Byla e2A-698-619/2018

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - UAB „Cedrus“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Unikort“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Baltic Transline“ ieškinį atsakovei UAB „Unikort“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - UAB „Cedrus“,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltic Transline“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Unikort" vienašališką 2016-06-17 pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir nuostolių atlyginimo ir atliktą įskaitymą. Priteisti 150 EUR skolos bei 6% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-06-01 buvo pasirašyta rinktinio krovinio pervežimo sutartis Nr. V008395, kuria ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį iš Feldhaus Klinker Vertriebs-GmbH, Nordring 1, DE 49196, Bad Laer, Vokietija, į Lietuvą, adresu: Agronomijos g. 43, Kaunas. Ieškovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir už suteiktas paslaugas išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. BT16/06 0000845 847 EUR (su PVM) sumai. Atsakovė 2016-06-17 pateikė ieškovei pretenziją dėl pavėluoto krovinio pristatymo ir nuostolių atlyginimo, kuria pareiškė, kad dėl ieškovės vėlavimo patyrė 150 EUR žalą, todėl atlieka vienašalį įskaitymą, kuriuo įskaito savo tariamą 150 EUR žalos reikalavimą iš ieškovės 847 EUR reikalavimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. BT16/06 0000845, o likusią piniginę prievolę įvykdo apmokėdama 697 EUR. Ieškovė nesutinka su atsakovės vienašališkai atliktu įskaitymu, nes negalima teigti, kad atsakovė turėjo reikalavimą, kurį galėtų įskaityti. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtą žalą ir jos kilmę, taip pat nėra informacijos apie krovinio gavėjo ar siuntėjo patirtą žalą. Ieškovės nuomone, 2016-06-17 nebuvo sąlygų įskaitymui, kurį nurodė atlikusi atsakovė, nes atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Atsakovė atlygino UAB „Cedrus“ 150 EUR nuostolius nereikalaudama pateikti jokių juos pagrindžiančių įrodymų, todėl neturėjo teisės reikšti ieškovei pretenzijos dėl 150 EUR nuostolių atlyginimo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys 2016-06-01 sudarė rinktinio krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo 2016-06-06 darbo laiku ( 8-17 val.) pristatyti iš Vokietijos krovinį į iškrovimo vietas Agronomijos g. 43, Kaune ir Bajorų kelias g. 46, Vilniuje. Tačiau ieškovės samdyta transporto priemonė 2016-06-06 darbo laiku nepasirodė. Dėl šių priežasčių į statybos objektą Vilniuje krovinys buvo pristatytas 2016-06-07 ryte ir buvo iškrautas atsakovės samdytos technikos pagalba, kas kainavo 150 EUR ir atsakovės užsakovas UAB „Cedrus“ pareikalavo atlyginti šiuos kaštus, kuriuos atsakovė atlygino. Taigi, iki įskaitymo momento atsakovė buvo skolinga ieškovei užmokestį už krovinio pervežimą, o ieškovė buvo skolinga atsakovei už pavėluotą krovinio pristatymą, dėl ko atsakovė turėjo pagrindą įskaityti 150 EUR sumą į mokėtiną ieškovei sumą už pervežimą.
5. Trečiasis asmuo UAB „Cedrus“ palaikė atsakovės poziciją ir išreiškė nuomonę, kad ieškinys turi būti atmestas.

2. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino UAB „Unikort“ 2016-06-17 rašytine pretenzija atliktą 150 EUR dydžio įskaitymą UAB „Baltic Transline“ atžvilgiu, negaliojančiu. Priteisė iš atsakovės UAB „Unikort“ 150 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (150 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 596 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Baltic Transline“ naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Unikort“ valstybės naudai 3,99 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, konstatavo, kad atsakovė, teigdama apie 150 EUR nuostolių atsiradimą dėl pavėluoto krovinio pristatymo faktiškai teikė įrodymus apie tai, kad jai tokia suma sumažino mokėjimą trečiasis asmuo UAB „Cedrus“, tačiau įrodymų apie tai, kuo realiai pasireiškė atsakovės nuostoliai, nepateikė. Teismo vertinimu, tikėtina, kad, kaip nurodė UAB „Cedrus“, trečiasis asmuo tarėsi su atsakove UAB „Unikort“ dėl nuostolių atlyginimo, tačiau pateikti įrodymai apie PVM sąskaitų faktūrų savo iniciatyva sumažinimą 150 EUR suma savaime nepatvirtina realių atsiradusių nuostolių dėl pavėluoto krovinio pristatymo fakto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovė turėjo įrodyti nuostolių pagrįstumą, jų realumo buvimą 2016-06-17 pretenzijos ieškovei pateikimo metu. Aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad 2016-06-17 pranešimo apie įskaitymą metu atsakovė turėjo galiojančią ir apibrėžtą dėl 150 EUR nuostolių atlyginimo reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Baltic Transline“.
8. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, tai, kad atsakovė, nepatikrinusi UAB „Cedrus“ pretenzijos dėl 150 EUR pagrįstumo, iš karto pretenziją pareiškė ieškovei, neleidžia teigti, kad dėl krovinio pristatymo vėlavimo (vietoje 2016-06-06 iki 17 val. pristatymo 2016-06-07 ryte) susidarė 150 EUR nuostoliai, nes jų dydis neparemtas jokiais tiesioginiais įrodymais
9. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, bei vadovaudamasis 6.130 str. 5 d., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybių visuma nesudaro pagrindo teigti, kad 2016-06-17 pranešimo apie įskaitymą metu atsakovė turėjo galiojančią ir apibrėžtą dėl 150 EUR nuostolių atlyginimo reikalavimo teisę į ieškovę UAB „Baltic Transline“, todėl 2016-06-17 pranešimo apie įskaitymą metu nebuvo sąlygų įskaitymui atlikti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės su 2016-06-17 pretenzija atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu ir ieškovei priteisė 150 EUR sumą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Unikort“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė ginčo esmės ir neišanalizavo jam tinkamai pateiktus rašytinius ir žodinius įrodymus, padarė nemotyvuotas išvadas, dėl ko sprendimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Triplike Apeliantė aiškiai ir nuosekliai paaiškino teismui apie 150 EUR dydžio nuostolių atsiradimą, kas juos sąlygojo, kaip nuostoliai buvo atlyginti, kaip buvo taikoma regreso procedūra į kaltininką, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų kaip pasireiškė atsakovės nuostoliai.
12. Ieškovė turėjo pakankamai įrodymų, kad atsakovė patyrė realius 150 EUR nuostolius ir juos atlygino, tačiau atsisakė priimti šiuos dokumentus ir įrodymus, grąžino juos atsakovei. Teikdama teismui ieškinį ieškovė tokią informaciją turėjo ir žinojo, kad atsakovės nuostoliai patvirtinti dokumentais, todėl pateikęs ieškinį ir dubliką suklaidino teismą dėl faktinių aplinkybių. UAB „Cedrus“ pateikė visus turimus dokumentus, taip pat pateikė įrodymus, kaip buvo informuotas savo kliento UAB „Statau pats“, kokius nuostolius jis patyrė ir kaip nuostolius atlygino. Apeliantės nuomone, jis atlyginęs nuostolius įgijo regreso teisę į kaltininką, t.y. ieškovą dėl nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, sprendimo pagrindu teismas naudojo trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „CEDRUS“ atsiliepimą į ieškinį, o ne tai, kas buvo nustatyta paruošiamųjų dokumentų būdu ir per žodinį bylos nagrinėjimą.
13. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės lyginant jas su ieškinio suma, kuri sudaro 150 EUR. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalavimą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, procesinių dokumentų kiekį bei apimtį.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Baltic Transline“ prašė jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Ieškovės nuomone, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, kad UAB „Unikort" realių nuostolių nepatyrė. Savo nuostolius grindžia tariamos regresinės prievolės įvykdymu UAB „Credus", kuri įvykdė tariamą regresinę prievolę UAB „Statau pats", kuri kompensavo tariamai realius krovinio gavėjo UAB „Imstana" nuostolius dėl pavėluoto krovinio pristatymo.
16. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Imstana" 2016-06-07 samdė iškrovimo techniką ir už ją sumokėjo 150 EUR. Nėra jokiu įrodymų, kad šios išlaidos susijusios su vėlavimu pristatyti krovinį, t.y. nėra aišku ar UAB „Imstana" nebūtų patyrusi šių išlaidų, jei krovinys būtu buvęs pristatytas laiku. Esant tokiai situacijai, priežastys dėl kurių UAB „Statau pats" preliminarioje ir galutinėje sąskaitoje faktūroje išrašytoje UAB „Imstana" skiriasi mokėtina suma gali būti įvairios. Tai, kad pervežimo grandinėje aukščiau esantys asmenys - UAB „Credus" ir UAB „Unikort" - nesant jokių realių nuostolių įrodymų, sutiko kompensuoti 150 EUR nuostolių atlyginimą, teįrodo jų nerūpestingą elgesį arba aplinkybę, kad šioms įmonėms aktualu išsaugoti bendradarbiavimo santykius, tačiau jokiu būdu nepagrindžia nuostolių realumo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Unikort", neturėdama reikalavimo teisės į UAB „Baltic Transline" neturėjo teisės atlikti vienašališko 150 EUR tariamų nuostolių įskaitymo.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
19. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys 2016-06-01 sudarė Rinktinio krovinio pervežimo sutartį Nr. V008395, pagal kurią ieškovė įsipareigojo 2016-06-06 darbo laiku (8-17 val.) pristatyti krovinį iš Feldhaus Klinker Vertriebs GmbH Nordring 1, Bad Laer, Vokietijoje, į iškrovimo vietas Agronomijos g. 43, Kaune ir Bajorų kelias g. 46, Vilniuje. Ieškovė 2016-06-13 išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BT16/06 0000845 už 847 EUR (700 EUR + PVM) sumą. Atsakovė 2016-06-17 pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl vėlavimo pristatyti krovinį ieškovė patyrė 150 EUR nuostolius dėl būtinumo samdyti iškrovimo techniką kroviniui iškrauti, kuriuos įskaitė į užmokestį už krovinio pervežimą pagal Sutartį Nr. V008395. 2016-08-26 atsakovė mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 697 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodydama BT 16/06 0000845 847,00 minus UN16-0822 150,00. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą ir priteisti 150 EUR skolą už suteiktas vežimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog pretenzijos 2016-06-17 pranešimo apie įskaitymą metu nebuvo sąlygų jam atlikti, kadangi atsakovė neįrodė 150 EUR nuostolių egzistavimo fakto.
20. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidęs bylos esmės, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė nuostolių realumo, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
21. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų susijusių su absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kai sprendimas yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta i pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėju kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentuotai pasisakė pagrindiniais bylai aktualiais aspektais. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagristus apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.
22. Pažymėtina, jog vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – yra gausi ir vienoda, visų pirma nurodant įskaitymui būtinas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). CK 6.130 str. 1 d. nustatytos šios pagrindinės sąlygos įskaitymui atlikti: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti.
23. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė 2016-06-17 ieškovei pateiktoje pretenzijoje nurodė, kad krovinį ieškovė pristatė pavėluotai, todėl susidarė 150 EUR nuostoliai, kurie pasireiškė dėl būtinumo samdyti iškrovimo techniką kroviniui iškrauti, todėl ši suma įskaitytina į užmokestį už krovinio pervežimą pagal Sutartį Nr. V008395. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi, pareiga įrodyti dėl pavėluoto krovinio pristatymo patirtą žalą teko atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant šalių ginčą dėl neprimokėtos ieškovei sumos (kaip nuostolių) atsakovė taip pat turėjo įrodyti ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėtus veiksmus, žalą padariusio asmens kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249 str.).
24. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė nuostolių buvimo fakto. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovė savo reikalavimo teisę į ieškovą dėl prievolės pristatyti krovinį sulygtu terminu tinkamo neįvykdymo, susiejo ne su jo paties patirtais nuostoliais, bet su kitų asmenų, dalyvavusių krovinio pervežime, patirtais nuostoliais dėl ko teigė įgijęs regreso teisę į ieškovą. Apeliantės teigimu, šiuo atveju nuostoliai kilo dėl būtinumo samdyti iškrovimo techniką, ieškovui pavėlavus pristatyti krovinį. Šias aplinkybes atsakovė grindė kitų vežime dalyvavusių asmenų pretenzijomis ir pranešimais bei sąskaitomis – faktūromis. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokie įrodymai nėra pakankami pagrįsti nuostolių realumą.
25. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).
26. Kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, jog atsakovė nuostolius kildindamas iš būtinumo samdyti iškrovimo techniką kroviniui iškrauti, į bylą nepateikė jokių įrodymų realiai pagrindžiančių faktą, kad tokia technika iš tiesų buvo samdoma, t.y. byloje nėra jokių duomenų apie galutinio krovinio gavėjo patirtas iškrovimo technikos samdymo išlaidas ir to sąsają su vėlavimu pristatyti krovinį.
27. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė ar jo užsakovas sutikdami su krovinio savininko įvardytais nuostoliais ir juos padengdami, nereikalavo tai pagrindžiančių įrodymų, prisiėmė savo riziką dėl iš to kylančių padarinių. Tačiau ši aplinkybė savaime nesuponuoja pareigos ieškovui padengti nuostolius, jeigu jie nėra pagrįsti įrodymais. Skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, tokios pozicijos ieškovė laikėsi nuo pat ginčo pradžios. Tai pagrindžia tiek ieškovės 2016-07-04 atsakymas į atsakovės pretenziją, tiek atsakovės pateiktas Skype susirašinėjimas, iš kurių matyti, kad ieškovė nesutiko su vienašališkai atsakovės atliktu įskaitymų, nepateikus įrodymų pagrindžiančių patirtus nuostolius.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuoti aplinkybę, kad ieškovui pavėluotai atlikus vežimą atsakovė patyrė nuostolius ir dėl šios priežasties pagrįstai nesumokėjo dalį atlygio ieškovui už atliktą pervežimą (turėjo galiojančią reikalavimo teisę įskaitymo metu), nėra pagrindo.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lukrida“ v. UAB „Vilterma“, bylos Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog minėtu aiškinimu nebuvo sukurta nauja savarankiška įskaitymo sąlyga, bet pabrėžta būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutarties c.b. Nr. 3K-3-458/2014).
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju atsakovė atlikdamas įskaitymą neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, todėl nėra teisinio pagrindo sprendimą naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais.
31. Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias ieškovė patyrė pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
32. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 46 EUR žyminio mokesčio ir 550 EUR išlaidų advokato pagalbai. Atkreiptinas dėmesys, jog 550 EUR išlaidas sudarė ieškinio, dubliko parengimas bei atstovavimas teismo posėdyje. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį buvo būtinos ir nėra nepagrįstai didelės, taip pat neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo jas mažinti.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovės UAB „Baltic Transline“ apeliacinės instancijos teisme turėtos 250 EUR teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Unicort“.

5Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

7Priteisti iš UAB „Unikort“, į.k. 124294814 250 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Baltic Transline“, į.k. 235584990, naudai.