Byla 2-356-723/2013
Dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D. Dubakienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. Tursai, atsakovo atstovei adv. I. Navickienei, trečiojo asmens atstovams M. Š., L. D., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui P. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo ir kompensacijos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas V. G. ieškiniu atsakovui P. J. prašėpakeisti 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. ( - )nustatyto 0,12 ha servituto žemės sklypui ( - ), leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis jais, turinį irnustatyti 382 m2 ploto servitutą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2010 m. liepos 30 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )planą, suteikiantį teisę P. J. eiti, važiuoti per minėto sklypo dalį, kurios ribos pažymėtos plane skaičiais 3,4, 6, 16, taip pat naudoti šią sklypo dalį pastato eksploatacijai; priteisti iš atsakovo vienkartinę 2 896 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4). Nurodė, kad ieškovui ( - ) nuosavybės teisėmis priklauso 0,3100 ha žemės sklypas su pastatais. Šiame sklype yra atsakovui P. J. priklausantis ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1 m, unikalus Nr. ( - ). Šį žemės sklypą ieškovas įsigijo 2010 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (registro Nr. ( - )) iš V. M. ir V. M.. 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. ( - ) šiuo metu ieškovui priklausantį žemės sklypą nuosavybėn įgijo K. J., kurį 2006 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. ( - ) perleido P. J.. Vilniaus apskrities viršininko sprendime minimas žemės sklypui nustatytas servitutas, kurio turinį sudaro leidimas kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sprendime žemės sklypo plotas, kuriam nustatytas servitutas, nepaminėtas, tačiau prie sprendimo pridedamas žemės sklypo planas. Analogiškas planas pateiktas ir prie 2008 m. gruodžio 4 d. nekilnojamojo turto mainų sutarties, kuria žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), P. J. mainais į kitą nekilnojamąjį turtą perdavė V. ir V. M.. Iki kol 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi visi minėti pastatai, suteiktos K. J., žemės sklypas nuosavybės teisėmis priklausė valstybei. Tam, kad V. ir K. J. turėtų galimybę patekti prie jiems priklausančių pastatų ir jais naudotis, 2004 m. sausio 26 d. Vilniaus žemėtvarkos skyriuje patvirtintame plane buvo pažymėtas 0,12 ha žemės sklypo plotu ribotas servitutas. Konkretus servituto plotas nustatytas pagal žemės sklypo užstatymo lygį, kuris idealiai atitinka VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą žemės sklypo užstatytą teritoriją.Ieškovas mano, kad nustatytas servitutas yra aiškiai perteklinis atsakovo atžvilgiu ir nebereikalingas. Kadangi šiuo metu ieškovas yra viso žemės sklypo ir pastatų (išskyrus atsakovo ūkinį pastatą), esančių minėtame žemės sklype savininkas, remiantis LR CK 4.132 str. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu nustatytas 0,12 ha servitutas laikytinas pasibaigusiu. Tačiau P. J. ūkinis pastatas stovi ieškovo žemės. Šalys geruoju nesutaria dėl to, kokia sklypo dalimi atsakovas gali naudotis tikslu prižiūrėti ūkinį pastatą ir gauti naudą. Šalia atsakovo ūkinio pastato yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, pažymėtas indeksu MN. Nenustačius prašomo 382 m2 servituto atsakovui, suvaržoma ieškovo teisė naudotis žemės sklypu bei pastatu MN. Ieškovas atsakovui pateikė pasiūlymą nustatyti servitutą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą planą. Tai būtų 382 m2 ploto žemės sklypo dalis po jo ūkiniu pastatu ir aplink jį. Atsakovas nesutiko, dėl to teikiamas ieškinys.VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis viso sklypo vertė 23 500 Lt, atitinkamai 382 m2 ploto vertė 2 896 Lt (23 500 Lt / 3 100 m2 * 382 m2).

3Atsakovas P. J. atsiliepime (b.l. 28-30) nurodė, kad atsakovo nuosavybės teisėmis yra įregistruotas ūkinis pastatas (unikalus nr. ( - )), žymėjimas plane 2I1m, esantis ( - ), žemės sklype (unikalus nr. ( - )), kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovui. Ieškovui 2010-03-17 sutartimi įgijus šį žemės sklypą iš atsakovo sesers, 2010-06-15 atsakovas raštu kreipėsi į jį ir siūlė įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą (natūroje ir plane), siekiant realizuoti nustatytą servitutą ir užkirsti kelią galimiems nesusipratimams. Į šį pasiūlymą prašė atsakyti iki 2010-06-30, tačiau ieškovo 2010-06-27 prašyme buvo bandoma aiškintis neesmines klausimui spręsti aplinkybes. Todėl 2010-06-30 raštu vėl informavo ieškovą, kad šis atsakytų iki 2010 07 17, ar sutinka įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą siekiant realizuoti nustatytą servitutą. Vietoj konkretaus atsakymo ieškovas savo rašte be datos nurodė esą atsakovo „užgaida tuo klausimu, 2010 06 15 pranešime, bus įvykdyta trijų mėnesių laikotarpyje“. Nesulaukęs konkrečių ieškovo pasiūlymų, 2010-08-24 raštu vėl kreipėsi į jį ir siūlė esant tokiai situacijai įstatymo nustatyta tvarka užfiksuoti konkrečią žemės sklypo vietą (natūroje ir plane), siekiant realizuoti nustatytą servitutą ir užkirsti kelią galimiems nesusipratimams. Kadangi iš ieškovo atsakymų neįmanoma buvo suprasti, su kokiais konkrečiai atsakovo pasiūlymais jis sutiko ar ne ir kokiu būdu planuoja realizuoti galimybę naudotis nustatytu servitutu, o naudotis savo nuosavybe atsakovui reikia kiekvieną dieną, su raštu pateikė atsakovui korporacijos „Matininkai“ paruoštą atsakovo pasiūlymą dėl servituto, kuriame nurodytos preliminarios servituto ribos nustatytam 1200 m2 plotui. Taip pat pasiūlė ir kitą klausimo sprendimo variantą, t.y. nurodė, kad galėtų svarstyti jam priklausančio pagalbinio ūkio pastato-ūkinio pastato, esančio ieškovo sklype pardavimą ieškovui. Jokio atsakymo iš ieškovo nesulaukė, nors rašte buvo nurodyta, jog atsakymo dėl pateiktų pasiūlymų laukiama iki 2010 m. rugsėjo 15 d. imtinai. Tada atsakovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti naudojimosi servitutu tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą. Teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tik tuo, jog byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų dėl to, jog ieškovas jam trukdo realizuoti teises, kurias suteikia servitutas. Teismas sprendime akcentavo, jog servitutas nustatytas 0,12 ha plotui ir yra galiojantis.Dėl Jūsų noro gauti vienkartinę 2 896 Lt kompensaciją, kuri įvardinama kaip atlygis už esą patirtus nuostolius, pasakytina, jog sutinku sumokėti Jūsų nurodytą sumą tuo atveju, jei perleisite man nuosavybės teisę į 382 kv.m. ploto žemės sklypo dalį sudarant pirkimo-pardavimo sutartį (nes kompensacija paskaičiuota imant pagrindu sklypo vertę). Tokiu atveju sutikčiau, kad servitutas Jūsų turtui būti panaikintas.“

4Dėl servituto pakeitimo galima sutinka tik iš dalies. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas nusprendė, jog būtent jo siūlomas 382 m2 dydžio servitutas yra pakankamas siekiant užtikrinti atsakovui galimybę faktiškai realizuoti teisę važiuoti per žemės sklypo dalį. Atsakovas mano, kad sutikti su ieškinio dalimi dėl kompensacijos priteisimo nėra pagrindo. Servitutas yra nustatytas administraciniu aktu ir yra neatlygintinas. Teismas naujo servituto nenustato. Ieškovo pateiktas reikalavimas dėl vienkartinės piniginės kompensacijos yra nepagrįstas jokiais įrodymais, sudarančiais pagrindą laikyti, jog būtent tokio dydžio yra ieškovo patirti nuostoliai. Nei vienas teisės aktas nenumato galimybės kompensaciją skaičiuoti ieškovo nurodytu būdu. Įvertinus tai, jog ieškovui tenka pareiga įrodyti bei pagrįsti šį reikalavimą, remiantis pateiktais su ieškiniu įrodymais, sutikti su tokios apimtiems reikalavimu jokio pagrindo nėra.

5Ieškovas V. G. pateikė dubliką (b.l. 38-40) nurodydamas, kad atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Prieš ieškovui įsigyjant žemės sklypą iš atsakovo sesers ir jos vyro, atsakovas naudojosi žemės sklypui nustatyta servituto teise. Akivaizdu, kad patekti iki jam priklausančio pastato, stovinčio ieškovo žemės sklype, yra ilgainiui susiformavęs kelias. Šiuo keliu, nuo pat ieškovo nuosavybės teisių pagal 2010 m. kovo 17 d. įgijimo, atsakovui visada be jokių pretenzijų ar trukdžių buvo leista ir jis juo naudojosi. Aplinkybė, kad šiuo metu ieškovas yra viso žemės sklypo ir pastatų (išskyrus atsakovo ūkinį statą) savininkas, reiškia, jog, remiantis LR CK 4.132 str. 1 d. 2 p. (tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku), Vilniaus apskrities viršininko sprendimu nustatytas 0,12 ha servitutas laikytinas pasibaigusiu, o prašomas nustatyti kelio servitutas teismo sprendimu taikytinas atlygintinu. Atsakovo naudojimasis ieškovo sklypo dalimi jau dabar sukelia, ir nustačius kelio servitutą sukels ieškovui didelių nepatogumų. Sklypo dalis paversta pravažiuojamuoju keliu, atsakovas važinės juo transporto priemonėmis, kurios sukelia triukšmą, padidės oro tarša, taip bus suvaržyta ieškovo teisė valdyti, naudoti ir disponuoti turima sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį. Dėl nustatyto kelio servituto sumažės ir jo rinkos vertė, todėl, mano, kad turi teisę iš atsakovo reikalauti kompensacijos už kelio servituto nustatymą bei nuostolių už žemės sklypo nuvertėjimą atlyginimą. Mano, kad reikalaudamas 2 896 Lt dydžio vienkartinės kompensacijos už kelio servituto nustatymą, elgiasi sąžiningai, nes nustačius prašomą 382 kv.m. ploto kelio servitutą būtent tiek sumažės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertė.

6Atsakovas pateiktame triplike (b.l. 42-46) pakartojo savo atsiliepime išdėstytus argumentus. Iš ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktos kadastrinių matavimų bylos neįmanoma nustatyti, kokie atstumai yra tarp siūlomos man naudotis žemės sklypo dalies (servituto riba) ir atsakovui priklausančio statinio, t.y. neaišku, ar automobilis iš viso gali šiuo ieškovo siūlomu keliu pravažiuoti. Nesupranta, kodėl dublike ir toliau teigiama esą šie atstumai yra pateikti: žemės sklypo plane yra nurodytas tik bendras siūlomo servituto plotas S1-382 kv.m. ir pažymėtos taškų koordinatės. Ieškovas turi pareigą savo reikalavimą pagrįsti, o ne perkelti šią įrodinėjimo naštą atsakovui. Paaiškino, kad niekas niekada neribojo ir nesiruošia riboti jokios ieškovo teisės naudotis jo pastatu MN, sodu, daržu ir auginti vaiskrūmius, vaismedžius ir daržoves. Faktinis nustatyto servituto naudojimas yra nusistovėjęs eilę metų dar iki ieškovui įgyjant nuosavybę. Naudojamas servitutui plotas akivaizdžiai matomas vietoje, naudojama tik tokia žemės sklypo dalis, kiek tai reikalinga servitute nustatytam turiniui įgyvendinti. Jokių daržovių ieškovas toje vietoje neaugina, o jei ir norėtų tai daryti, jokių kliūčių tam nėra. Taip pat nurodė, kad ieškovo argumentas esą 2004-03-04 sprendimu nustatytas servitutas yra pasibaigęs, nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nėra tapęs tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininku, nes viešpataujantis daiktas yra atsakovo nuosavybės teisėmis priklausantis ūkinis pastatas (unikalus nr. ( - )), žymėjimas plane 2Ilm, o tarnaujantis daiktas yra ieškovui priklausantis žemės sklypas. Tokiu būdu ieškovas nepagrįstai teigia esą šioje situacijoje taikytinas LR CK 4.132 str. ir servitutas laikomas pasibaigusiu. Servitutą būtų galima laikyti pasibaigusiu tik tuo atveju, jei ieškovas taptų atsakovui priklausančio ūkio pastato savininku, tačiau taip nėra.

7Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 32-34).

8Ieškovas V. G. ir atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, byloje šalis turi savo atstovus, todėl byla išnagrinėta ieškovui ir atsakovui nedalyvaujant.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. A.Tursas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kilęs ne dėl servituto pakeitimo, o dėl jo dydžio – šalys ginčijasi dėl 19 m2. Ieškovas prašo nustatyti 382 m2, o atsakovas – 401 m2. Ginčas taip pat dėl kompensacijos už servitutą priteisimo. Atsakovai su kompensacijos priteisimu nesutinka, tik jei sklypas būtų parduotas, o tai reiškia, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sklypo įvertinimo. Pateiktu NŽT kompensacijos paskaičiavimu teismas neturi vadovautis, nes servitutas šiuo atveju yra nustatinėjamas privačioje žemėje, o ne valstybinėje. NŽT sudarytas servitutas pasibaigęs. Naruševičiai tada dar neturėjo nuosavybės, dabar ginčas tarp dviejų privačių asmenų. Nustatant servitutą kuo mažiau turi nukentėti tarnaujančio daikto savininko teisės. Nustatant kompensacijos dydį remtasi Registrų centro duomenimis. Šalia atsakovo ūkinio pastato yra ieškovui priklausantis pastatas. Atsakovo siūlomas servitutas suvaržys ieškovo galimybes naudotis jam priklausančiu pastatu. Pažymėjo, kad ginčas šalims principinis. Atsakovas pasistato „fūrą“ ir ieškovas negali prieiti prie pastato. Nustačius servitutą ieškovas atidarys tvorą ir bus galima įvažiuoti. Pravažiavimas uždarytas, nes atsakovas juo nesinaudoja. Automobiliu ten galima įvažiuoti, posūkio kampas nepraplatėja.

10Atsakovo atstovė adv. I. Navickienė nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškovo siūlomu servituto nustatymu ir prašė servitutą nustatyti pagal atsakovo siūlomą variantą. Ieškovas yra užsispyręs, kad tik jo siūlomo dydžio servitutą reikia nustatyti. Pažymėjo, kad viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkai nesutampa. Jokio skirtumo anksčiau nebuvo, servitutas buvo nustatytas teisingai, jo niekas neginčijo. Ieškovas įsigydamas sklypą ir pastatus matė, kad sutartį pažymėta servitutas, sutiko, kad jis sąžiningas ir teisingas. Ieškovas nuo praeitų metų ten negyvena ir yra įdėtas skelbimas Alio.lt šio turto pardavimui. Atsakovui reikalingas servitutas, nes pastate laiko kurą, malkas ir t.t. namo šildymui. Jam reikia privažiuoti prie pastato ne su lengvąją, bet ir su didesne mašina. Automobiliu išsisukti iš keliuko neįmanoma, automobilis su priekaba negalėjo įsukti. Atsakovas „fūros“ jau seniai ten nestato, nes ieškovas pastoviai rašo skundus. Atsakovas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Palikus normalų įvažiavimą byla būtų baigta. Antstolis nustatė, kad neįmanoma išsisukti su automobiliu. Atsakovas negali pagal pasiūlytą planą naudotis savo turtu, ieškovas sąmoningai sudarė tokį planą. Ieškovas pats pripažino, kad yra kliūtis – tvora, kuri šiai dienai nenuimta. Ieškovas turi įrodyti nuostolių apskaičiavimą, tačiau jie paėmė sklypo vertė ir išskaičiavo dalį. Jokių įrodymų, kad patyrė nuostolius ieškinyje neužsiminta nei vienu žodžiu. Net ir nustačius servitutą ieškovas gali naudotis sklypu. Ieškovas neįrodinėjo kuo pažeidžiamos jo teisės naudotis sklypu ir statiniais. Ieškovas nepateikė argumentų, kodėl reikia sumažinti servitutą. Pagal CPK šalis turi įrodyti savo prašymo pagrįstumą, tačiau jis šioje byloje neįrodytas.

11Trečiojo asmens atstovas M. Š. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes ginčas tarp fizinių asmenų.

12Trečiojo asmens atstovė L. D. nurodė, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises buvo priimtas teisėtai, servitutas nustatytas teisingai. VAVA sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal projektą. Servitutas buvo nustatytas vadovaujantis projektu, ginčo nebuvo, dokumentas nebuvo apskųstas. Nuostoliai tuo metu nebuvo paskaičiuoti. Teismų praktikoje yra nustatyta metodika nuostolių paskaičiavimo, pvz. AT nutartis Nr. 3K-3-369/2009. Nuostolius turi įrodyti ieškovas. Pagal metodiką nuostoliai apskaičiuojami pagal vidutinę rinkos vertę, jei sklypas būtų perkamas arba parduodamas. Sklypo vertė 15 200 Lt 2013-01-01 d. atsižvelgus į mokesčius. Nustatant nuostolius turi būti remiamasi vien rinkos verte, o atsižvelgiama į Vyriausybės nutarimo nuostatas. Nutarime nurodyta, kad nuostoliai apskaičiuojami pagal formulę, kuri rišasi prie vidutinės rinkos vertės. Sklypas yra kitos paskirties. Registrų centro duomenys nenuginčyti.

13Ieškinys tenkintinas.

14Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, suteikiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.).Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises . Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas(CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62 ir kt.) formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų.Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtina įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.Sprendžiant ieškovo reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumą, atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62).

15Todėl, atsižvelgiant į teisingumo,protingumo ir sąžiningumo principus(CK 1.5 str.),teismas mato teisingu,protingu ir logišku atsižvelgti į abiejų šalių interesus,jų pasiūlymus, interesus,bei atsižvelgti į realiai susiklosčiusius santykius.

16Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui P. J. nuosavybės teise pagal 2006-12-15 dovanojimo sutartį Nr. ( - ) priklauso ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), šis ūkinis pastatas yra 0,3268 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausančiame ieškovui V. G.. Ieškovui V. G. nuosavybės teise priklauso ir šiame žemės sklype esantys: gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), pastatas – daržinė (unikalus Nr. ( - )), pastatas – pirtis (unikalus Nr. ( - )), pastatas - kiemo rūsys (unikalus Nr. ( - )), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )); atsakovui aukščiau paminėti žemės sklypas ir pastatai, esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso 2010-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu (b.l. 18-23, 104-105). 2004-03-04 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. ( - )ieškovo žemės sklype nustatytas 0,12 ha ploto servitutas – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais.

17Ieškovas 2011-07-13 kreipėsi į atsakovą su raštišku pasiūlymu servitutą nustatyti pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame nurodytos servituto ribos yra 382 m2 plotui, bei dėl servituto nustatymo paprašė atsakovo ieškovui sumokėti 2896 Lt vienkartinę kompensaciją (b.l. 16).

18Atsakovas su šiuo pasiūlymu nesutiko, nes 382 m2 plotas nėra atsakovui pakankamas tinkamai įgyvendinti teisę eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato ir juo naudotis; sutiko sumokėti 2896 Lt, jei ieškovas perleis atsakovui nuosavybės teises į 382 m2 ploto žemės sklypo dalį sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nes kompensacija paskaičiuota pagal sklypo vertė (b.l. 17).

19Ieškovas V. G. prašė nustatyti 382 m2 servitutą pagal 2012-02-17 UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą žemės sklypo planą (b.l. 71-73). Atsakovas P. J. pateikė savo pasiūlymą nustatyti 401 m2 servitutą pagal 2012-03-16 UAB „matavimo studija“ paruoštą žemės sklypo planą (b.l. 86).

20Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ( - ) „Dėl V. G. žemės sklypo (kad Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų patikslinimo“ 1 dalies 1.6 punktu buvo nustatytas servitutas – „teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype (tarnaujančio daikto) (plane S1), plotą – 382 kv.m“ (b.l. 78-79). 2013-02-06 Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu panaikino šio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo 1 dalies 1.6 punktą (b.l.117-122).

21( - )A. N. 2012-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad „važiuojant keliu tarp namų einančių per kaimelį ir bandant įsukti į posūkį, kad patekti tarp padaryto riboženklio ir pastato, automobiliu su priekaba nepavyksta. Automobilio priekaba pažeidžia sukant ribą, kur yra įtvirtintas riboženklis (matuojant pagal koordinates, nustatyta, jog riba apie 10 cm dar daugiau yra į kelio pusę). Priešingoje nei posūkis į sklypą pusėje ties keliu yra medis. Medis neleidžia daryti didesnio užsisukimo laipsnio“ (b.l. 81-83).

22Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte teigiama, kad jeigu administraciniu aktu būtų nustatomas servitutas 0,12 ha dydžio kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypui ( - ), nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo būtų lygūs 820,80 Lt (b.l. 127-128).

23CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta, asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str.1d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

24Teismas mato,kad 2004-03-04 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. ( - ),kuriuo ieškovo žemės sklype buvo nustatytas 0,12 ha ploto servitutas – leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis pastatais,šiuo metu neatitinka realios situacijos dėl to,kad šiam momentui žemės savininkas yra vienas asmuo,kuris yra visų nekilnojamųjų daiktų išskyrus vieną objektą savininku ir abstraktus servitutas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus iš esmės.Atsakovo inicijuota byla Nr. ( - )tai patvirtinas.Ieškovas įrodė,kad jo teisėti interesai ir teisės šiuo metu pažeidžiamos minėtu servitutu,nes tai objektyvus faktas.Todėl minėtas sprendimas naikintinas.

25Teismas mato,o šalys pripažįsta,kad šalys nesutaria dėl 19 kv.m.servituto dydžio ir kompensacijos ir jos dydžio.

26Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančio daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civ.byloje Nr.3k-3-157/2009).

27Atsakovas pateikė savo planą,kuris skiriasi nuo ieškovo plano iš esmės tik dviem aspektais:pirma,atsakovas nori 2,31 m platesnio įvažiavimo(plano taškai 3-4,b.l.86);antra-atsakovas nori turėti 3,00m priėjimo atstumą iki savo pastato galinės dalies(taškai 8-18,b.l.86).

28Ieškovas savo ruožtu prašo patvirtinti servitutą kai minėtas atstumas iki atsakovo pastato būtų ne trys metrai,o 1,79m(taškas 6,b.l.71) ir 1,83m(taškas18,b.l.71).Tai reiškia,kad atsakovas ginčijasi dėl 1,20 m atstumo,tačiau byloje nepagrindžia,kodėl dėl tokio atstumo nesutinka arba jis jam yra būtinas.

29Dėl platesnio įvažiavimo atsakovas nurodo,kad antstolio protokolas patvirtina negalėjimą įvažiuoti automobiliui su priekaba.

30Teismas iš minėto protokolo ir medžiagos mato,kad nurodomas medis yra gatvėje(b.l.82,84),kuris yra ne vieno dešimtmečio amžiaus ir matomai tai eilę metų nekėlė jokių problemų tiek atsakovui,tiek iki jo gyvenusiems asmenims ,nes jis būtų pašalintas.Faktinis įvažiavimo prie ūkinio pastato plotis yra 4,84 m.Tai daugiau kaip du kartus didesnis plotas negu lengvojo automobilio standartinis plotis ir daugiau kaip 2 metrais didesnis plotis už vidutinį krovininio automobilio plotį.Iš fotonuotraukos matyti,kad įsukti į ginčo plotą nėra jokių kliūčių.Kad antstolis su priekaba negali įsukti į kiemą nėra tas faktas,kad įvažiavimas į kiemą turi būti toks,kad bet kokiam vairuotojui ir bet kokiam automobiliui su priekaba būtų sudarytos sąlygos įvažiuoti į kiemą.Antstolio nesugebėjimas įsukti į kiemą su priekaba tėra jo nesugebėjimo konstatavimas.Tai reiškia,kad atsakovas žemės savininko sąskaita nori sudaryti idealias sąlygas naudotis savo turtu.Tai objektyviai patvirtina ir paties atsakovo pozicija,nes jis sutinka išpirkti ieškovo siūlomą servituto dalį savo nuosavybėn(b.l.17) be jokio įvažiavimo praplatinimo, kas jį tenkintų ir matyti,kad jis įvertino visas to pasekmes,kadangi didesnio įvažiavimo pločio jis neįsigytų.

31Teismas mato,kad ieškovo siūlomas servituto plotas yra optimalesnis,mažiau pažeidžiantis jo paties nuosavybės suvaržymą,nes jo siūlomas servituto dydis minimaliai mažesnis ir niekuo nesuvaržo atsakovo galimybę naudotis jo pastatu pagal jo poreikius normaliomis sąlygomis,ką nurodo aukščiau minėta teismų praktika ir teismų precedentai.Teismas laiko,kad atsakovo reikalavimai nėra sąžiningi ir teisingi(CK 1.5 str.).Todėl tvirtintinas ieškovo siūlomas UAB „Žemės matavimų grupė“ 2012-02-17 servituto planas(CK 4.124 straipsnio 1 dalis).

32Atsakovas nesutinka su siūlomu kompensacijos dydžiu.Jo argumentai,kad neįrodytas ieškovui iš servituto kylantys nuostoliai,neteisingai paskaičiuotas kompensacijos dydis.

33Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.Visų pirma,akivaizdu,kad dėl nustatomo servituto žemės savininkas negali naudotis servituto dydžio žemės plotu savo nuožiūra.Taigi,jo žemės sklypo dalis,kuria jis nesinaudos ir kurios jis negalės parduoti sumažėja būtent šio ploto dalimi.Tai savaime suprantama ir todėl negali būti atsakovo laikytina kaip neįrodyta,kas teismo pripažintina,kaip neturintis jokio logiško ir objektyvaus pagrindo atsakovo argumentas.

34Atsakovas kompensacijos dydį mažina trečiojo asmens paskaičiavimų pagrindu(b.l.127-128).

35Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais įrodymais.

36Tretysis asmuo byloje yra valstybė,kuri nėra ta šalis,kuri turi nustatinėti fiziniams asmenims kokiu būdu ir kaip turi būti skaičiuojama žemės kaina rinkoje.Jos paskaičiavimas yra laikomas ne kaip rinkos kainos pagrindas,o tik kaip viena iš turto kainos nustatymo galimybių.Todėl jeigu fiziniai asmenys nesutinka ar sutinka su tokiais skaičiavimais,tai negali būti pagrindu atmesti arba priteisti ieškinį šioje dalyje.Teismo nuomone,tretysis asmuo viršijo savo kompetenciją konkrečioje situacijoje.

37Ieškovas paskaičiavo kompensacijos dydį remdamasis 2010-05-12 valstybės nustatyta sklypo vidutinė rinkos kaina,kuri siekė 23500 litų už 31 arą žemės.Šiuo metu valstybė laiko,kad šio sklypo kaina yra 15200 litų.Tai reiškia,kad valstybė daugiau kaip 1,5 karto formaliai savavališkai sumažino fizinio asmens nuosavybės vertę neatsižvelgiant į dabartinį ekonominį augimą ir nekilnojamojo turto kainų stabilizaciją realioje rinkoje,jau nekalbant apie realias rinkos kainas,kurios kelis kartus didesnės už nurodomą valstybės(duomenys internete).Todėl teismas,vadovaudamasis protingumo,teisingumo ir sąžiningumo kriterijais skaito,kad ieškovas nurodė ne per didelę žemės kainą ir sąžiningai paskaičiavo vienkartinės kompensacijos dydį-2896 Lt.Šioje dalyje ieškinys tenkinamas-iš atsakovo ieškovui priteistina 2896 Lt vienkartinė kompensacija už 382 kv.m.žemės servitutą (CK 4.129 str.).

38Ieškovas sumokėjo 224 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) ir turėjo 2100 Lt (b.l. 5, 66) teisinių paslaugų išlaidų. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

39Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistina viso 2324 Lt bylinėjimosi išlaidų(CPK 80,88,93 str.)

40Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 17,68 Lt ir priteisiamos valstybei iš atsakovo P. J.(CPK 96 str.).

41Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 88,93,96,259-269,270 str.,teismas

Nutarė

42Ieškinį tenkinti.

43Panaikinti 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. ( - )dėl nustatyto 0,12 ha servituto žemės sklypui ( - ), leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti per žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir naudotis jais.

44Nustatyti 382 m2 ploto servitutą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2012 m. vasario 17 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. ( - )planą, suteikiantį teisę P. J.(a.k( - ) eiti, važiuoti per minėto sklypo dalį, kurios ribos pažymėtos plane skaičiais 3,4, 6, 16, taip pat naudoti šią sklypo dalį pastato eksploatacijai.

45Priteisti iš atsakovo P. J. (a.k( - ) ieškovui V. G. (a.k( - ) vienkartinę 2 896 Lt(dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių litų) kompensaciją už servitutą ir 2324 Lt(du tūkstančius tris šimtus dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

46Priteisti iš atsakovo P. J. (a.k( - ) valstybei 17,68 Lt bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

47Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. ieškovas V. G. ieškiniu atsakovui P. J. prašėpakeisti 2004 m. kovo 4 d.... 3. Atsakovas P. J. atsiliepime (b.l. 28-30) nurodė, kad atsakovo nuosavybės... 4. Dėl servituto pakeitimo galima sutinka tik iš dalies. Neaišku, kokiu... 5. Ieškovas V. G. pateikė dubliką (b.l. 38-40) nurodydamas, kad atsakovo... 6. Atsakovas pateiktame triplike (b.l. 42-46) pakartojo savo atsiliepime... 7. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį bylą... 8. Ieškovas V. G. ir atsakovas P. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. A.Tursas palaikė ieškinį,... 10. Atsakovo atstovė adv. I. Navickienė nurodė, kad atsakovas nesutinka su... 11. Trečiojo asmens atstovas M. Š. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra,... 12. Trečiojo asmens atstovė L. D. nurodė, kad sprendimas atkurti nuosavybės... 13. Ieškinys tenkintinas.... 14. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 15. Todėl, atsižvelgiant į teisingumo,protingumo ir sąžiningumo principus(CK... 16. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui P. J.... 17. Ieškovas 2011-07-13 kreipėsi į atsakovą su raštišku pasiūlymu servitutą... 18. Atsakovas su šiuo pasiūlymu nesutiko, nes 382 m2 plotas nėra atsakovui... 19. Ieškovas V. G. prašė nustatyti 382 m2 servitutą pagal 2012-02-17 UAB... 20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono... 21. ( - )A. N. 2012-03-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta,... 22. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte teigiama,... 23. CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka... 24. Teismas mato,kad 2004-03-04 Vilniaus apskrities viršininko sprendimas Nr. ( -... 25. Teismas mato,o šalys pripažįsta,kad šalys nesutaria dėl 19 kv.m.servituto... 26. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai... 27. Atsakovas pateikė savo planą,kuris skiriasi nuo ieškovo plano iš esmės tik... 28. Ieškovas savo ruožtu prašo patvirtinti servitutą kai minėtas atstumas iki... 29. Dėl platesnio įvažiavimo atsakovas nurodo,kad antstolio protokolas... 30. Teismas iš minėto protokolo ir medžiagos mato,kad nurodomas medis yra... 31. Teismas mato,kad ieškovo siūlomas servituto plotas yra optimalesnis,mažiau... 32. Atsakovas nesutinka su siūlomu kompensacijos dydžiu.Jo argumentai,kad... 33. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.Visų... 34. Atsakovas kompensacijos dydį mažina trečiojo asmens paskaičiavimų... 35. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais įrodymais.... 36. Tretysis asmuo byloje yra valstybė,kuri nėra ta šalis,kuri turi nustatinėti... 37. Ieškovas paskaičiavo kompensacijos dydį remdamasis 2010-05-12 valstybės... 38. Ieškovas sumokėjo 224 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1) ir turėjo 2100 Lt (b.l.... 39. Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteistina viso 2324 Lt... 40. Pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 17,68... 41. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 88,93,96,259-269,270 str.,teismas... 42. Ieškinį tenkinti.... 43. Panaikinti 2004 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. ( -... 44. Nustatyti 382 m2 ploto servitutą pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2012... 45. Priteisti iš atsakovo P. J. (a.k( - ) ieškovui V. G. (a.k( - ) vienkartinę 2... 46. Priteisti iš atsakovo P. J. (a.k( - ) valstybei 17,68 Lt bylinėjimosi... 47. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...