Byla 3K-3-521/2012
Dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. įmonės ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“ bei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir hipotekos panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas teismo prašė: 1. pripažinti galiojančia J. M. įmonės ir BUAB „Atolas“ sudarytą turto: 1.1. odontologijos klinikos su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2, (1/25 nuo 5,13 kv. m), su 7,31 kv. m rūsio patalpa, pažymėta R-10, paskirtis – gydymo, 150,13 kv. m bendro ploto, unikalus ( - ), esančios ( - ), pastate, kurio unikalus ( - ); 1.2. penkių automobilių stovėjimo vietų, pažymėtų pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3 indeksais: 4 (ketvirta – prie pastato, esančio ( - )); 5 (penkta – prie pastato, esančio ( - )), 1 (pirma – prie siurblinės kompresorinės požeminėje automobilių saugykloje, pastate unikalus ( - ), esančiame ( - )), 1 ir 2 (pirma ir antra – prie pastato, esančio ( - )); 1.3. idealiųjų 2/52 žemės sklypo, kurio unikalus ( - ), esančio ( - ), dalių; pirkimo–pardavimo sutartį, kurios bendra kaina – 390 141 Lt, ir patvirtinti šios sutarties sudarymą; 2. įpareigoti AB „Swedbank“ (toliau – Bankas) ir BUAB „Atolas“ ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakšto, identifikacinis kodas ( - ), ir hipotekos lakšto, identifikacinis kodas ( - ), pakeitimus, nurodant, kad iš hipotekos išlaisvinamas šis nurodytas turtas, o praleidus nustatytą įpareigojimo įvykdymo terminą – skirti 1000 Lt baudą.

6Byloje nustatyta: 2008 m. sausio 16 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Atolas“ sudarė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ( - ) (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti: būsimą Odontologijos kliniką; individualią vietą automobilių stovėjimo aikštelėje; klinikos kompresorinę–siurblinę rūsyje bei idealiąsias 2/52 dalis žemės sklypo, esančio ( - ); ieškovas įsipareigojo nupirkti šį nurodytą nekilnojamąjį turtą sutartomis sąlygomis bei terminais; pagrindinės sutarties kaina – 405 141 Lt (Preliminariosios sutarties 4.1 punktas) – turėjo būti sumokėta Preliminariosios sutarties 4.5 punkte nustatytais terminais; UAB „Atolas“ užtikrino, kad paduodamo turto įkeitimas hipoteka pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu bus pasibaigęs (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas); 2009 m. balandžio 20 d. šalys sudarė Susitarimo papildymą, kuriuo UAB „Atolas“ perdavė, o ieškovas priėmė Odontologijos kliniką su bendro naudojimo ir rūsio patalpomis, penkias automobilių stovėjimo vietas, nurodytas pakeistame Preliminariosios sutarties priede Nr. 3, bei idealiąsias 2/52 dalis Žemės sklypo, esančio ( - ), taip pat susitarė iki 2009 m. gegužės 1 d. sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

7Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Atolas“ iškelta bankroto byla. BUAB „Atolas“ skola AB „Swedbank” nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, kuri užtikrinta ir ginčo turto hipoteka, – 4 471 112,93 euro (15 437 858,72 Lt). 2010 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Atolas“ pripažinta bankrutavusia.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino galiojančia J. M. įmonės ir bankrutavusios UAB „Atolas” sudarytą ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, bendra turto kaina – 390 141 Lt, ir patvirtino šios sutarties sudarymą; įpareigojo AB „Swedbank“ ir BUAB „Atolas“ ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padaryti hipotekos lakštų, kuriais įkeistas ginčo turtas, pakeitimus, nurodant, kad šis turtas išlaisvinamas nuo hipotekos. Teismas nenagrinėjo ieškovo reikalavimo skirti atsakovams baudą už įpareigojimo padaryti pakeitimus hipotekos lakštuose netinkamą vykdymą. Dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Atolas“, būdamas ginčo turto savininkas, Preliminariąja sutartimi, Susitarimo papildymu prisiėmė pareigą parduodamą hipoteka įkeistą turtą išlaisvinti iš suvaržymo, tačiau iki šalių sutarto termino pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti (2009 m. gegužės 1 d.) to nepadarė, nes negavo kreditoriaus sutikimo. Ieškovas pagal sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus už tai neatsakingas. Teismas pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-20/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009), iš byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumos padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, nes šalys susitarė dėl esminių dvišalio ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorio sąlygų (CK 6.162 straipsnis): sutarties dalykas – turtas, apibrėžtas Preliminariojoje sutartyje ir jos prieduose bei Susitarimo papildyme; sutarties kaina – 390 141 Lt (Susitarimo papildymo 6 punktas). Ieškovas visiškai įvykdė sandorį, sumokėjo visą turto kainą, kuri šalių susitarimu buvo sumažinta, bei perėmė ginčo turtą valdyti ir naudoti kaip savo. Tai, kad atsakovo AB „Swedbank“ neleido parduoti įkeisto turto (CK 4.171 straipsnio 9 punktas), teismo vertinimu, nėra kliūtis pripažinti pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio pagrindu. Dėl hipotekos pabaigos. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų (2005 m. gegužės 25 d. Kredito linijos sutarties, 2007 m. vasario 27 d. ir 2009 m. vasario 27 d. jos pakeitimų) nustatė, kad kreditas buvo suteiktas UAB „Atolas“ dviejų daugiabučių namų statybai, statybos PVM finansavimui, lėšas, gautas už parduotą nekilnojamąjį turtą šiuose pastatuose, UAB „Atolas“ turėjo pervesti Bankui kreditui apmokėti (2009 m. vasario 27 d. Kredito limito sutarties pakeitimais), tačiau pagal Preliminariąją sutartį ir Susitarimo papildymą jos buvo panaudotos statyboms ir nepervestos Bankui. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad UAB „Atolas“ nevykdė pareigos atsiskaityti su kreditoriumi nustatyta tvarka, elgėsi nesąžiningai, todėl jo teisės neginamos (CK 1.137 straipsnis). Iš 2009 m. balandžio 3 d., 2009 m. birželio 17 d. ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. raštų teismas nustatė, kad UAB „Atolas“ nebevykdė savo skolinių įsipareigojimų Bankui, jo finansinė padėtis blogėjo jau nuo 2009 m. pradžios, apie tai AB „Swedbank“ buvo informuotas, todėl, teismo vertinimu, Bankas iki UAB „Atolas“ bankroto bylos iškėlimo, nesiimdamas jam prieinamų skolininko įsipareigojimų vykdymo kontroliavimo priemonių, veiksmų, kad susigrąžintų iš skolininko šiam ieškovo sumokėtą ginčo turto kainos dalį (95 proc.), skirtą kredito grąžinimui, elgėsi nerūpestingai, veikė savo rizika, todėl yra atsakingas už atsiradusius padarinius, nes įgyvendindamas savo teises bei vykdydamas pareigas nesilaikė CK 1.137 straipsnio 1, 3 dalyse, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Medienos staklės“ v. UAB „Baldai Jums“, bylos Nr. 3K-3-575/2009). Iš UAB „Atolas“ buvusio generalinio direktoriaus A. B. parodymų teismas nustatė, kad Bankas nesutiko panaikinti įkeitimo ieškovui parduodamam turtui dėl turto kainos, reikalaudamas už 1 kv. m. įrengto ploto skaičiuoti pardavimo kainą – 4300 Lt be PVM, dėl ko ir susidarė realiai ieškovo sumokėtos kainos ir Banko reikalaujamos primokėti kainos (siekiant panaikinti turto hipoteką) skirtumas. Teismas sprendė, kad, esant ieškovo ir UAB „Atolas“ susitarimui dėl galutinės 390 141 Lt turto kainos kitomis sąlygomis, nei reikalavo Bankas iš savo skolininko, už atsiradusį kainų skirtumą kreditoriui yra atsakinga UAB „Atolas“, o ne ieškovas (CK 6.38 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovas visiškai įvykdė savo prievoles pardavėjui pagal pirkimo–pardavimo sandorį, Bankui nėra skolingas, todėl, patenkinus reikalavimą pripažinti sandorį galiojančiu, tenkintinas reikalavimas dėl įpareigojimo išregistruoti įkeisto turto hipoteką (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. ir kt. v. AB bankas „Hansabankas” ir kt., bylos Nr.3K-3-919/2003). Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas skirti 1000 Lt baudą nesvarstytinas, nes nuobaudų skyrimo tvarka yra numatyta sprendimų vykdymo procese (CPK VI dalis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo AB „Swedbank“ apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tačiau papildė jo rezoliucinę dalį nurodydama, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis pripažinta galiojančia nuo 2009 m. balandžio 22 d., bei patikslino ją nustatydama, kad ginčo turto hipoteka yra pasibaigusi bei išregistruotina iš hipotekos registro. Dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Kolegija sprendė, kad šalių preliminariajam susitarimui taikytinas CK 6.401 straipsnis, ir atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju šalis siejusių ikisutartinių santykių ypatumas yra tik toks, jog viena iš preliminariosios sutarties šalių – pirkėjas – buvo ne fizinis asmuo, bet fizinio asmens įsteigta individuali įmonė. Kolegija pažymėjo, kad pagal bylos duomenis ieškovo dar iki perduodant nebaigtą statyti sutarties objektą sumokėti maždaug 96 proc. Preliminariojoje sutartyje (su Susitarimo papildymu) nustatytos kainos buvo panaudoti šio objekto statybos darbams. Kolegija konstatavo, kad ieškovo lėšomis buvo finansuojama gyvenamojo namo statyba, tai paneigiančių duomenų byloje nepateikta, todėl pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalies nuostatas visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas (ieškovas) įgijo nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo, nes ieškovas (užsakovas) yra statytojas, kuris turėjo interesą naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę, taip įgyvendindamas savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“, Nr. 3K-3-261/2011). Kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl pirkimo–pardavimo sutarčių, kurioms būtina notarinė forma, pripažinimo galiojančiomis teismo sprendimu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.309 straipsnis), nurodė, kad 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimo papildymu šalys sudarė turto pirkimo–pardavimo sandorį, kuriame buvo nustatytos visos esminės sąlygos: 1) aiškiai įvardytos ieškovo teisės į žemės sklypą (CK 6.394 straipsnio 2 dalis); 2) suformuotas sutarties dalykas, nurodant turtinius objektus identifikuojančius duomenis (CK 6.396 straipsnis); 3) nustatyta galutinė turto kaina (CK 6.397 straipsnio 1 dalis) ir konstatuotas jos visiškas apmokėjimas; 4) turtas perduotas valdyti ieškovui (CK 6.309 straipsnio 1 dalis, 6.396 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi tai, kad UAB „Atolas“ perdavė ieškovui parduodamą turtą, ieškovas visiškai įvykdė prievolę atsiskaityti su pardavėju, kolegija sprendė, jog šio Susitarimo papildymo metu buvo susiformavusi jų abiejų valia ne tik sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, bet ir jį įvykdyti: pardavėjas priėmė visą pirkėjo sumokėtą kainą už parduodamus daiktus, perdavė daiktus pirkėjui, paslaugų, būtinų eksploatuojant parduotus daiktus, gavimą, sutiko, kad pirkėjo veiklos buveinė būtų registruota jo įsigytose patalpose; pirkėjas sumokėjo visą sutarties kainą, priėmė pardavėjo perduotus daiktus, juos valdė ir jais naudojosi kaip savais. Kolegija konstatavo, kad ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina galiojančia nuo 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimo papildymo sudarymo dienos, todėl aplinkybės, susijusios su vėlesniu bankroto bylos iškėlimu UAB „Atolas“, teisinės reikšmės neturi. Dėl hipotekos pabaigos. Kolegija nurodė, kad Bankas galėjo ir turėjo įvertinti aplinkybes, jog Preliminariojoje sutartyje (kurią neginčija gavęs) nustatyta pirkimo–pardavimo kaina, taip pat gautų lėšų už parduodamas patalpas panaudojimo tvarka neatitinka Kredito sutarties 2.9.8 punkto nuostatų, tačiau nesiėmė jokių priemonių ir sudarė sąlygas turto pardavėjui ir pirkėjui sudaryti turto pirkimo–pardavimo sandorį jų suderintomis sąlygomis, kurios negalėjo būti priimtinos Bankui, nors turėjo įvertinti ir tai, kad net trečdalį Preliminariojoje sutartyje nustatytos pirkimo–pardavimo kainos patalpų pirkėjas turėjo sumokėti jau per penkias dienas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo, o kainą buvo galima apmokėti pasirinktinai į pardavėjo sąskaitą Banke arba grynaisiais pinigais (4.6 punktas). Ieškovas, vykdydamas pirkėjo prievoles ir nepažeisdamas Preliminariosios sutarties sąlygų, turto kainą sumokėjo grynaisiais pinigais į pardavėjo kasą, tai įvyko dar iki 2009 m. vasario 27 d. susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo. Bankas, kaip kreditavimo srities profesionalas, šiuo atveju neveikė rūpestingai, atidžiai ir dėmesingai, todėl jam tenka neigiami padariniai dėl savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimo ieškovo įgytų daiktų vertės dalimi. Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas ketino ar sutiko įgyti perkamus daiktus kartu su suvaržymais, todėl sutartinės svetimo daikto hipotekos atsiradimo pagrindų nėra. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovui negali tekti daiktų pardavėjo prievolių neįvykdymo Bankui neigiami padariniai, nes šio su Banku jokie prievoliniai santykiai nesiejo. Vadovaudamasi CK 1.5 straipsnio 4 dalimi kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas visiškai atsiskaitė su pardavėju (atsakovu BUAB „Atolas“) ir sąžiningai vykdė kitas pirkėjo pareigas, leidžia pripažinti hipoteką pasibaigusia taikant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą hipotekos pasibaigimo pagrindą. Šiuo atveju hipotekos kreditoriaus teisės negali turėti prioriteto prieš sąžiningo pirkėjo teises ir teisėtus interesus. Kolegija pažymėjo, kad perleisdamas ieškovui įkeistus daiktus jų savininkas UAB „Atolas“ pažeidė sutartinės hipotekos kreditoriaus teises, tačiau ieškovas neatsakingas už tokį pažeidimą, todėl teisėtai nuosavybės teisę į daiktus įgijęs ir sąžiningai atsiskaitęs savininkas (ieškovas) pagrįstai reikalauja išlaisvinti daiktus nuo hipotekos pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovui visiškai atsiskaičius pagal pirkimo–pardavimo sutartį su pardavėju, daiktinių teisių suvaržymas hipoteka į ieškovo įgytus daiktus laikytinas pasibaigusiu (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. S. D. ir kt., Nr. 3K-3-386/2011; kt.), todėl turi būti išregistruotas.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį, ieškinį atmesti bei taikyti procesinio sprendimo vykdymo atgręžimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

13Dėl Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo. Kasatoriaus teigimu, Preliminarioji sutartis buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal CK 6.401 straipsnį, nes pirkėjas – juridinis, ne fizinis asmuo, o sutarties dalykas – ne būsimas gyvenamasis būstas, o odontologijos klinika, todėl šiuo atveju nesiekiama patenkinti poreikio į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio mėn. 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB bendrovei ,,Eudanas“, Nr. 3K-3-261/2011), ginčo Preliminarioji sutartis neatitinka būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sampratos, o CK 6.401 straipsnyje įtvirtintos pirkėjo ir pardavėjo teisės bei pareigos taikytinos tik esant įstatyme apibrėžtam tokios preliminariosios sutarties dalykui – gyvenamajam būstui, bet ne nagrinėjamu atveju.

14Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Kasatoriaus nuomone, tiek Preliminarioji sutartis, tiek Susitarimo papildymas, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintas pagrindine sutartimi, atitinka preliminariosios sutarties bruožus pagal CK 6.165 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006), iš kurių esminis šiuo atveju – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, išreikštas net tris kartus: Susitarimo B punkte nustatytas terminas iki 2009 m. gegužės 1 d. pagrindinei sutarčiai sudaryti, 4 punkte – aptartas komunalinių mokesčių mokėjimas iki pagrindinės sutarties sudarymo, 5 punkte – susitarta dėl apmokėjimo notarui sudarant pagrindinę sutartį. Šalių valia aiškiai rodo tokį susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Be to, anot kasatoriaus pats ieškovas ragino sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas negalėdavo, nes neturėjo hipotekos kreditoriaus sutikimo, todėl Susitarimo papildymo pripažinimas pagrindine sutartimi prieštarauja paties ieškovo valiai, jis siekė įgyti hipoteka nesuvaržytą daiktą, o Susitarimo sudarymo metu turtas nebuvo išlaisvintas iš hipotekos. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai sutarties šalių veiksmus – visos turto kainos sumokėjimą, turto perėmimą valdyti ir naudoti, tai, kad ieškovas visiškai įrengė kliniką ir vykdė joje veiklą, perėmė komunalinių mokesčių mokėjimą – vertino kaip pagrindinės sutarties sudarymą patvirtinančius veiksmus, nes jų įvykdymas buvo nustatytas Preliminariojoje sutartyje (2.2.4, 4.8, 5.3.2–5.3.4, 5.4.2, 5.3.5 punktuose) ir Susitarimo papildyme (A, B, 4–5 punktuose), tačiau juose taip pat buvo išreikšta aiški šalių valia ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kurios negalima ignoruoti. Kasatorius pabrėžia, kad, pirma, hipoteka įkeisto turto pirkimas–pardavimas nėra visiškai dvišalis sandoris, nes pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį disponavimas hipoteka suvaržytu daiktu turi būti vykdomas atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, gaunant jo sutikimą, o šiuo atveju tokio sutikimo negavus, nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis šalių. Antra, visiškas sandorio įvykdymas buvo atliktas ieškovo kaip Preliminariosios sutarties įvykdymo dalis, o ne kaip pagrindinės sutarties elementas. Trečia, atsakovas nevengė sudaryti sandorį, tačiau jo negalėjo sudaryti, nes nebuvo išregistruota hipoteka ketinamam parduoti turtui (gautos iš ieškovo lėšos buvo panaudotos daugiabučiam namui statyti, o atėjus pagrindinės sutarties sudarymo laikui atsakovas nebuvo finansiškai pajėgus pervesti Bankui hipotekos išregistravimui reikalingos sumos). Taigi, kasatoriaus nuomone, nėra nė vienos iš trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad pardavėjas neįvykdė savo CK 6.321 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos, turėjo būti taikomi CK 6.321 straipsnio 6 dalyje nustatyti padariniai ir teisių gynimo būdai, todėl teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai identifikavo ginčo esmę, neatskleidė bylos esmės. Taip pat, kasatoriaus teigimu, teismas patvirtino sutartį, prieštaravusią CK 4.170 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kuria buvo perleistas hipoteka įkeistas turtas be hipotekos kreditoriaus sutikimo, ir taip pažeidė hipotekos kreditoriaus, kurio interesų apsauga pripažįstama kaip viešojo intereso dalykas, teises, todėl toks sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino sandorį galiojančiu atgaline data, t. y. nuo jo sudarymo – 2009 m. balandžio 22 d., tai prieštarauja CK 1.93 straipsnio 1 daliai. Šiuo atveju netgi patvirtinus sandorio sudarymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos būtų pažeistos ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti jai priklausančio turto ar lėšų kitaip nei pagal ĮBĮ nuostatas. Bankrutuojančiai įmonei priklausantis įkeistas turtas gali būti parduotas tik iš viešųjų varžytynių (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 5 dalis).

15Dėl hipotekos pabaigos. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo Bankui atsisakyti hipotekos pagal CK 4.197 straipsnio 3 dalį bei pripažindamas hipoteką pasibaigusia, peržengė ieškinio ribas ir pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13, 320 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamu atveju pripažinus, kad UAB „Atolas“ pažeidė CK 6.321 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą bei Preliminariosios sutarties nuostatas dėl hipotekos panaikinimo, turėjo būti taikomos CK 6.321 straipsnio 5–6 dalies nuostatos. Planuojamo įsigyti turto hipoteka buvo įregistruota viešuose registruose, ieškovui buvo žinomos hipotekos sąlygos, todėl prieš jį gali būti panaudotas faktas dėl hipotekos ginčo turto įregistravimo (CK 6.321 straipsnio 5 dalis). Be to, kasatorius pabrėžia, kad ieškovui ir UAB „Atolas“ sudarius susitarimą buvo labai sumažinta įsigyjamo turto kaina (15 000 Lt bei padidintas įsigyjamų automobilio stovėjimo vietų skaičius nuo vienos iki penkių, o vienos vietos kaina pagal Preliminariąją sutartį buvo 15 000 Lt) iš viso 75 000 Lt. Taip, anot kasatoriaus, pirkėjas nenutraukė Preliminariosios sutarties ir sudarydamas Susitarimo papildymą pasinaudojo savo teise pagal CK 6.321 straipsnio 6 dalį, todėl prašymas panaikinti hipoteką yra nepagrįstas. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ginčas byloje kilo dėl 260 000 Lt sumos, sumokėtos nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2008 m. gruodžio 22 d., nors ieškovas pagal Preliminariąją sutartį neturėjo prievolės jos mokėti, bet sumokėjo jau esant atsakovo Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimams. Teismams taikant CK 6.45 straipsnio nuostatas skolininkas turi įrodyti, kad suklydo būtent dėl tikrojo kreditoriaus kaltės, t. y. kad dėl Banko kaltės sąžiningai ir pagrįstai laikė atsakovą UAB „Atolas“ tikruoju hipotekos kreditoriumi, o tai visiškai nepagrįsta, nes ieškovui buvo žinoma, kas yra hipotekos kreditorius. Byloje nenustatyta, kad Bankas, prieš ieškovui sumokant nurodytą sumą, išdavė leidimą parduoti įkeistą turtą ar atliko kitus veiksmus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog turto kainos sumokėjimas atsakovui yra tinkamas hipotekos prievolės įvykdymas, panaikinsiantis hipoteką, juolab, kad ieškovas sumokėjo pinigus į atsakovo kasą, o ne į Banko sąskaitą, todėl negalėjo tikėtis, kad Bankas pastebės šių sumų įmokėjimą. Atsakovas tinkamai iki pat 2009 m. vykdė kredito sutarties sąlygas, todėl Bankas neturėjo teisinio pagrindo pradėti bet kokius priverstinio vykdymo veiksmus. Kasatorius pažymi, kad ieškinio reikalavimas išregistruoti hipoteką turtui pagal CPK 543 straipsnio 2 dalį, 329 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktus nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.

16Ieškovas J. M. įmonė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pritariama motyvams ir argumentams, kurių pagrindu buvo priimti skundžiami procesiniai sprendimai, papildomai nurodoma:

17Ieškovo manymu, kasatorius neteisingai nurodo, kad jis, pažeisdamas UAB „Atolas“ 2008 m. gegužės 10 d. sutikimo sąlygas, į UAB „Atolas“ kasą, o ne į banko sąskaitą įmokėjo iš viso 260 000 Lt, nes pagal Preliminariosios sutarties 4.6 punktą nustatyta, kad už perkamą turtą gali būti atsiskaitoma tiek grynaisiais pinigais, tiek mokėjimo pavedimu, 4.8 punkte ir Susitarimo papildyme nėra aptariama mokėjimo tvarka apskritai. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, šalių ikisutartinius santykius aiškindamas CK 4.47, 6.401 straipsnių kontekste, atsižvelgė į ieškovo turėtą ekonominį poreikį ir ketinimus (naujo daikto pagaminimo procese sukurti sau nuosavybės teisę), pabrėžė šios Preliminariosios sutarties ypatumą – pirkėjas yra juridinis asmuo – ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB bendrovei ,,Eudanas“, Nr. 3K-3-261/2011).

18Dėl pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas teigia, kad nereikalavo atlyginti nuostolius pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, taip pat nereikalavo įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, o ieškinio dalykas – faktiškai sudaryto sandorio, kyrį vengiama įforminti notariškai, pripažinimas galiojančiu ir jo patvirtinimas. Ieškovo nuomone, teismai, įvertindami ne tik sudarytų sutarčių pažodinį tekstą, bet ir tikruosius šalių ketinimus, valią, faktinius šalių veiksmus, reikšmingus nustatant tikruosius ketinimus, pagrįstai pripažino 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimo papildymą pagrindine sutartimi, nes ikisutartiniai santykiai modifikavosi į sutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009). Susitarimo papildymo nuostata, kad šalys susitaria sudaryti pagrindinę sutartį iki 2009 m. gegužės 1 d., ieškovo teigimu, reiškia, kad iki šio termino sutartis turėjo būti patvirtinta notaro. Tai, kad susitarimo metu turtui buvo įregistruota hipoteka, nesudaro pagrindo teigti, jog susitarimo šalių valia nebuvo sudaryti pagrindinės sutarties. Esant abiejų šalių de facto patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai, pirkėjui žinant apie turto hipoteką ir prašant ją panaikinti prieš sutartį tvirtinant notariškai, o pardavėjui atsisakant įforminti sutartį įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo kilti pardavėjo atsakomybei pagal CK 6.321 straipsnio 6 dalį, o turi būti taikomos CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ieškovo teigimu, kasatoriaus argumentai dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų yra fakto klausimai, nenagrinėtini kasacijoje. Jie buvo tinkamai išspręsti bylą nagrinėjusių teismų. Taip pat, ieškovo teigimu, teismai pagrįstai sprendė, kad iš sąžiningo turto įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis daiktas (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).

19Dėl hipotekos panaikinimo. Ieškovas sutinka su teismų nurodyta pozicija, kad Bankas turėjo galimybę įvertinti Preliminariosios sutarties sąlygas, mokėjimų tvarką, o pagal jos 4.6 punkto nuostatas neturėdamas galimybės realiai kontroliuoti gaunamų lėšų panaudojimo, elgėsi pasyviai, nors turėjo imtis veiksmų tokiai situacijai pakeisti. Ieškovas Preliminariosios sutarties 4.5 punkte buvo įsipareigojęs sumokėti visą sutarties kainą, tai buvo jo prievolė, o ne teisė. Ieškovas turėjo teisę šią prievolę įvykdyti anksčiau nei nustatyta sutartyje ir tai atliko nepažeisdamas sutartinių įsipareigojimų, gavęs UAB „Atolas“ sutikimą. Ieškovo ir Banko nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl jis neturėjo teisinio pagrindo atsiskaityti su Banku. Sąžiningas daiktų įgijėjas negali būti atsakingas už pirmojo daiktų savininko skolą Bankui ir turi teisę reikalauti panaikinti hipoteką daiktui, už kurį sąžiningai atsiskaitė, hipotekos kreditoriaus teisės negali turėti prioriteto prieš sąžiningo pirkėjo teises ir interesus. Ieškovo teigimu, kasatoriaus argumentai dėl reikalavimo išregistruoti hipoteką teismingumo pateikti tik kasaciniame skunde, bylos nagrinėjimo metu atsakovas jais nesirėmė.

20Atsakovo BUAB „Atolas“ atsiliepimas į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartimi nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl CK 6.401 straipsnio nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams

24Apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė CK 6.401 straipsnio nuostatas ir pripažino, kad ieškovas visišką nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo nuo Preliminariojoje sutartyje (su pakeitimu ir papildymu) nustatytos kainos visiško sumokėjimo atsakovui UAB „Atolas“. Kasatorius ginčija tokias teismo išvadas, nurodydamas, kad ginčo Preliminarioji sutartis neatitinka būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties sampratos, nes pirkėjas šiuo atveju – juridinis asmuo, o perkamas turtas – ne gyvenamasis būstas (namas ar butas).

25CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Pagal šio straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. IĮ v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008). Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas – fizinis asmuo – siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tik dėl šios priežasties, siekiant ginti tokio pirkėjo interesus, užtikrinant, kad jis patenkintų savo poreikį į gyvenamąjį būstą, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali pirkėjo nuosavybės įgijimo tvarka, besiskirianti nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB ,,Eudanas“, Nr. 3K-3-261/2011).

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo ir savo lėšomis finansuoja statybą. CK 6.401 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į jų turinį bei išaiškintą jų taikymo specifiką, nėra taikomos pirkėjui – juridiniam asmeniui, įsigyjančiam ne gyvenamąsias patalpas, o patalpas savo ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, sudariusiam preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais šiuo aspektu ir konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams nepagrįstai taikė CK 6.401 straipsnio nuostatas ir pripažino, jog nuosavybės teisės į ginčo turtą ieškovui perėjo nuo visos Preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos sumokėjimo momento, nes sudaryta Preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (su pakeitimais) savo specifika neatitinka CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamos sutarties.

27Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo

28Ginčas byloje kilo dėl ieškovo J. M. įmonės ir atsakovo UAB „Atolas“ 2008 m. sausio 16 d. sudarytos Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties bei 2009 m. balandžio 20 d. sudaryto Susitarimo papildymo teisinio kvalifikavimo, t. y. kaip turi būti kvalifikuojami šių sutarčių šalis siejantys teisiniai santykiai: kaip preliminarūs pirkimo–pardavimo ar pagrindiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

29Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu – consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė). Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ( - ) firma ( - ) v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012; kt.). Siekdami nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (valią), teismai turi taikyti įstatyme įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo būdų visumą: sutartys aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010). Pažymėtina, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

30Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji sutartis – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine sutartimi, ypač svarbu įvertinti sutarties šalių elgesį sąžiningumo aspektu. Sutarties aiškinimo taisyklių, ypač objektyviųjų kriterijų – protingumo ir sąžiningumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) – taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; ir kt.).

31Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Atolas“ 2008 m. sausio 16 d. sudarė Preliminariąją sutartį, kurios 2.1.1, 2.1.2 punktuose pardavėjas įsipareigojo užtikrinti, jog pagrindinės sutarties sudarymo metu įkeitimas parduodamam turtui bus panaikintas; 4.4 punkte nustatyta, kad pagrindinės sutarties kaina gali būti keičiama tik šalių raštišku susitarimu; 7.7 punkte įtvirtinti sutarties nutraukimo atvejai, jei dėl pardavėjo kaltės nėra atlikti visi veiksmai, būtini pagrindinei sutarčiai sudaryti; 8.1 punkte nustatyta, kad ši sutartis galioja iki pagrindinės sutarties sudarymo momento, jei įtvirtintais atvejais nesibaigia anksčiau; 8.9 punkte susitarta, kad notarui atlyginimą už pagrindinės sutarties sudarymą šalys apmokės lygiomis dalimis. 2009 m. balandžio 22 d. Susitarimo papildymu jo šalys – ieškovas ir atsakovas UAB „Atolas“: B punktu pakartotinai patvirtino savo valią sudaryti pagrindinę sutartį ir susitarė ją sudaryti iki 2009 m. gegužės 1 d.; 4 punktu pakeitė Preliminariosios sutarties 5.3.3 punktą ir nustatė, kad komunalinius mokesčius iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo mokės pardavėjas, arba šalių susitarimu nuo sutarto termino – pirkėjas; 5 punktu pakeitė Preliminariosios sutarties 8.9 punktą, nustatydamos, kad atlyginimą notarui už pagrindinės sutarties sudarymą apmokės pardavėjas; 6 punktu susitarė, kad iki šio susitarimo nesant sudarytos pagrindinės sutarties dėl pardavėjo kaltės, laikoma, jog visa perkamo turto vertė yra atlyginta.

32Lingvistiškai aiškinant ir vertinant nurodytas ieškovo ir atsakovas UAB „Atolas“ sudarytas sutartis darytina išvada, kad šalys jomis susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties sudarymo Preliminariojoje sutartyje ir Susitarimo papildyme nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į skirtingą nagrinėjamoje byloje ginčo šalių valios, jų ketinimų ir tikslų interpretavimą, lingvistinė Preliminariojoje sutartyje ir Susitarimo papildyme sulygtų sąlygų reikšmė, kaip buvo minėta, yra itin svarbi ir padeda nustatyti tikrąją jų šalių valią, kuri buvo susiformavusi būtent sutarčių sudarymo metu, o ne vėliau. Po sutarčių sudarymo dėl tam tikrų aplinkybių (kaip šiuo atveju, pavyzdžiui, dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo fakto) pasikeitusi šalių valia gali neatspindėti jų tikrųjų ketinimų, tikslų, kurių buvo siekiama nagrinėjamomis sutartimis. Sudarytos sutartys visiškai atitinka preliminariosioms sutartims būdingus bruožus: išreikštas aiškus šalių susitarimas ateityje (pagal Susitarimo papildymą iki 2009 m. gegužės 1 d.) sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, kuri bus patvirtinta notariškai; sutartyse yra aptartos visos būtinosios būsimos pagrindinės sutarties sąlygos: konkrečiai įvardintas prikimo–pardavimo sutarties objektas – turtas (Preliminariosios sutarties 1.1 punktas, Susitarimo papildymo A dalis, 1 punktas), jo kaina, kitos pagrindinės sutarties sąlygos, šalių įsipareigojimai; nustatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis – iki 2009 m. gegužės 1 d.; be to, susitarimas, kaip reikalaujama, sudarytas rašytine forma. Šalių valia sudaryti ateityje pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį yra aiškiai išreikšta. Ją taip pat patvirtina ne tik faktai, kad buvo nustatytas terminas, iki kada pagrindinė sutartis turi būti sudaryta, tačiau ir tai, kad ieškovas neturėjo tikslo įsigyti hipoteka suvaržyto turto ar tartis dėl svetimo turto hipotekos nustatymo po turto įsigijimo, todėl Preliminariosios sutarties 2.1 punkte susitarė, kad UAB „Atolas“ užtikrins, jog perkamo turto įkeitimas hipoteka pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu bus pasibaigęs (panaikintas). Susitarimas visiškai atitinka preliminariosios sutarties bruožą, kad ji sudaroma tokiais atvejais, kai yra tam tikros aplinkybės, dėl kurių tuo metu negalima sudaryti pagrindinės sutarties, t. y. nepakankamas daikto parengimas parduoti, nes jis šiuo atveju buvo suvažrytas hipoteka. Sudarant Susitarimo papildymą pirkimo–pardavimo objektas jau buvo pastatytas, jis netgi buvo perduotas faktiškai valdyti pirkėjui, tačiau vis dar nebuvo panaikinta šio turto hipoteka, t. y. pardavėjas nebuvo įvykdęs vieno iš Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įvykdytinų iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl ir tuo metu šalys nesudarė notariškai patvirtintos pagrindinės sutarties, o susitarė dėl termino, iki kada turėtų būti panaikinta hipoteka ir sudaryta notaro patvirtinta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Įvertinusi nurodytų sutarčių sudarymo metu jų šalių išreikštą valią teisėjų kolegija konstatuoja, kad šias sieja ikisutartiniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino jai išspręsti reikšmingas sutartis ir nepagrįstai nenustatė tikrosios sutarties šalių valios – sudaryti ne pagrindinę, o preliminariąją ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

33Šioje byloje ieškovas rėmėsi bei bylą nagrinėję teismai vadovavosi CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, jo notarine tvarka įforminti nebereikia, bei CK 6.309 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad: įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas; pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip; kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, o kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Konstatuotina ir tai, kad pardavėjo UAB „Atolas“ veiksmai negali būti vertinami kaip vengimas sudaryti notaro patvirtintą sutartį CK 1.93 straipsnio 4 dalies prasme. Pardavėjas, nesumokėjęs nustatytos piniginės sumos hipotekos kreditoriui už parduodamą hipoteka įkeistą turtą, negalėjo gauti šio sutikimo dėl hipotekos šiam turtui panaikinimo, t. y. neįvykdė Preliminariąja sutartimi prisiimtos pareigos pasirūpinti hipotekos panaikinimu, kad ieškovas galėtų pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti hipoteka neapsunkintą turtą. Tokie pardavėjo veiksmai nevertinti kaip vengimas sudaryti pagrindinę notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, o pripažintini netinkamu preliminariosios sutarties sąlygų vykdymu, dėl kurio šalys negalėjo sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas – tai šalių veiksmai, paprastai laikytini pirkimo–pardavimo sutarties elementais (CK 6.305 straipsnis), kuriuos atlikus dažniausiai konstatuotina, kad šalys vykdo tokią sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leistų teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais, kai sutarties objektas perduodamas, o kaina už jį sumokama, gali ir turi būti kvalifikuojama, jog buvo sudaryta pagrindinė sutartis. Svarbu tinkamai nustatyti ir įvertinti kiekvieno konkretaus ginčo faktines aplinkybes, pagal kurias galima spręsti apie tikrąją sutarties šalių valią sudarant konkretų susitarimą. Be to, turi būti įvertinta, ar sudarytame susitarime šalys aiškiai išreiškė savo valią laikyti tokius veiksmus preliminaraus susitarimo sąlygomis. Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektas gali būti perduodamas būsimam pirkėjui naudoti tam, kad šis įvertintų, ar tas daiktas yra jam tinkamas ir pan., ir tik po to šalys gali tartis dėl jo pardavimo. Pinigai taip pat gali būti perduodami, pavyzdžiui, tam tikslui, kad pardavėjas galėtų atlikti parengiamuosius darbus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti (pvz., parengti reikalingus dokumentus, projektus, planus ir pan.). Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad tokie šalių veiksmai, būdingi pagrindinės sutarties turiniui, reiškia tik pagrindinės sutarties sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybę. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šioje nutartyje, atsižvelgiant į ikisutartinių teisinių santykių ypatumus bei įvertinus šalių valią Preliminariosios sutarties ir Susitarimo papildymo sudarymo metu, daikto perdavimas, sudarius Susitarimo papildymą, ir kainos sumokėjimas, kuris pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes turėjo būti skirtas kreditui apmokėti, perverdant kreditoriui, kad būtų panaikinta parduodamo turto hipoteka, nelemia sudarytos sutarties kvalifikavimo kaip pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalį, 6.309 straipsnį.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad tarp ieškovo bei atsakovo BUAB „Atolas“ buvo susiformavę ikisutartiniai teisiniai santykiai ir jų sudaryti susitarimai kvalifikuojami kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo pripažinti galiojančia jo ir BUAB „Atolas” sudarytą ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinti šios sutarties sudarymą, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo panaikinti hipoteką. Tai konstatavus, kiti kasacinio skundo argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nenagrinėtini. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priimti naują sprendimą (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Dėl to panaikinus apskųstus apskųstus teismų procesinius sprendimus priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys atmestinas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo vykdymo atgręžimo

37Atmetant ieškinį, byloje kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos bei teismų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų, priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1, 4 dalys, 96 straipsnio 2 dalis). Taip pat tenkintinas kasatoriaus prašymas atgręžti sprendimo vykdymą (CPK 760 straipsnio 1 dalis), nes iš pateiktų dokumentų matyti, kad kasatorius 2012 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19093 sumokėjo 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai, o 2012 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21089 – 866 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovo naudai.

38Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius iš viso turėjo 275 Lt bylinėjimosi išlaidų (133 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 142 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą), kurios jo naudai priteistinos iš ieškovo.

39Pirmosios instancijos teisme patirta 20,23 Lt, o kasaciniame teisme – 51,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų (T. 1, b. l. 3; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma). Šios bylinėjimosi išlaidos – 72,21 Lt - priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį.

42Priimti naują teismo sprendimą – ieškovo J. M. įmonės ieškinį atmesti.

43Priteisti iš ieškovo J. M. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ) 275 (du šimtus septyniasdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB „Swedbank” (juridinio asmens kodas ( - ) naudai.

44Atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir priteisti iš ieškovo J. M. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ) 866 (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis) Lt atsakovo AB „Swedbank” (juridinio asmens kodas ( - ) naudai.

45Atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir priteisti iš valstybės 10 (dešimt) Lt atsakovo AB „Swedbank” (juridinio asmens kodas ( - ) naudai.

46Priteisti iš ieškovo J. M. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ) 72,21 Lt (septyniasdešimt du litus ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas teismo prašė: 1. pripažinti galiojančia J. M. įmonės ir BUAB... 6. Byloje nustatyta: 2008 m. sausio 16 d. ieškovas ir atsakovas UAB „Atolas“... 7. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Atolas“... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 9. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 13. Dėl Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties kvalifikavimo. Kasatoriaus... 14. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia. Kasatoriaus... 15. Dėl hipotekos pabaigos. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas,... 16. Ieškovas J. M. įmonė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį... 17. Ieškovo manymu, kasatorius neteisingai nurodo, kad jis, pažeisdamas UAB... 18. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovas teigia, kad nereikalavo atlyginti... 19. Dėl hipotekos panaikinimo. Ieškovas sutinka su teismų nurodyta pozicija, kad... 20. Atsakovo BUAB „Atolas“ atsiliepimas į kasacinį skundą Lietuvos... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl CK 6.401 straipsnio nuostatų taikymo ginčo teisiniams santykiams... 24. Apeliacinės instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams taikė CK 6.401... 25. CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo gyvenamojo namo ar buto... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas... 27. Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo... 28. Ginčas byloje kilo dėl ieškovo J. M. įmonės ir atsakovo UAB „Atolas“... 29. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo... 30. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką preliminarioji... 31. Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Atolas“... 32. Lingvistiškai aiškinant ir vertinant nurodytas ieškovo ir atsakovas UAB... 33. Šioje byloje ieškovas rėmėsi bei bylą nagrinėję teismai vadovavosi CK... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas materialiosios... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo vykdymo atgręžimo... 37. Atmetant ieškinį, byloje kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos bei... 38. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius iš viso turėjo 275 Lt bylinėjimosi... 39. Pirmosios instancijos teisme patirta 20,23 Lt, o kasaciniame teisme – 51,98... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir... 42. Priimti naują teismo sprendimą – ieškovo J. M. įmonės ieškinį atmesti.... 43. Priteisti iš ieškovo J. M. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ) 275 (du... 44. Atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir priteisti iš ieškovo J. M. įmonės... 45. Atgręžti teismo sprendimo vykdymą ir priteisti iš valstybės 10 (dešimt)... 46. Priteisti iš ieškovo J. M. įmonės (juridinio asmens kodas ( - ) 72,21 Lt... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...