Byla e2-1140-823/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2774-340/2018, kuria teismas bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ bankroto byloje atsisakė patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2774-340/2018, kuria teismas bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ bankroto byloje atsisakė patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtino BTŪB „Energija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir kreditoriaus V. D. 5 377 319,73 Eur dydžio trečios eilės finansinį reikalavimą.
  2. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Baltic Capital Investment“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas V. D. trečiosios eilės 5 377 319,73 Eur dydžio finansinis reikalavimas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – V. D. prašymą dėl 5 377 319,73 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Nurodė, kad pateikdamas prašymą bankroto administratoriui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo V. D. nepateikė jokių įrodymų apie šio finansinio reikalavimo kilmę ir apimtį – netinkamai įvykdė jam nustatytą įrodinėjimo pareigą.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi kreditorės UAB „Baltic Capital Investment“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas V. D. trečiosios eilės 5 377 319,73 Eur dydžio finansinis reikalavimas bei įpareigojo administratorių pateikti kreditoriaus V. D. prašymą dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, patvirtinančius šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumą.
  4. Į bylą buvo pateiktas V. D. 2017 m. rugsėjo 21 d. reikalavimas BTŪB „Energija“ bankroto byloje patvirtinti jo 5 377 319,73 Eur finansinį reikalavimą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis, vykdydamas TŪB „Energija“ prievoles, pardavė 49 nekilnojamojo turto objektus, kurių vidutinė vertė VĮ Registrų centro duomenimis pardavimo metu buvo 5 377 319,73 Eur.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė BTŪB „Energija“ bankroto byloje patvirtinti pareiškėjo V. D. finansinį reikalavimą.
  2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bankroto bylos duomenimis TŪB „Energija“ tikrieji nariai yra V. D. ir J. K., t. y. V. D., įvykdęs TŪB „Energija“ prievoles tretiesiems asmenims, turi teisę pareikšti regresinį reikalavimą kiekvienam iš bendraskolių (bendrijai ir kitam bendrijos tikrajam nariui) lygiomis dalimis, po 1/3 nuo įvykdytų prievolių bendros sumos iš kiekvieno. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. D. nepateikė duomenų, kokiems TŪB „Energija“ kreditoriams, kada, kokios prievolės buvo įvykdytos, kokia jų bendra suma, kokia yra kiekvieno iš perleistų nekilnojamo turto objektų perleidimo kaina ir pan. Teismo vertinimu, pateiktas perleistų nekilnojamojo turto objektų sąrašas, viešojo turto registro duomenys apie šių turto objektų perleidimą ir areštus, V. D. finansinio reikalavimo neįrodo.
  3. Teismas sprendė, kad bankroto byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. D., įvykdęs bankrutuojančios bendrijos prievoles tretiesiems asmenims, įgijo reikalavimo teisę į BTŪB „Energija“.

3III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „Baltic Capital Investment“ pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi buvo įpareigota iki 2018 m. sausio 5 d. patikslinti savo skundo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrindą ir argumentus, tačiau to nepadarė. 2018 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Baltic Capital Investment“ taip pat buvo įpareigota iki 2018 m. vasario 28 d. patikslinti savo pareiškimo dėl V. D. finansinio reikalavimo ginčijimo pagrindą ir argumentus, tačiau pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais neva nesutinkama su apelianto finansiniu reikalavimu, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino: UAB „Baltic Capital Investment“ teigė, kad turto arešto akte Nr. 0110001442 nurodoma, jog skolininkai pagal šį turto arešto aktą yra V. D., J. Č., J. K. ir BTŪB „Energija“, tuo tarpu šio turto arešto akto pakeitime nurodoma, kad skolininkas, kurio prievolių užtikrinimui areštuojamas turtas, yra ne BTŪB „Energija“, o pats V. D., tačiau akivaizdu, kad nurodomo turto arešto akto pakeitime nurodomas konkretus apelianto turtas – 122/1000 bazės dalis, esanti ( - ), statiniai ir pastatai ( - ), butai ( - ), nėra tas turtas, dėl kurio apeliantas pateikė finansinį reikalavimą byloje; UAB „Baltic Capital Investment“ teigė, kad iš pateikto turto arešto akto Nr. 2013005854 turinio matyti, kad jame skolininku taip pat nurodoma ne BTŪB „Energija“, bet pats V. D., tačiau ir šiuo atveju minėtu turto arešto aktu areštuotas asmeninis apelianto turtas (pistoletas ir žemės ( - ), taip pat nėra tas turtas, dėl kurio apeliantas pateikė finansinį reikalavimą byloje; analogiškos išvados darytinos ir analizuojant turto arešto aktus Nr. 2014039063, Nr. 2014050108, Nr. 2015040412, Nr. 20150403043, Nr. 2016002315, Nr. 2016057103, Nr. 2017014846; UAB „Baltic Capital Investment“ nurodomi turto arešto aktai Nr. 2013060086 ir Nr. 201403121 apskritai byloje nėra pateikti; tuo tarpu analizuojant UAB „Baltic Capital Investment“ nurodytus Hipotekos registro išrašus Nr. 01120080001033 ir Nr. 01120070027193 matyti, kad pastatas, aprašytas punkte 2.2., nuosavybės teise priklauso TŪB „Energija“, kad būtent šio hipotekos išrašo pagrindu įregistruota hipoteka.
    2. Teismas privalėjo sulyginti apelianto finansinio reikalavimo atitinkamos eilutės duomenis su byloje esančiais VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis. To nepadaręs, teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė ir nepasisakė dėl apelianto finansinio reikalavimo turinio, o tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl to, kokiems TŪB „Energija“ kreditoriams, kada, kokios prievolės buvo įvykdytos, kokia jų bendra suma, kokia yra kiekvieno iš perleistų nekilnojamo turto objektų perleidimo kaina ir pan. teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, turėjo tenkinti apelianto atstovo prašymą ir šią informaciją išreikalauti iš ja disponuojančių asmenų (antstolių, notarų, VĮ Registrų centro), kadangi šiais duomenimis pats apeliantas nedisponuoja, o jo visam turtui esant areštuotam už BTŪB „Energija“ įsipareigojimus, apeliantas šių duomenų kitomis priemonėmis gauti taip pat negali.
  2. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Capital Investment“ prašo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pareiškėjo reikalavimas (atskirojo skundo dalykas) yra nesusijęs su skundžiama nutartimi išspręstu klausimu ir negali būti tenkinamas, nes šia nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo sprendžiamas. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas netinkamai suformulavo atskirojo skundo dalyką, kas yra savarankiškas pagrindas atskirajam skundui atmesti (atskiruoju skundu reiškiamas su byla nesusijęs reikalavimas, o teismas neturi teisės savarankiškai keisti pareikšto atskirojo skundo dalyko).
    2. Pareiškėjas V. D. praleido atskirojo skundo pateikimo terminą. Byloje pareiškėjas yra atstovaujamas advokato ir apie priimtą nutartį pareiškėjo atstovui – advokatui, turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 16 d., o atskirasis skundas dėl šios nutarties turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 23 d. Tačiau nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. tikrinant EPP sistemą, joje nebuvo jokių įrašų apie pateiktą atskirąjį skundą (įrašas EPP sistemoje atsirado tik 2018 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip dviems savaitėms po atskirojo skundo padavimo termino pabaigos). Be to, prie atskirojo skundo pridėtame kvite, kuriuo pareiškėjas grindžia atskirojo skundo padavimo datą, matyti, kad atskirasis skundas, naudojantis kurjerio paslaugomis, buvo siunčiamas į toje pačioje gatvėje, kaip ir pareiškėjo gyvenamoji vieta, esantį teismą. Taigi, pareiškėjo atskirasis skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos teisinės pasekmės.
    3. Pareiškėjas neįrodė ir CPK nustatyta tvarka nepagrindė pareikšto finansinio reikalavimo. Pateikdamas bankroto administratoriui prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pareiškėjas V. D. nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai nustatyti pareiškėjo reikalavimo kilmę ir apimtį: su prašymu dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo ne tik nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad už šį turtą gautos lėšos buvo panaudotos ar šio turto nuosavybės teisė buvo perleista būtent dengiant BTŪB „Energija“ įsiskolinimus tretiesiems asmenims, bet ir jokių įrodymų, kad šis turtas apskritai buvo parduotas. V. D. nepateikė įrodymų, kad jam priklausęs nekilnojamasis turtas, su kurio realizavimu jis sieja ginčijamo kreditorinio reikalavimo atsiradimą, buvo parduotas/perduotas būtent už VĮ Registrų centro nurodomą vidutinę rinkos vertę ir kad jis buvo parduotas apskritai. Pareigos tinkamai pagrįsti pareikštą reikalavimą pareiškėjas V. D. neįvykdė ir teikdamas atskirąjį skundą. Pareiškėjas į bylą pateikė didelės apimties dokumentų kiekį, tačiau šie dokumentai pareikšto finansinio reikalavimo nepagrindžia ir neįrodo, daugeliu atveju pateikti dokumentai net nebuvo susiję su pareiškėjo prašyme dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo paminėtais nekilnojamojo turto objektais. Teismas pagrįstai nepatvirtino leistinais įrodymais nepagrįsto V. D. finansinio reikalavimo. BTŪB „Energija“ bankroto administratorius patvirtino, kad jam nebuvo perduoti visi reikšmingi dokumentai, susiję su pareiškėjo finansiniu reikalavimu. Nagrinėjant bylą BTŪB „Energija“ atstovas patvirtino, kad patikrinti pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, vertinant bankroto administratoriui perduotus bendrijos buhalterinius dokumentus, nėra galimybės, nes buhalteriniai dokumentai bendrijos administratoriui nėra perduoti. Teismui keliant bendrijai bankroto bylą, pateiktame BTŪB „Energija“ kreditorių – debitorių sąraše V. D. finansinis reikalavimas nebuvo nurodytas, todėl darytina išvada, kad pačiai BTŪB „Energija“ apie šį V. D. finansinį reikalavimą bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo žinoma.
    4. Teismas tinkamai vykdė pareigą būti aktyviu bankroto byloje, nes nagrinėjant bylą tiek BTŪB „Energija“, tiek V. D. buvo nustatytas terminas pateikti papildomus pareiškėjo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat dėl šios priežasties kelis kartus buvo atidėtas teismo posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjo V. D. finansinio reikalavimo. Kitaip tariant, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai pagrįsti pareikštą finansinį reikalavimą, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Atskiruoju skundu pareiškėjas visiškai nepagrįstai siekia visa apimtimi perkelti įrodinėjimo pareigą bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuo atveju teismas pagrįstai atmetė pavėluotai pateiktą ir nekonkretų pareiškėjo V. D. prašymą, kadangi tai reikštų paties potencialaus kreditoriaus ir bankroto administratoriaus pareigų įrodyti savo reikalavimus perkėlimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

5IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė įtraukti pareiškėją į bankrutuojančios bendrijos kreditorių sąrašą konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo pateikimo termino bei skundo reikalavimo (dalyko)
  1. Suinteresuotas asmuo į atskirąjį skundą atsikerta, be kita, ko procesinio pobūdžio argumentais, nurodydamas, kad apeliantas praleido atskirojo skundo pateikimo terminą, todėl šiuo atveju turi būti taikomos CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos teisinės pasekmės. Suinteresuotas asmuo tarp pat nurodo, kad atskirojo skundo dalykas yra suformuluotas netinkamai, ir kad vien dėl šios priežasties atskirasis skundas turi būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos suinteresuoto asmens argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  2. Iš spaudo, esančio ant nagrinėjamo atskirojo skundo, patvirtinančio atskirojo skundo gavimo pirmosios instancijos teisme datą, matyti, kad pareiškėjo atskirasis skundas teisme gautas ne 2018 m. gegužės 8 d., kaip atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo suinteresuotas asmuo, o 2018 m. balandžio 25 d., tuo tarpu kartu su atskiruoju skundu pateiktas UAB „Autopašto terminalas“ siuntos dokumentas patvirtina, kad atskirasis skundas buvo perduotas siuntimui 2018 m. balandžio 23 d., t. y. nepraleidus įstatyme nustatyto termino (CPK 74 straipsnio 7 dalis).
  3. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria suinteresuoto asmens argumentams, kad apeliantas netinkamai suformulavo atskirojo skundo dalyką, prašydamas, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės, jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, kadangi skundžiama teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Tačiau, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, toks pareiškėjo atskirojo skundo netikslumas pats savaime nesudaro pagrindo atskirojo skundo netenkinimui. Tokio pobūdžio netikslumas galėtų būti tik procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymo prielaida ir tik atsižvelgiant į CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią procesiniame dokumente esantys formalūs netikslumai, nesudarantys esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
  4. Šiuo atveju iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad juo yra ginčijama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis – tai atsispindi ir pagrindiniame, aiškiai suformuluotame, pareiškėjo atskirojo skundo reikalavime – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirojo skundo prašymas panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendus iš esmės jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, vertintinas kaip formalus netikslumas (rašymo apsirikimas), nesudarantis pakankamo pagrindo atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto taikymui.
Dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo
  1. Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei CPK normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
  2. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).
  3. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
  4. Nagrinėjamoje byloje pareikštas privataus subjekto reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei, kurio tenkinimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (t. y. tiek tokio reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų šio reikalavimo dydį) tenka būtent pareiškėjui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
  5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. D. savo 5 377 319,73 Eur dydžio trečiosios eilės finansinį reikalavimą BTŪB „Energija“ grindė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto, turto arešto aktų, hipotekos registrų išrašų duomenimis. Nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo sulyginti jo finansinio reikalavimo atitinkamos eilutės duomenis su byloje esančiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, t. y. duomenis apie jo nurodytą, jam nuosavybės teise priklausiusį ir, vykdant BTŪB „Energija“ prievoles, realizuotą turtą, o to nepadaręs, teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo turinio.
  6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su paminėtais pareiškėjo atskirojo skundo teiginiais, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas netyrė bei nepasisakė dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo turinio. Priešingai, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tiek apelianto nurodomo, jo bankroto administratoriui teikto prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo duomenis, tiek byloje pateiktų įrodymų – registrų duomenų, visetą sprendžia, kad yra pagrindas pritarti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadai, kad į bylą pateikti įrodymai pareiškėjo finansinio reikalavimo BTŪB „Energija“ nepagrindžia. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių pirminių įrodymų apie konkrečias pareiškėjo įvykdytas prievoles už BTŪB „Energija“ (tokių prievolių egzistavimą, jų įvykdymą bei įvykdymo apimtis), registrų duomenys apie tam tikro turto, kuris tam tikru laikotarpiu nuosavybės teise priklausė pareiškėjui perleidimą kitiems asmenims, niekaip nepagrindžia nei pareiškėjo reikalavimo BTŪB „Energija“ egzistavimo, nei juo labiau tokio reikalavimo apimties.
  7. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjui buvo sudarytos galimybės įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą – pareiškėjas buvo informuotas apie teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria teismas, tenkinęs UAB „Baltic Capital Investment“ atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjo trečiosios eilės 5 377 319,73 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir jo finansinio reikalavimo tvirtinimo bei jo dydžio klausimas buvo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo, jo pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas žodiniuose teismo posėdžiuose – 2018 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu buvo tenkintas pareiškėjo atstovo (advokato) prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, suteikiant galimybę susipažinti su bylos medžiaga bei pateikti poziciją byloje raštu, tačiau iki 2018 m. kovo 30 d. paskirto teismo posėdžio pareiškėjas nei pozicijos raštu, nei papildomų, jo reikalavimo BTŪB „Energija“ pagrįstumą patvirtinančių, įrodymų į bylą nepateikė, 2018 m. kovo 30 d. teismo posėdyje pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jokių jo finansinį reikalavimą (jo dydį) BTŪB „Energija“ pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė ir po to, kai teismo (skundžiama nutartimi) buvo konstatuotas įrodymų jo finansiniam reikalavimui BTŪB „Energija“ bankroto byloje patvirtinti nepakankamumas, t. y. tokie įrodymai nebuvo pateikti ir kartu su nagrinėjamu pareiškėjo atskiruoju skundu. Užuot pateikęs tokius įrodymus, pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai apeliuoja į nepakankamą teismo aktyvumą įrodinėjimo procese klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
  8. Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, konkretizuota CPK 198 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnyje. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šie reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti prašomo išreikalauti rašytinio įrodymo sąsajumu su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku bei išvengti situacijos, kai įpareigojimas nustatomas asmeniui, neturinčiam to įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017). Šiuo atveju pareiškėjas, netgi atskiruoju skundu apeliuodamas į pirmosios instancijos veiksmus, neišreikalaujant atitinkamų, jo vertinimu reikšmingų, įrodymų, nenurodo, kokius konkrečiai ir kokių konkrečiai asmenų turimus įrodymus pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo išreikalauti – aptariami pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra apibendrinamojo pobūdžio, nekonkretūs. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu apelianto nurodoma aplinkybė dėl jo turtui taikomo arešto riboja jo galimybes iš trečiųjų asmenų gauti jo finansinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija aptariamų pareiškėjo atskirojo skundo argumentų kontekste taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstas atsisakymas priimti (išreikalauti) įrodymus yra viena iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo išimčių (CPK 314 straipsnis). Taigi, apeliantas, manydamas, kad pirmosios instancijos teismo neišreikalautų įrodymų išreikalavimo būtinybė neišnyko, galėjo prašymą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, tačiau tokio prašymo nagrinėjamame atskirajame skunde pareiškėjas nesuformulavo.
  9. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pagrįstai priimtas pareiškėjo, kuriam šiuo atveju priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, nenaudai. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai kitokių, nei skundžiamos teismo nutarties, išvadų nesuponuoja, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

7Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.