Byla 2-241-785/2009
Dėl juridine reikšme turincio fakto nustatymo

1

2Mažeikiu rajono apylinkes teismo teisejas Ramunas Antanavicius, sekretoriaujant teismo posedžiu sekretorei Svetlanai Cinciukienei,

3dalyvaujant pareiškejai A. D., jos atstovei adv. R. L., suinteresuotu asmenu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikiu skyriaus ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos atstovams nedalyvaujant, gauti prašymai byla nagrineti jiems nedalyvaujant,

4viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejos A. D. atstoves R. L. pareiškima suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikiu skyriui ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracijai del juridine reikšme turincio fakto nustatymo.

5Teismas išnagrinejes byla, n u s t a t e:

6pareiškejos atstove adv. R. L. kreipesi i teisma prašydama pripažinti galiojanciu ir turinciu irodomaja galia ( - ) surašyta nelaimingo atsitikimo gamyboje akta ( - ) bei nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ( - ) ivykusio nelaimingo atsitikimo, del kurio pareiškeja A. D. buvo sužalota ir neteko 40 procentu darbingumo, metu nebuvo jos kaltes. Juridine reikšme turincio fakto nustatymas reikalingas, siekiant gauti netekto darbingumo kompensacija. Pareiškime nurodyta, kad pareiškeja A. D. ( - ) budama nepilnamete, pradejo dirbti tuometiniame Mažeikiu baldu fabrike mašinu skyriuje pagalbine darbininke. 1974 m. vasario 1 d. del imones reorganizavimo, fabrikas pavadintas Baldu gamybinio susivienijimo „Venta“ Mažeikiu filialu, ir del šio fakto pareiškeja buvo pervesta dirbti i naujai pavadinta imone. ( - ) isakymu ( - ) ji buvo pervesta dirbti i mašinu skyriu staklininke. Pagal tuo metu galiojusio Darbo istatymu kodekso 175 str. 2 d., administracija privalejo pareiškeja apmokyti saugiu darbo budu, perkeliant ja i kita darba, administracija neturejo leisti pareiškejai dirbti, kol nepainstruktavo apie saugius darbo budus ir ju neišmoke, taciau administracija jai priklausanciu pareigu neivykde, pervede pareiškeja dirbti staklininke, neišmokius jos saugiu darbo budu, nepravedusi instruktažo. Pagal tuo metu galiojusio Darbo istatymu kodekso 175 str. 3 d., aptarnauti sudetingus agregatus, stakles ir mechanizmus, taip pat dirbti sudetingus ir pavojingus darbus leidžiama tik darbininkams ir tarnautojams, kurie išlaike saugumo technikos egzamina. Pareiškeja jokiam egzaminui nebuvo ruošta ir jo nelaike. Tuo metu buvo pats atostogu metas, truko darbuotoju, todel toms pareigoms pareiškeja buvo pervesta skubos tvarka. ( - ) ivyko nelaimingas atsitikimas darbe ir pareiškejai dirbant staklemis buvo nupjauti kaires plaštakos visi penki pirštai. Sekancia diena buvo surašytas nelaimingo atsitikimo gamyboje aktas ( - ), kurio pagrindu ( - ) pareiškejai buvo nustatytas neigalumas, netekus 40 procentu darbingumo. ( - ) Plunges raj. medicinines darbingumo ekspertizes komisijos protokolu ( - ), nustacius netekta darbinguma, pareiškeja buvo pripažinta tuo metu trecios grupes invalide visam laikui. Plunges raj. medicinines darbingumo ekspertizes komisija protokole nurode, kad pareiškeja gali dirbti lengva kanceliarini darba ir išdave apie tai pažymejima ( - ). Ekspertize buvo atliekama tikslu nustatyti darbingumo netekimo laipsni procentais del atlyginimo už žala, padaryta suluošinimu arba kitokiu pakenkimu sveikatai. Nors ekspertize buvo atlikta, nedarbingumo laipsnis nustatytas, pareiškejai niekas jokio atlyginimo už padaryta žala nesumokejo. Imoneje buvo pasakyta, kad jei pareiškeja ko reikalaus ar kreipsi i teisma, bus atleista iš darbo ir niekur kitur darbo nebegaus, o jei nieko nereikalaus – darbovietes administracija suteiks jai darba pagal sveikatos bukle toje pacioje imoneje. ( - ) isakymu ( - ) pareiškeja buvo pervesta dirbti pagalbine darbininke, taciau oficialaus irašo darbo knygeleje nera, apie tai liudija tik irašas iš to meto asmens korteles. Budama jauno amžiaus, neturedama gyvenimiškos patirties nei žmoniu, kurie galetu patarti ar padeti, taip pat budama sugniuždyta visam gyvenimui užgriuvusios nelaimes, pareiškeja džiaugesi, kad ja imoneje pasirupinta ir nieko daugiau nereikalavo. Tik 2005 metais, jau susitaikiusi su esama padetimi, pasisemusi gyvenimiškos patirties, pasitarusi, kreipesi i VSDFV Mažeikiu skyriu, prašydama moketi netekto darbingumo periodines kompensacijas. ( - ) VSDFV Mažeikiu skyrius savo rašte Nr. ( - ) nurode, jog atsisako pareiškejai moketi netekto darbingumo kompensacija, nes nera duomenu, kodel darbdavys nemokejo žalos atlyginimo dar ( - ) kai pareiškejai buvo nustatytas trecios grupes invalidumas, taip pat nera duomenu, kurie nustatytu pareiškejos kaltes laipsni, pateiktas tik nelaimingo atsitikimo akto nuorašas, kuris nera pasirašytas. VSDFV Mažeikiu skyrius pasiule kreiptis i teisma su prašymu nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad nelaimingo atsitikimo metu, ivykusio ( - ) nebuvo jokios pareiškejos kaltes. Nelaimingo atsitikimo gamyboje akto ( - ) kopija pareiškeja gavo Plunges teritorineje MSEK, kopija patvirtinta pirmininko V. I., butent šio akto pagrindu buvo nustatytas pareiškejos nedarbingumas del nelaimingo atsitikimo gamyboje, be to, aktas patvirtintas imones, kurioje pareiškeja dirbo, spaudu ir atsakingo darbuotojo parašu, todel laikytinas galiojanciu ir turinciu irodomaja galia.

7Suinteresuotasis asmuo VSDFV Mažeikiu skyrius teismui pateiktame atsiliepime nurode, kad faktui, jog ( - ) nelaimingas atsitikimas A. D. ivyko del darbdavio kaltes, patvirtinti reikalingi liudytoju parodymai, kuriuos praše teismo vertinti savo nuožiura.

8Suinteresuotas asmuo Mažeikiu rajono savivaldybes administracija teismui pateiktame atsiliepime nurode, jog neprieštarauja, kad butu nustatytas juridine reikšme turintis faktas, kad del ( - ) ivykusio nelaimingo atsitikimo, del kurio pareiškejai buvo sužalota ir neteko 40 procentu darbingumo, nebuvo jos kaltes, taip pat sutinka, kad butu pripažintas galiojanciu ir turinciu irodomaja galia ( - ) surašytas nelaimingo atsitikimo gamyboje aktas ( - ).

9Teismo posedžio metu pareiškeja A. D. ir jos atstove adv. R. L. prašyma pripažinti galiojanciu ir turinciu irodomaja galia ( - ) surašyta nelaimingo atsitikimo gamyboje akta ( - ) bei nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ( - ) ivykusio nelaimingo atsitikimo, del kurio pareiškeja buvo sužalota ir neteko 40 procentu darbingumo, metu nebuvo jos kaltes, palaike ir praše ji tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Nurode, kad ivykes nelaimingas atsitikimas darbovieteje buvo slepiamas, pareiškeja buvo jauna ir išsigandusi, todel del žalos atlyginimo niekur nesikreipe.

10Liudytojas A. A. V. teismo posedžio metu nurode, kad tais metais, kai ivyko minetas nelaimingas atsitikimas, jis dirbo baldu fabrike kokybes meistru. Paties ivykio nemate, i cecha atejo tik pamates samburi žmoniu, tuomet pastebejo nupjautus pirštus. Paaiškino, kad visi darbuotojai teoriškai buvo instruktuojami, taciau paprastai neišklause jokio instruktažo tik pasirašydavo specialiame žurnale ir pradedavo dirbti. Kadangi buvo vasara, tai fabrike dirbo daug nepilnameciu, taciau jie galedavo dirbti tik pagalbinius darbus ir jokiu budu negalejo dirbti prie stakliu. Surašant nelaimingo atsitikimo akta, ji turedavo pasirašyti meistras, saugumo technikos inžinierius, ir užtvirtinti vyr. inžinierius.

11Liudytoja B. G. teismo posedžio metu nurode, kad baldu fabrike dirbo nuo 1964 metu, mate, kaip ivyko nelaimingas atsitikimas. Dirbdama meistre savo skyriuje jai pavaldžius darbuotojus visada instruktuodavo, taciau kituose skyriuose darbuotojai galejo buti ir neinstruktuojami. Liudytoja paaiškino, kad nepilnametei pareiškejai iš viso negalejo buti leista dirbti prie stakliu, taciau praktikoje budavo atveju kai trukstant darbininku buvo liepiama dirbti su staklemis asmenims ju tinkamai neinstruktavus ir neatsižvelgus i ju amžiu. Surašant nelaimingo atsitikimo akta, ji turedavo pasirašyti meistras, saugumo technikos inžinierius ir supažindintas nukentejusysis, o taip pat aktas turejo buti patvirtintas arba saugumo technikos inžinieriaus, arba meistro.

12Pareiškimas tenkintinas.

13Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis irodymais. Irodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis irodinejimo priemonemis. Ar tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybiu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti irodymai leidžia teismui padaryti išvada, kad yra didesne tikimybe, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažista tuos faktus nustatytais.

14CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ivertina byloje esancius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais. Šioje istatymo normoje itvirtintas irodymu vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai irodymus ivertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybe, Kauno savivaldybes imone „Panemunes butu ukis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužes 29 d. nutartis civilineje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilineje byloje Vilniaus miesto savivaldybe v. UAB „ Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; ir kt.). Kartu teismas saistomas irodymu leistinumo ir sasajumo (( - ) straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitu irodinejimo taisykliu (CPK 182 straipsnis). Irodymu vertinimas yra susijes su irodymu pakankamumu. Teismo isitikinima formuoja vieni ar kiti irodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esanciais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybe yra irodyta arba neirodyta.

15Bylose del faktu, turinciu juridine reikšme, nustatymo yra tam tikri irodinejimo ypatumai. Šiu ypatumu reikšme konstatavo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Z. K. v. K. K., Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-147/2005. Teiseju kolegija pabreže, kad irodinejimo ypatuma lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai irodymai. Jeigu pareiškejas turetu tiesioginiu prašoma nustatyti juridini fakta patvirtinanciu irodymu, tai jam apskritai nereiketu kreiptis i teisma (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose irodinejama netiesioginiais irodymais, prielaidu darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida butu motyvuota, t.y. kad ji butu pagrista byloje esanciais irodymais, ir atitinkamai butu pagrista, kad priešingos prielaidos tikimybe yra mažesne. Tokia formuluojama teismu praktika buvo remiamasi ir veliau priimtose nutartyse, pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje JAV imone Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužes 29 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. S., G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, H. G., S. G., bylos Nr. 3K-3-324/2008.

16Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad A. D. (R.) ( - ) buvo priimta dirbti i Mažeikiu baldu fabriko mašinu skyriu pagalbine darbininke, ( - ) del reorganizacijos pervesta dirbti i susivienijimo „Venta“ Mažeikiu filiala, ( - ) pervesta dirbti i mašinu skyriu staklininke (b.l. 21), o ( - ) vel pervesta dirbti pagalbine darbininke (b.l. 24). ( - ) surašytas nelaimingo atsitikimo gamyboje aktas ( - ), kuriame nurodyta, kad ( - ) mašinu skyriuje del saugumo taisykliu nesilaikymo A. R. (D.) kairioji ranka pakliuvo po pjuklu ir buvo amputuoti I, II, III, IV, V pirštai (b.l. 16-18, 19-20). ( - ) Plunges raj. medicinines darbingumo ekspertizes komisijos protokolu ( - ) A. R. (D.) nustatytas 30 procentu bendro ir 40 procentu profesinio darbingumo netekimas, A. R. (D.) pripažinta trecios grupes invalide visam laikui, galinti dirbti lengva kanceliarini darba (b.l. 25), del ko jai išduotas Plunges raj. medicinines darbingumo ekspertizes komisijos pažymejimas ( - ), kuriame nurodyta, kad del suluošinimo darbe pareiškeja pripažinta trecios grupes invalide visam laikui ir gali dirbti tik kanceliarini darba (b.l. 26). Ši fakta patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai irodymai, t.y. profesinio darbingumo netekimo pažymejimas (b.l. 28), darbingumo lygio pažyma (b.l. 27).

17Lietuvos Respublikos dokumentu ir archyvu 1995 m. gruodžio 5 d. istatymo Nr. I-1115, 2006 m. gruodžio19 d. istatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrežta dokumento savoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo budo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymo (ist. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrežtos pagrindines istatymo savokos, kur dokumentai apibrežiami kaip oficialus valstybes ir savivaldybiu instituciju bei istaigu dokumentai – valstybes ir savivaldybiu instituciju, imoniu bei istaigu, valstybes igaliotu asmenu vykdant teises norminiu aktu nustatytus igaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su ju veikla susije rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterines informacijos ar kitokie dokumentai, itraukti i šiu instituciju, imoniu ir istaigu dokumentu apskaita. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, itvirtinantis juridine reikšme turincia informacija, kuri pagal savo pobudi ir reikšme yra teises, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo irodymas, taip pat juridiniu faktu ar juridine reikšme turinciu aplinkybiu irodymas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-426/2006).

18Atsižvelgiant i tai, kad ( - ) surašytas nelaimingo atsitikimo gamyboje aktas ( - ) yra patvirtintas organizacijos vyriausiojo inžinieriaus parašu bei Lietuvos TSR baldu ir medžio apdirbimo pramones gamybinio susivienijimo „Venta“ antspaudu, yra aiškus dokumento sudarytojas, dokumento sudarymo data ir vieta, dokumento registracijos numeris, dokumente aiškiai išdestytos aplinkes, del kuriu jis buvo surašytas, ivertinus visas bylos aplinkybes bei liudytoju paaiškinimus, ( - ) surašytas nelaimingo atsitikimo gamyboje aktas ( - ) pripažintinas galiojanciu ir turinciu irodomaja galia

19Vadovaujantis 1972-06-01 LTSR Darbo istatymu kodekso, galiojusio pareiškejos A. D. (R.) priemimo i darba Mažeikiu baldu fabrike, t.y. ( - ), metu, bei nelaimingo atsitikimo, ivykusio ( - ), metu, 175 str. 2 d. nuostata, administracija privalejo mokyti darbininkus ir tarnautojus saugiu darbo budu, sudarant darbo sutarti, perkeliant i kita darba, idiegiant naujus gamybos procesus, keiciant gamybos technologija, taip pat ivedant naujas saugumo technikos ir gamybines sanitarijos taisykles. Visais šiais atvejais administracija neturejo leisti darbuotojams dirbti, kol jie nepainstruktuoti apie saugius darbo budus ir ju neišmokyti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aptarnauti sudetingus agregatus, mašinas, stakles ir mechanizmus, taip pat dirbti sudetingus ir pavojingus darbus leidžiama tik darbininkams ir tarnautojams, kurie išlaike saugumo technikos egzamina. Be to, mineto kodekso 206 str. 1 d. numatytas draudimas skirti jaunesnius kaip aštuoniolikos metu amžiaus asmenis dirbti sunkius darbus, darbus kenksmingomis ar pavojingomis salygomis ir požeminius darbus. Surašant nelaimingo atsitikimo gamyboje akta ( - ), nurodyta, kad A. R. (D.) ( - ) išklause ivadini instruktaža bei instruktaža darbo vietoje (b.l. 16, 19), taciau pastebetina, kad iš darbo knygeleje esanciu irašu matyti, kad A. R. pagalbine darbininke i Mažeikiu baldu fabriko mašinu skyriu priimta dirbti tik ( - ), todel darytina pagrista išvada, kad A. R. (D.) nei ivadinio instruktažo, nei instruktažo darbo vietoje išklausyti dar nepradejusi dirbti negalejo. Be to, nelaimingo atsitikimo gamyboje akto ( - ) 12 punkto d papunktyje nenurodyta, kad A. R. (D.) butu apmokyta atlikti padidinto pavojingumo darbus (b.l. 16, 19), o nestandartiniu galu lyginimo stakles teismo nuomone laikytinos potencialiai pavojingu irenginiu, kuri naudojant darbe pavojus darbuotoju saugai ir sveikatai del jame sukauptos energijos, vykstanciu procesu yra didesnis negu kitu darbo priemoniu. Atsižvelgus i tai, kad A. R. (D.) nesulaukus 18 metu amžiaus buvo leista dirbti pavojingomis salygomis jos neapmokius dirbti padidinto pavojingumo darbus, šitaip pažeidžiant 1972-06-01 LTSR Darbo istatymu kodekso 175 str. ir 206 str. numatytus draudimus, ivertinus visas bylos aplinkybes bei liudytoju parodymus, darytina pagrista išvada, kad del ( - ) ivykusio nelaimingo atsitikimo, del kurio pareiškeja buvo sužalota ir neteko 40 procentu darbingumo, nebuvo jos kaltes.

20Juridinis faktas nustatytinas netekto darbingumo kompensacijai gauti. (CPK 448 str. 1 d.).

21Nagrinejant byla susidare 13,68 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, kurios buvo apmoketos teismo lešomis. Atsižvelgiant i tai, kad pareiškimas patenkintas, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškejos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 str., teismas

Nutarė

23Pareiškima tenkinti.

24Pripažinti galiojanciu ir turinciu irodomaja galia ( - ) surašyta nelaimingo atsitikimo gamyboje akta ( - ).

25Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ( - ) ivykusio nelaimingo atsitikimo, del kurio A. D. (R.), a.k. ( - ) buvo sužalota ir neteko 40 procentu darbingumo, metu nebuvo jos kaltes.

26Priteisti iš pareiškejos A. D. (R.), a.k. ( - ) gyv. ( - ), 13,68 Lt (trylika litu 68 ct) pašto išlaidu valstybei.

27Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per sprendima priemusi teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Mažeikiu rajono apylinkes teismo teisejas Ramunas... 3. dalyvaujant pareiškejai A. D., jos atstovei adv. 4. viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejos 5. Teismas išnagrinejes byla, n u s t a t e:... 6. pareiškejos atstove adv. R. L. kreipesi i teisma... 7. Suinteresuotasis asmuo VSDFV Mažeikiu skyrius teismui... 8. Suinteresuotas asmuo Mažeikiu rajono savivaldybes... 9. Teismo posedžio metu pareiškeja A. D. ir jos atstove adv.... 10. Liudytojas A. A. V. teismo posedžio... 11. Liudytoja B. G. teismo posedžio metu nurode, kad baldu... 12. Pareiškimas tenkintinas.... 13. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis irodymais.... 14. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas ivertina byloje esancius... 15. Bylose del faktu, turinciu juridine reikšme, nustatymo yra tam tikri... 16. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad A. D. 17. Lietuvos Respublikos dokumentu ir archyvu 1995 m. gruodžio 5 d. istatymo Nr.... 18. Atsižvelgiant i tai, kad ( - ) surašytas nelaimingo... 19. Vadovaujantis 1972-06-01 LTSR Darbo istatymu kodekso, galiojusio pareiškejos... 20. Juridinis faktas nustatytinas netekto darbingumo kompensacijai gauti. (CPK 448... 21. Nagrinejant byla susidare 13,68 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 str., teismas... 23. Pareiškima tenkinti.... 24. Pripažinti galiojanciu ir turinciu irodomaja galia ( - )... 25. Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad ( - )... 26. Priteisti iš pareiškejos A. D. 27. Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu...