Byla 2-1084/2009

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas jo ieškinys dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“ iškėlimo civilinėje byloje Nr. B2-2517-553/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliasis tiltas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „Vestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Insolvensa“. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų 2007 m. lapkričio 29 d. Preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi nepardavė ieškovui atitinkamo nekilnojamojo turto, nes vėlavo atlikti pastato statybos darbus. Pažymėjo, kad pagal preliminarią sutartį ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 773 935 Lt. Nustatytu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti pinigines lėšas, tačiau atsakovas jų negrąžino. Nurodė, kad iš esmės visas atsakovo turtas yra areštuotas, turto arešto mastas – 7 084 201 Lt. Kadangi atsakovas yra nekilnojamojo turto srityje dirbanti įmonė, tikėtina, kad jo turtinė būklė yra sunki ir atsakovas neturi galimybės grąžinti skolą.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Vestus“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaliasis tiltas“. Teismas, atlikęs UAB „Žaliasis tiltas“ 2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. lapkričio mėnesio ir 2009 m. birželio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentų vertinimą, sprendė, jog jie liudija apie pastoviai didėjančią atsakovo balansinio turto vertę, nežymiai besikeičiantį per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydį ir apie įmonės pelningą veikimą. Ieškovui ginčijant atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę, teismas atmetė kaip nepagrįstus jo argumentus dėl nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2008 m. esančios recesijos pripažinimo visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe, kadangi nebuvo ir nėra oficialaus pripažinimo, nuo kada prasidėjo recesija konkrečiame ūkio sektoriuje. Teismas nustatė, jog atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymas, kuriomis grindė nekilnojamojo turto perkainavimo rezervą bei Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis, duomenis apie turto įsigijimo likutines bei įkeitimo vertes. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija įkeitimu užtikrintų prievolių dydį: gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla, esantis ( - ), kurio baigtumas – 97 procentai (vidutinė rinkos vertė 98 650 000 Lt; įkeitimu užtikrintos prievolės dydis 44 mln. Lt); „Congress“ viešbučio pastatas (vidutinė rinkos vertė 30 500 000 Lt, įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 20 000 000 Lt); viešbučio „Ambasador“ pastatas (vidutinė rinkos vertė 17 500 000 Lt, preliminari likvidacinė vertė 12 500 000 Lt, įkeitimu užtikrintos prievolės dydis 10 000 000 Lt). Teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti atsakovo atsikirtimus dėl atsakovo balanse nurodytos nekilnojamojo turto vertės, o taip pat neprašė skirti nekilnojamojo turto nustatymo ekspertizės. Teismas, spręsdamas dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio, iš 2009 m. birželio 8 d. kreditorių sąrašo nustatė, kad nutarties priėmimo dieną įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (tiekėjams) sudaro apytikriai 2 200 000 Lt, gauti išankstiniai mokėjimai (avansai) siekia 7 569 348,18 Lt, debitorinės skolos sudaro 1 105 477,86 Lt, t.y. beveik pusę kreditorinių įsiskolinimų, o debitoriams sumokėti avansai siekia 231 225,62 Lt. Teismas, spręsdamas, kokią įtaką atsakovo mokumo nustatymui turi ieškovo nurodoma aplinkybė, kad į atsakovo per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus nėra įtrauktas AB SEB bankas finansinis reikalavimas dėl 30 999 999,98 Lt kredito dalies grąžinimo pagal Kreditavimo sutartį, nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimo terminas nei daliai kredito, nei visam kreditui dar nėra suėjęs, šios sumos negali būti laikomos pradelstais įmonės įsipareigojimais. Teismas sprendė, jog iš byloje esančio 2009 m. balandžio 16 d. AB SEB banko rašto Nr. 09.04/1903 „Dėl Kredito panaudojimo ir tinkamo įsipareigojimų vykdymo” matyti, kad atsakovas tinkamai ir laiku vykdo savo įsipareigojimus AB SEB bankui. Byloje nėra duomenų apie kredito įstaigų pareikštus reikalavimus, susijusius su tokių sutarčių vykdymo pažeidimais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad pradelstų UAB „Žaliasis tiltas“ įsipareigojimų suma nutarties priėmimo dieną apytikriai yra 2 200 000 Lt ir neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 117 472 934 Lt. Todėl laikyti, kad UAB „Žaliasis tiltas“ yra nemoki, nėra pagrindo. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, išskyrus prielaidas, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei nurodyti ieškovo pateiktuose dokumentuose. Teismas nustatė, kad atsakovas neturi įsiskolinimų valstybei ir valstybinio socialinio draudimo fondui, įmonė vykdo veiklą, joje dirba 29 darbuotojai. Nors iš balanso duomenų matyti, kad įmonės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 2009 m. birželio 1 d. sudarė 50 210 Lt, tačiau ieškovas inicijuoja bankroto bylą kitais pagrindais, be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su visais darbuotojais atsiskaitė, todėl pradelstų įsipareigojimų darbuotojams neliko. Byloje ir teismų informacinės sistemos LITEKO nėra duomenų, kad įmonės darbuotojai būtų pareiškę atsakovui reikalavimus dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad teismuose atsakovui yra iškeltos ir nagrinėjamos bylos, kurių bendra ieškinių suma apytikriai šiek tiek viršija 18 700 000 Lt, iš jų UAB „Constructus“ civilinėje byloje (bylos Nr. 2-1522-450/2009) pareikšto ieškinio suma siekia 17 milijonų litų. Be to, šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ir UAB „Žaliasis tiltas“ ieškinys atsakovui UAB „Constructus“, kurio suma siekia 35 milijonus litų. Kitoje civilinėje byloje ieškovo UAB „Žaliasis tiltas“ ieškinys atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui 2009 m. kovo 3 d. teismo sprendimu yra tenkintas ir UAB „Žaliasis tiltas“ naudai priteista 4 029 662,24 Lt (sprendimas nėra įsiteisėjęs). Teismas sprendė, jog ieškovo argumentas, kad dalį iš pirkėjų išankstinių apmokėjimų sumos, t. y. 7 265 553 Lt gali tekti grąžinti pirkėjams, jeigu pagrindinės sutartys nebus sudarytos, yra grįstas prielaida. Ieškovas patvirtino, kad dėl avanso grąžinimo pagal preliminariąsias pirkimo – pardavimo sutartis atsakovui pagal ieškovų – fizinių asmenų ieškinius yra iškeltos dvi bylos. Bendra ieškinių suma nedidelė (nesiekia 200 000 Lt) ir nėra reikšminga įmonės mokumo atžvilgiu. Aplinkybė, kad įvairių teismo procesinių sprendimų pagrindu yra areštuota didelė dalis įmonės turto, pati savaime nėra pagrindas spręsti apie sunkią įmonės turtinę padėtį, jos nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nes ji yra laikino pobūdžio ir vertintina kompleksiškai su kitas byloje esančiais įrodymais. Teismas nurodė, kad besikreipiančio į teismą UAB „Vestus“ kreditorinis reikalavimas, kurio pagrindu ieškovas inicijuoja bankroto bylos iškėlimą UAB „Žaliasis tiltas“, ieškovui pasirinkus kitą savo teisių gynimo būdą, yra ginčo dalykas civilinėje byloje.

7Ieškovas UAB „Vestus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o taip pat pažeidus pareigą rinkti bylai tinkamai išspręsti reikalingus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismas, nustatydamas atsakovo turto vertę, netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus. Atsakovas perkainojimo rezervo suformavimą įrodinėjo į bylą pateikdamas nekilnojamojo turto preliminarias rinkos vertės nustatymo pažymas. Ieškovo pateiktos UAB „Tikslo siekis“ ir UAB „Centro Klubas – Nekilnojamasis Turtas“ pažymos buvo parengtos 2008 m. antroje pusėje, kai buvo prasidėjęs nekilnojamojo turto kainų kritimas. Pačios pažymos neatitinka turto vertinimo dokumentų turinio bei formos reikalavimų: UAB „Centro Klubas – Nekilnojamasis Turtas“ pažyma surašyta įkeitimo atvejams, nurodant tik preliminarią nekilnojamojo turto rinkos kainą ir yra informacinio pobūdžio; UAB „Tikslo siekis“ pažymoje nurodyta, kad pažyma be turto vertinimo ataskaitos negalioja, o turto vertė yra nustatyta tik įmonės vidiniams reikalams. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertės padidinimas juridinės galios neturinčių dokumentų pagrindu daugiau kaip 63 milijonais litų nekilnojamojo turto recesijos laikotarpiu yra dirbtinis. Todėl teismas, vertindamas atsakovo turimo turto dydį, neturėjo vertinti atsakovo pateikto balanso eilutės, nurodančios perkainojimo rezervo dydį.

92. Teismas nepagrįstai aplinkybės, jog nuo 2008 m. vyko ir tebevyksta recesija, nepripažino visiems žinoma aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009, pripažino, kad nekilnojamojo turto kainų atitinkamu laikotarpiu (2008-2009 metais) kritimas apie 30 proc. pripažintinas visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str. 1 p.). Aplinkybę, jog 2008 m. antrame ketvirtyje nekilnojamojo turto rinkoje jau vyko recesija, nurodė ir pats atsakovas teismo posėdžio metu.

103. Teismas netinkamai iš 2009 m. birželio 15 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo nustatė gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla, esančio ( - ), vidutinę rinkos vertę, kadangi minėtame išraše nurodyta vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu. Šis vertinimas yra atliekamas nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatyti. Todėl minėta vertė negali būti laikoma tikrąja individualaus objekto rinkos verte.

114. Vertinant, ar įmonė yra nemoki ir nustatant įmonės tikrąją finansinę būklę, turi būti vertinami ne tik pradelsti įsipareigojimai, bet ir per vienerius metus mokėtinos sumos bei įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje 2-557/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2009).

125. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam, nes neįpareigojo atsakovo pateikti finansinę būklę 2009 m. liepos 1 d. atspindinčius dokumentus, įvertinant tai, kad 2009 m. birželio mėnesio pabaigoje turėjo sueiti daug apmokėjimo terminų įmonės kreditoriams.

136. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, ir vertindamas pradelstus įsipareigojimus, turėjo atsižvelgti ir į tai, ar įmonės finansinė padėtis nepablogės ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256/2008). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 20 d. atsakovui sueina terminas grąžinti AB SEB bankui kredito dalį, lygią 30 999 999,98 Lt. Atsakovas šio įsiskolinimo nėra įtraukęs į 2009 m. birželio 1 d. balansą.

147. Teismas, vykdydamas aktyvaus teismo pareigą, turėjo įpareigoti atsakovą pateikti skolą darbuotojams detalizuojančius dokumentus, juo labiau, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai per pusmetį padidėjo 33 852 Lt.

158. Teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį, turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovui pateiktų ieškininių reikalavimų suma yra itin didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-494/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).

16Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Apeliantas nenurodė bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ pagrindų buvimo ir nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad UAB „Žaliasis tiltas“ yra nemokus. Teismas tinkamai įvertino atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentuose atsakovo finansinę būklę patvirtinančius duomenis. UAB „Žaliasis tiltas“ finansinės atskaitomybės dokumentų pagrindu galima teigti, kad įmonės balansinio turto vertė pastoviai didėja, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydžiai keičiasi nežymiai, įmonė visą laiką dirba pelningai. Apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti UAB „Žaliasis tiltas“ nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertę. Nekilnojamojo turto registro išrašai, nustatant nekilnojamojo turto vertę, vertintini kaip patikimi, oficialūs rašytiniai įrodymai. Atsakovui priklausančio turto vertė žymiai viršija šio turto įkeitimu užtikrintų prievolių dydį. Nustatant įmonės nemokumą, būtina vertinti finansinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra suėję pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo ir nagrinėjimo dieną. Nurodo, jog jis tinkamai vykdo kreditavimo sąlygas AB SEB bankui. 2009 m. sausio 16 d. UAB „Žaliasis tiltas“ turėjo daugiau nei 1,5 mln. litų nuosavų lėšų terminuotuose indėliuose ir 292 642 Lt atsiskaitomojoje sąskaitoje.

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Nagrinėjamojo byloje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaliasis tiltas“ dėl įmonės nemokumo klausimas.

19Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Vestus“ ieškinį ir atsisakė iškelti atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ bankroto bylą, nes sprendė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė ieškovas UAB „Vestus“, kuris mano, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus atsakovo finansinę būklę patvirtinančius įrodymus.

20Pažymėtina, jog bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (LR CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrintų teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerintų jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudarytų prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

21Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Žaliasis tiltas“ grindžiamas atsakovo nemokumo būsena, ieškinys galėjo būti tenkinamas ir bankroto byla atsakovui iškelta tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir tai, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.

22Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, tačiau tai nepaneigia bylos šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį (LR CPK 178 str.). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie ieškinio pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis, atsižvelgdamas į įmonės finansinės būklės pokyčius per laikotarpį nuo ieškinio gavimo iki bylos iškėlimo.

23Įstatymas nereikalauja, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismas iš esmės išspręstų įmonės mokumo ar nemokumo klausimą. Tikrąją įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti tik bankroto bylos metu, išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, nustačius tikslią įmonės turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese – surinkus, ištyrus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Teismas gali iškelti bankroto bylą, jei tam yra tam tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal ieškovo (ieškovų) pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

24Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakankamai aktyvių veiksmų tam, kad būtų surinkti išsamūs duomenys, sprendžiant, ar atsakovas yra moki įmonė, ir išnaudojo visas galimybes įmonės finansinei būklei nustatyti. Teismui pareikalavus, į bylą buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, atspindintys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais (2007 m., 2008 m. ir 2009 m. iki birželio mėnesio), atsakovas pateikė kreditorių ir skolininkų sąrašus, informaciją apie teismuose iškeltas bylas, ilgalaikio materialaus turto sąrašą, duomenis apie įkeistą turtą, informacija apie vykdomą ūkinę veiklą ir duomenis apie 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1760508011856 vykdymą.

25Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl UAB „Žaliasis tiltas“ balanse esančio turto vertės, kadangi mano, jog atsakovo balanse nurodyta turto vertė neatitinka realios šio turto rinkos vertės. Atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymu 2008 m. pabaigoje, atlikus šio turto perkainojimą. Apeliantas mano, kad atsakovo balanse nurodyta ilgalaikio materialiojo turto vertė dėl neišvengiamo ir spartaus kainų kritimo nekilnojamojo turto rinkoje per 2008–2009 m. laikotarpį, kurį nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai, neatitinka realios šio turto rinkos vertės, o byloje nėra LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkančių turto vertinimo ataskaitų, pagrindžiančių esminį kainos padidėjimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo balanso duomenų teisingumą ir įrodančių tikrąją atsakovo balanse esančio turto vertę.

26Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“, siekdamas pagrįsti savo turtinę padėtį, į bylą pateikė 2007 m. gruodžio 31 d. balansą už 2007 finansinius metus (1 t., b.l. 89-91), 2008 m. gruodžio 31 d. balansą už 2008 finansinius metus (1 t., b.l. 184-185) ir 2009 m. birželio 1 d. balansą už 2009 metų ataskaitinį laikotarpį iki 2009 m. birželio 1 d. (2 t., b.l. 23-24). Iš UAB „Žaliasis tiltas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, jog įmonei priklausiusio materialaus turto vertė 2007 metų ataskaitiniu laikotarpiu – 37 710 550 (1 t., b.l. 90-91). 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Žaliasis tiltas“ balanse ilgalaikio materialiojo turto vertė padidėjo iki 111 592 406 Lt. 2009 m. birželio 1 d. balanse fiksuojama atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ turto vertė – 122 412 941 Lt (2 t., b.l. 23-24). Iš bylos medžiagos ir finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog atsakovo balanse esančio ilgalaikio turto vertės išaugimą sąlygojo šio turto perkainojimas 2008 m. lapkričio mėnesį, įmonėje suformuojant 63 234 313 Lt dydžio perkainojimo rezervą.

27Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ priklauso viešbučio pastatas, esantis ( - ), viešbučio pastatas, esantis ( - ), žemės sklypas ir gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis bei požemine automobilių saugykla, esantys ( - ) ir kitas nekilnojamasis turtas (1 t., b.l. 95-97).

28Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ turto perkainojimui ir įmonės balanse esančio turto vertei pagrįsti pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro ir jo užsakymu turto vertintojų parengtas pažymas dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Į bylą pateikta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2008 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto preliminarios rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 08-07-08-A18 patvirtina, jog viešbučio pastato, esančio ( - ), preliminari rinkos vertė 2008 m. liepos 8 dieną buvo 17 499 000 Lt (1 t., b.l. 196-197). UAB „Tikslo siekis“ 2008 m. spalio 21 d. turto vertinimo pažyma patvirtina, jog viešbučio pastato, esančio ( - ) vertė – 30 500 000 Lt (1 t., b.l. 194-195). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2009 m. birželio 15 d. išrašo – pažymėjimo Nr. 720949 matyti, jog atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ priklausančio gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 98 650 000 Lt (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2009 m. gegužės 27 d.), o atsakovui priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), vidutinė rinkos vertė – 5 832 836 Lt (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2008 m. spalio 29 d.) (2 t., b.l. 47-53).

29Apeliantas atskiruoju skundu ginčija šių dokumentų tinkamumą, įrodinėjant atsakovui priklausančio ir į balansą įrašyto nekilnojamojo turto rinkos vertę. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nustatant įmonės balanse esančio turto vertę, kai sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas, nėra būtina nustatyti įmonei priklausančių nekilnojamojo turto objektų kaip atskirų turtinių vienetų tikslią rinkos vertę. Nežymūs duomenų netikslumai bankroto bylos iškėlimo stadijoje, nekeičiantys mokumo ar nemokumo fakto, neturi teisinės reikšmės bankroto bylos iškėlimui (LR CPK 328 str.). Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamoje byloje esančios nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos ir Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės, kuri nustatyta masinio vertinimo būdu, negali būti tinkama įrodinėjimo priemone, sprendžiant dėl įmonės balanse esančio ilgalaikio turto vertės, ypač atsižvelgiant į tai, kad juose nurodyta atsakovui priklausančio ilgalaikio turto (pastatų, žemės, finansinio turto) vertė yra žymiai mažesnė nei ta, kuri nurodyta atsakovo finansinės atskaitomybė dokumentuose. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ balanse nurodyta jo ilgalaikio materialaus turto vertė neatitinka šio turto rinkos vertės ir kad šie neatitikimai turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl atsakovo nemokumo (LR CPK 178 str.).

30Apeliantas, nurodydamas, kad 63 234 313 Lt dydžio perkainojimo rezervo suformavimas 2008 m. pabaigoje, kai vyko nekilnojamojo turto kainų kritimas, yra dirbtinis, neįvertina, jog atsakovo ilgalaikio turto perkainojimas buvo sąlygotas ir objektyvių veiksnių – nebaigtos gyvenamojo namo su administracinėmis patalpomis ir požemine automobilių saugykla ( - ) statybos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2008 m. spalio 30 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-266-(14.7) pagrindu.

31Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo balanse esančio turto vertės, nesant pateiktų įrodymų, paneigiančių atsakovo balanso duomenų teisingumą ar pagrįstumą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi įmonės balanso duomenimis dėl atsakovui priklausančio turto vertės. Pažymėtina, jog įmonės balansas sudaromas pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymą, o už teisingus balanso duomenis atsako įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d.). Kadangi įmonės turto vertės nustatymui neturi teisinės reikšmės atsakovui priklausančio turto atžvilgiu pritaikyti jo turtinių teisių apribojimai, teismas, spręsdamas dėl atsakovo turto vertės, pagrįstai apie atsakovo turto vertę sprendė, neatsižvelgdamas į šio turto naudojimui, valdymui, disponavimui nustatytus apsunkinimus.

32Sprendžiant dėl įmonės mokumo, teisinę reikšmę turi pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų, neatliktų darbų ir kt.) dydžio nustatymas ir jų santykis su įmonės turto verte. Atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ pradelstus įsipareigojimus patvirtina atsakovo pateikti įmonės kreditorių sąrašai, kuriuose nurodytos atsakovo skolų sumos, atsiskaitymo terminai (2 t. b.l. 28-30). Kadangi minėtuose sąrašuose nurodytos įmonės skolos, kurių mokėjimo terminas sueina ir 2009 m. birželio bei liepos mėnesiais, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, neįvertino įmonės finansinės būklės ir visų įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminas turėjo sueiti iki tos dienos, kada buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis.

33Pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio UAB „Žaliasis tiltas“ kreditorių sąrašo nustatęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai, kurie nutarties priėmimo dieną sudarė apie 2 200 000 Lt, neviršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, kuri, įmonė balanso duomenimis, sudarė 117 472 934 Lt, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ yra nemoki įmonė.

34Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus atsakovo įsipareigojimų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės nemokumo, dydį, nurodo 30 999 999,98 Lt dydžio atsakovo prievolę AB SEB bakui, kylančią iš 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1760508011856-02 su vėlesniais pakeitimais, kurios mokėjimo terminas turi sueiti 2009 m. gruodžio 20 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais UAB „Žaliasis tiltas“ ir AB SEB bankas susitarė dėl 12 917 000 EUR ilgalaikio kredito suteikimo atsakovui. Paskutinė kredito grąžinimo diena 8 978 220,57 EUR kredito daliai – 2009 m. gruodžio 20 d., o 2 490 732,15 EUR kredito daliai – 2013 m. gruodžio 20 d. (1 t., b.l. 199-221). Kadangi atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ prievolės dėl 8 978 220,57 EUR kredito dalies grąžinimo AB SEB bankui terminas nėra suėjęs, o pati prievolė nėra pradelsta, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžio, nebuvo teisinio pagrindo ją įskaičiuoti. Byloje taip pat nėra įrodymų dėl atsakovo vėlavimų, mokant kredito įmokas AB SEB bakui pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutartį. Priešingai, iš AB SEB banko 2009 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 09.04/1903 „Dėl kredito panaudojimo ir tinkamo įsipareigojimų vykdymo“ matyti, jog bankas pripažino, kad UAB „Žaliasis tiltas“ minėto rašto surašymo dieną tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais ir tuo metu buvo panaudojęs 35 272 318,71 Lt kredito (1 t., b.l. 175).

35Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo UAB „Vestus“ atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, turėjo įvertinti per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydį. Pažymėtina, jog šių atsakovo įsipareigojimų dydis neturi reikšmės nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl UAB „Žaliasis tiltas“ nemokumo, nes tai nėra pradelsti atsakovo įsipareigojimai. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jų vertinti ir į juos atsižvelgti. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai teismų praktikoje vertinami tais atvejais, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais pripažįstama, jog turi būti analizuojamos ir kitos bankroto bylos iškėlimo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės, t. y. ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovo pradelsti įsipareigojimai yra kelis kartus mažesni nei įmonės į balansą įrašyta turto vertė. Teisėjų kolegija dėl tų pačių priežasčių atmeta ir atskirojo skundo argumentus, jog teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį, turėjo atsižvelgti į atsakovui pateiktų ieškininių reikalavimų sumą.

36Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovas yra pelningai veikianti įmonė. 2007 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės grynasis pelnas sudarė 855 099 Lt (1 t., b.l. 89); 2008 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis – 1 787 283 Lt (1 t., b.l. 186); 2009 m. birželio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis – 636 300 Lt. UAB „Žaliasis tiltas“ duomenimis 2009 m. birželio 1 d. įmonėje dirbo 29 darbuotojai (2 t., b.l. 27). Remiantis Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 3 d. pažyma Nr. (21.26)-322-10384, pagal iki 2009 m. birželio 2 d. pateiktas deklaracijas ir kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus bei mokesčių apskaitos duomenis UAB „Žaliasis tiltas“ 2009 m. birželio 2 d. buvo atsiskaitęs su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais (2 t., b.l. 25). Veiklos vystymą įrodo ir tai, jog įmonei buvo suteiktas kreditas naujo daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, statomo atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), statybai finansuoti. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio pastato baigtumas 2009 m. vasario 5 d. buvo 81 procentas (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2009 m. kovo 5 d. išrašas – pažymėjimas Nr. 578283 (1 t., b.l. 187-188)), o 2009 m. gegužės 27 d. – jau 97 procentai (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2009 m. birželio 15 d. išrašas – pažymėjimas Nr. 720949 (2 t., b.l. 47-48)).

37Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Vestus“ faktinis šioje byloje pareikšto ieškinio iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“ pagrindas - įmonės nemokumas, nagrinėjamu atveju atsakovo skola darbuotojams turėjo būti vertinama kartu su kitais pradelstais įsipareigojimais, sprendžiant dėl atsakovo nemokumo, o ne kaip savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

38Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo teisės išaiškinimai kitose civilinėse bylose, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nagrinėjamu atveju turėtų precedentinę reikšmę tik tuo atveju, jeigu nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis būtų panaši į tas bylas, kurias nagrinėdamas apeliacinės instancijos teismas taikė atitinkamą teisės normą. Apelianto nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos bylose, kurių ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas iškelti UAB „Žaliasis tiltas“ bankroto bylą, tinkamai vertino byloje esančius įmonės finansinę būklę patvirtinančius įrodymus ir pagrįstai sprendė naginėjamu atveju nesant pagrindo pripažinti atsakovo nemokumo. Apelianto UAB „Vestus“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 5. Ieškovas UAB „Vestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB... 7. Ieškovas UAB „Vestus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 8. 1. Teismas, nustatydamas atsakovo turto vertę, netinkamai įvertino jo... 9. 2. Teismas nepagrįstai aplinkybės, jog nuo 2008 m. vyko ir tebevyksta... 10. 3. Teismas netinkamai iš 2009 m. birželio 15 d. VĮ „Registrų centras“... 11. 4. Vertinant, ar įmonė yra nemoki ir nustatant įmonės tikrąją finansinę... 12. 5. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam, nes neįpareigojo atsakovo... 13. 6. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, ir vertindamas pradelstus... 14. 7. Teismas, vykdydamas aktyvaus teismo pareigą, turėjo įpareigoti atsakovą... 15. 8. Teismas, vertindamas atsakovo finansinę padėtį, turėjo atsižvelgti į... 16. Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Nagrinėjamojo byloje sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB „Žaliasis... 19. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB... 20. Pažymėtina, jog bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso... 21. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai ji nevykdo... 22. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės-finansinės... 23. Įstatymas nereikalauja, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismas iš... 24. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi... 25. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl UAB „Žaliasis... 26. Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“, siekdamas pagrįsti savo turtinę... 27. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui UAB „Žaliasis tiltas“... 28. Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ turto perkainojimui ir įmonės balanse... 29. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija šių dokumentų tinkamumą,... 30. Apeliantas, nurodydamas, kad 63 234 313 Lt dydžio perkainojimo rezervo... 31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios... 32. Sprendžiant dėl įmonės mokumo, teisinę reikšmę turi pradelstų įmonės... 33. Pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio UAB „Žaliasis tiltas“... 34. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis... 35. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo UAB „Vestus“... 36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog atsakovas yra... 37. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo UAB „Vestus“ faktinis šioje byloje... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylas, teismas teisės normas... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 41. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą....