Byla 2S-397-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Romualdo Januškos, Birutės Jonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-675-836-2010 pagal pareiškėjo J. T. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2009-06-25 nutarimo Nr. T2-165 (03) dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas skundu prašė patikrinti, ar Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuratūros pavaduotojo Mindaugo Rimkaus nutarime pateikti motyvai ir argumentai neprieštarauja mokesčių įstatymams bei vienodai administracinių teismų praktikai ir prokuroro 2009-06-25 nutarimą Nr. Š2-165(03) dėl atsisakymo tenkinti skundą panaikinti. Skundui pagrįsti pareiškėjas nurodė, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato įstatymai, valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato seimas (Konstitucijos 67 str. 15 p., 127 str. 3 d.). Konstitucinis teismas yra išaiškinęs Konstitucijos nuostatas dėl mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų bei suformavęs oficialią konstitucinę doktriną šiuo klausimu, kurios esmė yra ta, kad tik įstatymų leidėjas turi tam tikrą diskreciją mokesčius nustatyti įstatymu. Todėl Kėdainių rajono savivaldybės taryba, patvirtindama administracinius aktus, reglamentuojančius savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų tiekimą, nustatė gyventojams teises, pareigas ir atsakomybę, ir tuo viršijo savo kompetencijos ribas. Tai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str., 6 str. 4 d. ir biuletenyje „Administracinių teismų praktika Nr. 6 skelbtai teismų praktikai. Savivaldybių tarybos turėjo teisę tik įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas bei mokesčių lengvatas. Mokesčių administravimo įstatymo 15 str. 3 d. nenumato, kad savivaldybių institucijos gali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijas. Nurodė, kad gyventojai savo veiksmais negali pažeisti savivaldybės teises pasirinkti vietinės rinkliavos objektą, nustatyti rinkliavos dydį, lengvatas, rinkliavos grąžinimo atvejus. Būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, o reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas skundą pripažinti nepagrįstu (ABTĮ 88 str. 1 p.). Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2006-04-28, 2008-05-30 sprendimais Nr. TS-197, TS-149 pažeidė LR rinkliavų, viešojo administravimo, mokesčių administravimo, viešojo sektoriaus atsakomybės įstatymų nuostatas, konstitucinio teisingumo principus bei konstitucinį teisinės valstybės principą. Skundžiamas nutarimas prieštarauja LR Rinkliavų įstatymo normoms bei 1996-11-20 LR Konstitucinio teismo nutarimo išvadoms. Nustatyti skirtingi rinkliavų dydžiai to paties rajono gyventojams pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. 2008-05-20 sprendime Nr. 149 atliekų tvarkymo taisyklės, t. y. jų 6.25 p., papildytos pažeidimu dėl „vartų mokesčio“ įvedimo, kas prieštarauja LR Rinkliavų įstatymo 11 str. 2 d. Jeigu rinkliava ir jos administravimas nustatyti ne pagal įstatymą, tai valstybei daroma žala, ką yra konstatavęs Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. Mokesčių administratoriui neatliekant savo funkcijų yra galimas savivaldybės piktnaudžiavimas, nemokami delspinigiai. Nurodė, kad jo netenkina tai, kad pažeidžiama konstitucinė santvarka, jokio asmeninio intereso neturi, ir tai tėra tik prokurorų interpretacija (b. l. 1-5).

5Kėdainių rajono apylinkės teismas2010-03-26 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Byloje esančių duomenų pagrindu ir vadovaudamasis CPK 5 str. 3 d., Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, teismas sprendė, jog prokuroro teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kai jis turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, pareiškėjas nepagrįstai supranta kaip absoliučią prokuroro pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagal teismų praktiką, prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą kreipdamasis su ieškiniu, kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad viešasis interesas yra pažeistas, ir kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad viešasis interesas gali būti apgintas teisme. Galiojantys teisės aktai ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės prokurorui suteikia teisę subjektyviai vertinti tyrimo metu surinktus duomenis ir tik tada spręsti dėl galimybės jų pagrindu kreiptis į teismą su ieškiniu siekiant apginti viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad prokuratūra, tirdama pareiškėjo skundą, patikrino skunde nurodytas aplinkybes ir surinko reikalingus įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą, kad nėra pagrįstų pagrindų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į administracinį teismą, kai tame teisme buvo nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių, kad ABTĮ 110-117 str. numatyta tvarka būtų ištirta, ar Kėdainių rajono savivaldybės sprendimai atitinka įstatymus ar Vyriausybės norminius aktus. Panevėžio apygardos administracinis teismas, kuris nagrinėjo pareiškėjo bylą, nesuabejojo minimų norminių aktų teisėtumu ir nepradėjo atitinkamo tyrimo ABTĮ 111 str. numatytu atveju. Nurodė, kad teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą su ieškiniu, nes tuo būtų pažeistas prokurorų nepriklausomumo principas (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d., 11 str. 2 d.). Pareiškėjas nenurodė kitų pareiškimo tyrimo veiksmų, kuriuos, pareiškėjo manymu, turėjo atlikti, bet neatliko prokuratūra gindama viešąjį interesą. Todėl padarė išvadą, kad prokuratūra išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (b. l. 23-24).

6Atskiruoju skundu pareiškėjas J. T. prašo išnagrinėti jo skundą ir priimti teisėtą sprendimą. Nurodo, kad skundas buvo paduotas ne dėl prokuratūros tyrimo veiksmų, o dėl 2009-06-23 nutarimo teisėtumo, reikalavimas buvo kildinamas iš mokestinių teisinių santykių. Teismas nenurodė įstatymo, kuriuo vadovaudamasis reikalauja, kad jis turėjo pateikti tyrimo veiksmus, kuriuos turėtų atlikti arba neatliko prokuratūra (CPK 270 str. 3 d.). Todėl mano, kad skundas iš esmės nenagrinėtas, nes teismas nepasisakė nei apie skunde nurodytus argumentus, nei apie jų vertinimą, nenurodė argumentų, dėl kurių jie atmesti. Neprašė ištirti ir įvertinti jo neatidumo ankstesnėje byloje dėl įsiskolinimo priteisimo. Prokuratūra atsirašinėja ir bando pateisinti savo tariamai teisėtą nutarimą, o tvirtinimas, kad ginčas yra ne dėl viešojo intereso gynimo, o dėl privačių interesų, nepagrįstas ir melagingas. Prokuratūra neginčija, kad jo keliamuose klausimuose yra viešas interesas, tik nenustatė jo pažeidimo. Nesuprantamas prokuratūros ir teismo noras sumenkinti pareiškėją. Skundu neprašė įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą su ieškiniu, o prašė patikrinti nutarimo argumentus ir, jei jie neteisėti ar nepagrįsti, nutarimą panaikinti (b. l. 28-29).

7Atsiliepime į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra prašo apelianto skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad neturi pateikti naujų argumentų ir įrodymų dėl ginčo esmės. Tyrimo metu surinktų faktinių duomenų vertinimas nekeičiamas. Visi argumentai yra išdėstyti 2009-06-23 nutarime Nr. T2-165 (03) bei 2010-03-10 atsiliepime. Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Apeliantas nepateikė naujų argumentų ir nepagrindė, kad jo išdėstytas aplinkybes viešojo intereso aspektu reikėtų vertinti kitaip, nei jie prokuroro nutarime buvo įvertinti. Įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sampratos, todėl ji aiškinama plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Mano, kad pareiškėjas pats turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (b. l. 36-37).

8Askirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-03-26 nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjo skundą, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų nekartoja. Vertinant atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (19 str 1 d., 2 d. 1 p.). Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S. B., S. D., O. P., T. Sluckas, bylos Nr. 3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, J. Ž., A. Ž., bylos Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.). Teismas tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo. Dėl to, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį, teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą su minėto pobūdžio ieškiniu. Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūra, patikrinusi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros surinktą medžiagą, pažeidimų nenustatė ir 2009-06-23 motyvuotu nutarimu atsisakė naikinti 2009-05-19 Kėdainių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso ir nesikreipti į teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą pagal apelianto skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek prokuratūra, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, kad naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra pagrindo. Nesutikti su minėtomis išvadomis nra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Todėl, jei pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, jis turi teisę pats kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

9Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 3 d. reikalavimus. CPK 270 str. 3 d. numatyta kas turi būti nurodyta teismo sprendimo aprašomojoje dalyje. Tačiau šiuo atveju priimtas procesinis sprendimas yra teismo nutartis, kurios priėmimo tvarką ir turinį reglamentuoja CPK 290 str., 291 str. nuostatos. Skundžiamosios teismo nutarties turinys visiškai atitinka CPK 291 str. reikalavimus, nes joje nurodytas klausimas, kuriuo priimta nutartis, motyvai, kuriais vadovavosi teismas padarydamas išvadas, įstatymai bei teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Todėl atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

10Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. (2002-03-12 įst. IX-777 red.) vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti administracinio teismo kompetencijai priskirtais klausimas. Pagal minėto įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, išskyrus prokurorų procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu ir bylos tyrimu, nagrinėja administraciniai teismai. Todėl, jei apeliantas mano, kad prokuroras nepagrįstai atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, esant kitoms įstatymuose numatytoms sąlygoms, gali svarstyti galimybę dėl, jo manymu pažeistų teisių gynimo, kreiptis į atitinamą administracinį teismą.

11Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka ir netenkino pareiškėjo skundo, tai pagrįstai turėtas išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybės naudai priteisė iš pareiškėjo. Kadangi atskirasis skundas atmetamas, tai apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto priteisiamos į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

13Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Priteisti iš J. T. (a. k. ( - ) 3 (tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai