Byla e2-39543-918/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei M. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. K. 318,76 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.

4Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

5Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti E. K. CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2015 m. gruodžio 20 d. iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių ( - ), Vilnius, buvo aplietos patalpos, esančios ( - ), Vilnius, kurias būsto draudimo liudijimo Nr. 304453745 pagrindu buvo apdraudęs ieškovas (e. b. l. 5-7). Ieškovo atstovas, apžiūrėjęs aplietas patalpas ir surašęs nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimo aktą, pateikė sąmatą, kurioje nurodė, jog apliejimo padarinių pašalinimas sudaro 318,76 EUR (e. b. l. 9-14). Ieškovas 2016 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu pervedė aplietų patalpų savininkui 318,76 EUR draudimo išmoką (e. b. l. 15). Sumokėjęs draudimo išmoką ieškovas 2016 m. vasario 3 d. d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 17), tačiau byloje duomenų, kad atsakovė žalą būtų atlyginusi, nėra (CPK 178 straipsnis).

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas analogiškus atvejus nagrinėjam deliktui, formuoja praktiką, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas atitinkamas daiktas atsakovo bute, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

10Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

11Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei priklausantis butas, esantis ( - ), Vilnius, yra virš ieškovo apdraustų patalpų, esančių ( - ), Vilnius. Tokiu būdu, vadovaujantis minėta teisės taikymo ir aiškinimo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovo apdraustų patalpų užpylimas įvyko iš viršuje esančios atsakovės patalpos. Vadovaudamasis generalinio delikto taisykle (žalos padarymas preziumuoja neteisėtus veiksmus – CK 6.263 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad byloje įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, t. y. netinkamas jai priklausančio turto valdymas ir naudojimas, sukėlęs žalą kitiems asmenims (CK 6.246, 6.263 straipsniai). Kitų galimų užpylimo šaltinių, dėl kurių buvo užlietos ieškovo apdraustos patalpos, byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis). Atsakovė neįrodė, kad nėra kalta dėl žalos, ar žala atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų (CK 6.248 straipsnis, 6.253 straipsnio 4 dalis).

12Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino patalpų, esančių ( - ), Vilnius, remonto išlaidas, ieškovui subrogacijos pagrindu perėjo teisė reikalauti iš atsakovės atlyginti patirtus nuostolius. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti bei protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kadangi ieškovas išmokėjo patalpų, esančių ( - ), Vilnius, savininkui 318,76 EUR draudimo išmoką, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 318,76 EUR suma.

13CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (318,76 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

14Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 15 EUR žyminio mokesčio.

15Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

Nutarė

17ieškinį patenkinti visiškai.

18Priteisti iš atsakovės M. K., a. k. ( - ) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 318,76 EUR (trijų šimtų aštuoniolikos eurų 76 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (318,76 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15 EUR (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

19Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai