Byla I-63-243/2013
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2 punkto panaikinimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiškėjams I.B. ir A.B., pareiškėjų atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei Redvitai Četkauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I.B. ir A.B. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims LITGRID AB, AB „Lietuvos energija“, UAB „Sweco Lietuva“, VĮ Valstybės žemės fondas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2 punkto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjai A.B. ir I.B. patikslintu skundu teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 26909,87 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai nurodo, jog nesutinka su paskaičiuotos kompensacijos už servituto nustatymą dydžiu. Argumentuoja, kad apskaičiuojant kompensaciją nebuvo įvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, nes nustačius servitutą miško plotas sumažės 2,8984 ha ir dėl to žymiai sumažės jiems priklausančio žemės sklypo vertė. Pareiškėjų teigimu, neįvertintas kasmetinis medienos tūrio prieaugio netekimas, dėl kurio kiekvienais metais bus prarandamos pajamos. Pažymi, jog servitutu yra suvaržoma asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Teigia, kad nustačius ilgalaikį žemės servitutą turėjo būti priimtas sprendimas ne dėl vienkartinės, o dėl periodinės kompensacijos nustatymo, nes jiems neterminuotai bus suvaržyta nuosavybės teisė. Skundo reikalavimą grįsdami tuo, jog neteisingai apskaičiuotas vienkartinės kompensacijos dydis, prašo ginčijamą įsakymo dalį panaikinti. Pareiškėjai atsisako skundo reikalavimo dalies dėl skundžiamo akto 1-ojo ir 2.1 punktų, kuriais nustatytas servitutas ir nutarta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo (t. II, b.l. 113-116).

4Pareiškėjų atstovas advokatas Laimonas Strauka prašo patikslintą skundą patenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis numato, kad ginčai tarp žemės savininko ir viešpataujančio daikto savininko dėl nuostolių dydžio nustatymo už servitutą sprendžiami šalių susitarimu arba ginčas sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Teigia, kad atsakovė prieš žemės savininkų valią nustatydama kompensacijos dydį pažeidė šias nuostatas. Atstovo teigimu, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, priimdamas ginčijamą įsakymą, nesivadovavo galiojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos redakcija, patvirtinta Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185, todėl apskaičiuotas kompensacijos ir nuostolių dydis neatitinka įsakymo 2.2. punkto priėmimo metu galiojusio teisės akto nuostatų. Remiasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame specialiajame plane numatyta, kad įgyvendinus 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos projektą, miškų ūkio paskirties sklypuose oro linijos apsaugos zonos ribose bus kertamas medelynas ir įrengiamos proskynos, t.y. numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Akcentuoja, kad pagal specialųjį planą miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis numatomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose - infrastruktūros plėtros (inžinerinių tinklų) projektuose, todėl kol neparengti šie projektai nežinomas tikslus servituto dydis, iškertamos medienos kiekis, rūšis ir brandumas, t.y. neįmanoma nustatyti tikslių pareiškėjų patiriamų nuostolių. Pareiškėjų atstovo teigimu, kompensacijos apskaičiavimas pagrįstas prielaidomis, neatsižvelgta į realias rinkos vertes, todėl pažeidžiamas teisingo atlyginimo už servituto nustatymą principas.

5Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjų A.B. ir I.B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes kompensacijos dydis nustačius servitutą apskaičiuotas teisingai. Nurodo, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16.6 punkte įtvirtinta nuostata, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti servitutą ir jame turi nurodyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus. Atsakovės teigimu, kompensacijos dydis apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatomis. Teigia, kad Metodika reglamentuoja ne tik nuostolių už sunaikinamus pasėlius ir sodinukus, iškertamą mišką atlyginimą ir jo apskaičiavimo tvarką, bet ir nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį atlyginimą ir jo apskaičiavimo tvarką, todėl ji reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimą ir apskaičiavimo tvarką. Akcentuoja, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis sąrašas objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, tačiau galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančio daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiškai ir teisingai atlyginti. Pažymi, kad tokiais atvejais tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (t. II, b.l. 129-132).

6Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus atstovė Reda Siautilė išdėsto tuos pačius atsikirtimo motyvus ir prašo skundą nepatenkinti. Nurodo, kad surašant 2010-06-22 Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, vadovavosi vertinimo akto surašymo metu galiojusia Metodikos redakcija, o skundžiamame sprendime nurodyta redakcija Metodikos, galiojusios sprendimo priėmimo metu. Pripažįsta, jog kompensacijos dydis su pareiškėjais derintas nebuvo. Atsakovės atstovės teigimu, nuostoliai apskaičiuoti teisingai, o pareiškėjai nepateikė įrodymų, paneigiančių apskaičiuotos kompensacijos dydį.

7Tretysis suinteresuotas asmuo LITGRID AB ( AB „Lietuvos Energija“ procesinių teisių perėmėja), kuriai pavesta atlyginti pareiškėjams patirtus nuostolius dėl žemės servituto nustatymo, atsiliepimu siūlo pareiškėjų skundą nepatenkinti. Akcentuoja, jog pareiškėjų prašomo panaikinti 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkte nurodyta kompensacijos suma buvo teisingai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką bei Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas. LITGRID AB teigimu, pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kompensacija apskaičiuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (t. II, b.l. 133-136).

8Trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė Redvita Četkauskienė tais pačiais argumentais siūlo skundą nepatenkinti. Pažymi, jog pareiškėjai turi teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių, kurie nenumatyti Metodikoje, priteisimo. Teigia, kad kompensacija buvo apskaičiuota pagal vertinimo akto surašymo metu galiojusios Metodikos redakciją. Nurodo, jog LITGRID AB siekdama, kad žemės servitutai būtų nustatomi sutartimis, o ne administraciniais aktais, žemės sklypų savininkams pasiūlė 30 procentų didesnę kompensacijos sumą, negu apskaičiuota pagal Metodiką.

9Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ atsiliepimu siūlo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog servitutas savo teisine prigimtimi yra neterminuota daiktinė teisė, kuri galioja tol, kol yra būtina tam, kad būtų užtikrintas viešpataujančiojo daikto tinkamas naudojimas. Teigia, kad apskaičiuotos kompensacijos suma nepriklauso nuo servituto galiojimo trukmės, t.y. ta pati kompensacijos suma gali būti išmokama iš karto kaip viena išmoka arba padalinama į kelias išmokas ir išmokama dalimis periodiškai. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjai nepagrindė įrodymais teiginių, jog vienkartinė kompensacija yra nepakankama ar apskaičiuota neteisingai (t. I, b.l. 65-68).

10Teisėjų kolegija konstatuoja.

11nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktu nustatytos kompensacijos dydžio ir jos apskaičiavimo tvarkos teisėtumo bei pagrįstumo.

12Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje reglamentuota, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas - nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.

13Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (t. I, b. l. 69). Iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Specialiojo plano sprendiniai buvo ginčijami teisme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-355-13 konstatuota, jog šis administracinis aktas yra teisėtas. Pareiškėjai A.B. ir I.B. yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai teritoriją, bendrasavininkiai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas administraciniu aktu - skundžiamu 2010-10-08 įsakymu Nr. Ž12-735 ,,Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdamas į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ sprendinius, nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir teisę jas aptarnauti A.B. ir I.B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime, o AB „Lietuvos energija“ įpareigojo žemės savininkams atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 26909,87 Lt kompensaciją (t. I, b.l. 12).

14Pareiškėjai patikslintu skundu atsisakė skundo reikalavimo dėl žemės servituto panaikinimo, tačiau nesutinka su atsakovės 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkte nurodytos kompensacijos dydžiu ir prašo šią įsakymo dalį panaikinti (t. 2, b.l. 113-117).

15Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų ir jų atstovo argumentai, kad esant ginčui dėl nuostolių, patirtų dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisės išspręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau - Taisyklės) 16.6 punktas imperatyviai nustato pareigą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau Metodika).

16Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kvestionuoja ginčijamo administracinio akto dalies atitikimą jo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, argumentuodami, kad nuostoliai apskaičiuoti remiantis 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 priėmimo metu nebegaliojusia Metodikos redakcija. Originali Metodikos redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 galiojo iki 2010-08-29, t.y. iki įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185 patvirtintos Metodikos. Iš skundžiamo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 turinio matyti, kad jis priimtas, vadovaujantis 2010-08-25 Metodikos redakcija, tačiau 2010-06-22 vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 33B ir 2010-06-22 Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 33A surašyti tuo metu, kai galiojo originali Metodikos redakcija. Nors ginčijame administraciniame akte nenurodyta, jog jis priimtas Apskaičiavimo aktuose nustatytų patiriamų nuostolių pagrindu, tačiau Apskaičiavimo aktai Nr. 33A ir Nr. 33 B buvo teisinė prielaida ginčijamo akto 2.2. punktui priimti, nes nurodytos tos pačios kompensavimo sumos, todėl jie vertintini kaip ginčijamo įsakymo sudėtinė dalis. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkte nurodytas kompensacijos dydis apskaičiuotas remiantis šio administracinio akto priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Negalima tokia situacija, kai žemės servituto nustatymo dieną, t.y. 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 priėmimo dieną, kompensacijos dėl servituto apskaičiavimo tvarka neatitiko galiojančio teisės akto nuostatų, nes tai pažeidžia įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis, o ginčo atveju tai nebuvo padaryta. Atsakovė turėjo objektyvią galimybę iki įsakymo priėmimo 2010-10-08 atlikti nuostolių vertinimą pagal galiojantį teisė aktą.

17Vertinant Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 2.2. punkto teisėtumą taip pat analizuotina, ar 2010-08-25 Metodikos redakcija pasikeitė tiek, jog tai sąlygojo esminius pareiškėjams apskaičiuotos kompensacijos dydžio pokyčius. Išanalizavus turinį Apskaičiavimo akto Nr. 33B ir Apskaičiavimo akto Nr. 33A, matyti, jog pareiškėjams buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, pareiškėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, bei nuostoliai, patirti už iškirstą mišką ir už sunaikintus pasėlius (t. I, b.l. 13-14). Nuostolių už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimo formulė įtvirtinta Metodikos 4 punkte. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-25 Metodikos redakcijoje, 4 punkto nuostatos nesikeitė, todėl darytina išvada, kad kompensacijos dydžio už sunaikinamus pasėlius apskaičiavimui Metodikos redakcijos pasikeitimai esminės įtakos neturėjo. Metodikos 7 punkte numatyta, kad pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu. Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka įtvirtinta Metodikos 8 punkte. Originalios redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu Valstybinė miškotvarkos tarnyba pateikia miško medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą, iškirtimą ir atsodinimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. Tuo tarpu 2010-08-25 Metodikos redakcijos, kuri turėjo būti taikoma ginčijamo administracinio akto 2.2. punktu nustatant kompensacijos dydį, 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 15 punktą, kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija. Remiantis originalia Metodikos redakcija, iškertamo miško rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 18.5. punkto 9 grafoje Klaipėdos rajono, Girininkų kaime nustatyta 3920 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš Apskaičiavimo akto Nr. 33A matyti, jog pareiškėjams kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 2,0424 ha iškertamo miško. Pagal 2010-08-25 Metodikos redakcijos 8 punkto nuostatas nuostolių už iškertamą mišką apskaičiavimo tvarka iš esmės skiriasi, nes nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Žemės įvertinimo metodika), nustatytą medynų tūrio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tūrio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, ankstesnis iškertamo miško vertės apskaičiavimas, kai buvo vertinamas miško žemės plotas (ha), nebetaikomas. 2010-08-25 Metodikos redakcijos 8 punkto nuostatos iš esmės pasikeitė, todėl Apskaičiavimo aktais Nr. 33A ir 33B apskaičiuotos kompensacijos dydis negali būti vertinamas kaip teisingai apskaičiuotas. Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1. ir 9.2. punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2012-08-25 Metodikos redakcijoje, 9.1. punkto nuostatos nesikeitė, tačiau Metodikos 9.2. punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010-08-29 įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2. punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio). Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtaką teisingai apskaičiuojant kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, dydį.

18Pareiškėjai patikslinto skundo reikalavimą grindžia ir ta aplinkybe, kad apskaičiuota kompensacija neapima visų patiriamų nuostolių (žemės sklypo vertės sumažėjimo ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto Metodikos. Vertinimo Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Tokių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėjai A.B. ir I.B. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

19Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo Metodikos ( patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-25 nutarimu Nr. 1185, 2010, Nr. 102-5244) 8, 9.2 punktų nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 straipsnio 1dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus skundžiamo įsakymo 2.2. punktą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina pašalinti padarytą pažeidimą ir iš naujo nustatyti žemės savininkams A.B. ir I.B. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (ABTĮ 88 straipsnis 2 punktas). Pareiškėjų prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

20Priimtinas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 1 punkto ir 2.1 punkto panaikinimo, kuriais žemės sklype nustatyta servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėjai turi teisę atsisakyti skundo ( ABTĮ 52 straipsnis). Minėta, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462 patvirtintas 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialusis planas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-355-13, kurio sprendiniai tiesiogiai taikomi šioje byloje, pripažintas teisėtu. Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

Nutarė

22patenkinti iš dalies pareiškėjų A.B. ir I.B. patikslintą skundą,

23panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 2.2. punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 26909,87 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre,

24įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkams pareiškėjams A.B. ir I.B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį,

25nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr. Ž12-735 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Girininkų kaime“ 1 punkto ir 2.1 punkto panaikinimo.

26Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjai A.B. ir I.B. patikslintu skundu teismo prašo panaikinti... 4. Pareiškėjų atstovas advokatas Laimonas Strauka prašo patikslintą skundą... 5. Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 6. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo LITGRID AB ( AB „Lietuvos Energija“... 8. Trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė Redvita Četkauskienė tais... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ atsiliepimu siūlo... 10. Teisėjų kolegija konstatuoja.... 11. nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės... 12. Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111... 13. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010-06-19 įsakymu... 14. Pareiškėjai patikslintu skundu atsisakė skundo reikalavimo dėl žemės... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjų ir jų atstovo... 16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kvestionuoja ginčijamo administracinio akto... 17. Vertinant Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-08 įsakymo Nr.... 18. Pareiškėjai patikslinto skundo reikalavimą grindžia ir ta aplinkybe, kad... 19. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1... 20. Priimtinas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89... 22. patenkinti iš dalies pareiškėjų A.B. ir I.B. patikslintą skundą,... 23. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 24. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš... 25. nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie... 26. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo...