Byla 2K-426/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant M. Čiučiulkai, dalyvaujant prokurorui S.Stulginskiui, gynėjams advokatams M. Kepeniui, V. Sirvydžiui, nuteistiesiems A. U., G. D., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U., G. D. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. D. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. G. D. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių; A. U. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos jas apimant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant A. U. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. A. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria nuteistųjų G. D. ir A. U. apeliaciniai skundai atmesti.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. J., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos parnešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5G. D. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d., veikdamas grupe su R. J., žinodamas, kad automobilis ( - ) per Lietuvos valstybės sienos Kuršių PKP nebus gabenamas, į 2003 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateiktą prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus įrašė tikrovės neatitinkančias žinias apie šio automobilio pateikimą pasienio punkte atliekamai laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo procedūrai, nurodė, kad jis yra šio automobilio savininkas, patvirtino savo parašu ir šį suklastotą dokumentą perdavė R. J., kuris 2003 m. rugpjūčio 2 d., apie 13.10 val., dirbdamas Lietuvos valstybės sienos Kuršių PKP, žinodamas, kad automobilis per postą nebus gabenamas, neatlikęs minėto automobilio apžiūros ir patikrinimo savo parašu bei pamainos spaudu G. D. pateiktame prašyme patvirtino, kad automobilį jis patikrino, kad prašyme nurodyti duomenys atitinka jo apžiūrėto automobilio identifikacinius duomenis, ant registracijos liudijimo ( - ) uždėjo spaudus bei datatorius apie laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimą ir jo galiojimo datas – 2003 m. rugpjūčio 2 d. ir 2003 m. rugsėjo 30 d., įrašė išduodamo laikinojo valstybinio numerio ženklą ( - ), patvirtino pamainos spaudu ir pasirašė, į 2003 metų VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM išduotų laikinųjų valstybinių numerių ženklų išdavimo žurnalą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2003 m. rugpjūčio 2 d., 12.30 val. G. D. išdavė ir pastarasis laikinąjį valstybinio numerio ženklą ( - ) gavo kaip automobilio savininkas.

6Be to, G. D. nuteistas ir už tai, kad iki 2004 m. kovo 2 d., turėdamas tikslą suklastoti dokumentus, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žinodamas, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ ( - ) per Lietuvos valstybės sienos Malkų įlankos užkardos pasienio kontrolės punktą nebus gabenamas ir kontrolei nebus pateiktas, nenustatytam asmeniui į Valstybės sienos apsaugos tarnybai skirtą prašymą dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo įrašius duomenis apie pateikiamą pasienio patikrinimui automobilį bei jo pateikėją, šį suklastotą prašymą, automobilio registracijos liudijimą ir pirkimo-pardavimo dokumentą pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui A. U., kad šis juos suklastotų – nesilaikydamas nustatytos tvarkos ir laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo procedūros, be privalomos automobilio apžiūros ir patikrinimo į pateiktą prašymą ir automobilio registracijos pažymėjimą įrašytų tikrovės neatitinkančias žinias, t. y. tariamą laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo datą, ženklų numerį ir patvirtintų tai Malkų įlankos užkardos Kuršių PKP antspaudu bei savo parašu, o laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo žurnale įrašytų duomenis apie numerių išdavimą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo G. D. valios, nes, jam nežinant, A. U. tai padaryti atsisakė.

7A. U. nuteistas už tai, kad, būdamas statutinis valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyresnysis pasienietis puskarininkis, pažeisdamas 2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. IX-855 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Malkų įlankos užkardos nuostatų 4 ir 5 punktų reikalavimus pagal savo kompetenciją užtikrinti asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną kontrolę, nesilaikydamas 2001 m. gruodžio 29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 396 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos nuostatų 344 papunkčio reikalavimo prieš išduodant laikinuosius valstybinio numerio ženklus atlikti autotransporto priemonės apžiūrą ir patikrinti, ar transporto identifikaciniai požymiai atitinka požymius, nurodytus registracijos dokumentuose, piktnaudžiavo tarnyba, veikdamas bendrininkų grupe klastojo dokumentus.

8Būtent: 2003 m. spalio 12 d., dirbdamas Lietuvos valstybės sienos Kuršių PKP, žinodamas, kad automobiliai „Mazda 626“ ( - ), ir „Volkswagen Passat“ ( - ) per postą nebus gabenami, tyrimo nenustatytam asmeniui nepateikus šių automobilių patikrinti, į 2003 m. spalio 12 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateiktus prašymus išduoti automobiliams laikinuosius valstybinio numerio ženklus įrašius tikrovės neatitinkančias žinias apie automobilių pateikimą pasienio punkte atliekamai laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo procedūrai, neteisėtai pasinaudojus kitų asmenų – UAB „Danima“ ir D. B., atitinkamai kaip neva automobilio savininko ir jo vardu veikiančio asmens, anketiniais duomenimis, įrašius juos į nurodytus prašymus, pasirašius, taip šiuos dokumentus suklastojus, ir, tiksliai nenustatytu laiku perdavus A. U., pastarasis, maždaug nuo 11.46 val., neatlikęs automobilių apžiūros ir patikrinimo, savo parašu bei pamainos spaudu patvirtino, kad automobilius patikrino, kad prašymuose nurodyti duomenys atitinka jo apžiūrėtų automobilių identifikacinius duomenis, kad jis patikrino pateikusio prašymus asmens tapatybę, ant registracijos liudijimų ( - ) uždėjo spaudus bei datatorius apie laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimą ir jų galiojimo datas – 2003 m. spalio 11 d. ir 2003 m. gruodžio 11 d., įrašė išduodamų ženklų numerius ( - ), patvirtino tai pamainos spaudu ir pasirašė, į 2003 metų VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM išduotų laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo žurnalą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kuriuos, neteisėtai pasinaudojęs D. B., neva veikiančio automobilio savininko vardu, anketiniais duomenimis, pasirašė tyrimo metu nenustatytas asmuo, jog D. B. 2003 m. spalio 11 d. 12.00 val. ir 12.05 val. išdavė, o jis, kaip automobilio savininkas, gavo laikinuosius valstybinio numerio ženklus ( - ). Be to, A. U., žinodamas, kad automobiliai nebuvo pateikti laikinųjų valstybinio numerio ženklų procedūrai atlikti ir kad jų registracijos dokumentai bei nurodyti prašymai yra suklastoti, įvedė į Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinę sistemą tikrovės neatitinkančius duomenis (automobilių tariamą atvykimo laiką – 2003 m. spalio 11 d., 11.46 val. ir 11.47 val., vietą – Kuršių PKP), neva patvirtinančius, jog automobiliai iš tikrųjų kirto pasienio punktą ir savo eiga atvyko į Lietuvos Respubliką. Tokiais veiksmais A. U. sumenkino valstybinės įstaigos, kurioje jis dirbo, prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

9Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį dalyje, kuria jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir jį išteisinti.

10Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes visos bylos aplinkybės išsamiai neišnagrinėtos ir netinkamai įvertintos.

11Nuosprendyje padaryta išvada, kad automobiliai „Mazda-626“ ir „Volswagen Passat“ apžiūrai nebuvo pateikti, grindžiama UAB „Krantas Shipping“ pažyma, jog šios kompanijos laivais nurodyti automobiliai į Klaipėdos uostą nebuvo atgabenti. Kasatorius teigia, kad automobiliai buvo gabenami ne tik važiuojantys savo eiga, bet ir pakrauti į dengtas puspriekabes. Tokiais atvejais automobiliai nebuvo fiksuojami kaip atskiras krovinys ar automobilis, tačiau jie galėjo išvažiuoti iš perkėlos teritorijos praėjus atitinkamas procedūras. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Daryti išvadą, kad minėti automobiliai negalėjo įvažiuoti pro vartus į perkėlos teritoriją ir iš jos išvažiuoti remiantis tik UAB „Budrusis sakalas“ pažyma, taip pat nebuvo galima. Nei įvažiuojant, nei išvažiuojant transporto priemonių kėbulo numeriai nebuvo tikrinami, ant leidimo buvo fiksuojamas tik automobilio valstybinis numeris, todėl įvažiavus į perkėlos teritoriją buvo galimybė nuimti valstybinius numerius ir, pateikus automobilį apžiūrai bei gavus laikinuosius numerius, vėl uždėti valstybinius numerius ir išvažiuoti per vartus. Ši aplinkybė nebuvo tikrinama, o liudytojo G. Ž. parodymai apie leidimų saugojimo tvarką UAB „Budrusis sakalas“ įvertinti neteisingai.

12Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jo kaltė padarius nusikalstamas veikas neįrodyta, jo teiginiai, kad automobilius jis patikrino ir teisėtai išdavė laikinuosius numerius, nepaneigti.

13Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį dalyje, kuria jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir bylą nutraukti.

14Skunde teigiama, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

15Neteisingai įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad į prašymą išduoti laikinuosius valstybinius numerius G. D. įrašė tikruosius savo anketinius duomenis ir pats pasirašė, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį. Tikrųjų duomenų įrašymas į nesuklastotą dokumentą negali būti pripažįstamas nusikaltimu (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys, BPK 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Darydamas išvadas teismas rėmėsi tuo, kad G. D. nebuvo automobilio savininkas. Tačiau, kaip teigiama skunde, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad prašymą išduoti laikinuosius valstybinius numerius gali pasirašyti savininkas arba įgaliotas asmuo, todėl prašyme bet kuriuo atveju jis privalėjo nurodyti savo tikruosius duomenis. Nuosprendyje padaryta išvada, kad jeigu automobilis būtų buvęs pateiktas procedūrai atlikti ir būtų buvęs jo savininkas, G. D. nebūtų buvę reikalo save tokiu asmeniu įvardyti, pagrįsta tik prielaidomis.

17Nevažiuojantys automobiliai paprastai įvežami pakrauti jūriniuose konteineriuose ir puspriekabėse, todėl nustatyti kuriuo laivu toks automobilis buvo atgabentas, nėra galimybės. Tokiems automobiliams leidimai išvykti iš uosto teritorijos neišrašomi, kadangi jie nėra važiuojantys savo eiga. Šios aplinkybės priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo tinkamai įvertintos, abejonės dėl automobilio patekimo į uosto teritoriją aplinkybių nepašalintos, padaryta išvada, kad G. D. žinojo, jog automobilis „BMW X5“ apžiūrai ir laikinųjų valstybinių numerių ženklų išdavimo procedūrai pateiktas nebuvo, niekuo nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Lietuvos Respublikos VRM ministro 1999 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 184 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, panaudojimo ir apskaitos taisyklėse prašymų išduoti numerio ženklus tvarka nedetalizuota, turėjo pripažinti, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių. Tačiau, atmesdamas apeliacinį skundą, teismas rėmėsi Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 10-51 patvirtinta Malkų įlankos užkardos pasienio sargybų instrukcija, kurioje nurodyta, kad išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus pareigūnas privalo tik būdamas prieš tai įsitikinęs, kad įvežamos autotransporto priemonės dokumentai yra originalūs, nesuklastoti, autotransporto priemonė išregistruota užsienio šalyje, pateiktas banko apmokėjimo kvitas už laikinuosius valstybinio numerio ženklus ir paslaugas bei tinkamai užpildytas prašymas ir atlikti muitinės privalumai. Ši instrukcija yra norminis aktas, kuriame automobilio savininko arba jo įgalioto asmens prašymas yra numatytas kaip būtinas dokumentas, be kurio automobilio registravimo ir laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo procedūra būtų neįmanoma. Jam (kasatoriui) ši tvarka nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi jis buvo muitinės, o ne pasienio pareigūnas, be to, ši instrukcija yra lokalaus, riboto naudojimo dokumentas, skirtas Malkų įlankos užkardos pasienio pareigūnams. Šioje instrukcijoje jokių reikalavimų asmenims, teikiantiems prašymus išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus, nėra. Joje nurodyta kaip turi veikti pasienio pareigūnai, todėl už jų veiksmus ar neveikimą kasatorius (G. D.) negalėjo ir negali būti atsakingas. Inkriminuodamas jam šios instrukcijos reikalavimų nesilaikymą, teismas plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą, o tai prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktikai.

18Taikydamas BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo A. U. parodymai skirtingi. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad joks nusikaltimas nebuvo pradėtas vykdyti. Be to, skunde teigiama, kad, neišsiaiškinus nenustatyto asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikoje formos, grupės organizuotumo laipsnio, teismai nepagrįstai jį pripažino veikus bendrininkų grupe.

19Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, negali būti grindžiamas prielaidomis. Netirdami ir nevertindami svarbių aplinkybių, teismai esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą.

20Kasaciniai skundai atmestini.

21Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymus – naikinti juos ir bylą nutraukti – nėra pagrindo.

22Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo

23Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta. Visos bylos aplinkybės išnagrinėtos, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus.

24Nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta laikantis BPK 305 straipsnio nuostatų, joje visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus, išdėstyti, nuteistųjų keltų versijų atmetimo motyvacija išsami ir argumentuota, konkrečios išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, t. y. rašytinius dokumentus, liudytojų parodymus ir kt. teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, todėl kasatorių teiginiai, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, atmestini.

25Kaip matyti iš nuteistojo A. U. kasacinio skundo turinio, jame pakartoti tie patys argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde. Iš esmės tie patys, kaip ir apeliaciniame skunde, argumentai, kuriais grindžiamas nuosprendžio nepagrįstumas, nurodomi ir nuteistojo G. D. bei jo gynėjo kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinius skundus, pripažino, kad nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, visi apeliantų argumentai išnagrinėti, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu, išsamūs ir pagrįsti (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

26Dėl Baudžiamojo kodekso normų taikymo

27Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. U. ir G. D. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

28Byloje nustatyta, kad A. U., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, klastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, todėl jo padarytoji veika teisingai kvalifikuota pagal nusikaltimų sutaptį – BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

29Nuteistojo G. D. ir jo gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas BK 22 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio taikymas, atmestini.

30Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

31Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys.

32Byloje nustatyta, kad G. D. į Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateiktą prašymą išduoti automobiliui BMW X5 laikinuosius valstybinio numerio ženklus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, šį suklastotą dokumentą perdavė R. J., kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus jų turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir išdavė G. D. laikinuosius valstybinio numerio ženklus automobiliui, kuris nebuvo pateiktas laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo procedūrai.

33Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia. Tiek nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje dar kartą išanalizuoti byloje esantys įrodymai, pagrįstai pripažinta, kad G. D., veikdamas kartu su R. J., dokumentus klastojo siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir norėjo taip veikti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuoti, kad G. D. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – nėra pagrindo.

34Kasaciniame skunde dėstomi samprotavimai, kad nutartyje padarytas išvadas motyvuodamas Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2003 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 10-51 patvirtintoje Malkų įlankos užkardos pasienio sargybų instrukcijoje įtvirtintomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas plečiamai, t. y. kasatoriui inkriminuojant pasienio pareigūnų pareigų neatlikimą, aiškino baudžiamąjį įstatymą, atmestini. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, kad prašymas išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus nėra dokumentas, todėl nutartyje, atsakant į apelianto argumentus, nurodomos ir minėtos instrukcijos nuostatos, patvirtinančios, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl prašymo pripažinimo dokumentu, be kurio automobilio registravimo ir laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo procedūra būtų neįmanoma, yra teisinga.

35Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

36Byloje nustatyta, kad G. D., veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žinodamas, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ per Lietuvos valstybės sienos Malkų įlankos užkardos pasienio kontrolės punktą nebus gabenamas ir kontrolei nebus pateiktas, automobilio dokumentus ir suklastotą, bendrininko užpildytą, prašymą išduoti laikinuosius valstybinio numerio ženklus perdavė A. U., kad šis, nesilaikydamas nustatytos tvarkos ir tokių ženklų išdavimo procedūros, pateiktame prašyme patvirtintų tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir suklastotų kitus, patvirtinančius ženklų išdavimą, dokumentus.

37Tai, kad A. U., sutikęs ir pažadėjęs patvirtinti prašyme nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes bei suklastoti kitus dokumentus, vėliau apsigalvojo ir duomenų neklastojo, t. y. G. D. nežinant tai padaryti atsisakė, nėra pagrindas konstatuoti, kad G. D. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

38G. D. padaryti veiksmai atskleidžia nusikalstamos veikos esmę – klastojant dokumentus neteisėtai gauti laikinuosius valstybinio numerio ženklus, o tuo pačiu ir atitinkamą patvirtinimą, kad automobilis neva per pasienio punktą savo eiga atvyko į Lietuvos Respubliką, bei yra jos, t. y. visos suplanuotos nusikalstamos veikos, pradžia ir sudėtinė dalis, be kurios tolimesnis dokumentų klastojimas siekiant sumanytų tikslų nebūtų galimas, todėl kasatorių teiginiai, kad BK 22 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis taikyta nenustačius pasikėsinimo klastoti dokumentus objektyviųjų požymių, atmestini.

39Nesant BPK 369 straipsnio nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o priimti sprendimai pripažintini teisėtais.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo A. U. bei nuteistojo G. D. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. J., tačiau dėl jo kasacinis skundas... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos parnešimą, nuteistųjų ir jų... 5. G. D. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 1 d., veikdamas grupe su R.... 6. Be to, G. D. nuteistas ir už tai, kad iki 2004 m. kovo 2 d., turėdamas... 7. A. U. nuteistas už tai, kad, būdamas statutinis valstybės tarnautojas –... 8. Būtent: 2003 m. spalio 12 d., dirbdamas Lietuvos valstybės sienos Kuršių... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis A. U. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m.... 10. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes... 11. Nuosprendyje padaryta išvada, kad automobiliai „Mazda-626“ ir „Volswagen... 12. Reziumuodamas kasatorius teigia, kad jo kaltė padarius nusikalstamas veikas... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis G. D. ir jo gynėjas prašo Klaipėdos apygardos... 14. Skunde teigiama, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti,... 15. Neteisingai įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad į prašymą išduoti... 16. Darydamas išvadas teismas rėmėsi tuo, kad G. D. nebuvo automobilio... 17. Nevažiuojantys automobiliai paprastai įvežami pakrauti jūriniuose... 18. Taikydamas BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį teismas... 19. Apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus,... 20. Kasaciniai skundai atmestini.... 21. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376... 22. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo... 23. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme esminių baudžiamojo proceso... 24. Nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta laikantis BPK 305 straipsnio... 25. Kaip matyti iš nuteistojo A. U. kasacinio skundo turinio, jame pakartoti tie... 26. Dėl Baudžiamojo kodekso normų taikymo... 27. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. U. ir G. D. baudžiamasis... 28. Byloje nustatyta, kad A. U., būdamas statutinis valstybės tarnautojas,... 29. Nuteistojo G. D. ir jo gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai,... 30. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu... 31. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens... 32. Byloje nustatyta, kad G. D. į Valstybės sienos apsaugos tarnybai pateiktą... 33. Nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia. Tiek... 34. Kasaciniame skunde dėstomi samprotavimai, kad nutartyje padarytas išvadas... 35. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 36. Byloje nustatyta, kad G. D., veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu... 37. Tai, kad A. U., sutikęs ir pažadėjęs patvirtinti prašyme nurodytas... 38. G. D. padaryti veiksmai atskleidžia nusikalstamos veikos esmę – klastojant... 39. Nesant BPK 369 straipsnio nustatytų nuosprendžio bei nutarties panaikinimo ir... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 41. Nuteistojo A. U. bei nuteistojo G. D. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti....