Byla 2A-630/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Vyto Miliaus ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario prekyba“ ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-381-479/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario prekyba“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Pamario prekyba“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui S. K., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai padarytą 198 402,93 Lt žalą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 46-48). Nurodė, kad 2008 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, atsakovas privalėjo perduoti ieškovui įmonės turtą bei dokumentaciją. Pagal ieškovo balanso duomenis 2008 m. gruodžio 31 d. trumpalaikis turtas sudarė 244 904 Lt. Atsakovas, iki bankroto bylos iškėlimo vykdęs ieškovo direktoriaus pareigas, perdavė bankroto administratoriui turto, kurio vertė 46 501 Lt. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui trumpalaikio turto dalies 198 402,93 Lt sumai, nepateikė dokumentų dėl turto nurašymo arba perleidimo kitiems asmenims, todėl tokia jo veika negali būti laikoma teisėta. Ieškovo teigimu, žala pasireiškė BUAB „Pamario prekyba“ turto praradimu, nes ieškovas dėl atsakovo veiksmų neteko 198 402,93 Lt sumos, kurios praradimą be pagrįstos priežasties lėmė neteisėti atsakovo veiksmai. Ieškovas pažymi, kad atsakovo kaltė preziumuojama.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. K. ieškovui BUAB „Pamario prekyba“ 46 858 Lt žalai atlyginti (t. 1, b.l. 175-177). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovas vykdė UAB „Pamario prekyba“ vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ir jis privalėjo perduoti administratoriui visą įmonės turtą. Atsakovui nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, teismas sprendė, kad atsakovas be svarbios priežasties, netinkamai vykdė savo pareigas ir jis privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą (CK 6.246 str.). Įmonės balansą 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė bankroto administratorius pagal buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenis, tačiau teismas sprendė, kad buhalterinės apskaitos duomenys neatitinka faktinės turto padėties. Dėl to, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. negalima nustatyti ieškovo turto, įsipareigojimų, struktūros, atsakovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 60-65). Nuosprendžiu teismas konstatavo, jog ieškovo pagrindinės parduotuvės „Prizmė“ 2008 m. kovo 31 d. prekių trūkumas sudarė 60 160 Lt, parduotuvės „Eglė“ 2008 m. balandžio 11 d. prekių trūkumas sudarė 4 629 Lt. Specialisto išvados duomenys patvirtina, jog 2008 m. kovo 31 d. parduotuvėje „Prizmė“ buvo turto už 74 755 Lt, parduotuvėje „Eglė“ už 65 442 Lt. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ieškovas iki veiklos nutraukimo 2008 metų gegužės mėnesį faktiškai turėjo turto už 140 217 Lt. Teismas, atsižvelgęs į specialisto išvadą, konstatavo, kad dėl to, jog ieškovo parduotuvėse buvo susidaręs prekių trūkumas, atsakovas negalėjo perduoti bankroto administratoriui turto už 64 429 Lt, nes šio turto jau nebuvo bankroto bylos iškėlimo metu, dėl šio turto išeikvojimo kalti su materialinėmis vertybėmis dirbę ieškovo darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad inventorizacijų metu nustatyti prekių likučiai už 140 217 Lt sumai, o atsakovas ieškovui perdavė prekių už 46 501 Lt, todėl teismas sprendė, kad ieškovui neperduota prekių už 93 716 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas privalėjo taikyti visas reikiamas priemones ieškovo turto iki bankroto bylos iškėlimo išsaugojimui ir perduoti jį administratoriui. Atsakovas neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos vykdymo bei neįvykdė pareigos pateikti ieškovo balansą bankroto administratoriui. Taip pat atsakovas pripažino, jog ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai neatitinka faktinės turto padėties, buhalterinės apskaitos sistemos „Rivilė“ duomenys nesutvarkyti. Todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę dėl ieškovui padarytos žalos (CK 6. 248 str.). Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas šiuo metu išlaiko tris nepilnamečius vaikus, gauna tik darbo užmokestį, priteistinos žalos dydį sumažino ½ dalimi iki 46 858 Lt.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

8Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 1, b.l. 179-182). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovui nuo 2007 m. gruodžio 1 d. pradėjus eiti direktoriaus pareigas, bendrovėje jau buvo susidaręs turto trūkumas, o jį skiriant vadovu bendrovės turtas nebuvo apskaitytas bei jam perduotas. Taip pat bendrovės balansas nebuvo sudarytas ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad buvusi finansininkė G. D. neatliko savo pareigų, o vietoj jos priimta vyr. finansininkė E. K. to padaryti nebespėjo. Tokiu būdu atsakovo kaltė dėl susidariusių trūkumų, jam einant bendrovės administracijos vadovo pareigas, yra paneigta rašytiniais įrodymais.
  2. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašoma priteisti žala buvo padaryta būtent atsakovo veiksmais. Ieškovas nenurodė nei vienos atsakovo veikos, kurią jis yra įvykdęs ir dėl kurios buvimo būtų galima tvirtinti, esą atsakovas yra padaręs žalą bendrovei. Atsakovo teigimu, buhalterinės apskaitos trūkumai ar bendrovės balanso nepateikimas nėra vertintinas tais veiksmais, dėl kurių yra kilusi žala bendrovei.
  3. Teismas nevertino įrodymų, kad ir po bankroto bylos iškėlimo tiek atsakovas, tiek E. K. dėjo visas pastangas bendrovės administratoriui nustatant realią bendrovės turto padėtį. Ieškinys pateiktas atsižvelgiant ne į faktinę padėtį dėl bendrovėje realiai buvusio trumpalaikio turto, o į bendrovės buhalterinėje programoje esančius duomenis, kuriuos ir pats ieškovas pripažino esančius netikslius, nesant nurašytam trūkstamam trumpalaikiui turtui ar jo daliai, vadovaujantis nustatytais trumpalaikio turto trūkumo faktais.
  4. Teismo sprendimu nustatytas žalos dydis yra nepagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nustatyta, kad bendrovėje esančių prekių trūkumas sudaro 60 160,25 Lt dydžio pinigų sumą. Šis rašytinis įrodymas nepaneigtas, jis neaptartas teismo sprendime, bet tik matematinio skaičiavimo būdu, atsižvelgiant į netikslius duomenis, paskaičiuotas tikėtinas, o ne realiai esantis prekių trūkumas.

9Ieškovas BUAB „Pamario prekyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 1, b.l. 193-194). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.), neįrodė, kad įstatymų nustatyta tvarka organizavo buhalterinę apskaitą. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių civiline tvarka išieškoti iš materialiai atsakingų asmenų prekių trūkumų, trūkstamų prekių nenurašė. Kadangi atsakovas neatliko jam įstatymo nustatytų pareigų, todėl jis laikomas kaltu dėl ieškovui padarytos žalos.
  2. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė, kad prašoma priteisti žala buvo padaryta būtent atsakovo veiksmais. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovui nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, atsakovas be svarbios priežasties netinkamai vykdė savo pareigas ir jis privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.
  3. Į balansą įrašyto trumpalaikio turto suma atitinka buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenis, ši suma atitinka paties atsakovo į bankroto bylą pateikto balanso sumą. Jokių kitų balansų bei įrodymų apie trumpalaikio turto nurašymus bei kitokius pasikeitimus nei teismui nei administratoriui pateikta nebuvo.
  4. Nepagrįstas apelianto teiginys dėl teismo nustatytos žalos dydžio. Argumentas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad bendrovėje esančių prekių trūkumas sudaro 60 160,25 Lt nėra tinkamas, nes šiuo teismo sprendimu buvo užfiksuotas prekių trūkumas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., o trūkumas didėjo iki bendrovės veiklos pabaigos.

10Ieškovas BUAB „Pamario prekyba“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo S. K. 158 505 Lt padarytos žalos (t. 2, b.l. 3-4). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai apskaičiavo BUAB „Pamario prekyba“ padarytos žalos dydį. 2008 m. gruodžio 31 d. balansas buvo sudarytas pagal buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenis, kuria ieškovas naudojosi savo veikloje iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas neįvertino liudytojos E. K. parodymų, jog ir po bankroto bylos iškėlimo ji suvedinėjo įmonės balansą ir baigdavo tvarkyti įmonės buhalteriją. Todėl negalima daryti išvados, kad programoje „Rivilė“ užfiksuoti duomenys neatitinka faktinės turto padėties.
  2. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovas iki veiklos nutraukimo 2008 m. gegužės mėnesį faktiškai turėjo turto už 140 217 Lt, tačiau, ieškovo nuomone, ruošiant specialisto išvadą buvo įvertintas tik realiai esamas turtas 140 217 Lt sumai, neįskaitant revizijos metu aptikto 64 789 Lt prekių trūkumo. Todėl teismo išvada, kad administratoriui neperduota prekių už 93 716 Lt nėra pagrįsta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas bankroto bylos iškėlimo dienai turėjo perduoti bankroto administratoriui turto už 158 505 Lt (140 217 Lt + 64 789 – 46 501 Lt).
  3. Nesutiktina su teismo nuomone, kad atsakovas negalėjo perduoti bankroto administratoriui turto už 64 429 Lt, nes jo jau nebuvo bankroto bylos iškėlimo metu. Ieškovas pažymi, kad 64 429 Lt vertės turtas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, nebuvo nurašytas, todėl atsakovo neteisėtais veiksmais įmonei padarytos žalos dydis neturėtų būti mažinamas. Atsakovas taip pat nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima spręsti ir dėl jo itin prastos turtinės padėties, dėl ko sumažintas priteistos žalos dydis.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

13Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės apimties neperdavus įmonės, iškėlus jai bankroto bylą, turto administratoriui. Administratoriui buvo perduotas 46 501 Lt vertės turtas. Ieškovas įrodinėja, kad įmonė turėjo daugiau turto, atsakovas teigia, kad buvo perduotas visas įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai turėtas turtas.

14Apeliaciniai skundai netenkintini.

15Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo - įmonės vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo neįvykdžius šios pareigos, todėl teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu nepasisako. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad ginčas yra dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įmonėje faktiškai turėjo būti daugiau turto nei buvo perduota, taigi, iš esmės ginčo išsprendimas yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimu (CPK 185 str.).

16Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006 ).

17Bankroto byla įmonei iškelta 2008 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įmonė iki veiklos nutraukimo 2008 m. gegužės mėnesį realiai turėjo turto už 140 217 Lt. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nurodo sutinkąs su tokia teismo išvada, nors ieškinyje buvo nurodęs kitokią įmonės turėto turto vertę – remdamasis 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis buvo nurodęs įmonės turto vertę 244 904 Lt. Taigi, atmetus administratoriui perduoto turto vertę (46 501 Lt), neperduoto turto vertė būtų, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, 93 716 Lt. Ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad prie šios sumos turėtų būti pridėta ieškovo parduotuvėje „Prizmė“ 2008 m. kovo 31 d. buvęs prekių trūkumas 60 160 Lt sumai, taip pat kitoje ieškovo parduotuvėje „Eglė“ 2008 m. balandžio 11 d. nustatytas prekių trūkumas 4 629 Lt sumai, t.y. viso 64 789 Lt. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Ieškovas ieškinį buvo pareiškęs ne tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, padarė žalą įmonei prekių šiose parduotuvėse neišsaugojimu, iššvaistymu ar pan., o tuo pagrindu, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti įmonės turėtą bankroto bylos jai iškėlimo metu turtą. Akivaizdu, kad esant nustatytam prekių minėtose parduotuvėse trūkumui dar iki bankroto bylos iškėlimo (ir netgi parduotuvių veiklos nutraukimo ir jų darbuotojų atleidimo 2008 m. gegužės mėn.) šio turto įmonė neturėjo, taigi, toks turtas ir negalėjo būti perduotas administratoriui įmonei iškėlus bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada, pagrįstai nurodė, kad dėl prekių trūkumo parduotuvėse galėjo būti kalti ir atsakovas, ir kiti su materialinėmis vertybėmis dirbę asmenys. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareikštu ieškinio pagrindu priteisti iš atsakovo prekių trūkumo sumą teismas ir nebūtų galėjęs, nes teismui pakeisti ar papildyti ieškinio pagrindą teisė nesuteikta. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas jo motyvais negali būti tenkinamas.

18Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

19Atsakovas teigia, kad jam pradedant eiti įmonės vadovo pareigas 2007 m. gruodžio 1 d. bendrovės turtas nebuvo apskaitytas, jam neperduotas, balansas nebuvo sudarytas ne dėl jo, o dėl įmonės finansininkės kaltės. Tačiau iki bankroto bylos įmonei iškėlimo nuo atsakovo vadovavimo pradžios praėjo beveik metai. Taigi, per tiek laiko, net ir tuo atveju, jei iki jo darbo vadovu pradžios įmonės turto apskaita buvo netinkama, būtent jis turėjo pareigą imtis priemonių nustatyti ir tinkamai apskaityti įmonės turimą turtą. Tuo tarpu iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio matyti, kad po atsakovo vadovavimo įmonei pradžios ne tik nebuvo imtasi tokių priemonių, bet būtent 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. balandžio 11 d. laikotarpiu buvo aplaidžiai tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (b.l. 60-65). Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino, jog buhalterinės apskaitos trūkumai patys savaime nėra vertintini kaip sukėlę žalą ieškovui, teismas taip pat nepaneigė turto trūkumo, nes, kaip minėta, skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovo ir nepriteisė prekių trūkumo vertės bei nevertino buhalterinės apskaitos netinkamą tvarkymą kaip veiksmus sukėlusius atlygintiną žalą. Priešingai, teismas, remdamasis atsakovo baudžiamojoje byloje esančia nepaneigta kitais įrodymais specialisto išvada (b.b.l 76, t. 4), nurodė įmonės veiklos nutraukimo dienai realiai turėtą ir administratoriui neperduotą turtą už 140 217 Lt sumą. Žalos atlyginimo bylose ieškovas privalo įrodyti nepreziumuojamus žalos ir jos dydžio faktus, tuo tarpu atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl išvengti atsakomybės jis gali tik paneigęs šią prezumpciją. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pagrindu nustačius realaus turėto ir neperduoto administratoriui turto apimtį, atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad tokio turto nebuvo/buvo mažiau arba jis negalėjo jo perduoti dėl priežasčių, už kurias jis negalėtų būti laikomas atsakingu (CPK 12, 178 str.). To nepadarius teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ar materialinės teisės normas, dėl ko sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

20Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo šeiminę padėtį (trys nepilnamečiai vaikai), turtinę padėtį (gauna tik darbo užmokestį) per pusę sumažino atlygintos žalos dydį. Teismas nenurodė, kokia teisės norma remdamasis priėmė tokį sprendimą. Tačiau įstatymas iš principo tam tikrais atvejais tai leidžia - CK 6.251 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad tokiam sprendimui, neginčijant teismo teisės mažinti atlygintinos žalos dydį, atsakovas nebuvo pateikęs pakankamai įrodymų. Kita vertus, atsakovas su prašymu atidėti jam žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą pateikė papildomus duomenis apie tai, kad jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, jo darbo užmokestis faktiškai yra maždaug vidutinio darbo užmokesčio valstybėje lygmens (t. 2, b.l. 184-187), pirmosios instancijos teismas tenkino jo šį prašymą remdamasis atsakovo turtine padėtimi (šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas apskritai CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu neturėjo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, CPK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų nepažeidė.

21Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Pamario prekyba“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai... 8. Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 9. Ieškovas BUAB „Pamario prekyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. Ieškovas BUAB „Pamario prekyba“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės apimties... 14. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 15. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo... 16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 17. Bankroto byla įmonei iškelta 2008 m. spalio 31 d. Pirmosios instancijos... 18. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.... 19. Atsakovas teigia, kad jam pradedant eiti įmonės vadovo pareigas 2007 m.... 20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo šeiminę padėtį... 21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti...