Byla e2-19249-944/2018
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ vadovo A. S., atsakovui M. P., trečiajam asmeniui A. G., jo atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“ atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Algsta“ ieškinį, atsakovei atsakovui M. G., trečiajam asmeniui A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17377,20 Eur; procesines palūkanas, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, civilinės sustabdymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad įmonei iškelta bankroto byla, todėl administratorius pagal teisės aktų reikalavimus peržiūrėjęs įmonės kasos dokumentus nustatė, kad atsakovas išėmė 17377,20 Eur (60 000 Lt) sumą. Ši suma užfiksuota kaip trečiojo asmens skola įmonei. Paaiškina, kad trečiojo asmens finansinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas, dėl dalies reikalavimo vyksta teisminiai ginčai. Trečiasis asmuo nurodė, kad jokių piniginių lėšų už medžiagas nėra gavęs. Kasos suvestinėse nurodoma, kad pinigai paimti atsakovo. Ieškovo vertinimu atsakovas paėmęs iš kasos pinigines lėšas, jų panaudojimo nepagrindė jokiais dokumentais. Tokiais atsakovo veiksmais įmonei padaryta žala. Dublike ieškovė nurodė, kad šalių sudarytoje 2014-10-23 sutartyje apie medžiagų tiekimą nėra pasisakyta. Teigia, kad bent dalį medžiagų trečiasis asmuo į objektą tiekė, tačiau įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra jokios informacijos apie išrašytas sąskaitas ar pan. Atsakovas būdamas įmonės vadovu neturėjo pagrindo apmokėti už medžiagas trečiajam asmeniui, jeigu joms nebuvo pateiktos sąskaitos. Ieškovės vertinimu, atsakovo pozicija, kad reikalavimai trečiajam asmeniui galėjo būti pareikšti per 10 m., nepagrįsti, nes neturėjo šiam reikalavimui išrašytų sąskaitų, t. y. faktinio pagrindo reikšti reikalavimus.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, sustabdyti civilinę bylą, kol bus baigta kita civilinė byla, iškelta pagal trečiojo asmens reikalavimus ieškovei. Nurodė, kad iš kasos paimti pinigai buvo sumokėti trečiajam asmeniui už jo tiektas medžiagas. Paaiškino, kad pinigai tomis pačiomis dienomis paimti iš ieškovės kasos, kaip ir trečiojo asmens atlikti pavedimai ieškovei. Paaiškina, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl stogo rangos darbų, taip pat žodžiu sutarta, kad ieškovė pirks iš trečiojo asmens statybines medžiagas, kurias trečiasis asmuo tieks į objektą. Dėl tokio susitarimo, trečiajam asmeniui pervedus lėšas į ieškovės sąskaitą, atsakovas tą pačią dieną ar po kelių dienų sumokėdavo trečiajam asmeniui už statybines medžiagas, tačiau trečiasis asmuo sąskaitų neišrašė, nors buvo raginamas. Tikruosius šalių ketinimus atskleidžia byloje pateikti įrodymai ir šalių konkliudentiniai veiksmai. Atsakovo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nėra pinigų perdavimo patvirtinančių duomenų, negali būti vertinama, kad pinigai nebuvo perduoti trečiajam asmeniui. Paaiškina, kad teisminiu būdu įmonė nereikalavo sumokėtų 17377,20 Eur (60 000 Lt) lėšų, nes nusprendė teisminiu būdu reikalauti lėšų iš kito asmens, kuriam buvo atlikti darbai. Be to, gavo teisinę konsultaciją, kad šių lėšų galės reikalauti per 10 metų, t. y. ieškinio senaties terminą. Atsakovo nuomone, šios bylos negalima nagrinėti atsietai nuo kitos civilinės bylos Nr. e2-5000-475/2018, kurioje sprendžiami reikalavimai pagal rangos sutartį.

6Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę siejo rangos teisiniai santykiai pagal 2014-10-23 sudarytą sutartį. Paaiškino, kad ieškovė gavusi sutartą sumą dalies darbų neatliko ir iš objekto pasišalino. Trečiojo asmens pretenzijos dėl žalos atlyginimo priteisimo sprendžiamos teisminiu būdu kitoje byloje. Teigia, kad jis pagal sudarytą sutartį visas lėšas yra sumokėjęs. Pažymi, kad jokių sutartinių santykių dėl medžiagų pirkimo su ieškove nebuvo sudaręs, atitinkamai išrašęs jokių sąskaitų už medžiagų apmokėjimą bei jokių lėšų iš atsakovo nėra gavęs. Nurodo, kad kasos išlaidų orderiai surašyti pažeidžiant teisės aktus. Trečiojo asmens nuomone, ieškinys turi būti tenkinamas, nes atsakovas būdamas įmonės vadovu buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, neužtikrino, kad kasos knygoje būtų nurodytas atsakovui išmokėtų piniginių lėšų teisinis pagrindas bei tai patvirtinantys duomenys pateikti vyriausiajam buhalteriui. Ieškiniu prašoma priteisti suma buvo išmokėta atsakovui neturint teisinio pagrindo ir teisėto tikslo, atitinkamai sumažino ieškovės turtą, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovei padaryta žala, kuri turi būti atlyginta.

7Teismas

konstatuoja:

8ieškinys tenkintinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018-01-05 nutartimi UAB „TMT Investicijos“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Algsta“ (el. b. t. 1, l. 6–7). Kauno apygardos teismas 2018-04-27 nutartimi patvirtino UAB „TMT Investicijos“ kreditorių sąrašą (el. b. t. 1, l. 12–13). UAB „TNT Investicijos“ įstatai (el. b. t. 1, l. 21–26). UAB „TMT Investicijos“ banko sąskaitos išrašas (el. b. t. 1, l. 16–19). 2018-02-28 UAB „TMT Investicijos“ debitorių sąrašas (el. b. t. 1, l. 20). Įmonės kasos duomenys už 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius (el. b. t. 1, l. 29–31). 2014-10-31 kasos išlaidų orderis Nr. 19, 2014-11-05 kasos išlaidų orderis Nr. 21 (el. b. t. 1, l. 32), 2014-11-24 kasos išlaidų orderis Nr. 23, 2014-12-02 kasos išlaidų orderis Nr. 25 (el. b. t. 1, l. 33). 2014-10-31 kasos pajamų orderis Nr. 14, 2014-11-05 kasos pajamų orderis Nr. 17 (el. b. t. 1, l. 34), 2014-11-24 kasos pajamų orderis Nr. 18, 2014-12-05 kasos pajamų orderis Nr. 19 (el. b. t. 1, l. 35). Trečiojo asmens ir ieškovės 2014-10-23 sutartis (el. b. t. 1, l. 36–37). UAB „TMT Investicijos atliktų statybos darbų ir pateiktų medžiagų sąmata iki darbų sustabdymo 2015-04-01 (el. b. t. 1, l. 110–112).

10Teismas nurodo, kad šioje byloje sprendžiami ieškovės pareikšti piniginiai reikalavimai atsakovui dėl 17377,20 Eur sumos priteisimo, kuria atsakovas, kaip vadovas, jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu, paėmė iš bendrovės kasos.

11Teismas nurodo, kad bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse, kuriose nurodyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, laikytis lojalumo juridiniam asmeniui pareigos privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar akcinės bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai, sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiški žala bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

12CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis).

13Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

14Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7–8, 10 dalyse, 12 dalį. 1–2 dalyse numatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis).

15Nurodytas reglamentavimas lemia, kad kiekviena bendrovės atliekama ūkinė–finansinė operacija turi būti įtraukta į bendrovės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu, o už šių veiksmų tinkamą atlikimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

16Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „TMT Investicijos“ vadovu buvo atsakovas. Jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, 2014-10-31 kasos išlaidų orderiu Nr. 19 iš kasos paimta 17 000 Lt, 2014-11-05 kasos išlaidų orderiu Nr. 21 paimta 15 000 Lt, 2014-11-24 kasos išlaidų orderiu Nr. 23 paimta 11 000 Lt, 2014-12-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 25 paimta 17 000 Lt, (iš viso 60 000 Lt arba 17377,20 Eur). Šių sumų paėmimo iš kasos pagal minėtus orderius atsakovas neginčija, t. y. pripažįsta faktą, kad nurodytos pinigų sumos buvo paimtos. Byloje kyla ginčas dėl šių sumų panaudojimo, t. y. ieškovė teigia, kad nėra šių sumų panaudojimą pagrindžiančių duomenų, atsakovas teigia, kad šios sumos buvo perduotos trečiajam asmeniui. Kadangi atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad iš kasos nurodytais kasos išlaidų orderiais paėmė pinigines lėšas, todėl pagal CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai ši aplinkybė neįrodinėtina. Tokioje situacijoje, pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – buvusiam bendrovės vadovui – atsakovui. Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Dėl to nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jo gautos įmonės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, kad už jas buvo atsiskaityta už įmonei reikalingas prekes ar paslaugas, arba dėl jų įmonė gavo kitokią adekvačią naudą. Iš įmonės apskaitos paimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavęs asmuo, dėl to jis ir turi didesnę galimybę įrodyti, kad lėšas panaudojo ne asmeninėms, o įmonės reikmėms: įsigijo bendrovei reikalingų prekių ar paslaugų, ar dėl jų (lėšų) bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą.

17Atsakovas nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl medžiagų pirkimo. Trečiasis asmuo nesutiko ir neigė tą aplinkybę, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl medžiagų pirkimo už 17377,20 Eur (60 000 Lt.).

18Teismas nurodo, kad sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos: CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi vertinant, ar sutartis buvo sudaryta, ar ne, esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs dalykai. CK 6.159 straipsnio prasme sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo. Susitarimo forma turi reikšmės tik įsakmiai šalių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais. Šiuo atveju atsakovas nurodyydamas, kad buvo sudaryta žodinė sutartis turėjo nurodyti ir įrodyti visas esmines pirkimo–pardavimo sąlygas: sutarties dalyką ir kainą. Darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrįsti šių esminių salygų buvimą, tuo metu, kai jis paėmė iš kasos pinigines lėšas ir galimai jas perdavė trečiajam asmeniui už statybines medžiagas.

19Šiuo atveju atsakovas procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus, nurodė tik dėl kainos, tačiau koks konkretus buvo pirkimo pardavomo dalykas nenurodė ir teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, be abstraktaus nurodymo – statybinės medžiagos, t. y. nenurodė konkrečios medžiagų rūšies, kiekio ir pan. Atsakovas dėl pinigių perdavimo nurodė, kad 17377,20 Eur (60 000 Lt.) suma buvo perduota per keturis kartus, t. y. du kartus kavinėse ir du kartus pas atsakovo namuose. Šias aplinkybes grindė liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei liudytojas G. M., nei liudytojas R. D., pinigų perdavimo trečiajam asmeniui fakto nepatvirtino. Liudytojas G. M., nurodė, kad jis dirbo objekte pagal rangos sutartį ir jis matė, kaip vadovas vieną kartą į objektą buvo atsivežęs didelę pinigų sumą. Šio liudytojo subjektyvia nuomone, suma galėjo būti apie 10 000 Lt, kam ši suma buvo skirta ir kur panaudota jam vadovas nenurodė, pinigų perdavimo nematė. Šio liudytojo subjektyvia nuomone, šios lėšos buvo skirtos trečiajam asmeniui už medžiagas. Kitas byloje apklaustas liudytojas R. D. nurodė, kad jam žinoma, kad atsakovas už medžiagas trečiajam asmeniui perdavė pinigines lėšas. Jis nurodė, kad su atsakovu buvo susitikęs kavinėje, kurioje turėjo trečiajam asmeniui atsakovas perduoti pinigus, kadangi sėdėjo nusisukęs nugara, pinigų perdavo fakto ir konkrečios galimai perduodamos sumos nematė.

20Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad dėl statybinių medžiagų, kaip sutarties dalyko atsakovas apskritai nepateikė jokių duomenų, t. y. kad šios statybinės medžiagos buvo apskaitytos, kaip gautos įmonėje, už jas kilo pareiga atsiskaityti pagal teisės aktų reikalavimus ir pan. Atsakovas pinigų perdavimą grindžia tik savo paaiškinimais, nes liudytojai negalėjo patvirtinti nei konkrečios sumos, nei jos perdavimo trečiajam asmeniui fakto. Ta aplinkybė, kad iš kasos paiimti pinigiai artimomis datomis po to, kai trečiasis asmuo bendrovei pervedė pinignes lėšas nėra pakankami, kad patvirtintų sutartinių santykių dėl statybinių medžiagų egsistavimą ir šių susitarimų realų vykdymą. Šioje byloje atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pinigų sumos ir jų panaudojimo yra grindžiamos jo svarstymais, o ne konkrečiais duomenimis, kuriuos teismas pripažintų ir galėtų vertinti, kaip įrodymus.

21Teismas nurodo, kad juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005). Teismas nurodo, kad atsakovo paimtos piniginės lėšos buvo 2014 m., tuo tarpu bankroto byla įmonei iškelta 2018 m. Byloje nėra jokių duomenų, šalių susirašinėjimų ir pan., per šį laikotarpį dėl šios sumos, dėl to, kad trečiasis asmuo turėtų pagal galimai gautą sumą išrašyti sąskaitas ir kt. Patebėtina, kad tarp šalių buvo susirašinėjimai dėl darbų, dėl plėvelės ir pan., tačiau šiuose susirašinėjimuose nėra užsimenama apie perduotas lėšas, kad reikalaujama išrašyti pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus ar pan. Atsakovas nurodė, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose, kaip skoliniai trečiojo asmens įsipareigojimai paimtos lėšos nebuvo apskaitytos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, kad įmonės vadovu buvo nuo pat įmonės sukūrimo, apie dešimt metų, turi aukštąjį išsilavinimo vadybos srityje. Dėl šios aplinkybės elementarūs įmonės buhalteriniai apskaitai keliami reikalavimai turėjo būti žinomi ir suprantami.

22Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad 17377,20 Eur (60 000 Lt) lėšų panaudojimas nėra pagrįstas jokias pirminiais (pvz., kasos pajamų ir išlaidų orderiai, grynųjų pinigų kasoje patikrinimo aktas ir pan.), suvestiniais (suvestinės, žiniaraščiai, registrai ir pan.) ar kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018).

23Teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip atskaitingas bendrovei asmuo, pažeidė aptartus tesės aktų reikalavimus, taip pat CK 2.87 str. bendrovės vadovui nustatytas pareigas veikti sąžiningai ir protingai savo vadovaujamos bendrovės atžvilgiu bei vengti situacijos, kai vadovo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Teismo vertinimu, didelės vertės bendrovės lėšų paėmimas iš bendrovės kasos ir jų panaudojimo bendrovės veikloje nepagrindimas bei neperdavimas bankroto administratoriui pagrindžia atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 185 straipsnis).

24Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos bendrovei atsiradimo, todėl laikytina, kad jo, kaip bendrovės vadovo, kaltės prezumpcija nebuvo paneigta (CPK 178 straipsnis). Išaiškintina, kad šiuo atveju nevertintinas kaltės formos, t. y. neturi teisinės reikšmės ar neteisėti veiksmai buvo atlikti tyčia ar dėl neatsargumo ir pan.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuotas asmens veiksmų neteisėtumas ir jo kaltė savaime nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-381/2015).

26Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovas per keturis kartus kasos išlaidų orderiais paėmė 17377,20 Eur (60 000 Lt) ir šios sumos panaudojimo nepagrindė. Tokiu būdu minėta suma sumažėjo lėšos, iš kurių bankroto proceso metu galėtų būti tenkinami kreditorių interesai. Darytina išvada, kad pagal administratoriaus pateiktus duomenis – kasos išlaidų orderius, bendrovei padaryta 17377,20 Eur (60 000 Lt) žala.

27Teismas nurodo, kad atlyginama tik ta žala, kuri susijusi su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju atsakovui be teisinio pagrindo paėmus lėšas ir neįrodžius jų panaudojimo bendrovės tikslams, laikytina, kad egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, tarp atsakovo veiksmų ir neveikimo.

28Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nesant leistinų ir patikimų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jog atsakovas gautus pinigus panaudojo bendrovės veiklos tikslams – įvairioms bendrovės išlaidoms už prekes ir paslaugas ar iš šių ginčo lėšų įmonė gavo kitokios naudos, visos įmonės vadovo civilinės atsakomybės instituto taikymo sąlygos nustatytos: atsakovo veiksmų neteisėtumas bei (vadovo fiduciarinių pareigų įmonei bei jos kreditoriams nevykdymas), kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), atsakovo padaryta įmonei žala bei jos dydis (atsitinkamos pinigų sumos paėmimas iš įmonės, neįrodžius piniginių lėšų panaudojimo teisėtumo), priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų nuostolių bei pirmiau aptartų atsakovo veiksmų (įmonei priklausančių lėšų negrąžinimas) (CK 2.87 str. 7 d.), todėl ieškinys tenkintinas – iš atsakovo kaip buvusio įmonės valdymo organo, priteistinas 17377,20 Eur (60 000 Lt) žalos atlyginimą už turėtą ir prarastą (neperduotą) įmonės turtą (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai).

29Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

30Dėl bylos sustabdymo.

31Atsakovas prašo sustabdyti civilinę byla, kol bus baigta nagrinėti civilinė byla pagal trečiojo asmens reikalavimus ieškovei. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 trečiasis asmuo A. G. prašo priteisti iš UAB „TMT Investicijos“ EUR nuostolius, kilusius dėl netinkamo rangos sutarties Nr. 2014/10/23 vykdymo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas M. P. civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 nėra dalyvaujančiu asmeniu, t. y. nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu ar pan.

32Teismas nurodo, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

33Civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 sprendžiamas trečiajam asmeniui padarytų nuostolių dydis, šioje byloje reikšmingos aplinkybėms susijusios su atsakovo paimtų lėšų panaudojimu bendrovės naudai ir interesais. Darytina išvada, kad skiriasi šių bylų įrodinėtinos aplinkybės. Kadangi priešpriešinių reikalavimų nei ieškovė nei atsakovas minėtoje civilinėje byloje nėra pareiškę, joje priimtas sprendimas prejudicinės reikšmės neturės, todėl nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą.

34Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas.

35Dėl kreipimosi į prokurorą.

36Trečiasis asmuo prašo pranešti dėl atsakovo galimai nusikalstamo veikos prokurorui. Teismas nurodo, kad šioje byloje buvo sprendžiami civilinio pobūdžio reikalavimai dėl vadovo pareigų pažeidimo, atitinkamai pritaikyta civilinė atsakomybė ir ieškinys patenkintas. Byloje juridinio asmens buhalterinė veikla nebuvo tiriama, pateiki tik su byla susiję įmonės finansinio pobūdžio dokumentai, todėl prašymas netenkintinas. Teismas nurodo, kad kiekvienas asmuo gali kreiptis ir pranešti dėl galimai nusikalstamos veikos, tokią teisę turi ir trečiasis asmuo, kuris atstovaujamas profesionalaus teisininko –advokato.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).Tenkinus ieškovo ieškinį, 521 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 5,56 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

39Šioje byloje trečiasis asmuo dalyvavo ieškovo pusėje, todėl turi teisę prašyti atlyginti išlaidas susijęs su teisine pagalba.

40Šioje byloje trečiasis asmuo pagal pateiktus duomenis turėjo šias išlaidas 900 Eur už atsiliepimo parengimą (el. b. t. 1, l. 55–56) 440 Eur už atstovavimą teisme (el. b. t. 2, l. 103–104). Darytina išvada, kad iš viso trečiasis asmuo patyrė 1340 Eur išlaidų teisinei pagalbai, kurios priteistinos iš atsakovo trečiajam asmeniui.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

Nutarė

42ieškinį tenkinti:

43priteisti ieškovei BUAB „TMT investicijos“, juridinio asmens kodas 301101546, buveinė V. Krėvės pr. 13A, Kaune, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Algsta“, juridinio asmens kodas 302412653, buveinė Aušros al. 66A-22, 76233 Šiauliuose, iš atsakovo M. P., asmens kodas ( - ) adresas Viduklės g. 22A, Kaune, 17377,20 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteisti trečiajam asmeniui A. G., asmens kodas ( - ) adresas ( - ) iš atsakovo M. P., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), 1340 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

45Priteisti valstybei iš atsakovo M. P., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), 521 Eur žyminio mokesčio ir 5,56 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

46Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17377,20 Eur; procesines palūkanas,... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, sustabdyti civilinę... 6. Trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad... 7. Teismas... 8. ieškinys tenkintinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018-01-05 nutartimi... 10. Teismas nurodo, kad šioje byloje sprendžiami ieškovės pareikšti piniginiai... 11. Teismas nurodo, kad bendrovės vadovo deliktinė atsakomybė yra nustatyta CK... 12. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 13. Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą... 14. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7–8, 10 dalyse, 12 dalį. 1–2... 15. Nurodytas reglamentavimas lemia, kad kiekviena bendrovės atliekama... 16. Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „TMT... 17. Atsakovas nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl... 18. Teismas nurodo, kad sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK... 19. Šiuo atveju atsakovas procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus,... 20. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad dėl statybinių medžiagų,... 21. Teismas nurodo, kad juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik... 22. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad 17377,20 Eur (60 000 Lt) lėšų... 23. Teismas konstatuoja, kad atsakovas, kaip atskaitingas bendrovei asmuo,... 24. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos bendrovei... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuotas asmens veiksmų... 26. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovas per keturis kartus... 27. Teismas nurodo, kad atlyginama tik ta žala, kuri susijusi su veiksmais,... 28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nesant leistinų ir... 29. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės... 30. Dėl bylos sustabdymo.... 31. Atsakovas prašo sustabdyti civilinę byla, kol bus baigta nagrinėti civilinė... 32. Teismas nurodo, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės... 33. Civilinėje byloje Nr. e2-5000-475/2018 sprendžiamas trečiajam asmeniui... 34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašymas dėl bylos sustabdymo... 35. Dėl kreipimosi į prokurorą.... 36. Trečiasis asmuo prašo pranešti dėl atsakovo galimai nusikalstamo veikos... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 38. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas... 39. Šioje byloje trečiasis asmuo dalyvavo ieškovo pusėje, todėl turi teisę... 40. Šioje byloje trečiasis asmuo pagal pateiktus duomenis turėjo šias išlaidas... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 42. ieškinį tenkinti:... 43. priteisti ieškovei BUAB „TMT investicijos“, juridinio asmens kodas... 44. Priteisti trečiajam asmeniui A. G., asmens kodas ( - ) adresas ( - ) iš... 45. Priteisti valstybei iš atsakovo M. P., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), 521... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...