo UAB „Verlsvaita“ atlikta turto vertinimo ataskaita.
    4. Teismas pasisakydamas dėl VĮ Registrų centras vertimo, ir masinio turto vertinimo būdu nustatytą verte grįsdamas savo išvadas, dėl UAB „Verslavita“ ginčijamos turto vertinimo ataskaitos, padarė neteisingas išvadas. Netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
    5. Teismas nurodė, jog UAB „Čelta“, būdama juridinis asmuo, turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Ieškovai nurodė, jog ieškovų atžvilgiu buvo įvykdyta apgaulė (sukčiavimas), kurio metu pasisavinta didelės vertės pinigų suma. Esminis apgaulės elementas, suklaidinęs UAB „Čelta“ akcininkus, buvo sąmoningas melagingos, kelis kartus padidintos vertės nurodymas oficialiuose dokumentuose (ataskaitose nurodyta turto vertė kelis kartus viršija nepriklausomų vertintojų nustatytą to paties sklypo vertę tuo pačiu laikotarpiu). Atsakovų susitarimą įvykdyti sukčiavimą įrodo itin aktyvus ir banko padalinio valdytojui nederantis R. Š. vaidmuo surandant parduodamą žemės sklypą, itin aktyvūs, teisės aktų reikalavimus grubiai pažeidžiantys R. Š. veiksmai tvarkant kredito suteikimo UAB „Čelta“ dokumentus - R. Š. notarui A. G. pateikė pažymą kurioje buvo nurodyta, kad AB bankas „Snoras“ suteiks UAB „Čelta“ 2 mln. Lt paskolą žemės sklypo įsigijimui, nors UAB ,,Čelta“ dar net nebuvo kreipusis į banką ,,Snoras“ dėl kredito suteikimo; R. Š. banko Mažmeninių paskolų komitetui išsiuntė tarnybinį pranešimą dėl 1 990 000 Lt paskolos suteikimo UAB „Čelta“, kuriame nurodė melagingus duomenis apie sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą, apie planuojamas investicijas ir verslo projektus; dalyvaudamas Mažmeninių paskolų komiteto 2008 m. balandžio 10 d. posėdyje R. Š. įtikino suteikti UAB „Čelta“ 1 900 000 Lt dydžio paskolą, nors banko analitikai siūlė suteikti mažesnę paskolą; R. Š. iniciatyva paskola UAB ,,Čelta“ buvo suteikta paskolos gavėjui nepateikus turto vertinimo ataskaitos, neatlikus būtinų kredito gavėjo patikrinimų, kelis kartus padidinta žemės sklypo vertė UAB „Verslavita“ parengtose 2007 m. gegužės 22 d. ir 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitose buvo nustatyta dirbtinai (akivaizdu, jog patyrusi turto vertintoja savo iniciatyva, be kitų asmenų poveikio negalėjo sugalvoti tokios naujos vertinimo metodikos). G. T. žemės sklypo pirkimą iš esmės finansavo ne savo, o iš A. V. bei G. S. pasiskolintais pinigais, kuriuos A. V. savo ruožtu buvo pasiskolinęs iš UAB „Tauragės nekilnojamojo turto agentūra“, dokumentus, susijusius su sklypo pardavimu tvarkė, naują vertinimą užsakinėjo, su pirkėjo atstovo funkcijas savavališkai atliekančiu R. Š. bendravo A. V. ir G. S. , kas įrodo, jog G. T. buvo tik formalus sklypo pirkėjas ir pardavėjas. Visos šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, tačiau teismas dėl šių aplinkybių iš vis nepasisakė.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. V. , G. T. ir R. T. prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus:

        1. Apeliantai nesugebėjo įvardinti kaip jų nurodytos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo normos, pažeistos, o taip pat nenurodė motyvų ir faktinių aplinkybių dėl kurių ginčijama turto ataskaita prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Žemės sklypas UAB „Verslavita“ buvo vertinamas 2007 m. gegužės 22 d., atskaitos Nr. N-07-05. Tuo metu žemės sklypo rinkos vertė buvo 3 000 000 Lt. Tas pats sklypas buvo įvertintas UAB „Vyturta“, žemės sklypo rinkos vertė 2007 m. rugpjūčio 22 d. buvo 3 040 000 Lt. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058 pareikšta nepriklausoma nuomonė, kurios tikslas: nekilnojamojo turto rinkos ir likvidavimo (priverstinio pardavimo) vertės nustatymas dėl turto įkeitimo bankui, vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2008 m. sausio 23 d. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad visi lyginamieji duomenys buvo paimti iš VĮ Registrų centro pirkimo-pardavimo duomenų bazės, t. y. faktiniai sandoriai. Turtas vertintas pagal maksimalų ir geriausią turto panaudojimą, kuris apibrėžiamas kaip: ,,Labiausiai tikėtinas, fiziškai įmanomas, teisiškai leistinas, finansiškai apsimokantis, deramai pagrįstas turto panaudojimas, kuriuo vertinamasis turtas įgyja didžiausią vertę“. Pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių ataskaitas iš byloje esančių duomenų matyti, kad šio žemės sklypo vertės kito atitinkamai: 2007 m. kovo 14 d. vidutinė sklypo rinkos vertė buvo 2 696 219,00 Lt, 2008 m. gegužės 1 d. - 3 529 872,00 Lt, 2009 m. vasario 1 d. - 3 905 000,00 Lt. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nors vienas iš apeliantų būtų kreipęsis į UAB „Verslavita“ atlikti žemės sklypo - 3,6235 ha, unikalus Nr. 4400-0551-9375, vertinimą ir būtų konsultavęsi prieš priimant sprendimus akcininkų susirinkime bei prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ir kredito sutartį. Taip pat byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad, žemės sklypą pirkėjai prieš priimdami sprendimus būtų bent jau apžiūrėję vizualiai.
        2. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tai, kad turto vertintojų nurodyta turto vertė būtinai turi būti suprasta kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti. Galutinė kaina paprastai nustatoma nepriklausomų derybų metu tarp suinteresuotų šalių, nes vertintojai pareiškia nepriklausomą nuomonę.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo skundžiamą eismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

          1. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti, t. y. atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kuriu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovas atliko tyčinius veiksmus, priešingai UAB „Čelta“ sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo. Ieškovai, siekdami įsigyti žemės sklypą, siekė iš tokio sandorio naudos, t. y. jog pardavus žemės sklypą galės papildomai užsidirbti. Ieškovų pamąstymai, jog AB banko „Snoras“ Tauragės skyriaus valdytojo R. Š. , G. T. veiksmai, taip pat UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamo turto vertinimas laikytini esminių aplinkybių nutylėjimu ir jų nuslėpimu neatitinka tikrovės bei nepagrįsti, kadangi patys ieškovai vertino prisiimamą riziką bei būsimus ir/ar esamus įsipareigojimus ir sutiko prisiimti būtent tokią riziką siekiant gauti papildomos naudos (pelningai perparduoti).
          2. UAB „Verslavita“ ataskaita yra skirta žemės sklypo savininkui, t. y. G. T. dėl turto įkeitimo bankui, o ne prikimo - pardavimo sandoriui. UAB „Verslavita“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB bankas Snoras prašo skundžiamą eismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

        1. Ginčijama vertinimo ataskaita neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra parengta tinkamai. Ataskaitoje atliktas vertinimas atsižvelgia į žemės sklypo maksimalų ir geriausią panaudojimą - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Toks sklypo naudojimo būdas atitiko teisines sklypo charakteristikas, užfiksuotas nekilnojamojo turto registre. Būtent tokiems tikslams žemės sklypą UAB „Čelta“ ir pirko.
        2. Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodoma, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2007 m. rugpjūčio 8 d., yra 2 696 219 Lt. Remiantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintų Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo realios rinkos vertės ne daugiau kaip 20 proc. Taigi, net sumažinus Nekilnojamojo turto registro nustatytą vertę maksimaliais 20 proc., gauta vertė - 2 156 975,2 Lt būtų tik 11 proc. mažesnė už kainą, kurią apeliantai sumokėjo už įsigytą žemės sklypą.
        3. Teismas pagrįstai ekspertizės neskyrė, nes byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuose užfiksuotos turto vertintojų išvados, padarytos iki ginčijamų sandorių sudarymo, dėl žemės sklypo, esančio ginčo objektu šioje byloje, vertės. Be to, ieškovų prašomos paskirti teismo ekspertizės metu negali būti nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė, buvusi 2008 m. sausio 23 d., nes rinkos vertė turi būti nustatoma vertinimo dienai, bet ne ankstesniam laikotarpiui.
        4. UAB „Čelta“ sumokėta kaina už įsigytą žemės sklypą atitiko buvusią sklypo rinkos vertę. Dėl šių priežasčių teismas turėjo pagrindą nenagrinėti visų aplinkybių, kuriomis papildomai ieškovai grindė apgaulės faktą.
        5. Ieškovai pareiškė ieškinį siekdami išvengti jau pradėto priverstinio išieškojimo pagal kredito ir vartojimo paskolų sutartis iš įkeisto jų turto.

13Ieškovas K. Č. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildimai nurodė argumentus, ieškovo nuomone, patvirtinančius, kad ginčijami sandoriai sudaryti dėl apgaulės, todėl panaikintini.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, o taip pat ir kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimas galėtų būti panaikintas ar pakeistas, nenustatyta.

16Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus(tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-427/2008, ir kt.).

17Šios bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė ieškovo pareikšti reikalavimai (ieškinio dalykas), faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (faktinis ieškinio pagrindas) ir atsakovų atsikirtimai į jiems pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, negali sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų nagrinėjamam ginčui reikšmingų klausimų, jog nebuvo atskleista bylos esmė, netinkamai įvertintos sandorių sudarymo aplinkybės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, o nagrinėjamos bylos esmė buvo atskleista. Tokią išvadą patvirtina skundžiamo teismo sprendimo turinys.

18Dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių.

19Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.

20Šioje byloje, kaip pagrįstai pabrėžė apeliantai, nagrinėjamas ginčas dėl dviejų pagrindinių sandorių: 2008 m. kovo 21 d Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, dėl 3,6235 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-0551-9375, esančio Vilniaus g. 306E, Šiauliuose, pirkimo (notarinio registro Nr. 1936), bei 2008 m. balandžio 17 d. Kredito sutarties Nr. 031-93418, sudarytos tarp atsakovo AB banko Snoras ir ieškovo UAB „Čelta“ dėl 1 990 000,00 Lt kredito suteikimo 3,6235 ha žemės sklypui, unikalus Nr. 4400-0551-9375, esančio Vilniaus g. 306E, Šiauliuose, įsigyti. Kiti ginčijami sandoriai yra papildomi sandoriai, tiesiogiai susiję su aukščiau minėtųjų sandorių, t. y. Pirkimo-pardavimo sutarties ir Kredito sutarties Nr. 031-93418 vykdymu.

21Apeliantų nuomone, atsakovai veikė sąmoningai, turėdami tikslą apgaulės būdu įtikinti ieškovus sudaryti ginčijamus sandorius. Paaiškino, kad 2008 m. pradžioje atsakovas R. Š. , tuo metu dirbęs AB bankas „Snoras“ Tauragės filialo valdytoju, ieškovui K. Č. pasiūlė pirkti Žemės sklypą iš jo pažįstamo asmens, sandorį įforminant UAB „Čelta“ vardu. Anot apeliantų, atsakovas R. Š. ieškovus tikino, kad yra galimybė po kelių savaičių sklypą parduoti už daug didesnę kainą, kadangi šiuo metu Žemės sklypas parduodamas už 2,4 mln. Lt, o vėliau būtų parduotas už realią jo rinkos kainą, tokiu būdu gaunat ne mažiau kaip 0,6 mln. Lt pelną. R. Š. apsiėmė sutvarkyti ir suderinti visus reikiamus dokumentus, nurodė, kad yra atliktas planuojamo pirkti žemės sklypo vertinimas, kuriame nurodyta sklypo vertė 3 mln. Lt. Ieškovai pažymėjo, kad pasitikint R. Š. sąžiningumu, geranoriškumu ir atsižvelgiant į jo užimamas pareigas AB banke ,,Snoras“, į tai, kad UAB „Čelta“ akcininkai seniai pažinojo R. Š. ir ne kartą su juo sprendė įvairius verslo klausimus, o taip pat įvertinus iš būsimo sandorio planuojamą gauti naudą, bei įvertinus tai, kad R. Š. bus planuojamo gauti pelno dalininkas ir todėl bus suinteresuotas sėkminga sandorio baigtimi, UAB „Čelta“ akcininkai sutiko su R. Š. pasiūlymu ir buvo nutarta tvarkyti sklypo įsigijimui reikiamus dokumentus.

22Teisėjų kolegijos nuomone, šios pačių ieškovų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai, sutikdami sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, nepasidomėjo žemės sklypu, jo būkle, nesistengė nustatyti žemės sklypo vertės, o tik tada, kai jiems nepasisekė parduoti įsigyto žemės sklypo, kreipėsi į turto vertintojų įmonę UAB „Inreal“ dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo (CPK 185 str.).

23Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai siekė ginčo sklypą įsigyti siekdami jį greitu metu parduoti ir tokiu būdu gauti pelno. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai šalies veiksmai yra neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies nesidomėjimo sudaromu sandoriu negalima pateisinti. Kolegija sprendžia, kad ieškovai privalėjo prieš sudarant sandorį pasidomėti įsigyjamu turtu, taip pat ir šio turto kaina, pasikonsultuoti su specialistais, o to neatlikę, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal sutarties laisvės principą civilinių santykių subjektai turi teisę patys nuspręsti ar reikia jiems sudaryti konkrečią sutartį ar ne. Sutarties šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, t. y. sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jo turinį nustato imperatyvios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai (CK 6.156 str. 1, 2, 4 d.). Viena iš sutarties laisvės principo išraiškų yra įtvirtinta CK 6.313 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovas UAB „Čelta“, būdamas juridinis asmuo, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarydamas 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo visas galimybes įvertinti reikšmingas sandorio aplinkybes ir apsispręsti dėl sandorio sudarymo. Analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl kreditavimo sutarties sudarymo. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų A. V. , G. T. ir R. T. atsiliepime išdėstyta pozicija, kad byloje esantys duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijami sandoriai turėtų kokių nors požymių, numatytų CK 1.80, 1.91 straipsniuose. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti, t. y. atsakovai atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kuriu ieškovai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandori, kokį jie iš tikrųjų siekė sudaryti. Taip pat vertintinas ir ieškovų elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Ieškovai nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, jog atsakovai atliko tyčinius veiksmus, priešingai - UAB „Čelta“, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekiant įsitikinti dėl siūlomos žemės sklypo kainos objektyvumo, tikrumo bei realumo. Ieškovų teiginiai, jog AB banko „Snoras“ Tauragės skyriaus valdytojo R. Š. , G. T. veiksmai, taip pat UAB „Verslavita“ atliktas nekilnojamo turto vertinimas laikytini esminių aplinkybių nutylėjimu ir jų nuslėpimu nepagrįsti, kadangi patys ieškovai, ginčydami sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo, būdami atsakingi, protingi bei apdairūs už savo veiksmus, patys turėjo įvertinti prisiimamą riziką bei būsimus įsipareigojimus, taigi sutiko prisiimti būtent tokią riziką, siekiant pelningai perparduoti įsigyjamą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad Tauragės raj. apylinkės prokuratūros 2009 m. birželio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pažymėta, kad byloje nėra nustatytas bendras bei išankstinis R. Š. , UAB ,,Verslavita“, G. T. , A. V. ir G. S. susitarimas tyčia padidinti žemės sklypo vertę, jį parduoti už nerealiai didelę kainą ir taip apgaulės būdu įgyti svetimą turtą (3 t., 132 b. l.).

24Dėl vertinimo ataskaitos reikšmės sudarant ginčo sandorius.

25Nagrinėjamu atveju apeliantai reikalauja pripažinti negaliojančia UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą (1 t., 91-112 b. l.). Apeliantų nuomone, esminis apgaulės elementas, suklaidinęs ieškovus, ir sąlygojęs jų apsisprendimą už neadekvačią vertei kainą pirkti ginčo žemės sklypą buvo melagingos, kelis kartus padidintos vertės nurodymas oficialiame dokumente – UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje.

26Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovai aktyviai būtų domėjęsi įsigyjamo turto rinkos verte ar būtų susipažinę su UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ar kokia kita ataskaita, tik, jų pačių teigimu, aklai pasitikėjo atsakovo R. Š. žodiniais teiginiais. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad nepriklausomai nuo UAB ,,Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio, ieškovai būtų pirkimo-pardavimo sutartį sudarę. Antra, sudarant 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį Nr. 031-93418 viena iš sąlygų buvo numatyta, kad kredito lėšos UAB ,,Čelta“ bus suteikiamos tik tada, kai UAB ,,Čelta“ pateiks bankui žemės sklypo pilną vertės nustatymo ataskaitą, parengtą su banku suderintų vertintojų, Turto ir verslo vertinimo pagrindų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje vėlgi nėra duomenų, kad ieškovai, žinodami apie tokią sutarties sąlygą ir ją vykdydami, būtų dėję pastangas nustatyti perkamo turto vertę – jie (ieškovai), jų pačių teigimu, dokumentais rūpintis leido atsakovui R. Š. . Tai, kad ieškovai visai nesidomėjo sudaromais sandoriais (turto pirkimo-pardavimo, kredito suteikimo), patvirtina ir ta ieškovo K. Č. apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose išdėstyta aplinkybė, kad ieškovai tik po to, kai žemės sklypo nepavyko parduoti, sužinojo, kad bankas ir (arba) atsakovas R. Š. disponavo dvejomis žemės sklypo vertinimo ataskaitomis, kurių paskutinioji atspindėjo ne tikrąją (sandorių sudarymo dienai buvusią) žemės sklypo vertę, o būsimą vertę. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais negali būti pripažintas aplinkybe, leidžiančia sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.91 straipsnių pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainą atsakovai su apeliantais nustatė ir suderino vadovaujantis CK 6.313 straipsnio pagrindu, t. y. šalių susitarimu. Todėl turto vertintojų ataskaita negali būti vertinama kaip pagrindinis dokumentas, nustatantis kainą.

27Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias bylai aplinkybes, pavyzdžiui, ginčo turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o pagal 24 straipsnio 3 dalį – laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

28Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008 m. sausio 31 d. UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitos Nr. N-08-058 tikslas - nekilnojamojo turto rinkos ir likvidavimo (priverstinio pardavimo) vertės nustatymas dėl turto įkeitimo bankui, vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2008 m. sausio 23 dienai. Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtoje ataskaitoje nustatyta suma nepagrįstai per didelė. Pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių ataskaitas iš byloje esančių duomenų matyti, kaip šio žemės sklypo vertės kito: 2007 m. kovo 14 d. vidutinė sklypo rinkos vertė buvo 2 696 219 Lt (2 t., 80 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 8 d. – 2 696 219 Lt (2 t., 132 b. l.), 2008 m. gegužės 1 d. - 3 529 872 Lt (2 t., 78 b. l.), 2009 m. vasario 1 d. - 3 905 000 Lt (2 t., 79 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 176, 185 str.). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintų Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo realios rinkos vertės ne daugiau kaip 20 proc. Taigi, net sumažinus VĮ Registrų centro nustatytą vertę 20 proc., gauta vertė praktiškai nesiskirs nuo kainos, kurią apeliantai sumokėjo už įsigytą žemės sklypą. Kol VĮ Registrų centras vertinimas nėra nuginčytas, net jeigu UAB ,,Verslavita“ vertinimo ataskaita būtų pripažinta negaliojančia, nebūtų paneigtas faktas, kad žemės sklypo rinkos vertė sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, buvo artima ieškovų sumokėtai kainai (CPK 185 str.).

29Pasisakydama dėl UAB ,,In Real“ ir UAB ,,Ober Haus“ turto vertinimo ataskaitų, teisėjų kolegija pažymi, kad jos yra retrospektyvinės, sudarytos žymiai vėliau, praėjus daugiau nei metams po ginčijamos ataskaitos paruošimo. Kaip pagristai pastebėta AB banko Snoras atsiliepime į apeliacinį skundą, atliekant vertinimą yra atsižvelgiama į rinkos kainų lygio dinamiką (kilimą ar kritimą), todėl akivaizdu, kad atliekant vertinimą tuo metu, kai buvo prasidėjęs nekilnojamojo turto rinkos kainų kritimas, buvo atsižvelgiama į neigiama rinkos kainų dinamiką, todėl 2009 m. paruoštos ataskaitos nurodo žemės sklypo vertę, mažesnę už tą, kuri buvo nustatyta tuo metu, kai kainų kitimo dinamika buvo teigiama.

30CPK 212 straipsnio 1 dalis numato, kad ekspertizė skiriama tik tais atvejais, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo ir kitokių žinių. Nagrinėtoje byloje yra pakankamai duomenų, kad ginčo žemės sklypo UAB „Verslavita“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta rinkos vertė artima kituose paminėtuose bylos įrodymuose nustatytai vertei, todėl skirti ekspertizę nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Verslavita“ atliktoje turto vertinimo ataskaitoje buvo įvertinta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo pobūdis ir galimos naudojimo perspektyvos, todėl apeliantų motyvas dėl ekspertizės skyrimo byloje reikalingumo ir būtinumo, nepagrįstas.

31Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra esminiai

32Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

33Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

34Ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų atmetimas sudaro pagrindą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 2 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priverstinius išieškojimus ne ginčo tvarka pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 052009001268L (vykdomoji byla Nr. 0041/10/01020), pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 22-3N (vykdomoji byla Nr. 0162/10/02036), pagal Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. TNR (4.6)-186 (vykdomoji byla Nr. 0162/10/01360).

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai UAB „Čelta“, K. Č. , Š. Č. , A. Č. , R. Č. , M. Č. , UAB... 4. Nurodė, kad 2008 m. pradžioje atsakovas R. Š. , tuo metu buvęs AB banko... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį... 6. Nurodė, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra pripažinti negaliojančia... 7. Teismas pažymėjo, kad viena iš sutarties laisvės principo išraiškos... 8. Teismo nuomone, analogiškai UAB „Čelta“ galėjo nuspręsti ir dėl... 9. Ieškovai UAB „Čelta“, K. Č. , Š. Č. , A. Č. . Č. , R. Č. , M. Č. ,... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. V. , G. T. ir R. T. prašo... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB DK ,,PZU Lietuva“ prašo... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB bankas Snoras prašo... 13. Ieškovas K. Č. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 16. Šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų... 17. Šios bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė... 18. Dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių.... 19. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 20. Šioje byloje, kaip pagrįstai pabrėžė apeliantai, nagrinėjamas ginčas... 21. Apeliantų nuomone, atsakovai veikė sąmoningai, turėdami tikslą apgaulės... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, šios pačių ieškovų nurodytos aplinkybės... 23. Protingumo principas sutarties šalims reiškia, kad jie patys turi rūpintis... 24. Dėl vertinimo ataskaitos reikšmės sudarant ginčo sandorius.... 25. Nagrinėjamu atveju apeliantai reikalauja pripažinti negaliojančia UAB... 26. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog... 27. Atkreiptinas dėmesys, kad turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą... 28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2008 m. sausio 31 d. UAB... 29. Pasisakydama dėl UAB ,,In Real“ ir UAB ,,Ober Haus“ turto vertinimo... 30. CPK 212 straipsnio 1 dalis numato, kad ekspertizė skiriama tik tais atvejais,... 31. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra esminiai... 32. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio, iš esmės priėmė... 33. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.... 34. Ieškovų apeliacinio skundo reikalavimų atmetimas sudaro pagrindą panaikinti... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti... 37. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi...