Byla A-237-261/2015

Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant LITGRID AB, dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjai A. B. ir I. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4-12), prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1320 (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

5Nurodė, kad ginčijamu įsakymu buvo pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktas, išdėstant jį taip: „2.2. Žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 29824,91 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punktas yra panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-63-243/2013 ir ginčijamu įsakymu jis nebegalėjo būti keičiamas.

6Nesutiko, jog kompensacijos dydis buvo apskaičiuotas remiantis 2010 m. kainomis, nes skundžiamas įsakymas priimtas 2013 m., todėl kompensacija turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į 2013 m. kainas. Be to, apskaičiuodamas kompensaciją, atsakovas rėmėsi 1999-2003 m. duomenimis apie žemės ūkio augalų vidutinį derlingumą ir nepagrįstai nesivadovavo Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais duomenimis. Atsakovas apskaičiavo nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo tik už 1 metus. Tačiau servitutui esant neterminuotam, tačiau ne ilgesniam nei 99 metai, minėta nuostolių suma turėjo būti padauginta iš 99.

7Nurodė, kad 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 buvo pakeistas pareiškėjams priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo pobūdis ir vietoje žemės ūkio paskirties žemės, ji tapo kitos paskirties žeme, todėl pareiškėjai neterminuotai prarado galimybę naudotis jiems priklausančia žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi, kuriai buvo nustatytas servitutas. Didžiąją dalį kompensuojamosios sumos sudaro miško medynų vertės kompensacija. Leidime kirsti mišką privataus miško savininkui nurodytas iškertamų medynų plotas – 2,2 ha, vietoj servitute numatytų 2,0424 ha, todėl visi atlikti kompensacijos skaičiavimai yra preliminarūs, netikslūs. Teigė, kad atsakovas privalėjo pasamdyti nepriklausomą turto vertintoją, atlikti vietovės, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypas, žemės rinkos tyrimus ir pateikti tinkamą kompensacijos apskaičiavimą.

8Pareiškėjai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad pagal jų paskaičiavimus nuostoliai dėl servituto nustatymo turėtų siekti 90 tūkst. litų.

9Pareiškėjų atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu palaikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams.

10Atsakovas Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 86-89) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11Paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-63-243/2013 patenkino pareiškėjų skundą – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2 punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 26 909,87 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkams pareiškėjams vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

12Nurodė, kad remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 16 punktu, kuriame nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Taisyklių 16.6 punkte įtvirtinta nuostata, kad sprendime nurodomos nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos. Minėtas reikalavimas yra imperatyvus, todėl pareiškėjai nepagrįstai argumentuoja, jog turėjo būti priimtas naujas individualus teisės aktas, o ne keičiamas pirminis.

13Manė, kad, keičiant 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punktą, kompensacija pagrįstai buvo perskaičiuota vadovaujantis minėto įsakymo priėmimo dieną galiojusiais teisės aktais. Pabrėžė, jog kompensacijos dydis pareiškėjams apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 75-78) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

15Teigė, kad atsakovas privalėjo perskaičiuoti kompensaciją administracinio akto dėl servituto nustatymo pareiškėjų žemės sklype priėmimo dienai, o ne teismo sprendimo priėmimo, įsigaliojimo ar kitai dienai, todėl kompensacijos dydis buvo pagrįstai apskaičiuotas, vadovaujantis 2010 m. spalio 8 d. galiojusiais teisės aktais. Paaiškino, jog skaičiuodamas žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodiklį, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ ir tinkamai pritaikė šiame įsakyme žieminiams kviečiams nustatytą vidutinį derlingumą, lygų 34,06 (100 kg/ha). Pabrėžė, kad jokio kito teisės akto, reglamentuojančio minėtą rodiklį, nėra, o pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką skaičiuojant kompensacijas reikia vadovautis aukščiau nurodytu žemės ūkio ministro įsakymu. Pažymėjo, jog nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų apskaičiuojami pagal formulę Nžūn=15xSxKp. Formulėje skaičius 15 reiškia metus, todėl minėti nuostoliai skaičiuojami 15 metų laikotarpiui, o ne 1 metų, kaip teigia pareiškėjai. Nesutiko su pareiškėjų reikalavimu užsakyti kiekvieno sklypo nepriklausomus turto vertinimus ar rinkos tyrimus, kadangi atsakovas, apskaičiuodamas kompensaciją, privalo vadovautis Metodika ir joje esančiomis įstatymų nuorodomis ir neturi teisės vadovautis kitais šaltiniais. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ priedo 20 punkte numatyta, jog kitomis naudmenomis paverčiamas pareiškėjų žemės sklypo dalies plotas – 2,04 ha, todėl būtent toks miško plotas ir bus iškertamas.

16II.

17Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 1 d. sprendimu (b. l. 155–160) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, nustatė, jog pareiškėjų ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-63-243/2013, kuriuo buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktas ir atsakovas įpareigotas iš naujo nustatyti žemės savininkams pareiškėjams vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Vykdydamas nurodytą teismo sprendimą, atsakovas priėmė 2013 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1320, kuriuo nustatė iš naujo žemės savininkams apskaičiuotos kompensacijos dydį – 29 824,91 Lt. Būtent šis dydis yra ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje, kadangi pareiškėjai nagrinėjamu atveju neginčija paties servituto nustatymo, tačiau argumentuoja, jog kompensacija buvo apskaičiuota netinkamai.

19Pareiškėjų ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia 2010 m. spalio 8 d., t. y. administracinio akto, kuriuo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti servitutai, priėmimo dieną. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad atsakovas turėjo priimti naują įsakymą, o ne keisti 2010 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. Ž12-735, kuris buvo panaikintas teismo. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-63-243/2013 buvo panaikintas ne 2010 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. Ž12-735, o tik jo dalis – 2.2. punktas, todėl, vykdydamas teismo įpareigojimą, atsakovas pagrįstai pripažintą nepagrįsta administracinio akto dalį išdėstė nauja redakcija. Tokia išvada padaryta įvertinus Taisyklių 16 punktą, kuris kaip sprendimo, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nustato žemės servitutą, sudėtinę dalį įvardija nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus) (16.6 p.). Kadangi tiek pats servitutas, tiek kompensacija nustatomi tuo pačiu sprendimu, pareiškėjų argumentai dėl būtinybės priimti naują administracinį aktą laikyti nepagrįstais.

20Ginčijamu įsakymu nustatytą kompensacijos dydį – 29 824,91 Lt, atsakovas pagrindė 2013 m. spalio 3 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104)-2762, kuriame nurodoma, jog pareiškėjams priklausančiam žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) yra nustatytas 2,8984 ha ploto servitutas, iš kurio 0,8560 ha ploto patenka į žemės ūkio naudmenas, 2,0424 ha patenka į miško naudmenas. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai skunde nurodo, jog realiai servituto plotas yra didesnis, tačiau 2010 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. Ž12-735 1 punktu žemės servitutas nustatytas būtent nurodyto dydžio – 2,8984 ha pareiškėjų žemės sklypo plotui, todėl, skaičiuojant kompensaciją, vadovautis kitais parametrais atsakovas neturėjo teisinio pagrindo.

21Sunaikinamų pasėlių rinkos vertę Nacionalinė žemės tarnyba skaičiavo pagal Metodikos 4 punkte pateiktą formulę – Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2. Pareiškėjai skunde tvirtina, kad atsakovas naudojo netinkamus duomenis Dvid. dydžiui – žemės ūkio augalų vidutiniam derlingumui pagal kultūras apskaičiuoti. Teismas vertino, kad Metodika numato, jog minėtas rodiklis yra tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu, tačiau ne Statistikos departamento ar kitais pareiškėjų siūlomais duomenimis. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“, todėl šiame teisės akte nustatytu 34,06 (100 kg/ha) žieminių kviečių vidutinio derlingumo dydžiu atsakovas ir privalėjo remtis.

22Metodikos 8 punktas numato, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte. Analizuojant atsakovo 2013 m. spalio 3 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-2762 turinį, nustatyta, jog nuostolių miškų naudmenose dydis buvo apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos – Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. R2-2123 pateiktomis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), miško žemės ir medynų tūrio kainomis, kaip to reikalauja aukščiau minėtas Metodikos 8 punktas. Nors pareiškėjai argumentuoja, jog Leidime kirsti mišką nurodytas didesnis miško žemės plotas, tačiau byloje esančiame 2013 m. lapkričio 12 d. Leidime kirsti mišką privataus miško savininkui nurodyti 2,0 ha. Minėtame leidime pateikti duomenys nesudaro pagrindo tvirtinti, kad kompensacija buvo nepagrįstai apskaičiuota už per mažą miško žemės plotą.

23Pareiškėjai taip pat argumentuoja, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, gauta suma turėjo būti dauginama iš 99, kadangi būtent tokiam maksimaliam terminui nustatytas servitutas. Iš Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų minėtų nuostolių apskaičiavimo formulių (Nžūn = 15 x S x Kp ir Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog abiem atvejais gautos sumos dauginamos iš 15, t. y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus nėra pagrindo.

24Teismas padarė išvadą, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjų patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal, pareiškėjų vertinimu, teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte.

25Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kv elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybėje esantį 62,24 ha miško žemės sklypą paversti kitomis naudmenomis, tačiau priešingai, nei teigia pareiškėjai, šiuo aktu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Teismas pabrėžė, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka reglamentuota Žemės įstatymo 24 straipsnyje.

26Teismas, remdamasis Metodikos 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009; 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012), pažymėjo, kad pareiškėjai dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

27Teismas nesutiko su pareiškėjų skundo ir prašymo argumentais, kad kompensacija turėjo būti apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu nepriklausomiems ekspertams įvertinus sunaikintų sodinių, pasėlių ir iškirsto miško rinkos vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyti trys turto arba verslo vertinimo atvejai: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas); 2) vidaus reikmėms; 3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nenumato, kad kompensacijos apskaičiuojamos remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, priešingai – nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams, laikytas nepagrįstu ir netenkintinas.

28III.

29Pareiškėjai A. B. ir I. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 162-171), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą. Taip pat prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams.

30Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas, kaip viešąjį administravimą vykdanti institucija, privalėjo kompensaciją, nurodytą Metodikoje, skaičiuoti griežtai laikydamasis šios Metodikos reikalavimų, ir negali šioje Metodikoje nustatytos tvarkos keisti ar taikyti kitaip, nei yra nustatyta pačioje Metodikoje. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė Metodikos reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio, kas lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
2. Jei jau atsakovas 2010 m. kovo mėn. rašte pateikia 2010 m. kainas, turėjo būti pateiktos ir 2010 m. nustatytas vidutinis derlingumas, tačiau atsakovas ima duomenis apie vidutinį derlingumą 1999-2003 m. Taigi, atsakovas privalėjo imtis priemonių, kad žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras už 2010 m. būtų apskaičiuotas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus duomenis.
3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant pradinį sprendimą dėl kompensacijos apskaičiavimo, visiems 600 žemės savininkų, kuriems buvo nustatytas servitutas, buvo paimtas kviečių derlingumas, nustatytas 2007 m. ir kuris sudarė 41,6 t/ha, o šiuo konkrečiu atveju atsakovo specialistai, parinkdami kviečių derlingumą, jį parinkto tik 2003 m. dydžio, kuris sudarė 34,06 t/ha. Dėl šių priežasčių atsakovas, apskaičiuodamas piniginės kompensacijos dydį, netinkamai taikė Metodikos 4 punktą.
4. Ginčijamame atsakovo įsakyme pateikta nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį (plotas 0,8560 ha) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma (pagal formulę Nžūn = 15 x S x Kp = 15 x 0,8560 x 26 x 12 = 4 006,08 Lt) susidaro tik už 1 metus. Tačiau atsakovas privalėjo numatyti, kad servitutas yra neterminuotas, tačiau ne ilgesnis nei 99 metai, todėl ši nuostolių suma turėjo būti padauginta iš 99, t. y. atsakovas apskaičiavo piniginę kompensaciją tik už 1 metus, nors šios žemės sklypo dalies pareiškėjai negalės naudotis visą likusį laiką. Šioje formulėje nurodytas skaičius 15 neturi jokio išaiškinimo, todėl pirmosios instancijos teismas negali remtis prielaidomis ir hipotezėmis, aiškindamas Metodikoje nustatytas formules, o privalėjo patikrinti, ar atsakovas, skaičiuodamas kompensacijos dydį, tinkamai taikė Metodikos reikalavimus. Jei teismas daro išvadą, kad kompensacija buvo padidinta 15 kartų, remiantis atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, kad neva tai, kompensacija apskaičiuota už 15 metų, tai darytina išvada, kad servitutas yra neterminuotas ir už servituto nustatymą privalėjo būti nustatyta periodinė kompensacija, o ne vienkartinė.
5. 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 buvo pakeistas pareiškėjams priklausančios žemės sklypo dalies naudojimo pobūdis ir vietoje žemės ūkio paskirties žemės, ji tapo kitos paskirties žeme, t. y. pareiškėjai neterminuotai prarado galimybę naudotis jiems priklausančia žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi, kuriai buvo nustatytas servitutas.
6. Atsakovo specialistai, skaičiuodami miškų naudmenų nuostolius, patys teigia, kad iškertamo miško rinkos vertė apskaičiuojama pagal privačios miško valdos miškotvarkoje projektą, registracijos priedas Nr. 39684c, tačiau taksacinių sklypų Nr. 24a, Nr. 24b, Nr. 24c medynų tūrio vertę pateikia žinialapyje Nr. 42956. Pareiškėjų atveju miško medynų vertės kompensacija sudaro didžiąją kompensuojamosios dalies dedamąją. Išskirto servituto 2,0424 ha plote buvo atliktas ištisinis medžių matavimas ir surašytas Nenukirsto miško matavimo aktas. Matavimus 2013 m. spalio 25 d. atliko M. R. individuali įmonė. Akte pažymima, kad servitutiniame ruože auga 1 200 vnt. stačių medžių, kurių bendras tūris 493,48 m3. Biržės taksavimo lape pateiktos miške augančių medžių rūšys, skerspjūviai ir medienos tūriai. Su šiuo Nenukirsto miško matavimo aktu sutinka ir LITGRID AB, nes tai jam, kaip servituto turėtojui, išduotame leidime kirsti mišką jų rangovo Žilinskio ir Ko energetikos projektų vadovas patvirtino savo parašu. Atkreipia dėmesį, kad pagal miškininkų atliktus matavimus ir geodezininkų pažymėtą iškertamo miško plotą, leidime kirsti mišką privataus miško savininkui nurodytas iškertamų medynų plotas 2,2 ha, vietoj servitute numatytų 2,0424 ha. Tai dar kartą patvirtina, kad visi skaičiavimai preliminarūs, LITGRID AB, taupydamas pinigus pareiškėjų sąskaita, tikslių geodezinių matavimų neatliko, miškas per ilgus metus užaugo ir pakito dirbamos ir miško žemės santykis. Kompensacijos skaičiavime jau dabar kilo 16 arų miško ploto paklaida, kitų dedamųjų teoriniai skaičiavimai pritaikyti masiniam skaičiavimui. Todėl pareiškėjai prašo atsižvelgti į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos ekspertų skaičiuotę, atliktą pagal faktinę situaciją: M. R. individualios įmonės pamatuotą iškertamo miško plotą 2,0424 ha, bei apskaičiuotą jo iškertamo miško vertę pagal 2010 m. įkainius
7. Nesutinka su atsakovo pateiktais paaiškinimais dėl formulės Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn dedamojo Sk – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais), paimtas iš VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ parengto žemės sklypo (kad. Nr. ( - )) su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu plano (Sk = 2,0424 ha); plotas miškų ūkio naudmenose yra 2,0424 ha. Tačiau pareiškėjai pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad faktiškai servitutu nustatytas plotas yra didesnis, todėl šis skaičius apskaičiavimuose buvo nustatytas netinkamai.
8. Dėl atsakovo paaiškinimo dėl formulės Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn dedamojo Kn, kad jis lygus 0,5, nes žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas pareiškėjai naudotis nebegali, nes yra pakeista žemės paskirtis, žemės dalis bus užstatyta aukštos įtampos elektros energijos perdavimo stulpais, po kuriais jokia veikla negalima. Dėl šių priežasčių žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas naudotis gali tik viešpataujančiojo daikto savininkas.
9. Atsakovas šiuo atveju privalo remtis teisės aktais, o ne rekomendacijomis, nuomonėmis, kurias pateikia tam neįgalioti asmenys, nes aiškinti teisės aktus yra išimtinė teismo kompetencija prerogatyva, niekas nesuteikė teisės atsakovui pakeisti Metodikos, kurioje nustatyta, kad turėjo būti pateikti duomenys apie kapitalizacijos normos rodiklį, nustatomą atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Šiuo atveju atsakovas privalėjo pasamdyti nepriklausomą turto vertintoją ir jo specialių žinių pagalba pateikti tinkamą Metodikoje nurodytą kapitalizacijos rodiklio apskaičiavimą, nes turėjo būti atlikti vietovės, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypas, žemės rinkos tyrimai, kuriuos gali atlikti nepriklausomas turto vertintojas.
10. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl kreipimosi ištirti norminio akto pagrįstumą. Pareiškėjų skundo vienas iš motyvų yra tas, kad atsakovo pateiktas vienkartinės kompensacijos už servituto nustatymą skaičiavimas yra neteisingas, kadangi kompensacija yra skaičiuojama ne rinkos kainomis, bet tam tikrais skaičiavimais, kurie neatitinka rinkos vertės sampratos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis aiškiai pasako, kad sunaikintų sodinių, pasėlių ir iškirsto miško vertė yra nustatoma pagal rinkos kainas. Pareiškėjų manymu, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų rinkos vertės yra nustatomos vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, kadangi šis įstatymas leidžia nustatyti objektyviausią ir teisingiausią nekilnojamojo daikto vertę. Teisinė doktrina numato ir pripažįsta tam tikrą savininko nuosavybės teisių apribojimą bei suvaržymą, bet tik už teisingą kompensaciją, kuria kompensuojami visi turto savininko nuosavybės teisių suvaržymai ir nepatogumai. Teisinga kompensacija gali būti tik tada, kai vertinami objektai yra vertinami nepriklausomo turto vertintojo, laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų metodų. Kadangi pagal Metodikos 8 punktą iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597: 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte, t. y. iškertamo miško vertė nėra nustatoma kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus bei principus, dėl ko nėra nustatoma reali nekilnojamųjų daiktų rinkoje esanti daiktų vertė, šis Metodikos punktas prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, Turto ir verslo vertino pagrindų įstatymo 1 ir 5 straipsniams. Taip pat ir pagal Metodikos 9 punktą vidutinė žemės sklypo vertė nėra nustatoma kvalifikuoto nepriklausomo vertintojo, kuris iškertamo miško vertę skaičiuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytais metodais, kurie leidžia tinkamai įvertinti vertinamo turto rinkos vertę, todėl ir šis Metodikos punktas neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytos rinkos kainos.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 180-184) prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

32Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ ir tinkamai pritaikė šiame įsakyme žieminiams kviečiams nustatytą vidutinį derlingumą, lygų 34,06 (100 kg/ha). Nurodyta žemės ūkio ministro įsakymo redakcija yra aktuali ir šiai dienai, todėl tas pats rodiklis būtų taikomas tiek skaičiuojant kompensaciją 2010 m. (ką atsakovas ir atliko), tiek pareiškėjų nurodomais 2013 m. Atitinkamai šią nuostatą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas. Jokio kito teisės akto, reglamentuojančio minėtą rodiklį, nėra, o pagal Metodiką, skaičiuojant kompensacijas, reikia vadovautis aukščiau nurodytu žemės ūkio ministro įsakymu.
2. Šiuo atveju Metodikoje nėra paaiškinta, kokią reikšmę turi formulėje Nžūn = 15 x S x Kp nurodomas skaičius 15, tačiau, preziumuojama, kad šis skaičius išreiškia metus. Todėl nepagrįstas pareiškėjų argumentas, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį apskaičiuoti tik už vienerius metus. Šie nuostoliai apskaičiuoti 15 metų laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose pateiktų nuostolių apskaičiavimo formulių matyti, jog abiem atvejais gautos sumos dauginamos iš 15, t. y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus nėra pagrindo. Atitinkamai, atsakovas apskaičiavo nuostolius vadovaudamasi Metodikoje nurodyta formule ir šie nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį praradimo apskaičiuoti teisingai. Taip pat nelogiškas ir nepagrįstas pareiškėjų reikalavimas nuostolius apskaičiuoti 99 metams, nes pareiškėjai turi teisę perleisti žemės sklypą, t. y. nėra garantijos, kad pareiškėjai bus žemės sklypo savininkais ateinančius 99 metus, tačiau kompensacijos už tokį ilgą laikotarpį reikalauja. Todėl pareiškėjų siūlomas 99 metų terminas yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais kriterijais. Be to, atsakovas neturi teisės iškraipyti ar savavališkai koreguoti įstatyme (Metodikoje) imperatyviai nurodytos formulės ir jos dedamųjų dalių ir savavališkai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į minėtą formulę. Atsakovui nepagrįstai įrašius kitas, Metodikoje nenumatytas, sumas ar skaičius, nuostoliai būtų apskaičiuoti nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymėtina, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas, vietoje žemės ūkio paskirties žemės tapo kitos paskirties žeme. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo paskirtis, įskaitant tą dalį, kuriai nustatytas servitutas, vis dar yra tos pačios paskirties – žemės ūkio. Žemės sklypo paskirtis gali būti keičiama tik pareiškėjų iniciatyva rengiant teritorijų planavimo dokumentą dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Servituto nustatymas nepakeitė žemės sklypo pagrindinės paskirties ir žemės ūkio veikla servituto plote ir toliau bus galima. Akcentuotina, kad 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda - Telšiai tiesti“ Klaipėdos rajono savivaldybėje esanti 62,24 ha ploto miško žemė, valdoma savininkų (taip pat ir pareiškėjų) ar esanti laisvoje valstybinio fondo žemėje, paverčiama kitomis naudmenomis, skirtomis 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda – Telšiai tiesti. Taigi, pareiškėjų žemės sklypo ar jo dalies nei paskirtis, nei pobūdis nurodytu įsakymu nebuvo pakeistas – pakeistos miško naudmenos į kitas naudmenas, t. y. servituto plote, kuriame augo miško naudmenos, po miško iškirtimo galės augti kitos, nebe miško, naudmenos. Veikla, kurią galima vykdyti servituto plote reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Kadangi žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, ir toliau galės naudotis pareiškėjai, todėl atsakovas tinkamai apskaičiavimo ir pritaikė kapitalizacijos normos rodiklį, kuris yra Metodikos 9.2 punkte nurodytos formulės dedamoji dalis.
3. Atsakovas tinkamai apskaičiavo nuostolius miško naudmenose. Apskaičiuodamas kompensaciją, atsakovas privalėjo vadovautis Metodika ir joje esančiomis įstatymų nuorodomis ir neturi teisės vadovautis kitais šaltiniais (pvz., pareiškėjų pateikiamais jų užsakymu parengtais dokumentais) ar pats savavališkai atlikti ar užsakyti kiekvieno sklypo nepriklausomus turto vertinimus ar rinkos tyrimus.
4. Pareiškėjų prie skundo pridėtame priede – 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda - Telšiai tiesti“ priedo 20 punkte numatyta, kad kitomis naudmenomis paverčiamas pareiškėjų žemės sklypo dalies plotas – 2,04 ha (t. y. toks plotas bus iškertamas). Miško kirtimo leidime numatyta iškirsti 2 ha plotą, t. y. nebus iškertamas 2,2 ha plotas, kaip teigia pareiškėjai, o bus iškertamas tik numatytas 2,0424 ha plotas.
5. Kadangi pats apeliacinis skundas yra teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl nėra supranta, kodėl pareiškėjai prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi kreiptis į tą patį teismą dėl norminio aktų teisėtumo patikrinimo. Dėl šių priežasčių šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo nemato jokių Metodikos 8 ir 9 punktų prieštaravimo Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5-6 straipsniams. Priešingai, Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje numatytas principas yra detalizuojamas Metodikos 8 ir kituose punkte. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje yra nukreipiama į Metodiką, kurios 8 punkte detalizuojama (paaiškinama), kas yra laikoma „iškirsto miško rinkos verte“. Metodikos 8 punkte nurodoma, kad „iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei <...>“ ir nurodoma, kaip ta vertė nustatoma, t. y. vadovaujantis Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte. Šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo ir nurodytoms Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, nes apskaičiuojant nuostolius už administraciniu aktu nustatytą servitutą taikoma Metodika, o ne minėtas įstatymas. Atitinkamai pačioje Metodikoje nėra nuorodos į Turto verslo ir vertinimo pagrindų įstatymą ir šiuo atveju jis negalėjo ir negali būti taikomas.
6. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno argumento, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kurie sprendimo motyvai ir argumentai yra neteisėti, nepagrįsti, pažeidžiantys pareiškėjų teises bei interesus, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų sprendimą panaikinti.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

36Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiomis nuostatomis, patikrinęs bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.

38Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

39Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šių nuostatų nepažeidė. Tokių atveju šalis, nesutinkanti su pateiktu įrodymų vertinimu, turi teisę teikti naujus įrodymus, paneigiančius teismo padarytas išvadas. Pareiškėjai šio ginčo atveju naujų įrodymų, paneigiančių vertinimo teisingumą, nepateikė, todėl nėra pagrindo vertinti ištirtus įrodymus iš naujo.

40Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

41Įgyvendinant šią teisės normą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika.

42Metodikos 2 punktu nustatyta, kad pagal ją nustatomi atlygintini nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, už: 2.1 p. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2 p. iškertamą mišką; 2.3 p. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

43Metodikos 3 punktu yra numatyti subjektai, kurie apskaičiuoja minėtus nuostolius, bei nustatytos formulės bei dydžiai, pagal kuriuos yra apskaičiuojami nuostoliai.

44Šio ginčo atveju atlygintinus nuostolius apskaičiavo Metodikos 3 punkte numatyti subjektai, remdamiesi nustatytomis formulėmis, todėl pagrįstai pripažinta, jog nuostolių apskaičiavimas atitinka Metodikos reikalavimus.

45Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl nuostolių apskaičiavimo, neturi teisės iškraipyti ar savavališkai koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų dedamųjų dalių, savavališkai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules.

46Vertinant nuostolių atlyginimo apimtį, pažymėtina, kad atsiradusių dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti.

47Šiuo klausimu yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikytina nagrinėjamiems ginčo santykiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11d. nutartimi (administracinė byla Nr. A261-2801/2014) nustatė kad, Metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus, nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai.

48Ten pat nurodoma, kad Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas.

49Todėl administracinio ginčo apimtyje teismas tik patikrina atsakovo sprendimo teisėtumą ir nustato, ar vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant Metodikos reikalavimų (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

50Atsakovas, nustatydamas pasėlių derlingumą, privalėjo vadovautis galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“, kadangi jis skirtas būtent administraciniu aktu nustatyto servituto nuostolių apskaičiavimui.

51Nepagrįstais vertinami apeliacinio skundo argumentai ir dėl iškertamo miško nuostolių apskaičiavimo teisingumo. Iškertamo miško plotas 2013 m. lapkričio 12 d. leidime kirsti mišką nurodytas 2,0 ha (b. l. 79). Tai iš esmės atitinka 2013 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kV elektros perdavimo oro linijai Klaipėda - Telšiai tiesti“ priedo 20 punktą, kuriame nurodyta, kad kitomis naudmenomis paverčiamas pareiškėjų žemės sklypo dalies plotas – 2,04 ha, taip pat Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius 2010 m. birželio 22 d. apskaičiavimo aktą Nr. 33A, kuriame nurodomas kertamo miško plotas 2,0424 (b. l. 41). Tokiu būdu plotai yra apskaičiuoti ir kompensacija apskaičiuota už 2,0424 ha plote esantį mišką, ką patvirtina minėti dokumentai. Pareiškėjai prašo vadovautis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos skaičiuote, tačiau nenurodo ir nepateikia atitinkamų skaičiavimų, kurie patvirtintų, jog nuostoliai už iškertamą mišką yra apskaičiuoti neteisingai. Todėl teismas pagrįstai pripažino, jog iškertamo miško rinkos vertė apskaičiuota tinkamai, remiantis Metodikos 8 punkte nustatyta tvarka bei įgaliotos institucijos.

52Pareiškėjams nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį apskaičiuoti 15 metų laikotarpiui. Pareiškėjų argumentas, kad toks laikotarpis gali būti 99 metai nėra argumentuotas. Teisės akto leidėjo nustatyta trukmė nėra paneigta ir teismui nekyla abejonių dėl jo teisingumo. Todėl daroma išvada, jog atsakovas šiuos nuostolius apskaičiavo tinkamai. Pasibaigus 15 metų laikotarpiui minėti nuostoliai gali būti perskaičiuoti.

53Pareiškėjai taip pat prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Metodikos 8, 9 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams.

54ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

55Dėl Vyriausybės akto atitikimo įstatymams teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, tačiau teismui nekyla abejonių dėl taikytinos Metodikos 8, 9 punktų prieštaravimo įstatymams.

56Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas panašų prašymą administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014, kaip minėta, pažymėjo, kad Metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūros paprastai ir efektyviai.

57Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas šios bylos ginčo apimtyje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

58Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60pareiškėjų I. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

61Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

62Nutartis neskundžiama.