Byla e2-917-867/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant S. J., Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FAICO“ bankroto administratoriui S. S., atsakovui E. K.,

2parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „FAICO“ ieškinį atsakovams J. L. ir E. K. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 6 917,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš atsakovo E. K. priteisti 118,75 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-459/2017 ieškovei yra iškelta bankroto byla pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą ieškinį. Nurodo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2017 m. sausio 31 d. buvo ieškovės direktoriai, o atsakovas E. K. ir vienintelis ieškovės akcininkas nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. Nurodo, kad dar 2012 m. pabaigoje sprendžiant iš įmonės balanso buvo matyti, jog įmonė yra nemoki ir apie tai atsakovams buvo žinoma, tačiau jie jokių veiksmų nesiėmė, tai yra nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo mano, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tai yra dėl to, kad jie nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai tapusiai ieškovei ir atsirado žala, kurią prašo priteisti iš atsakovų.

5Atsakovas J. L. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jis ieškovės direktoriaus pareigas ėjo tik tris mėnesius tai yra laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d., be to, jam nebuvo perduoti bendrovės dokumentai pagal kuriuos jis galėtų suprasti bendrovės finansinę padėtį ar ją kaip nors įkainoti. Nes daugumą bendrovės dokumentų buvo paėmusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo pripažinti, kad jis padarė neteisėtus veiksmus, nes būtent dėl to jis negalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad ieškinyje nėra aiškiai nurodyta kaip ieškovas apskaičiuoja tokio dydžio atsakovų žalą. Kadangi ieškovei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi asmenys, tai žala negali būti padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš vadovų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, o žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai. Mano, kad ieškovas turi pareigą įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau to nėra padaręs, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Teismo posėdžio metu ieškovės bankroto administratorės atstovas nurodė, kad palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovas J. L. įmonės vadovas buvo ne tris mėnesius, kaip nurodo atsiliepime, o du metus, ką patvirtina ir Juridinių asmenų registrų centro išrašas. Nurodo, kad žalą sudaro kreditoriniai reikalavimai, laikotarpiu po to, kai įmonė jau buvo nemoki. Nurodo, kad jeigu būtų iškelta bankroto byla, nebūtų net delspinigiai išaugę.

7Atsakovas E. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas įmonę perleido jam ir J. L.. Gavęs dokumentus iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos perdavė juos bankroto administratoriui. Įmonę pirko iš pažįstamo, nes ši įmonė turėjo užsakymą sliekų fermai įrengti stogą, tačiau buvusiam vadovui pablogėjo sveikata ir jis mirė 2014 m. Kai pirko įmonę, skolos nebuvo, įmonė jokios veiklos nevykdė, visus dokumentus turėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba nuo 2014 m. Dokumentai buvo paimti dėl kitų įmonių veiklos tyrimo. Nusipirkus įmonę, jokio turto ji neturėjo, darbuotojų nebuvo. Nurodo, kad 2017 m. teismas jam atėmė teisę būti vadovu, todėl jis nieko ir nedarė. Tuo metu pirko dvidešimt įmonių, neprisimena visko. Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas bylinėjosi su mokesčiais.

8Teismas

konstatuoja:

9ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas J. L. nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2015 m. liepos 7 d. buvo UAB „FAICO“ direktorius, atsakovas E. K. nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. buvo įmonės vienintelis akcininkas, o nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir įmonės direktorius (e. b. l. 19-22). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-459/2017 UAB „FAICO“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. S. (e. b. l. 8-10). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-390-459/2018 pripažino BUAB „FAICO“ bankrutavusia ir likviduojama (e. b. l. 6-7). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-459/2017 patvirtino patikslintą kreditorių sąrašą (e. b. l. 13-14). Nustatyta, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi viena iš ieškovės kreditorių, tai yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI).

11Iš VMI prievolių ataskaitos nustatyta, kad UAB „FAICO“ už mokestinius laikotarpius skolinga: nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) 5 103,94 Eur (17 622,89 Lt) ir 610,03 Eur (2 106,31 Lt ) delspinigių; nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. PVM 3 215,94 Eur (11 104,00 Lt) ir 389,63 Eur (1 345,32 Lt) delspinigių; nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. 118,74 Eur (410,00 Lt) nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų mokesčio (toliau - GPM) ir 11,75 Eur (40,56 Lt) delspinigių; nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. 15,64 Eur (54,00 Lt) įmokų į garantinį fondą (toliau - GF) ir 1,11 Eur (3,84 Lt) delspinigių; nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. 1 472,14 Eur (5 083,00 Lt) PVM ir 104,64 Eur (361,29 Lt) delspinigių; 2014 m. birželio 19 d. dėl PVM paskirta bauda 4 952,50 Eur (17 100,00 Lt); 2014 m. birželio 19 d. dėl GPM paskirta bauda 59,37 Eur (205,00 Lt); 2014 m. birželio 19 d. dėl GF paskirta bauda 7,82 Eur (27,00 Lt) (e. b. l. 18).

12Iš UAB „FAICO“ balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad 2012 metais įmonė turėjo turto bendroje sumoje už 33 439,53 Eur (115 460,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 36 010, 77 Eur (124 338, 00 Lt), įmonė turėjo -5 467,45 Eur (-18 878,00 Lt) nuostolių (e. b. l. 17).

13Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pranešimo apie įmokas ir delspinigius, kurie apskaičiuoti už darbuotoją už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2018 m. spalio 15 d., nustatyta, kad UAB „FAICO“ skolinga: už 2013 m. gegužės mėnesį 253,48 Eur (875,21 Lt), už 2013 m. birželio mėnesį 315,19 Eur (1 088,28 Lt), už 2015 m. vasario mėnesį 31,56 Eur, o už 2015 m. balandžio mėnesį 63,12 Eur (e. b. l. 33).

14Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT) pranešimų nustatyta, kad duomenų, apie atliktą (atliekamą) ikiteisminį tyrimą dėl UAB „FAICO“ nėra (e. b. l. 60-61).

15Dėl juridinio asmens nemokumo momento nustatymo.

16Ieškovė ieškinį grindžia bendrovės kreditorių -VMI ir VSDFV - kreditorinių reikalavimų padidėjimu, kuris susidarė nuo to momento, kai atsakovams dėl bendrovės nemokumo atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo teigimu, kiekvienas dirbęs vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, nes įmonė pagal 2012 metų balanso duomenis jau buvo nemoki, tačiau tai padaryta nebuvo, dėl ko išaugo įsiskolinimai kreditorėms. Ieškovė reikalavimus solidariems atsakovams grindžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu.

17ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Ar atsakovai pažeidė nurodytą įstatyminį imperatyvą pradėti bankroto procesą anksčiau, nei tą faktiškai padarė kreditorė, spręstina nustačius įmonės nemokumo momentą bei aplinkybę, ar per laikotarpį iki buvo iškelta bankroto byla įmonė (jos kreditoriai) patyrė žalos dėl įmonės vadovo ir jos dalyvio nepagrįsto delsimo inicijuoti įmonei bankrotą.

18Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esančių, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus, todėl šios imperatyvios vadovo pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, užtraukiantis jo civilinę atsakomybę, kuri grindžiama specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

19Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

20Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, sprendžiant ginčą byloje turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, kada atsakovui J. L., kaip UAB „FAICO“ vadovui, bei atsakovui E. K., kaip juridinio asmens dalyviui, o vėliau ir vadovui, atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

21Ieškovė nurodo, kad atsakovui J. L. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2013 m. birželio 18 d., kai jis tapo UAB „FAICO“ direktoriumi, o atsakovui E. K. nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d., kai jis tapo UAB „FAICO“ vieninteliu akcininku ir tuo labiau nuo 2015 m. liepos 7 d., kai jis tapo bendrovės direktoriumi.

22Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Byloje turi būti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumą anksčiau už akcininką, tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

23Iš atsakovo E. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų darytina išvada, kad buvęs UAB „FAICO“ įmonės vadovas dėl pablogėjusios sveikatos įmonę perleido atsakovui J. L., nes įmonė turėjo stogo įrengimo sutartinių įsipareigojimų, kuriuos planavo vykdyti. Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas J. L. įmonės direktoriumi tapo 2013 m. birželio 18 d., o paskutinė finansinė atskaitomybė už 2012 metus Juridinių asmenų registrui pateikta 2013 m. gegužės 31 d. (e. b. l. 17). Pagal balanso duomenis bendrovė 2012 m. pabaigoje turėjo turto už 33 439,53 Eur (115 460,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 36 010, 77 Eur (124 338, 00 Lt), t. y. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, be to, 2012 metais patyrė -5 467,45 Eur (-18 878,00 Lt) nuostolių. Taigi, UAB „FAICO“ 2012 metų pabaigoje jau buvo nemoki pagal ĮBĮ, todėl atsakovas J. L. 2013 m. birželio 18 d. tapęs įmonės vadovu, turėdamas pareigą tinkamai vesti įmonės turto apskaitą, teikti kasmetines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, turėjo suprasti ir suvokti, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, įvertinus vien tą aplinkybę, kad realiai įmonė jokios veiklos ir nevykdė, ką patvirtino ir atsakovas E. K. teismo posėdžio metu duodamas parodymus, jog nusipirkus įmonę, ji jokio turto neturėjo, darbuotojų nebuvo, jokios veiklos įmonė nevykdė.

24Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aiškinant akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą, darytinas skirtumas tarp situacijos, kai akcininkas faktiškai žino apie finansinę bendrovės padėtį, nes dalyvauja įmonės veikloje (ar dėl kitų priežasčių) arba turi žinoti, nes buvo sušauktas akcininkų susirinkimas ir jis sužinojo (turėjo sužinoti) apie šią aplinkybę, ir situacijos, kai akcininkas objektyviai nežino ir neturi žinoti. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017)

25Nagrinėjamu atveju iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas E. K. 2013 m. rugpjūčio 12 d. tapo UAB „FAICO“ vieninteliu akcininku, o nuo 2015 m. liepos 7 d., tapo įmonės direktoriumi. Atsakovas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusipirkus įmonę, ji jokio turto neturėjo, darbuotojų nebuvo, jokios veiklos nevykdė, teigė, kad nuo 2014 metų įmonės dokumentus buvo paėmus FNTT, dėl to, kad buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai susiję su kitomis jo valdomų įmonių veiklomis. Iš FNTT pranešimų nustatyta, kad duomenų, apie atliktą (atliekamą) ikiteisminį tyrimą dėl UAB „FAICO“ nėra, tačiau į bylą nėra pateikta ir jokių rašytinių įrodymų, kad UAB „FAICO“ finansiniai dokumentai buvo paimti FNTT, tiriant kitų juridinių asmenų veiklą, su kurių veikla buvo susijęs atsakovas E. K.. Tokie atsakovo paaiškinimai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas E. K. 2013 m. rugpjūčio 12 d. tapęs bendrovės vieninteliu akcininku žinojo realią bendrovės finansinę padėtį, todėl turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

26Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia kiekvienos šalies pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų spręsti apie kitą, nei ieškovės nurodomas bendrovės nemokumo pradžios momentas ar atsakovų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo momento atsiradimo, nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl konstatuotina, kad UAB „FAICO“ 2012 metų pabaigoje jau buvo nemoki pagal ĮBĮ, todėl atsakovui J. L. 2013 m. birželio 18 d. tapus bendrovės vadovu, o atsakovui E. K. 2013 m. rugpjūčio 12 d. tapus bendrovės vieninteliu akcininku, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

27Dėl atsakovo J. L., kaip juridinio asmens vadovo, ir atsakovo E. K., kaip juridinio asmens dalyvio, civilinės atsakomybės sąlygų

28Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014) pripažįstami šie įmonės vadovo ir jos akcininkų atsakomybės pagrindai: 1) vadovo atsakomybė įmonei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu; 2) akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) už bankroto bylos neinicijavimą laiku; 3) vadovo ir akcininkų atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu kreditoriui tuo atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos.

29Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto (faktiškai, iš tikrųjų) vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį; jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

30Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovų kaltės laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditoriams buvo padaryta 7 036,09 Eur žala, kurios dalį 6 917,34 Eur atsakovai turi atlyginti solidariai, o likusią 118,75 Eur sumą, privalo atlyginti asmeniškai E. K., padarytos žalos dydį grindžia VMI, VSDFV pažymomis.

31Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė jau 2012 metais buvo nemoki, ši aplinkybė patvirtinta ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-792-459/2017, kuria UAB „FAICO“ iškelta bankroto byla. Atsakovas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusipirkus įmonę, ji jokio turto ir darbuotojų neturėjo, įmonė jokios veiklos nevykdė, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad įmonės skoliniai įsipareigojimai VMI ir VSDFV palaipsniui tik didėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju įmonės vadovo ir akcininko civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

32Iš byloje esančios VMI prievolių ataskaitos nustatyta, kad UAB „FAICO“ už mokestinius laikotarpius, kai įmonės direktoriumi tapo atsakovas J. L., t. y. nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2015 m. liepos 7 d., skolinga bendroje sumoje VMI prievolių, baudų ir delspinigių 6 742,85 Eur (6 625,35 Eur (22 876,00 Lt) + 117,50 Eur (405,69 Lt)) Eur. Nors mokestinė nepriemoka užfiksuota 2014 metais, tačiau mokėti mokestinę prievolę atsiranda ne tada, kai priimamas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, o tuomet, kai įmonė turi pareigą pagal įstatymą sumokėti mokesčius, todėl darytina išvada, kad skola VMI susidarė būtent atsakovo J. L. vadovavimo laikotarpiu. Taigi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad įmonės direktoriumi tapus atsakovui J. L., įmonės skoliniai įsipareigojimai VMI palaipsniui didėjo, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų atkurti jos mokumą, jokių sandorių nevykdė ir toliau didino įmonės skolą valstybei, nevykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Duomenų, jog atsakovas J. L. bandė gelbėti įmonės finansinę padėtį nėra. Įmonės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su įmonės turtu, tai yra tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų numatyta tvarka.

33Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas E. K. 2013 m. rugpjūčio 12 d. tapęs bendrovės vieninteliu akcininku žinojo realią įmonės finansinę padėtį, tačiau nesirūpino bendrovės finansine padėtimi, gebėjimu vykdyti prievoles, todėl yra pagrindas pripažinti juridinio asmens dalyvį buvus nesąžiningu, pažeidusiu pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje esančios VMI prievolių ataskaitos nustatyta, kad už mokestinius laikotarpius, kai įmonės vieninteliu akcininku tapo atsakovas E. K., t. y. 2013 m. rugpjūčio 12 d., kreditorei VMI susidarė bendroje sumoje 6 596,47 Eur (6 491,83 Eur (22 415,00 Lt) + 104,64 Eur (361,29 Lt)) skolinis įsipareigojimas už prievoles, baudas ir delspinigius.

34Iš VSDFV pranešimo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 17 d. iki 2018 m. spalio 15 d. UAB „FAICO“ už darbuotoją skolinga bendrą 663,35 Eur (253,48 Eur (875,21 Lt) + 315,19 Eur (1 088,28 Lt) + 31,56 Eur + 63,12 Eur). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad 253,48 Eur (875,21 Lt) skola yra susidariusi už 2013 m. gegužės mėnesį, t. y. kai nei vienas iš atsakovų nebuvo susiję su juridiniu asmeniu jokiais teisiniais santykiais, o 315,19 Eur (1 088,28 Lt) skola yra susidariusi už 2013 m. birželio mėnesį, tačiau įvertinus tai, kad pagal Valstybės įmonės Registro centro išrašo duomenis UAB „FAICO“ iki 2013 m. birželio 18 d. vadovavo kitas asmuo - P. Č., darytina išvada, kad iš teismui pateiktos pažymos nėra aišku, už kurį darbuotoją (P. Č. ar J. L.) turėjo būti sumokėta 315,19 Eur (1 088,28 Lt) įmoka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovų atžvilgiu laikytinas pagrįstu tik 94,68 Eur (31,56 Eur + 63,12 Eur) skolinis įsipareigojimas VSDFV, kuris susidarė atitinkamai 2015 m. vasario ir balandžio mėnesiais, kai įmonės direktoriumi buvo atsakovas J. L., o įmonės vieninteliu akcininku buvo atsakovas E. K..

35Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys, t. y. atsakovai J. L. ir E. K., žinodami apie įmonės nemokumą ir turėdami pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, šios pareigos nevykdė ir dėl to įmonei buvo padaryta žala, kuri yra lygi padidėjusių kreditinių reikalavimų sumai nuo sužinojimo apie nemokumą momento. Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Juridinio asmens atsakomybės atžvilgiu jų atsakomybė subsidiari (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), t. y. įmonės vadovas ir dalyvis (nustačius jų civilinės atsakomybės sąlygas) už įmonei, kartu ir jos kreditoriams padarytą žalą atsako tiek, kiek neužtenka įmonės turto jos prievolėms įvykdyti. Šiuo atveju įmonė turto, kurio pakaktų nurodytai žalai atlyginti, neturi, atsakovas E. K. buvo įmonės vieninteliu akcininku, abu atsakovai buvo įmonės vadovais, todėl įmonei padarytos žalos atlyginimas priteistinas iš jų solidariai. Įvertinus aplinkybę, kad kreditorinis įskolinimas VMI atsakovų atžvilgių yra skirtingas, nes atsakovas E. K. įmonės akcininku tapo tik nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d., darytina išvada, kad ieškovė netinkamai paskaičiavo prašomos priteisti žalos dydį. Teismo vertinimu, solidariai iš atsakovų J. L. ir E. K. priteistinas 6 691,15 Eur (6 596,47 Eur (padidėjęs įsiskolinimas VMI) + 94,68 Eur (padidėjęs įsiskolinimas VSDFV) žalos atlyginimas.

36Dėl procesinių palūkanų

37Kadangi atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, solidariai iš atsakovų J. L. ir E. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6 691,15 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. lapkričio 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 154,00 Eur. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį, iš atsakovų J. L. ir E. K. valstybės naudai priteistina lygiomis dalimis po 77,00 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio, valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

41ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priteisti solidariai iš atsakovų J. L., asmens kodas ( - ) ir E. K., asmens kodas ( - ) 6 691,15 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt vieno Eur ir 15 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 691,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. lapkričio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės BUAB „FAICO“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. S., naudai.

43Kitą ieškinio dalį atmesti.

44Priteisti iš atsakovų J. L. ir E. K. valstybės naudai po 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

45Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga... 2. parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 6 917,34 Eur žalos... 5. Atsakovas J. L. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės bankroto administratorės atstovas nurodė,... 7. Atsakovas E. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad... 8. Teismas... 9. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos... 11. Iš VMI prievolių ataskaitos nustatyta, kad UAB „FAICO“ už mokestinius... 12. Iš UAB „FAICO“ balanso už ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1... 13. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 14. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 15. Dėl juridinio asmens nemokumo momento nustatymo.... 16. Ieškovė ieškinį grindžia bendrovės kreditorių -VMI ir VSDFV -... 17. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys... 18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui,... 19. Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu,... 20. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai,... 21. Ieškovė nurodo, kad atsakovui J. L. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto... 22. Pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais... 23. Iš atsakovo E. K. teismo posėdžio metu duotų parodymų darytina išvada,... 24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aiškinant akcininko pareigos... 25. Nagrinėjamu atveju iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų... 26. Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia kiekvienos... 27. Dėl atsakovo J. L., kaip juridinio asmens vadovo, ir atsakovo E. K., kaip... 28. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio... 29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo... 30. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovų kaltės laiku nesikreipus į teismą dėl... 31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonė jau 2012 metais buvo nemoki, ši... 32. Iš byloje esančios VMI prievolių ataskaitos nustatyta, kad UAB „FAICO“... 33. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas E. K. 2013 m. rugpjūčio 12... 34. Iš VSDFV pranešimo nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 17 d.... 35. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos... 36. Dėl procesinių palūkanų ... 37. Kadangi atsakovai praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, solidariai... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 41. ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti solidariai iš atsakovų J. L., asmens kodas ( - ) ir E. K., asmens... 43. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 44. Priteisti iš atsakovų J. L. ir E. K. valstybės naudai po 77,00 Eur... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...