Byla e2-1504-864/2018
Dėl ieškovės nuosavybės teisės pripažinimo į automobilio parkavimo vietą, pripažįstant šio objekto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi bei sutartinės hipotekos automobilio parkavimo vietai pripažinimo pasibaigusia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei T. B. ir jos atstovui advokatui S. S., atsakovės UAB „Conresta“ atstovei advokatei E. A., atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ atstovui bankroto administratoriaus MB „Nemokumo valdymas“ atstovei G. O.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovėms BUAB „Negresko investicijos“ ir UAB „Conresta“ dėl ieškovės nuosavybės teisės pripažinimo į automobilio parkavimo vietą, pripažįstant šio objekto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi bei sutartinės hipotekos automobilio parkavimo vietai pripažinimo pasibaigusia.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į automobilio parkavimo vietą, pripažįstant šio objekto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi; 2) pripažinti pasibaigusia sutartinę hipoteką automobilio parkavimo vietai.
  2. Paaiškina, kad 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovė BUAB „Negresko investicijos“ ir ieškovė sudarė preliminariąją statomos parkavimo vietos sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis) dėl statomos parkavimo vietos Nr. ( - ) (toliau – Parkavimo vieta), jos kainą nurodant esant 1 Lt, kurią ieškovė įsipareigoja sumokėti po pagrindinės sutarties pasirašymo.
  3. Ieškovės teigimu, praėjus beveik trejiems metams nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, pagrindinė Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ kaltės. Be to, nurodo, kad atsakovė BUAB „Negresko investicijos“ Parkavimo vietas, tame tarpe ir Nr. ( - ), sutartine hipoteka yra įkeitusi atsakovei UAB „Conresta“.
  4. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo, kad vienintelė galimybė ieškovei įsigyti nuosavybės teisę į Parkavimo vietą – nuosavybės teisės į Parkavimo vietą pripažinimas teismine tvarka, t. y. preliminarią Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo vietą pripažinti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi bei suartinę hipoteką minėtam objektui pripažinti pasibaigusia.
  5. Atsakovė UAB „Conresta“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, o teismui patenkinus ieškinį ir panaikinus sutartinės hipotekos dalį dėl Parkavimo vietos, teismo sprendimu nustatyti hipoteką kitam tos pačios vertės atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ turtui, siekiant užtikrinti BUAB „Negresko investicijos“ įsipareigojimus UAB „Conresta“. Taip pat, prašo atsakovės UAB „Conresta“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodo, kad sudaryta Preliminarioji sutartis nėra laikoma preliminariąja nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl tokiai sutarčiai negali būti taikomos Civilinio kodekso 6.401 straipsnio nuostatos.
  7. Atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ bankroto administratorius MB „Nemokumo valdymas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo teismo atmesti ieškovės ieškinį ir priteisti iš ieškovės atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
  8. Remiantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ teigimu, 2014 m. lapkričio 21 d. tarp atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ ir ieškovės buvo sudaryta preliminari, o ne pagrindinė parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi tarp šalių sudaryta Preliminarioji sutartis atitinka visus Civiliniame kodekse įtvirtintus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje detalizuotus preliminariosios sutarties požymius, t. y.: 1) Preliminarioje sutartyje šalys aiškiai susitarė sudaryti pagrindinę sutartį ateityje; 2) Preliminarioje sutartyje buvo aiškiai aptartas būsimos pagrindinės sutarties dalykas – Parkavimo vieta, bei kitos esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) Preliminarioje sutartyje buvo susitarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino; 4) Preliminarioji sutartis buvo įforminta raštu; 5) pasibaigus bet kokiam sutarties vykdymo terminui, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų sutartinių santykių išviešinimui.
  9. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei atsižvelgiant į tai, jog Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl pagrindinės sutarties sudarymo, kuria būtų perleidžiamos nuosavybės teisės į Parkavimo vietą, o ne į gyvenamąjį būstą, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ sudarytą Preliminariąją sutartį pagrindine sutartimi Civilinio kodekso 6.401 straipsnyje numatytais pagrindais.
  10. Atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ teigimu, Parkavimo vietos kainos sumokėjimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nėra savaime pagrindas kvalifikuoti šalių ikisutartinių santykių kaip pagrindinės sutarties. Pažymi, kad netgi pripažinus, jog ieškovei Parkavimo vieta buvo perduota, ieškovės Parkavimo vietos perėmimas savo žinion nereiškia Parkavimo vietos perdavimo nuosavybės teise.
  11. Nurodo, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog iki pat rašytinių paaiškinimų teismui pateikimo dienos pagrindinė sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, laikytina, jog atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ ir ieškovės prievolė sudaryti pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje nustatyta tvarka pasibaigė. Todėl, atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ teigimu, pasibaigus Preliminarioje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovė turi teisę pažeistas teises ginti Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje nustatytais būdais, o savo ruožtu ieškovės reikalavimas teismo tvarka patvirtinti Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir pripažinti ieškovės ir atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį galiojančiu nėra tinkamas pažeistų teisių gynimo būdas.
  12. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė šiuo atveju prisiėmė riziką finansuoti būsimos Parkavimo vietos statybą. Nurodo, kad ieškovė turėjo ir galėjo suvokti, kad prievolių vykdymas priklauso nuo pardavėjo gebėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pažymi, kad ieškovė, žinodama Preliminarios sutarties sąlygas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, privalėjo veikti aktyviai ir daryti visus nuo jos priklausomus veiksmus, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta. Atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ teigimu, ieškovė jau nuo Parkavimo vietos suformavimo kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto momento (2016 m. kovo 16 d.), elgdamasi protingai ir apdairiai, Preliminariąją sutartį turėjo ir galėjo įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
  13. Nurodo, kad pagal atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ bankroto administratoriaus turimus duomenis, panašiu metu, kuomet ir ieškovė sudarė ginčo sutartį, rinkos kaina už vieną parkavimo vietą buvo 2 500-3 000 Eur, kas rodo, jog 1 Lt kaina, kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei BUAB „Negresko investicijos“, yra ne tik neatitinkanti rinkos, tačiau ir leidžia kvalifikuoti, jog Preliminarioje sutartyje nurodyta sąlyga dėl pagrindinės sutarties kainos dydžio neatitinka nei juridinio asmens tikslų, nei įmonės interesų.
  14. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad ieškovė buvo informuota, jog Parkavimo vietos kaina bus 1 Lt, jeigu ieškovė sumokės iškarto atitinkamą pinigų sumą, sudarydama preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ginčo sutartimi susitarė atsakovės įsipareigotos ateityje pastatyti Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo. Patvirtino, kad ginčo sutartimi įsipareigotos sutarties kainos (1 Lt) atsakovei nėra sumokėjusi.
  15. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad pagrindinė Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl laiku neįvykdytų atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ įsipareigojimų. Nurodė, kad Parkavimo vietos kaina buvo nurodyta esant lygi 1 Lt būtent todėl, kad ieškovė finansavo išankstinę buto statybą.
  16. Atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ginčo sutartis pagal savo pobūdį yra laikytina tik organizacine sutartimi, kuriai nėra taikomos ir Civilinio kodekso 6.401 straipsnio nuostatos.
  17. Atsakovės UAB „Conresta“ atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad teisinio pagrindo pripažinti Preliminariąją sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi nagrinėjamu atveju nėra. Atkreipė dėmesį, kad ginčo sutarties sudarymo metu nebuvo sutarties objekto – Parkavimo vietos, ieškovė pagal šią sutartį nėra atsiskaičiusi.

5Ieškinys atmestinas.

  1. Nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ buvo sudaryta preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė sumokėjo 31 858,20 Eur sumą, įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM), už butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ) (toliau – Butas). Remiantis bylos medžiaga, dėl ieškovės nuosavybės teisės į Butą pripažinimo tarp ginčo šalių 2017 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kurią Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtino (šiuo metu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi). 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovė BUAB „Negresko investicijos“ ir ieškovė sudarė taip pat ir preliminariąją statomos parkavimo vietos sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis, ginčo sutartis), kurios pagrindu atsakovė BUAB „Negresko investicijos“ įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais pastatyti automobilio parkavimo vietą, kuri bus rūsyje ir pažymėtina indeksu (Duomenys neskelbtini) (toliau – Parkavimo vieta), o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei BUAB „Negresko investicijos“ už Parkavimo vietą 1 Lt su PVM (0,29 Eur) kainą Preliminarios sutarties 4.2.1 punktas). Iš 2017 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (10.1 punktas) nustatyta, kad 2016 m. vasario 1 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei 2016 m. vasario 23 d. pažymos apie statybos užbaigimo akto Nr. ACUB-100-160223-00030 pagrindu suformuotas naujas, tačiau nebaigtas statyti, nekilnojamasis daiktas – negyvenamoji patalpa – automobilių saugykla, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kuriame yra ir Parkavimo vieta Nr. (Duomenys neskelbtini). Šis į registro įrašas galioja nuo 2016 m. kovo 16 d. 2015 m. balandžio 23 d. Hipotekos registro pranešimo pagrindu įregistruota minėtos automobilių saugyklos sutartinė hipoteka atsakovės UAB „Conresta“ naudai. Remiantis bylos medžiaga, šiuo metu pagrindinė Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta.
  2. Atsižvelgiant į tai, ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimus dėl ieškovės nuosavybės teisės pripažinimo į Parkavimo vietą, pripažįstant šio objekto Preliminariąją sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, bei hipotekos automobilio parkavimo vietai visais identifikavimo kodais pripažinimo pasibaigusia sutartinės, kuriuos iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl būtent atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ atsakomybės dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvimo, ieškovės ketinimu ginčo sutarties sudarymo metu įsigyti šią Parkavimo vietą nuosavybės teise bei ieškovės naudojimosi šiuo metu Parkavimo vieta fakto buvimu. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Preliminarioji sutartis gali būti kvalifikuojama kaip pagrindinė Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis bei atitinkamai suponuoti ieškovės nuosavybės teisės Parkavimo vietos atžvilgiu buvimą.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas– vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Taigi nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika.
  4. Pažymėtina, kad Parkavimo vieta – Automobilių stovėjimo aikštelės dalis. Įvertinus Automobilių stovėjimo aikštelės (įskaitant Parkavimo vietos) kaip objekto pobūdį (t. y. nekilnojamasis daiktas), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio, 11 straipsnio, 13 straipsnio nuostatas, akivaizdu, jog Automobilių stovėjimo aikštelė (įskaitant Parkavimo vietą), yra viešajame registre registruotinas daiktas. Remiantis byloje pateiktu VĮ „Registrų centras“ išrašu, nustatyta, jog Automobilių stovėjimo aikštelė (įskaitant ir Parkavimo vietą), adresu ( - ), Vilnius, buvo įregistruota viešajame registre kaip atskiras turtinis vienetas tik 2016 m. kovo 16 d. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus ginčo sutarties turinį, akivaizdu, jog ginčo sutartyje šalys susitarė dėl būsimo objekto – Parkavimo vietos (Automobilio stovėjimo aikštelės dalies) pirkimo-pardavimo, kadangi ginčo sutarties sudarymo metu Parkavimo vieta kaip objektas dar neegzistavo. Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė. Taigi laikytina, jog 2014 m. lapkričio 21 d. Preliminariosios sutarties sudarymo metu Parkavimo vieta, kaip nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, negalėjo būti tinkamai identifikuota dėl Automobilių stovėjimo aikštelės (įskaitant Parkavimo vietą) kaip atskiro turtinio vieneto nebuvo įregistruotam viešajame registre (Civilinio kodekso 6.396 straipsnio 1 dalis), atitinkamai negalėjo būti tuo metu realiai perduota ir ieškovei naudotis dėl šio objekto faktinio nebuvimo ginčo sutarties sudarymo metu (Civilinio kodekso 6.398 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu Parkavimo vieta negalėjo būti nuosavybės teisės perleidimo objektu, t. y. negalėjo būti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties objektu.
  5. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi Parkavimo vieta, t. y. ginčo objektas yra ieškovės žinioje. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog ieškovė šiuo metu naudojasi Parkavimo vieta, savaime nesudaro išvados dėl ieškovės nuosavybės teisių buvimo šio objekto atžvilgiu. Bylos duomenimis, ieškovė nėra atsakovei BUAB „Negresko investicijos“ sumokėjusi sutartos, nors ir simbolinės, Parkavimo vietos pirkimo kainos, t. y. 0,29 Eur. Taigi darytina išvada, jog šiuo metu esanti situacija, kuomet ieškovė faktiškai valdo Parkavimo vietą, kuri negalėjo būti ginčo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise perleista ieškovei dėl paties Parkavimo vietos kaip objekto nebuvimo, lemia tai, jog ieškovė šiuo metu yra tik objekto naudotoja bei valdytoja, bet ne savininkė.
  6. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės nuosavybės teisės pripažinimo į Parkavimo vietą (ne)galimumo, nėra aktualios bei nėra taikytinos ir Civilinio kodekso 6.401 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jeigu preliminariąja sutartimi siekiama įgyti ne gyvenamosios paskirties daiktus, t. y. ne gyvenamąjį namą ar butą, kaip tai nurodyta įstatyme, o sutarties dalykas – kitokios paskirties nekilnojamasis daiktas, tai iš tokios preliminariosios sutarties atsiradusiam teisiniam ginčui netaikytinos Civilinio kodekso 6.401 straipsnio nuostatos dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių bei pareigų, nes šios teisės ir pareigos nustatytos tik įstatyme apibrėžtam preliminariosios sutarties dalykui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2012). Todėl, įvertinus aplinkybę, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Parkavimo vieta – Automobilių stovėjimo aikštelės, kaip negyvenamosios patalpos, dalis, laikytina, jog ieškovės reikalavimų pagrįstumas negali būti vertinamas Civilinio kodekso 6.401 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.
  7. Įvertinus ginčo sutarties turinį, nustatyta, jog šioje sutartyje ginčo šalys aiškiai susitarė, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta tik pardavėjui iki 2015 m. gegužės 31 d. atlikus Automobilių stovėjimo aikštelės statybos darbus, Nekilnojamojo turto registre įregistravus ją kaip atskirą turtinį vienetą bei raštu apie šių įsipareigojimų įvykdymą pranešus pirkėjui. Taigi akivaizdu, jog ginčo sutarties sudarymo metu šalys siekė sudaryti pagrindinę Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartį būtent ateityje, tik po atitinkamų atsakovės kaip pardavėjo veiksmų atlikimo, t. y. tik tuo metu, kai Parkavimo vieta bus tinkamai įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas. Teismo vertinimu, šios ginčo sutarties nuostatos liudija, kad sutarties sudarymo metu ieškovė ir pati buvo suinteresuota įsigyti nuosavybės teise, būtent, jau esantį faktiškai daiktą, t. y. pastatytą, bet ne ketinamą pastatyti ateityje Parkavimo vietą. Todėl įvertinus aplinkybes, kad ginčo sutartis buvo sudaryta raštu, šalims joje numačius terminą atitinkamiems veiksmams atlikti kaip pagrindui pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesant ginčo sutarties sudarymo metu net paties sutarties objekto, darytina išvada, kad ginčo sutartyje įtvirtintos sąlygos atitinka būtent preliminariosioms sutartims taikytinas sąlygas. Savo ruožtu šalių valia ginčo sutarties sudarymo metu buvo susitarti dėl ateityje pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ginčo sutartį kvalifikuoti būtent kaip preliminariąją sutartį, bet net pripažinti ją esant pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi.
  8. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo sutartyje aiškiai nebuvo numatytas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas. Remiantis Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 3 dalimi, preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 21 d. Tačiau Nekilnojamojo turto registre ginčo sutarties objektas – Automobilių parkavimo aikštelė, tame tarpe ir Parkavimo vieta Nr. (Duomenys neskelbtini), kaip atskiras turtinis vienetas įregistruota tik 2016 m. kovo 16 d. Taigi, darytina išvada, kad pagrindinė Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta vėliausiai 2017 m. kovo 17 d. Kadangi iki šio termino pagrindinė Parkavimo vietos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, teismas konstatuoja, jog šalių prievolė, kylanti iš Preliminariosios sutarties, sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pasibaigusi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovė Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu galėtų įgyvendinti teisę į patirtų nuostolių atlyginimą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, tačiau ne į preliminariosios sutarties pripažinimą pagrindine.
  9. Reikalavimą dėl sutartinės hipotekos Parkavimo vietai pripažinimo pasibaigusia ieškovė reiškia Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 2 d. 1 punkto pagrindu, kuris numato jog Hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais.
  10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo pripažino faktą, jog Parkavimo vietos kainos ji nėra sumokėjusi nei vienam atsakovui. Duomenų, kad atsakovė BUAB „Negreskos investicijos“ padengė skolą atsakovei UAB „Conresta“, kurios sumokėjimą ir užtikrino sutartine hipoteka. Kitų hipotekos pabaigos pagrindų būvimo ieškovė neįrodinėjo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl sutartinės hipotekos Parkavimo vietai pripažinimo pasibaigusia atmestinas.
  11. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Conresta“ prašė teismo priteisti jos naudai iš ieškovės patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teisme bei dokumentų rengimą šios civilinės bylos dalyje dėl nuosavybės teisių į parkavimo vietą pripažinimo. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Teismas vertina aplinkybę, jog Atsakovė UAB „Conresta“ atsiliepimą teikė teismui dėl pirminio ieškovės pareikšto ieškinio, dėl kurio dalies šalys ginčą išsprendė taikos sutartimi. Minėtos taikos sutarties 15 punktu šalys susitarė, kad kiekviena jų atlygina šioje byloje turėtas savo bylinėjimosi išlaidas, dalyje dėl nuosavybės teisių į Butą pripažinimo ir hipotekos butui bei šiam Butui tenkančiai žemės sklypo daliai panaikinimo. Į ieškinį pateikti argumentai bei motyvai dėl Preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi (Parkavimo vietos atžvilgiu) sudarė nedidelę šio procesinio dokumento dalį, byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu (kuris truko apie valandą), laikytina esant pagrindui mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 400 Eur.
  12. Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą/butą (unikalus Nr. ( - ), projekte pažymėtas Nr. (Duomenys neskelbtini)), esančią ( - ), Vilniuje, 87/13264 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniuje ir Automobilio parkavimo vietą, kuris įrengtas namo rūsio aukšte (pažymėta indeksu (Duomenys neskelbtini)), perleidimo draudimą uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“, j. a. k. 302676126, buveinės adresas: P. Lukšio g. 32, LT-08222 Vilnius ir UAB „Conresta“, j. a. k. 145751974, buveinės adresas: Tuskulėnų g. 33C-41, LT-09219 Vilnius. Šalims sudarius 2017 m. lapkričio 9 d. taikos sutartį, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą/butą (unikalus Nr. ( - ), projekte pažymėtas Nr. (Duomenys neskelbtini), esančią ( - ), Vilniuje, 87/13264 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esančio ( - ), Vilniuje, perleidimo draudimą uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“, j. a. k. 302676126, buveinės adresas: P. Lukšio g. 32, LT-08222 Vilnius ir UAB „Conresta“, j. a. k. 145751974, buveinės adresas: Tuskulėnų g. 33C-41, LT-09219 Vilnius. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas Parkavimo vietos atžvilgiu, įsiteisėjus sprendimui, naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės Parkavimo vietos atžvilgiu - įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių į Automobilio parkavimo vietą, kuris įrengtas namo rūsio aukšte (pažymėta indeksu (Duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“, j. a. k. 302676126, buveinės adresas: P. Lukšio g. 32, LT-08222 Vilnius ir UAB „Conresta“, j. a. k. 145751974, buveinės adresas: Tuskulėnų g. 33C-41, LT-09219 Vilnius.

6Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

7ieškinį atmesti.

8Priteisti iš ieškovės T. B., a. k. ( - ) atsakovės UAB „Conresta“, į. k. 145751974, naudai 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

9Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į Automobilio parkavimo vietą, kuris įrengtas namo rūsio aukšte (pažymėta indeksu (Duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą uždarajai akcinei bendrovei „Negresko Investicijos“, j. a. k. 302676126, buveinės adresas: P. Lukšio g. 32, LT-08222 Vilnius ir UAB „Conresta“, j. a. k. 145751974, buveinės adresas: Tuskulėnų g. 33C-41, LT-09219 Vilnius.

10Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai