Byla 2A-641/2013
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo notarė D. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1265-798/2012 pagal ieškovų D. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei G. A. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo notarė D. B.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai D. Č. ir V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. A., kuriuo prašė pripažinti 2006 m. balandžio 19 d. buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti dvišalę restituciją, tai yra įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovams nuosavybės teisę į 69,97 kv. m butą, esantį ( - ), bei 2000/239714 dalį 0,1433 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ) (toliau - atitinkamai butas ir žemės sklypas), o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovei viską, ką jie gavo pagal ginčijamą sutartį – 187 000 Lt. Nurodė, kad 2006 m. balandžio 19 d. tarp ieškovų bei atsakovės buvo sudaryta buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovai pardavė, o atsakovė nupirko butą ir žemės sklypo dalį, esančius ( - ). Ši sutartis sudaryta esant ieškovų suklydimui dėl sandorio dalyko bei atsakovės apgaulei. Iki ginčijamos sutarties sudarymo atsakovė bei ieškovų sūnus palaikė artimus santykius, kartu gyveno, planavo ilgalaikį bendrą gyvenimą. Ieškovai siekė padėti sūnaus ir atsakovės bendram gyvenimui. Atsakovės iniciatyva dar 2005 m. buvo pradėta ieškoti naujo atsakovės ir ieškovų sūnaus bendro būsto. Atsakovė surado nekilnojamojo turto pardavėją ir jos iniciatyva ieškovai 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi savo vardu įsigijo 84 proc. baigtumo butą ir žemės sklypą ( - ), už šį nekilnojamąjį turtą sumokėdami 187 396 Lt. Buvo sutarta, kad atsakovė, gavusi reikiamo dydžio kreditą, nusipirks šį butą iš ieškovų už tokią pačią kainą, apmokės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo išlaidas ir papildomai atlygins iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovų lėšomis atliktus buto apdailos darbus, jame sumontuotą įrangą ir nupirktus baldus. Ieškovai, tęsdami pažadą, savo lėšomis butą pagerino, jį pilnai įrengė, tam panaudodami daugiau nei 110 000 Lt asmeninių pajamų. Ginčo sutarties sudarymo metu šalys susitarė, kad atsakovei parduodamas butas už 187 000 Lt. Taip pat tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovė sumokės ieškovų turėtas išlaidas pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, buto įrengimui, tačiau atsakovė šio žodinio susitarimo nesilaikė. Ieškovai, laikydamiesi šalių geranoriško susitarimo, buvo įsitikinę, kad ginčo sutartimi atsakovei yra parduodamas tik toks turtas, kurį ieškovai įsigijo pradine (ankstesne) sutartimi be buto įrengimą ir apstatymą sudarančios dalies, t. y. ieškovai savo veiksmus grindė klaidinga prielaida apie sutarties objekto apimtį. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovai netinkamai išreiškė savo valią, buvo suklaidinti atsakovės pažadų, kad buto įrengimo ir kitas išlaidas ši sumokės atskirai. Atsakovė, iš anksto suplanavusi neatsiskaityti su ieškovais, neketindama tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, suklaidino ieškovus, kad įvykdys susitarimą dėl buto įrengimo išlaidų apmokėjimo. Tokiu būdu ieškovai ginčo sutartį pasirašė apgauti atsakovės.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. ieškovė D. Č. ir UAB „Vigysta“ sudarė buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nusipirko 69,97 kv. m, 84 proc. baigtumo butą, esantį ( - ), ir žemės sklypą, esantį ( - ), už 187 396 Lt kainą. 2006 m. balandžio 19 d. ieškovai D. Č. ir V. Č. bei atsakovė G. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei buvo parduotas tas pats butas ir žemės sklypas už 187 000 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad šalių sudarytoje ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje aptartos ir notaro patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Be kita ko, sutartyje nurodyta parduodamo turto kaina – 187 000 Lt, kuri turėjo būti mokama taip: 19 000 Lt atsakovė sumokėjo iki sutarties pasirašymo momento, o 168 000 Lt įsipareigojo sumokėti pervedimu į ieškovo V. Č. sąskaitą; pilnas atsiskaitymas pagal sutartį yra patvirtinamas notaro liudijimu. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų, susijusių su parduodamo turto apimtimi ar turto kaina, taip pat apribojimų, išimčių ar pastabų dėl parduodamo buto apdailos ar pagerinimo sutartyje nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad sudariusi ginčo sandorį atsakovė butą iš ieškovų įsigijo be jokių išlygų. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. 2006 m. gegužės 24 d. liudijimas patvirtino, jog atsakovė visiškai atsiskaitė ir įvykdė visas prievoles pagal ginčijamą buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo nuomone, ieškovai, teigdami, kad buvo suklaidinti atsakovės pažadų, jog už buto įrengimą ir kitas išlaidas būsią atsiskaityta atskirai, jog atsakovė dar iki sutarties sudarymo esą vengė sudaryti skolos lapelius, išduoti vekselius, nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

6Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai, įrodinėdami, jog ginčo butui įrengti panaudojo 110 000 Lt asmeninių lėšų, pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kasos kvitus, atliktų darbų aktų kopijas, tačiau dalis pateiktų sąskaitų-faktūrų yra išrašyta su byla nesusijusiems asmenimis, o pateikta statybos rangos sutartis yra sudaryta tarp S. S. (rangovo) ir M. Č. (užsakovo), kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir atsakovei reikalavimų nereiškia. Be to, rangos sutartis sudaryta 2005 m. spalio 19 d., o butą ieškovai pirko 2005 m. lapkričio 28 d. Statybos rangos sutartimi buvo sutarta dėl vidaus apdailos darbų atlikimo ne ginčo bute. Byloje esantis išrašas iš ieškovo V. Č. sąskaitos AB „Hansabankas“ patvirtina, jog ieškovas nuo 2006 m. vasario 2 d. iki 2006 m. kovo 20 d. atsakovei pervedė 34 000 Lt sumą, tačiau to paties sąskaitos išrašo 52 punkte yra užfiksuota, kad atsakovė 2006 m. gegužės 9 d. grąžino ieškovui 31 997 Lt dydžio sumą, nurodydama, jog pinigai skirti skolai dengti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo buto įrengimo darbai buvo atlikti dar iki jo pirkimo-pardavimo sandorio įforminimo ir nesant duomenų, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl tokių išlaidų atlyginimo, sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai buvo išreikšti sudarytu sandoriu (2006 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi), įvertinant visas sandorio aplinkybes taip, kaip jas vertintų esant analogiškoms sąlygoms protingi asmenys.

7Teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė apgaulės fakto, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų atlikusi tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešusi tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjusi svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų), siekdama suklaidinti ieškovus, dėl kurių ieškovai būtų sudarę ne tokį sandorį, kokį jie iš tiesų siekė sudaryti. Ieškovai, teigdami, jog sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje, turint išankstinį planą neatsiskaityti, vengimą pasirašyti vekselį ar skolos lapelius, nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, taip pat neįrodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl esminio suklydimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovai D. Č. ir V. Č. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, spręsdamas, kad neegzistuoja CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindai panaikinti ginčo sandorį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė, pasinaudodama ieškovų pasitikėjimu, manipuliuodama ieškovų sūnumi, išvengė teisinių formalumų, kurie neginčijamai patvirtintų atsakovės įsiskolinimą ieškovams. Ieškovai ginčijamą sandorį pasirašė iš esmės apgauti. Teismas, konstatuodamas, jog atsakovė visą butą, įskaitant butui įrengti būtinus atlikti statybos darbus, iš ieškovų įgijo be jokių išlygų, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl buto įrengimo darbų išlaidų atlyginimo, iš esmės rėmėsi vien pažodiniu sutarties tekstu, akcentuodamas, jog jokių išlygų ar papildomų sąlygų, susijusių su turto kaina ar parduodamo turto apimtimi, taip pat apribojimų, išimčių ar pastabų dėl parduodamo buto įrengimo ar pagerinimų sutartyje nėra. Tokiu būdu teismas neįgyvendino teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos reikalavimų, neįsigilino į bylos aplinkybes, neatskleidė ir neįvertino tikrųjų šalių ketinimų, sudarant ginčo sutartį. Apeliantų manymu, tai sutrukdė teismui konstatuoti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo bei apgaulės. Sudarant ginčo sandorį, ieškovai savo veiksmus grindė klaidinga prielaida apie esminį sandorio faktą - objekto apimtį (ieškovai buto su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove sudarė klysdami dėl šio dalyko apimties, nes buvo suklaidinti atsakovės nevienkartiniais pažadais, kad sutartimi yra parduodamas butas analogiškos būklės, kokį pirko ieškovai (tik 84 proc. baigtumo), bei už analogišką kainą, kokią mokėjo ieškovai (už 187 000 Lt), o už butui įrengti būtinų statybos darbų, taip pat kitas išlaidas, susijusias su šio nekilnojamojo turto sandoriais, atsakovė atsiskaitys atskirai. Atsakovės teiginiai, jog butas jai buvo parduotas įrengtas, papildomai įrodo, jog ieškovai, pasirašydami ginčo sutartį, netinkamai išreiškė savo valią bei sandorį sudarė klysdami dėl sandorio dalyko apimties. Aiškinimas, kad ieškovai beveik per pusmetį investavę į buto įrengimo statybos darbus virš 110 000 Lt, jį su pagerinimais pardavė atsakovei už tą pačią kainą, kurią jie mokėjo 2005 metų rudenį, kai tokio buto vertė dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir spartaus kainų kilimo tuo metu apskritai buvo žymiai padidėjusi, prieštarauja sveikai logikai, teisingumui bei protingumui. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino, apsiribodamas tik nurodymu, jog ieškovai esą neįrodė, kad sutartį sudarė dėl suklydimo ar dėl atsakovės apgaulės. Teismas, teigdamas, kad atsakovė butą įsigijo be jokių išlygų, nevertino aplinkybių, jog ilgą laiką iki ginčo sutarties sudarymo atsakovė bei ieškovų sūnus palaikė artimus santykius, gyveno kartu, planavo ilgalaikį bendrą gyvenimą. Sudarant ginčo sutartį, ieškovai nežinojo, kad atsakovės ir jų sūnaus santykiai yra komplikuoti. Atsakovė, manipuliuodama ieškovų sūnumi, šiuos įtikino, jog, sudarius buto pirkimo-pardavimo sutartį, papildomų rašytinių susitarimų dėl buto įrengimo statybos darbų išlaidų kompensavimo nereikia sudaryti (nereikia pasirašinėti vekselių ar skolos lapelių), nes įsiskolinimas bus padengtas pagal žodinį susitarimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad artimai bendraujantys asmenys, pasitikėdami vienas kitu, tarpusavyje atlikdami formalius veiksmus, yra ne tokie reiklūs tinkamam jų įforminimui, kaip atlikdami tokius pat veiksmus su asmenimis, nesusijusiais tokiais ryšiais.
  2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė faktų, jog atsakovė vengė sudaryti skolos lapelius, pasirašyti vekselius ir pan. Kitokiais įrodymais, nei pačių ieškovų paaiškinimais, šių aplinkybių ir negalima įrodyti, kadangi skolos lapelių bei vekselių atsakovė nepasirašė. Tačiau kitos aplinkybės, įskaitant ir ieškovų išsamius paaiškinimus, jog atsakovė ne vieną sykį tvirtino, kad už buto įrengimo statybos darbus ji papildomai atsiskaitys, tačiau vengė raštiškai įforminti skolą, leidžia pagrįstai teigti, jog dar iki ginčo sutarties sudarymo atsakovė buvo nusprendusi neatsiskaityti su ieškovais už buto įrengimo statybos darbus, neketino tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų ieškovams ir taip suklaidino juos, dėl ko ieškovai ginčijamą sutartį pasirašė iš esmės būdami apgauti.
  3. Teismas nesilaikė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įrodymus ištyrė ir įvertino šališkai, atsainiai, rėmėsi atsakovės išdėstyta versija, neįsigilindamas į ieškinyje ir ieškovų paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
  4. Į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog už ginčo buto įrengimo statybos darbus ieškovai savo lėšomis sumokėjo daugiau nei 110 000 Lt. Teismas, sprendime nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių, kad atsakovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, esą gautą 52 000 kreditą panaudojo butui įrengti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad už kreditą atsakovė nusipirko automobilį. Teismas nevertino šių aplinkybių, nors tai iš esmės paneigia atsakovės teiginius dėl ginčo sandorio sudarymo.
  5. Teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Priteistos išlaidos žymiai viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nurodytus maksimalius dydžius.

9Atsakovė G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, panaikinti atsakovės turtui taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nei prieš ginčo sutarties sudarymą, nei po to jokių susitarimų su apeliantais dėl jų turėtų išlaidų butui įrengti ar bet kokių kitų išlaidų kompensavimo nebuvo. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintos ir notaro patvirtintos esminės sutarties sąlygos. Byla tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl tų pačių aplinkybių jau buvo nagrinėjama, nes ieškovai buvo pareiškę atsakovei ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (civilinės bylos Nr. 2-880-553/2009). Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamos tapačios faktinės aplinkybės bei šioje byloje ginčijamos sutarties turinys. Priimtais ir įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi yra nustatyti tokie nagrinėjamai bylai aktualūs faktai, kurių įrodinėti nebereikia, t. y. kad ginčo sutartimi ieškovai, parduodami atsakovei butą su jam priklausančia dalimi žemės sklypo, pardavė ir jo įrengimą sudarančią turto dalį. Apeliantų teiginys, jog nuo 2005 m. lapkričio 28 d. iki 2006 m. balandžio 19 d. ieškovai savo lėšomis butą pagerino, jį pilnai įrengė ir tam panaudojo daugiau nei 110 000 Lt savo asmeninių pajamų, yra nepagrįstas. Kartu su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, jog V. Č. už parketines bambuko lentas bei su tuo susijusias prekes UAB „Vilkonda“ sumokėjo 6 145,26 Lt. Taip pat teismui buvo pateikta ieškovui išrašyta UAB „Sateka“ 2005 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra SAT Nr. 2786, už bendrą 5 512,50 Lt sumą dėl vonios kambario įrangos (šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikta). Taigi, pagal byloje esančius duomenis apeliantai butui įrengti geriausiu atveju panaudojo 11 657,76 Lt (6 145,26 Lt + 5 512,50 Lt). Kitos kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos bei panašūs dokumentai nesusiję su nagrinėjama byla. Dalį išlaidų butui įrengti atsakovė apmokėjo iš savo santaupų, dalį ? iš ieškovo pervestų pinigų, kuriuos vėliau jam sugrąžino. Be to, 2006 m. gegužės 2 d. Kreditavimo sutartimi Nr. 1847-06 IL atsakovei buvo suteiktas 52 000 Lt kreditas butui įrengti ir šie pinigai taip pat buvo panaudoti šiam tikslui. Tai, kad šie pinigai buvo panaudoti automobiliui įsigyti, yra tik paties ieškovo nepagrįstas teiginys. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apeliantai puikiai žinojo apie pašlijusius atsakovės ir M. Č. santykius. M. Č. visiškai nesikišo ir nedarė įtakos 2006 m. balandžio 19 d. sutarties sąlygoms. Apeliantai, įrodinėdami tiek suklydimą, tiek apgaulę, nepateikia šiuos faktus patvirtinančių įrodymų. Apeliantai prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją ? grąžinti ieškovams nuosavybės teisę į butą, o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovei 187 000 Lt. Remiantis apeliantų pateikiama versija, sudarydami sutartį, jie pardavė 84 proc. baigtumo butą, be buto įrengimą sudarančios turto dalies. Taigi ieškovų tariamas suklydimas (arba apgaulė) nebuvo esminiai ? ieškovai klydo (arba buvo apgauti) tik dėl sandorio dalies, liečiančios buto įrengimą sudarančios turto dalies pardavimą. Nepaisant to, ieškovai prašo naikinti visą sandorį, o ne tariamai ydingą jo dalį. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis iš esmės neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nurodytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistas pagrįstai bei teisėtai.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

10Ieškovai bylą apeliacinės instancijos teisme prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo prašymą motyvuodami tuo, kad jų žodiniai paaiškinimai yra itin svarbūs nagrinėjant skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimus. Pasak ieškovų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas V. Č. davė išsamius parodymus apie visas reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau teismo posėdžio protokole yra atspindėta tik nedidelė dalis ieškovų parodymų, todėl manytina, kad klaidingam pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, lėmusiam neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, susiformuoti neabejotinai galėjo turėti įtakos teismo posėdžio protokole nepilnai atspindėtas faktinių aplinkybių išdėstymas.

11Dėl apeliantų (ieškovų) prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus tiria laikydamasis betarpiškumo principo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra įrodymai, o ieškovai pirmosios instancijos teisme teikė paaiškinimus. Aplinkybė, kad teismo posėdžio protokole nėra atspindėti išsamūs V. Č. parodymai, nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, juo labiau manyti, kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui susiformavo klaidingas vidinis įsitikinimas. CPK apskritai nėra įtvirtinto reikalavimo, kad protokole būtų atspindėti dalyvaujančių byloje asmenų detalūs paaiškinimai. Priešingai – yra nurodyta, kad protokole turi būti fiksuojama dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka (CPK 169 str. 2 d. 9 p.). Be to, apeliantai, prašydami bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo, kokias ieškovo V. Č. nurodytas faktines aplinkybes teismas klaidingai vertino ir kokią įtaką tam turėjo konkrečios teismo posėdžio protokolo dalys. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas, byloje dalyvaujantys asmenys pastabų neteikė (CPK 171 str. nuostatos).

12Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas.

13Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2006 m. balandžio 19 d. sudarė buto ir žemės sklypo dalies, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutartį atsakovė įgijo turto už 187 000 Lt kainą (7-11 b. l.). Ieškovai pareiškė reikalavimą atsakovei dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs, kad ginčijamas sandoris būtų buvęs sudarytas dėl apgaulės ar iš esmės suklydus. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, teisingai nustatęs byloje reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovų ieškinį, tačiau neteisingai apskaičiavo atsakovei iš ieškovų priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

14Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 1.90 straipsnis, tiek CK 1.91 straipsnis reglamentuoja sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimo negaliojančiais pagrindus. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

15Pirkimo-pardavimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – pardavėjas atlygintinai perduoti pirkėjui daiktą, o pirkėjas gauti nuosavybes teises į daiktą, už kurią sumokėjo sutartą pinigų sumą. CK 6.397 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina, kuri yra esminė tokios sutarties sąlyga. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta ieškovų parduoto atsakovei turto (nekilnojamųjų daiktų) kaina. Jokių sąlygų, kad į parduodamo buto kainą neįtrauktos išlaidos šiam butui įrengti, sutartyje nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė savo prievolę sumokėti buto kainą, nurodytą pirkimo-pardavimo sutartyje, įvykdė. Sudarytas ginčo sandoris patvirtintas notaro; sutarties turinyje, prieš ją pasirašydamos, šio sandorio šalys patvirtino, kad sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmė ir pasekmės joms išaiškintos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir negali pritarti ieškovams, kad, sudarydami ginčo sandorį, šie klydo dėl sandorio dalyko, teigdami esant atsakovės išankstinei apgaulei neatsiskaityti už buto įrengimą. Egzistuojant tokioms pirmiau nurodytoms aplinkybėms (sandoris buvo sudarytas notarine forma, sutartyje aiškiai įvardytas sutarties dalykas (butas ir dalis žemės sklypo), sutarties kaina, sutarties šalių patvirtinimui, kad sutartis atitinka jų valią, notarės liudijimas, kad atsakovė visiškai atsiskaitė ir įvykdė visas prievoles pagal buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį), nėra pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovų argumentų, kad sudarydami sutartį jie esą klydo dėl sutarties dalyko apimties. Susiformuoti klaidingai prielaidai apie tai, kad į parduodamo buto kainą neįtraukta butui įrengti išleista lėšų dalis, nebuvo jokio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Esant aiškiomis ir nedviprasmiškoms sąlygoms dėl sutarties dalyko ir jo kainos, apeliantai turėjo pasitikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras, apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atidus ir rūpestingas asmuo, sudarydamas tokį sandorį, galėjo ir turėjo suprasti, kad parduodamas butas tokios būsenos, koks jis yra sandorio sudarymo dieną, nes pačioje ginčo sutartyje šalys patvirtino, kad sutartis yra ir parduoto turto priėmimo-perdavimo aktas (sutarties 4.2.1 p.). Byloje nėra ginčo, kad ieškovai ir atsakovė iki ginčo sandorio sudarymo buvo artimai pažįstami asmenys. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų skundo argumentu, kad artimai bendraujantys asmenys, pasitikintys vienas kitu, tarpusavyje atlikdami formalius veiksmus yra ne tokie reiklūs tinkamam jų įforminimui, kaip atlikdami tokius pat veiksmus su asmenimis, nesusijusiais tokiais ryšiais. Tačiau nagrinėjamu atveju situacija buvo kitokia. Parduodant butą ir dalį žemės sklypo ginčo šalys pasirašė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje aiškiai nurodė sutarties dalyką ir kainą. Mažai tikėtina, kad sudarydami šią sutartį ieškovai, dėl artimo bendravimo su atsakove ir pasitikėjimo ja, būtų į sutartį įtraukę tik dalį sutarties dalyko kainos (neįtraukę kainos dalies dėl butui įrengti išleistų piniginių lėšų, bet, kaip jie teigia šioje byloje, dėl butui įrengti išleistos dalies būtų sudarę atskirą žodinį susitarimą), ar kad būtų taręsi dėl vekselio ar skolos raštelio ne/reikalingumo.

16Kaip jau buvo minėta, tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriamas prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią (contra voluntatem). Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Teisėjų kolegija vėlgi neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė atliko kokius nors tyčinius veiksmus, turėjusius lemiamos įtakos ieškovų valiai susiformuoti. Kaip jau minėta, šalių pasirašytoje ginčo sutartyje aiškiai nurodytas sutarties dalykas, jo kaina, todėl ieškovai, manydami, kad ginčo sutartyje netinkamai apibrėžtas sutarties dalykas ar neteisingai nurodyta jo kaina, t. y. kad šalys buvo susitarusios dėl kitokių sudaromo sandorio elementų, nei nurodyti ginčo sutartyje, galėjo ginčo sandorio nesudaryti. Tačiau priešingai – ieškovai ginčo sutartį sudarė ir net patvirtino apie visišką atsakovės atsiskaitymą pagal sutartį. Taigi byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovė būtų suklaidinusi ieškovus tam, jog būtų sudarytas ginčo sandoris, juo labiau tyčia, turėdama tikslą apgauti.

17Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų motyvų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kadangi kurie neturi reikšmės tam, kad byla būtų išspręsta teisingai.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovų visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 4 537,50 Lt, nurodė, kad jos atitinka Rekomendacijoje nurodytus maksimalius dydžius. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovei atstovavęs advokatas iki pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą atliko šiuos veiksmus: pateikė atsiliepimą į ieškinį (77-85 b. l.), dalyvavo 2011 m. gegužės 12 d. parengiamajame teismo posėdyje, pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo tenkinamas (144-146, 149-150 b. l.), dalyvavo 2011 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, (162 b. l.), 2012 m. sausio 13 d. teismo posėdyje.

20Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis šioje byloje viršija Rekomendacijų 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, kadangi pagal minėtame punkte nurodytus dydžius (atsižvelgiant į tuo metu patvirtintą minimalią mėnesinę algą) bendra atsakovei iš ieškovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma galėtų būti 2 856 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju atsakovo naudai priteisti visas turėtas 4 537,50 Lt išlaidas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovų priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 2 856 Lt.

21Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovų 1 452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytą užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalų dydį, kuris sudaro 1200 Lt, nusprendžia atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteisti po 600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

22Dėl kitų procesinių klausimų

23Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė panaikinti jos atžvilgiu byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jau panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi ir 2011 m. birželio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja nuo šios nutarties priėmimo.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

26Sumažinti teismo sprendimu iš ieškovų D. Č. ir V. Č. priteistą atsakovei G. A. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimą iki 2 856 Lt sumos.

27Priteisti atsakovei G. A. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. Č. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) po 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai D. Č. ir V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. A.,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai, įrodinėdami, jog ginčo... 7. Teismas darė išvadą, kad ieškovai neįrodė apgaulės fakto, nes byloje... 8. Ieškovai D. Č. ir V. Č. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą... 9. Atsakovė G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą... 10. Ieškovai bylą apeliacinės instancijos teisme prašė nagrinėti žodinio... 11. Dėl apeliantų (ieškovų) prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje,... 12. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012... 13. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė 2006 m. balandžio 19 d. sudarė... 14. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 1.90... 15. Pirkimo-pardavimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys... 16. Kaip jau buvo minėta, tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl... 17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde išdėstytų... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 19. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei... 21. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš... 22. Dėl kitų procesinių klausimų... 23. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė panaikinti jos atžvilgiu... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti iš esmės... 26. Sumažinti teismo sprendimu iš ieškovų D. Č. ir V. Č. priteistą atsakovei... 27. Priteisti atsakovei G. A. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš ieškovų...