Byla 2-1136-723/2015
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, tretieji asmenys – V. M., UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis V. M

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant atsakovo atstovei adv. E. Bartulevičiūtei, trečio asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui T. S.,

2teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB Lietuvos skyrių, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo, tretieji asmenys – V. M., UAB „Būsto paskolų draudimas“, antstolis V. M.,

Nustatė

3I. T. M. ieškiniu atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB Lietuvos skyrių, prašo (t. 1, b.l. 2-7):

41) pripažinti vienašališkai atsakovo Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, atliktą tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti Kreditavimo sutartį; 0

52) panaikinti tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. ( - ) 13.1., 15 punktus, reglamentuojančius Sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus;

63) panaikinti tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. ( - ) 8.2 punktą ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas.

7Ieškinyje nurodė, kad 2007-12-10 tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. ( - ) (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 86 017,00 EUR dydžio kreditas vartojimo poreikiams tenkinti - asmeninio būsto įsigijimui ir įrengimui. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas buto, adresu Perkūnkiemio g. 8-60, Vilnius, unikalus Nr. 4400-( - ) (toliau tekste - Turtas), ir sandėliuko R-24, adresu ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), įkeitimu, taip pat laidavimo sutartimi Nr. ( - ) bei UADB „Seesam Lietuva“ būsto paskolų draudimu kredito davėjo naudai. Ieškovas iš www.evarzytines.lt sužinojo, kad antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš ieškovui priklausančio turto (minėto buto ir sandėliuko R-24). Mano, kad išieškojimui pas antstolį pradėti, atsakovas privalėjo nutraukti su ieškovu sudarytą sutartį bei apie tai tinkamai Ieškovą informuoti, be to prieš tai nustatyti protingą terminą ieškovui ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus. Pažymėjo, kad negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, negavo antstolio vykdomojo rašto ir tik iš www.evarzvtines.lt sužinojo, kad antstolis išieško ieškovui priklausantį turtą 2014-10-20 paskelbtose varžytinėse. Ieškovas nėra gavęs iš atsakovo nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. K. S. buvo nutraukta neinformavus tinkamai ieškovo, todėl toks Sutarties vienašalis nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas Sutartį vykdyti. Sutartyje atsakovo numatyta teisė nutraukti Sutartį atsiranda jau po 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo registruota pašto siunta. Sutarties 13.1 p., 15 p., leidžiantys atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį po 15 dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos yra nesąžiningi ieškovo, kaip vartotojo atžvilgiu, ir dėl to turi būti panaikinti. Mano, kad šiuo atveju Sutarties nutraukimui vienašališkai turi būti taikomos LR CK 6.217, 6.218 straipsnių nuostatos, įtvirtinančios vienašališką sutarčių nutraukimą, tokio nutraukimo sąlygas bei tvarką. Pažymėjo, kad Sutarties 8.2 straipsnyje nustatyta, jog Ieškovas nuo visų nesumokėtų sumų Atsakovui privalo mokėti 16 procentų metinių palūkanų. Šios palūkanos skirtos atsakovo nuostoliams dėl Sutarties nevykdymo padengti. Mano, kad ši baudinė, kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Ieškovas atsakovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeitęs savo Turtą, taip pat kreditas yra apdrausta Būsto paskolų draudimu bei užtikrintas laidavimo sutartimi. Taigi, Atsakovas bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus, tame tarpe ir patirtas su Sutarties vykdymo išlaidas. Atsakovo nuostolius, susijusius su priverstiniu įsiskolinimo išieškojimu, gali sudaryti tik išlaidos korespondencijai su ieškovu, išlaidos notarui už vykdomųjų dokumentų išdavimą, galimos išlaidos teisininkams. Sutartyje nustatytos 16 proc. metinės palūkanos yra baudinės, o ne kompensacinės, todėl jos privalo būti panaikintos.

8Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (t. 1, b.l. 82-94). Pažymėjo, kad N. B. AB, Lietuvoje veikiantis per N. B. AB Lietuvos skyrių nuo 2014 m. balandžio 1 d. perėmė verslą iš Nordea B. F. Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių, t.y. įvyko universalus teisių ir pareigų perleidimas ir nuo 2014 m. balandžio 1 d. būtent N. B. AB, Lietuvoje veikiantis per N. B. AB Lietuvos skyrių, yra ieškovo kreditorius.

9Atsiliepime nurodė, kad pagal Kredito sutarties 3.1.3 p. (2010 m. kovo 29 d. papildomo susitarimo specialiosios dalies 3.3 p.) kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 2008 m. sausio 11 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išdavė draudimo polisą serija Nr. BPD 040070, kuris buvo pakeistas 2010 m. balandžio 19 d., kuriame nurodyta, kad naudos gavėjas pagal Kredito sutartį yra Bankas. Kredito sutartis buvo pakeista 2010 m. kovo 29 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 10/03/V. Š. papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl ieškovo vėlavimų (susitarimo preambulėje nurodyta, kad Ieškovas vėluoja atlikti mokėjimus pagal grafiką nuo 2009 m. rugsėjo 10 d. ir sutarta susidariusį įsiskolinimą pridėti prie kredito sumos bei toliau tęsti sutartinius santykius). Be to, šiuo susitarimu Kredito sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija. Tačiau ieškovas 2011 metais vėl pažeidinėjo mokėjimų grafiką. Bankas ragino ieškovą pašalinti Kredito sutarties vykdymo pažeidimus, pvz., 2011 m. gegužės 24 d., 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. liepos 11 d. reikalavimais ieškovui nurodė padengti susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad nepašalinus pažeidimų, Kredito sutartis bus nutraukta ir įspėjo, kad Bankas kreipsis į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl išmokos išmokėjimo bei į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. T. I. nuo 2011 m. gegužės 10 d. įmokų pagal grafiką nemokėjo, pažeidimų nepašalino. Bankas 2011 m. lapkričio 14 d. pranešimu Nr. OUT-2495 informavo ieškovą ir laiduotoją apie tai, kad ieškovas dar nuo 2011 m. gegužės 10 d. imtinai iki 2011 m. lapkričio 10 d. imtinai (7 mėnesius iš eilės) pažeidinėja mokėjimų grafiką ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 29 d. pašalinti mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus. K. B. nurodė, kad jeigu iki 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovas nepašalins mokėjimo pažeidimų, Bankas nuo 2011 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukia Kredito sutartį. K. I. ir laiduotojas pažeidimų nepašalino, Bankas nuo 2011 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį ir kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“. Bankas 2011 m. gruodžio 5 d. reikalavimu Nr. OUT-4620 kreipėsi į laiduotoją V. M. pakartotinai informuodamas, kad Kredito sutartis yra nutraukta ir reikalaudamas ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 20 d. padengti skolą, tačiau skola nebuvo padengta. Ieškovas 2011 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydamas tarpininkauti su Banku atnaujinant Kredito sutartį. Ieškovas 2012 m. kovo 7 d. raštu kreipėsi į Banką prašydamas atnaujinti Kredito sutartį ir nurodė, kad jis negyvena nuolat Lietuvoje (kito adreso nenurodė) bei tai, kad mokėjimus turėjo atlikti laiduotojas, ieškovo brolis, kuris to nedarė. Bankas 2012 m. kovo 14 d. raštu Nr. OUT-7243 nurodė ieškovui, kad Kredito sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 29 d. ir, kad Bankas svarstytų sutarties atnaujinimo klausimą, jeigu ieškovas iki 2012 m. balandžio 16 d. padengtų dalį skolos, sumokėtų įkeisto turto draudimo mokestį ir leistų vertintojams apžiūrėti įkeistą turtą tam, kad būtų atliktas įkeisto turto vertinimas. Tačiau ieškovas Banko reikalavimų neįvykdė. Ieškovas 2012 m. gegužės 17 d. prašymu nurodė, kad jis negali padengti dalies skolos bei, kad nebuvo Lietuvoje (tačiau kito savo adreso nenurodė). Bankas 2012 m. gegužės 22 d. raštu Nr. OUT-13143 informavo Ieškovą, kad jo prašymo atnaujinti sutartį netenkina, kadangi ieškovas neįvykdė nei vienos Banko 2012 m. kovo 14 d. rašte nurodytos sąlygos, be to, pažymėjo, kad ieškovas teigia, jog gauna didelį darbo užmokestį, tačiau savo prievolių vis tiek nevykdo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nutarė išmokėti sprendime nurodyto dydžio išmoką ją išdėstant pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimų grafiką. Notaras 2014 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį įrašą (reg. Nr. 1-50), kuriuo pasiūlė išieškoti iš ieškovo vykdomajame įraše nurodytą skolą. Vykdomasis įrašas buvo perduotas vykdyti antstoliui V. M.. Vykdymo procese ieškovas skundė antstolio veiksmus (Vilniaus m. apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi c.b. Nr. 2-6046-430/2015 procesą nutraukė, o kitoje c.b. Nr. 2-12088-821/2015 nutartis dar nepriimta). Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. sąlyga yra sąžininga ir privaloma ieškovui, ši sąlyga jo atžvilgiu buvo taikyta ženkliai palankiau net nei CK 6.218 str. įtvirtintas 30 dienų terminas. Ieškovas neįrodė, kad dėl jo padarytų mokėjimo prievolių pažeidimų ir jų nepašalinimo jam galėtų būti netaikoma sutartinė sąlyga, numatyta Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. Atsakovas apskritai nebūtų sudaręs su I. K. sutarties, jeigu būtų žinojęs, kad skolininkas neketina mokėti įmokų griežtai pagal grafiką. Tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovas nepašalins pažeidimų ir nevykdys Kredito sutarties (pažeidimai tęsėsi 7 mėnesius iš eilės), Bankas pasinaudojo Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte nurodyta sąlyga (kas atitinka ir CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d.) ir nuo 2011 m. lapkričio 29 d. (t.y. po daugiau nei 7 mėnesių iš eilės sistemingo grafiko pažeidimo) nutraukė sutartį. Pažymėjo ir tai, kad kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas pagal nustatytą mokėjimų grafiką, o ne savo nuožiūra ir pagal savo individualius norus. Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10. punkte numatyta, kad visi mokėjimai pagal kredito sutartį turi būti atliekamai kiekvieno mėnesio 10 dieną (mokėjimo grafikas). Mokėjimo terminų praleidimas pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1. punktą yra pagrindas vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Ieškovas pripažįsta / neneigia, kad jis neturėjo ir neturi galimybių padengti skolos nei per Banko nustatytą, nei per įstatymo nustatytą 30 dienų (CK 6.218 str.) terminą. Ieškovas neįrodė, kad ji pašalino / objektyviai galėjo pašalinti pažeidimus per įstatymo nustatytą terminą (30 dienų; CK 6.218 str.). Praėjus daugiau nei 3 metams po sutarties nutraukimo yra neracionalu ir nesąžininga teigti, jog ieškovas nepažeidė sutarties, nežinojo ir negalėjo žinoti apie nutraukimą ar, kad jo pažeidimas negali būti laikomas tokiu, kuris suteiktų teisę nutraukti sutartį. Banko teisė vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, jeigu Ieškovas nevykdo ar netinkamai vykdo prievoles, yra numatyta įstatymo (LR Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p.). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. priimtoje nutartyje konstatavo, jog „bankas neturi įstatyminės ir sutartinės pareigos atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir sudaryti išskirtines sąlygas ieškovo finansinei padėčiai gerinti, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų“ (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis c.b. Nr. 2A-1498-104/2012). Kitoje byloje apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis c.b. Nr. 2A-2714-450/2013) išaiškino, kad „Bankas, kaip kredito įstaiga, negali atsisakyti savo lūkesčių ir sudaryti kokias tai ypatingas (išskirtines) sąlygas ieškovui, nes tai neatitiktų interesų pusiausvyros, pagaliau prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Bankas, kaip finansų įstaiga, turi rūpintis ne tik savo verslo rizika, bet ir stabdyti skolinių įsiskolinimų augimą. Tokios praktikos laikosi ir LAT 2011-06-15 nutartis c. b. Nr. 3K-7-272/2011. Taip pat yra visiškai nepagrįstas teiginys, jog tariamai Kredito sutarties bendrosios dalies 15 p. sąlyga yra nesąžininga. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15 dalyje šalys aiškiai susitarė dėl pranešimų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių ir ši sąlyga lygiai taip pat vienodai taikoma tiek Ieškovui, tiek Atsakovui, t.y šalys susitarė, kad visi pranešimai yra siunčiami registruotu paštu paskutiniu žinomu šalies adresu. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15 punkto nuostata atitinka ir materialinių teisės normų reglamentuojamus santykius tarp prievolės šalių, susijusius su informacijos pateikimu kitai sutarties šaliai, įskaitant informaciją apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.

10Šalys sutartyje susitarė dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo ir jų dydžio. Ieškovas yra užtikrinęs Kredito sutarties vykdymą hipoteka ir laidavimu, taip pat patvirtinęs tą pačią sąlygą 2010 m. kovo 29 papildomu susitarimu, todėl pagal CK 1.79 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą prezumpciją netenka teisės ginčyti Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 p. nurodytos sąlygos. 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365). Taigi, tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu. Įstatymų leidėjas vartotojo atžvilgiu įtvirtino LR vartojimo kredito įstatyme 0,05 % netesybas kaip protingas, o tai sudaro 18,25 % palūkanų (0,05 x 365). UAB „Būsto paskolų draudimas“, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja regreso teisę į Ieškovą išsiieškoti išmokėtą draudimo išmoką. Kompensacinės palūkanos, įtvirtintos sutartyje, turi būti mokamos už tai, kad skolininkas nemoka nustatytu terminu įmokų / negrąžina pinigų, kurių kreditorius neatgauna – šalys sutartyje sutarė, kad tokiu atveju Ieškovas turi mokėti Bankui 16 % metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas ir šios palūkanos Ieškovui buvo priimtinos, jis dėl šių palūkanų prieštaravimų nereiškė. Tuo tarpu išlaidos teisininkams, notarui, antstoliui ir t.t. yra išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu, bet ne su tuo, kad kreditorius laiku neatgauna paskolintų lėšų ir kitų sumų ir dėl to negalėdamas naudotis pinigais patiria iš anksto aptartą ir aiškaus dydžio nuostolį.

11Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (t. 2, b.l. 32-43). Nurodė, kad kredito grąžinimą bankui ieškovas 2008 m. sausio 11 d. apdraudė bendrovėje, draudimo liudijimo (poliso) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais Nr. ( - ). Be to, kredito grąžinimo bei kitų kredito sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui aukščiau įvardijamas turtas buvo įkeistas hipoteka, 2010 m. kovo 29 d. tarp banko ir V. M. sudaryta laidavimo sutartis Nr. LBK10/03/V. B. iki to tinkamai įspėjęs ieškovą ir laiduotoją apie netinkamą kredito sutarties vykdymą ir iš to kilsiančias pasekmes 2011 m. lapkričio 29 d. nutraukė kredito sutartį ir 2011 m. grūdžio 9 d. su Pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir Paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į bendrovę dėl draudimo išmokos, t.y. dėl 85 174,20 EUR draudimo išmokos gavimo. Ieškovas 2011 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į bendrovę prašydamas tarpininkauti atnaujinant kredito sutartį su banku, nurodė, kad paskoliniu butu naudojosi ieškovo brolis, įsiskolinimas bankui susidarė dėl ieškovo brolio, kuris ieškovo teigimu turėjo atlikti mokėjimus pagal kredito sutartį bankui, bet nemokėjo ir ieškovo apie tai neinformavo. Bendrovė ieškovo prašymu tarpininkavo tarp banko ir ieškovo dėl kredito sutarties atnaujinimo, tačiau 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. OUT-12203 dėl paraiškos draudimo išmokai išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo bankas informavo bendrovę, kad ieškovui buvo nurodęs sąlygas, kurias ieškovas turėjo įvykdyti, norėdamas, kad bankas svarstytų ieškovo prašymą dėl kredito sutarties atnaujinimo, tačiau ieškovas banko nustatytais terminais banko nustatytų sąlygų neįvykdė, į banką nesikreipė. Apie gautą aukščiau minėtą banko raštą bendrovė informavo ieškovą 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SB-2408 dėl tarpininkavimo atstatant kredito sutartį ir atsisakymo sudaryti skolinį įsipareigojimą. Bendrovė, atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą 2012 m. gruodžio 24 d. priėmė sprendimą dėl 85 174,20 EUR draudimo išmokos išmokėjimo naudos gavėjui (bankui). Ši draudimo išmoka bankui yra mokama pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką ir galutinai bankui bus išmokėta 2017 m. rugpjūčio 10 d. Žinodamas apie kredito sutarties nutraukimą ieškovas dar 2012 m. gegužės 21 d. raštu kreipėsi į bendrovę su prašymu leisti įsiskolinimą mažinti geranoriškai, nurodydamas, kad gali per mėnesį mokėti po 800 Lt. Bendrovė įvertinusi ieškovo skolos dydį ir jo siūlomą dengimo mąstą, po sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo bankui, 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. SB - 4583 informavo ieškovą, kad jo prašymas leisti mažinti turimą įsiskolinimą tenkintinas, tačiau bendrovės leidimas mažinti įsiskolinimą negali būti traktuojamas kaip bendrovės sutikimas ir nėra bendrovės įsipareigojimas ateityje priimti skolos grąžinimą dalimis ar priimti sprendimą atidėti/sustabdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūrą (laiškas grįžo su pašto įmonės žyma „neatsiėmė“). 2013 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. SB-5706 dėl leidimo mažinti įsiskolinimą ir priverstinio skolos išieškojimo (registruotoji siunta grąžinta bendrovei kaip ieškovo neatsiimta) informavo ieškovą, kad 2012-10-19 ieškovui išduotas bendrovės leidimas mažinti įsiskolinimą, tačiau minėto rašto rengimo dienai, t.y. 2013-11-26 ieškovas vietoje turėtų sumokėti ne mažiau kaip 9600 Lt, yra sumokėjęs bendrovei tik 1000 Lt, leidimą mažinti įsiskolinimą atšaukė bei informavo ieškovą apie priimtą sprendimą dėl priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradėjimo. Esant aukščiau įvardintam teisiniam reglamentavimui ir ieškovo protingumo kriterijų neatitinkančiam elgesiui akivaizdu, kad ieškovas pareiškiamu ieškiniu nesiekia realaus kredito sutarties vykdymo, kas esamoje situacijoje tiesiog jau nebeįmanoma, o tik siekia vilkinti išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto turto. Kredito sutartis su ieškovu buvo nutraukta tinkamai(kredito sutarties bendrosios dalies 10 p.). Akivaizdu, kad ieškovas pagal kredito sutarties sąlygas buvo informuojamas apie prisiimtų įsipareigojimų tinkamą nevykdymą ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes, t.y. kredito sutarties nutraukimą. Šią informacija ieškovas žinojo, nes vėliau kreipėsi į bendrovę su prašymu leisti mažinti turimą įsiskolinimą. Mano, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip iš esmės nepagrįstas, o šio ieškinio pareiškimas yra ne kas kita kaip tik piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, kas turėtų būti sąlygota maksimalia LR CPK 95 str. 2 d. numatyta bauda ieškovui, nes kredito sutarties nutraukimas ginčijamas sąmoningai pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus teismui ir taip jį klaidinant.

12Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys neįrodytas, grindžiamas prielaidomis. Ieškovas apgaudinėja teismą dėl tariamo nežinojimo apie sutarties nutraukimą. Yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2011-12-20 UAB „Būsto paskolų draudimas“ rašė savo ranka prašymą dėl bendradarbiavimo dėl sutarties atnaujinimo. Taip pat patiektos pranešimų įteikimo šaknelės. Ieškovas net neneigia, kad jis įmokų nemokėjo pagal sutartį. Pranešimo apie sutarties nutraukimą dieną ieškovas buvo pradelsęs septynis mėnesius. Bankas septynis mėnesius laukė, tačiau ieškovas nebendradarbiavo ir tikrai turėjo pagrindą nutraukti sutartį. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis šiai dienai galėtų pašalinti nevykdymo padarinius ir toliau vykdyti sutartį. Bankas laikėsi nutraukimo tvarkos ir turėjo pagrindą nutraukti. 2012 m. UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką ir atitinkamai pagal grafiką moka bankui įmokas vietoj ieškovo. Išieškojimas yra pradėtas 2014 metais. Po LAT praktikos, kai pasisakė, kad vienos įmokos pradelsimas nėra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį, atsakovas sutarties nutraukimo punktus vykdė kitaip. Ieškovas raštuose nurodydavo, kad yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau savo adreso nenurodydavo. 8.2 p. numatytos 16 proc. palūkanos. Ieškovas argumentų, kodėl jos per didelės nenurodė, o atsakovas atsiliepime išsamiai pasisakė, kad šis reikalavimas jas panaikinti nepagrįstas. Ieškovas 2010-03-29 sudarė papildomą susitarimą ir dar kartą patvirtino visas sąlygas, tame tarpe ir 16 proc. palūkanas. Taigi pagal prezumciją jis neturi teisės jų ginčyti.

13Trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją.

14Ieškovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

15Tretysis asmuo V. M. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 10 d. ieškovas T. M. ir atsakovas Nordea B. F. Plc (jo teisių perėmėjas – N. B. AB, Lietuvoje veikiantis per N. B. AB Lietuvos skyrių; t. 2, b.l. 15, 20-30) sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. ( - ), kuria atsakovas suteikė ieškovui 86 017 Eur kreditą buto bei pagalbinės patalpos, esančių Perkūnkiemio g. 8-60, Vilniuje, pirkimui ir įrengimui, o kredito gavėjas (ieškovas) įsipareigojo grąžinti kreditą pagal nustatytą grafiką mokėdami kiekvieno mėnesio 10 dieną kredito grąžinimo įmokas bei palūkanas (t. 1, b.l. 54-69). Kredito grąžinimo užtikrinimui ieškovas bankui įkeitė perkamą nekilnojamąjį turtą – butą ir pagalbines patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Kadangi ieškovas nuo 2009-09-10 vėlavo vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui pagal Kreditavimo sutartį, 2010 m. kovo 29 d. šalys sudarė Papildomą susitarimą Nr. ( - ) prie 2007-12-10 būsto kreditavimo sutarties Nr. ( - ), kuriuo pakeitė ir papildė Būsto kredito sutarties sąlygas bei išdėstė Būsto kredito sutartį nauja redakcija (t. 1., b.l. 70-83). Papildomu susitarimu taip pat numatytas kredito grąžinimo užtikrinimas įkeičiant butą ir pagalbines patalpas, esančias Perkūnkiemio g. 8-60, Vilniuje. Kreditavimo sutarties vykdymas kredito gavėjo taip pat buvo užtikrintas 2009 m. kovo 29 d. laidavimo sutartimi Nr. ( - ), kuria laiduotojas V. M. besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidarinis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu Kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį (t.1, b.l. 84-87). P. K. sutarties 3.1.3 p. (2010 m. kovo 29 d. papildomo susitarimo specialiosios dalies 3.3 p.) kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir 2008 m. sausio 11 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ išdavė draudimo polisą serija Nr. ( - ) (pakeisto 2010 m. balandžio 19 d.), kuriame nurodyta, kad naudos gavėjas pagal Kredito sutartį yra bankas (atsakovas) (t. 1, b.l. 122-123). Kadangi ieškovas įsiskolinimo nepadengė, atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 2 notarų biurą ir notaras R. K. 2014 m. sausio 6 d. išdavė vykdomąjį įrašą (reg. Nr. 1-50), kuriuo pasiūlė išieškoti iš ieškovo 85 428,99 Eur ir 683,94 Eur, taip pat 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojamas nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos (t.2, b.l.10-11).

18Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį –nustatytu laiku įmokų neatliko ir 2011 m. gruodžio 5 d. jau vėlavo vykdyti prievoles 209 dienas (t.1, b.l.147). Atsakovas siuntė ieškovui 2011 m. gegužės 24 d., 2011 m. birželio 9 d., 2011 m. liepos 11 d. reikalavimus mokėti skolą, nurodė susidariusį įsiskolinimą, taip pat informavo, kad nepašalinus pažeidimų, Kreditavimo sutartis bus nutraukta ir įspėjo, kad tokiu atveju kreipsis į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo bei į teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo (t. 2, b.l. 138-140).

19Atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. pranešimu Nr. OUT-2495 informavo ieškovą ir laiduotoją apie tai, kad ieškovas dar nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. lapkričio 10 d. (t.y. 7 mėnesius iš eilės) pažeidinėja mokėjimų grafiką ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 29 d. sumokėti bankui visą skolą (3 091,64 Eur). K. B. nurodė, kad jeigu iki 2011 m. lapkričio 29 d. ieškovas nepašalins mokėjimo pažeidimų, bankas nuo 2011 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukia Kredito sutartį (t. 2, b.l. 141). Duomenų, kad ieškovas ir laiduotojas skolą sumokėjo, nebuvo pateikta, todėl atsakovas nuo 2011 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį. Atsakovas kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir pateikė 2011 m. gruodžio 5 d. pranešimą apie draudiminį įvykį bei prašė priimti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (t. 1, b.l. 146). UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nutarė išmokėti 85 174,20 Eur išmoką ją išdėstant pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimų grafiką (t. 2, b.l. 7-9).

20Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina,kad ieškovas buvo susipažinęs su sutarties sąlygomis ir jas įvertinęs.Tai liečia ir nutraukimo sąlygas ir palūkanų dydį.

21Ieškovas reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu grindžia tuo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie Kredito sutarties nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka, jam nebuvo suteiktas protingas terminas ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus ir tik iš www.evarzvtines.lt sužinojo, kad antstolis išieško ieškovui priklausantį turtą 2014-10-20 paskelbtose varžytinėse, tačiau teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovas šiuos ieškovo argumentus paneigė .

22Teismas mato,kad ieškovas nurodo aplinkybes,kurias paneigia į bylą pateikti atsakovo ir trečiosios šalies įrodymai.Teismas laiko įrodytu,kad ieškovui apie Kreditavimo sutarties nutraukimą buvo pranešta,nes tai patvirtina aplinkybė, kad pats ieškovas dar 2011 m. gruodžio 20 d. prašymu, surašytu savo ranka, kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydamas tarpininkauti su banku atnaujinant Kreditavimo sutartį (t.2, b.l.2). Šiame prašyme nurodė, kad skola susidarė dėl šeimyninių priežasčių – jo brolis naudojosi butu ir turėjo mokėti paskolą, tačiau to nedarė, o ieškovo apie tai neinformavo. Be to, ieškovas 2012 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi ir į atsakovą, prašydamas atnaujinti Kreditavimo sutartį ir nurodė, kad jis negyvena nuolat Lietuvoje (t.2, b.l.3). Pažymėtina, kad nors nurodė gyvenantis kitur, savo kito gyvenamosios vietos adreso bankui nenurodė. Atsakovas 2012 m. kovo 14 d. raštu Nr. OUT-7243 atsakė ieškovui, kad Kredito sutartis yra nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 29 d. ir, kad atsakovas svarstytų sutarties atnaujinimo klausimą, jeigu ieškovas iki 2012 m. balandžio 16 d. padengtų dalį skolos (1 936,49 Eur), sumokėtų turto administravimo mokestį (130,86 Lt) ir sudarytų sąlygas bankui atlikti įkeisto turto vertinimą (t.2, b.l.4).Teismas mato,kad atsakovo sąlygas buvo galima realiai įgyvendinti ir išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių.Ieškovas 2012 m. gegužės 17 d. prašymu vėl kreipėsi į atsakovą prašydamas atnaujinti Kreditavimo sutartį ir nurodė, kad jis negali padengti visos skolos (6 800 Lt) bei pažymėjo, kad skola susidarė dėl jo kaltės, nes jis dažnai gyvena užsienyje ir negaudavo registruotų laiškų (t.2, b.l. 5).Tokiu būdu ieškovas pripažino savo veiksmus,kurie lėmė atsakovo sprendimą nutraukti sutartį.Tačiau ieškinyje ieškovas to ne tik nenurodo,bet ir teigia priešingai buvusioms faktinėms aplinkybėms,kas yra objektyviai nesąžininga ir neteisinga.

23Atsakovas 2012 m. gegužės 22 d. raštu Nr. OUT-13143 pranešė ieškovui, kad jo prašymo atnaujinti sutartį netenkina, nes ieškovas neįvykdė nei vienos banko 2012 m. kovo 14 d. rašte Nr. OUT-7243 nurodytos sąlygos. Be to, pažymėjo, kad ieškovui buvo suteiktas pakankamai ilgas laiko tarpas įsipareigojimams įvykdyti, o mokėjimo prievolė bankui nevykdoma 378 dienas, nors ieškovas 2012 m. gegužės 17 d. prašyme teigė gaunantis didelį darbo užmokestį (t.2, b.l. 6).

24Pažymėtina, kad bankas 2011-11-14 pranešimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė ne tik kredito sutartyje nurodytu ieškovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau net trimis atsakovui žinomais kredito gavėjo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, taip pat dviem laidotojo gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais (t.1, b.l.141-142).Vėlesni ieškovo veiksmai įrodo,kad sutarties nutraukimas ieškovui tapo žinomas.Pažymos patvirtina, kad pranešimas įteiktas Perkūnkiemio g. 8-60, Vilnius, adresu ir ieškovo bei laiduotojo darbovietėje, o adresu Užpalių g. 11-2, Vilnius, ieškovas pats neatsiliepė į panešimą, laiduotojui adresu Liepų g. 32, Alytus, pranešimas buvo neįteiktas (žyma „gavėjas išvykęs“) (t.1, b.l.144).

25Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas vadovaujasi CK 2.17 str. 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Duomenų, kad šalių pasirašytoje Kreditavimo sutartyje ieškovo nurodyti kontaktiniai duomenys pranešimų siuntimo laikotarpiu būtų pasikeitę ir apie tai ieškovas būtų banką informavęs, nepateikta. Todėl, teismas vertindamas banko pateiktą bankui grąžintą neįteiktą ieškovui siųstą pranešimus „neatsiliepė į pranešimą“, jį vertina ne ieškovo naudai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad jis su banku yra pasirašęs Kreditavimo sutartį ir kaip rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai šaliai, preziumuojama, jo pareiga bankui nurodyti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą buvo žinoma. Be to, ieškovo atsakovui pateikti net keli prašymai dėl Kreditavimo sutarties atnaujinimo neabejotinai patvirtina, kad ieškovas buvo informuotas ir žinojo apie Kreditavimo sutarties nutraukimą. Ieškovas taip pat skundė antstolio veiksmus dėl paskelbtų varžytinių (t.2, b.l. 12-14), todėl akivaizdu ir tai, kad žinojo apie pradėtus priverstinio išieškojimo veiksmus. Taigi, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, jog atsakovo raginimai, pranešimai apie susidariusį įsiskolinimą bei įspėjimas dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo buvo įteikti ieškovui, ir kad apie sutarties nutraukimą bei apie priverstinį skolos išieškojimą ieškovui buvo žinoma.

26Ieškovas nurodo, kad sutarties nutraukimui vienašališkai turi būti taikomos CK 6.217 str. bei 6.218 str. nuostatos, kuriomis atsakovas nutraukdamas sutartį nesivadovavo. Mano, kad Sutarties 13.1 p., 15 p., leidžiantys atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį po 15 dienų nuo pranešimo apie Sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos yra nesąžiningi ieškovo, kaip vartotojo atžvilgiu, ir dėl to turi būti panaikinti.

27Pagal CK 6.217 str. 1 d. – šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šio straipsnio 5 d. numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 str. 1 d.).

28Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 p. buvo numatyta, kad jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. J. K. gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti Reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Pagal šios sutarties 15 punktą – pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Šalis negali reikšti pretenzijų, kad ji negavo Banko siunčiamų pranešimų ar, kad kitos Šalies veiksmai neatitinka Sutarties sąlygų, jei pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu Šalies pateiktu adresu.

29Atsakovo 2011 m. lapkričio 14 d. pranešime apie sutarties nutraukimą Nr. OUT-2495 nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai – Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 13.1 punktas, papildomai CK 6.217 str., 6.874 str. 2 d..

30Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, šalys turi susitarti dėl visų esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

31Lietuvos A. T. praktikoje (nutartyse, priimtose jau po Kreditavimo sutarties nutraukimo) buvo išaiškinta, jog kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d. ir 2 d.), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) (Lietuvos A. T. 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Taip pat teismų praktikoje nurodyta, jog papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos A. T. 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

32Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas kredito grąžinimo terminus pažeidinėjo sistemingai ir visiškai nevykdė kredito sutarties nuo 2011 m. gegužės 10 d. Bankas tik po to, kai kredito gavėjas septynis mėnesius visiškai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų už naudojimąsi kreditu, jam 2011-05-24, 2011-06-09, 2011-07-11 siųstų raginimų, išsiuntė 2011‑11‑14 pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškovas į banką kreipėsi tik po sutarties nutraukimo prašydamas atnaujinti sutartį, tačiau nebendradarbiavo su kredito davėju ir neįvykdė nei vieno iš jo nurodytų reikalavimų dėl kredito sutarties atnaujinimo. Iš bylos medžiagos ir šalių nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas ieškovui siuntė pranešimus kredito sutartyje nurodytu ir kitais jam žinomais adresais. Kaip vėliau ieškovas prašymuose bankui nurodė, jis gyveno užsienyje, tačiau savo pareigos pranešti bankui apie adreso pasikeitimą nevykdė. Aplinkybių visuma leido atsakovui, kaip kredito davėjui, pagrįstai abejoti, jog kredito sutartis bus vykdoma ateityje, o ieškovas ir šioje byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo turtinė padėtis leido ir šiuo momentu leidžia jam toliau vykdyti kredito sutartį. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog kredito sutarties visiškai nevykdė septynis mėnesius iki jo nutraukimo, o vėlavimų būta ir anksčiau, dėl ko šalys 2010 m. kovo 29 d. ir sudarė papildomą susitarimą, kuriuo ieškovas taip pat pripažino vėluojantis mokėti įmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovo įvykdytas kredito sutarties pažeidimas teismo vertinamas kaip esminis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str. 2 d. nustatytus kriterijus.

33Atsakovas argumentavo, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalis 13.1. punkto sąlyga ta apimtimi, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį pradelsus bent vieną įmoką, ieškovo atžvilgiu buvo taikyta žymiai palankiau, atsižvelgiant į Lietuvos A. T. suformuotą praktiką. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis turi pagrindo su šiuo argumentu sutikti. Kaip matyti, 2011-06-09 reikalavimu mokėti skolą ieškovas buvo raginamas sumokėti pradelstas įmokas ir palūkanas iki 2011-07-09 bei informavo, kad to nepadarius bankas turės teisę nutraukti sutartį. Ieškovui įsiskolinimo nepadengus bent iš dalies, o toliau delsiant vykdyti savo įsipareigojimus 2011-07-11 raginimu pareikalavo įsiskolinimą sumokėti iki 2011-07-31. Ir tik ieškovui 7 mėnesius iš eilės nesumokėjus įmokų ir nebendradarbiaujant su atsakovu, bankas nutraukė Kreditavimo sutartį.Tai reiškia,kad atsakovas nepasinaudojo realia sutarties sąlyga,nes nenutraukė sutarties pagal 13.1 punktą pažodžiui,t.y. iš karto po nemokėjimo pranešimo praėjus net ir didesniam kaip 10 dienų.Atsakovas suteikė ieškovui daugiau kaip protingą terminą vykdyti sutartį(teismas laiko daugiau kaip protingu terminu kelis mėnesius nenutraukti sutarties po jos pažeidimo).

34Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini ieškovo argumentai, kad jam nebuvo suteiktas protingas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas sutarties pažeidimų nepašalino nei per atsakovo papildomai nustatytą terminą, nei po šio termino pasibaigimo, neįvykdė banko sąlygų dėl sutarties atnaujinimo. Sutarties nutraukimo dieną buvę ieškovo įsiskolinimai nebuvo sumokėti nei per sutarties 13.1 p., nei per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.218 str. nustatytą terminą ir šiai dienai nėra nei sumokėti,nei kokiu nors būdu įsiskolinimai mažinami.Todėl atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas prieš terminą buvo adekvati priemonė atsakovo kaip kredito davėjo teisių pažeidimui pašalinti, dėl ko sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu nėra objektyvaus pagrindo.

35Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, jog kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai, turi pagrindo konstatuoti, kad Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 punktas (numatantis, kad jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti ir jei Kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti Reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį), yra nesąžiningas,nes realios gyvenimo sąlygos ir galimybės išimtinai laikytis mokėjimo grafiko yra neproporcingai griežta prievolių našta skolininkui šiuo atveju, kas patvirtinta aukščiau minėta teismų praktika. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkto formalus taikymas pažeistų vartotojo interesus.Todėl pagal ieškinio reikalavimą 13.1 punkto sąlyga numatanti,kad „jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti ir jei Kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti Reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį“ pripažintina nesąžininga.

36Šioje byloje ieškovas 13.1 sutarties sąlygos pritaikymą atsakovu,kad nutraukti sutartį ir tokio veiksmo neteisėtumą susieja su jo neinformavimu apie sutarties sąlygos pažeidimą.Kaip aukščiau minėta šitie ieškovo argumentai yra paneigti ir teismo pripažinti nepagrįstais.Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti,kad atsakovas neteisėtai panaudojo sutarties nutraukimui 13.1 punktą.

37Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. numato sutarties šalių pareigą bendradarbiauti. Šalys kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15 punktu susitarė, kad pranešimai kitai sutarties šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gauti vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo siųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 str. 3 d. numatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos nevykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kredito gavėjas yra pranešęs bankui apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Ieškovo vengimas priimti jam adresuotą pašto siuntą, taip pat neinformavimas kredito davėjo apie dokumentų įteikimo vietos adreso pasikeitimą laikytinas nesąžiningu elgesiu kitos sutarties šalies atžvilgiu, todėl neigiamos tokio elgesio pasekmės – tai, kad ieškovas neva laiku nesusipažino su atsakovo pateikta informacija apie sutarties nutraukimą, tenka ieškovui. Bankas, kaip sąžininga sutarties šalis neturi patirti neigiamų tokio ieškovo elgesio pasekmių.

38Teismas mato,kad ieškovas turėjo pareigą ir visas galimybes informuoti atsakovą apie savo realią gyvenamąją vietą arba vietą kur jis turi objektyvią galimybę paimti korepondenciją.Ieškovas nepagrįstai perkelia atsakovui pareigą nustatyti savo gyvenamąją vietą.

39Taip pat teismas vertina šalių sutarties 15 punktą,kaip realiai galimą,t.y.įvykdomą.Sutarties šalis-skolininkas iš šios sutarties sąlygos turi suprasti,kad pašto siuntos neatsiėmimas savo nurodytoje gyvenamoje vietoje bus laikomas,kaip pašo siuntos gavimas be ginčo, esant pašto išsiuntimo įrodymui(registruotas laiškas).

40Teismas neturi pagrindo laikyti šalių susitarimą dėl pašto siuntų įteikimo neteisėtu,nes toks susitarimas neprieštarauja nei gerajai moralei,teisės principams ir imperatyvioms įstatymo normoms.Todėl teismas neturi pagrindą pripažinti sutarties 15 punktą nesąžiningu ir neteisėtu.

41Dėl palūkanų

42Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 8.2 punktas numatė, jog jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal Sutartį nesumokamas nustatytu laiku į Kredito sąskaitą ar kitą Banko sąskaitą, kurią Bankas nurodo Kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 (šešiolika) proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po Mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo.

43Ieškovas nurodo, kad kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka sutartinės civilinės atsakomybės kaip patirtų nuostolių kompensavimo prasmės ir tokio dydžio palūkanas laiko ne kompensacinėmis, o baudinėmis.

44Lietuvos A. T. 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos A. T. praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 nurodyta, kad laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. <...> Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis.

45Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 str. 1 d., reglamentuojanti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, nedraudžia sutarties šalims susitarti, jog palūkanos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str. leidžia sutarties šalims susitarti dėl kitokio, nei įstatymo numatyto, palūkanų dydžio ir šalių susitarimo atveju pirmenybė teikiama šalių susitarimu nustatytam palūkanų dydžiui. Nagrinėjamu atveju, 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,044 procentus. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 dalyje yra numatyta, jog „pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Minėtoje apžvalgoje taip pat nurodyta, jog palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.Sutartyje buvo nustatytos šalių sutartos sąlygos.Jos neprieštarauja teisės principams, gerajai moralei ir imperatyvioms įstatymo normoms.Lyginant palūkanų dydį su įsiskolinimo suma, nėra pagrindo palūkanas laikyti nepagrįstai didelėmis.Būtent ieškovo neteisėtas elgesys, visiškai nevykdant kredito sutarties sąlygas,suponuoja pagrindą laikyti, jog bankas patiria nuostolius, negaudamas įplaukų, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs sutartį, taip pat negalėdamas naudotis ieškovui paskolintais pinigais bei gauti iš jų finansinę naudą.

46Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Kreditavimo sutarties 8.2 punkte numatytos 16 proc. metinių palūkanų dydis (0,044 proc. per dieną) yra nesąžiningas bei neteisėtas. Be to, kaip minėta aukščiau jau išduotas vykdomasis įrašas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl minėto sutarties punkto panaikinimo atmestinas.

47Atsakovas ir tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Iš ieškovo priteistinos 3,61 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

48Teismas, vadovaudamasis LR CPK 96,150 str. 2 d., 259 str., 263-270 str.,

Nutarė

49Ieškinį tenkinti iš dalies.

50T. M. (a.k. ( - ) ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrių (teisių perėmėjas – N. B. AB, Lietuvoje veikiantis per N. B. AB Lietuvos skyrių), 2007 m. gruodžio 10 d. sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/12/28VY 13.1. punkto sąlygą „...jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti ir jei Kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti Reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį...“ pripažinti, kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu.

51Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

52Įsiteisėjus teismui sprendimui panaikinti 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: antstolio V. M. vykdomosios bylos ir joje atliekamo išieškojimą iš ieškovui T. M., a.k. ( - ) priklausančio turto: buto, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), Vilnius, ir sandėliuko R-24, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), Vilnius, vykdymo sustabdymą.

53Priteisti iš ieškovo T. M. (a.k. ( - ) 3,61 Eur (tris eurus 61 ct)

54procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį... 3. I. T. M. ieškiniu atsakovui N. B. AB, Lietuvoje veikiančiam per N. B. AB... 4. 1) pripažinti vienašališkai atsakovo Nordea B. F. Plc, veikiančio per... 5. 2) panaikinti tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc... 6. 3) panaikinti tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2007-12-10 tarp T. M. ir Nordea B. F. Plc, veikiančio... 8. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (t. 1, b.l. 82-94). Pažymėjo, kad... 9. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kredito sutarties 3.1.3 p. (2010 m. kovo 29 d.... 10. Šalys sutartyje susitarė dėl kompensacinę funkciją atliekančių... 11. Tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu... 12. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 13. Trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas su ieškiniu... 14. Ieškovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta... 15. Tretysis asmuo V. M. į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 10... 18. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas vėlavo... 19. Atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. pranešimu Nr. OUT-2495 informavo ieškovą... 20. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina,kad ieškovas buvo susipažinęs su... 21. Ieškovas reikalavimą dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo... 22. Teismas mato,kad ieškovas nurodo aplinkybes,kurias paneigia į bylą pateikti... 23. Atsakovas 2012 m. gegužės 22 d. raštu Nr. OUT-13143 pranešė ieškovui, kad... 24. Pažymėtina, kad bankas 2011-11-14 pranešimą dėl sutarties nutraukimo... 25. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas vadovaujasi CK 2.17 str. 3 dalies... 26. Ieškovas nurodo, kad sutarties nutraukimui vienašališkai turi būti taikomos... 27. Pagal CK 6.217 str. 1 d. – šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis... 28. Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 p. buvo... 29. Atsakovo 2011 m. lapkričio 14 d. pranešime apie sutarties nutraukimą Nr.... 30. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai... 31. Lietuvos A. T. praktikoje (nutartyse, priimtose jau po Kreditavimo sutarties... 32. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas kredito grąžinimo terminus... 33. Atsakovas argumentavo, kad Kreditavimo sutarties bendrosios dalis 13.1. punkto... 34. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini ieškovo argumentai, kad jam nebuvo... 35. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, jog... 36. Šioje byloje ieškovas 13.1 sutarties sąlygos pritaikymą atsakovu,kad... 37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 str. numato sutarties šalių... 38. Teismas mato,kad ieškovas turėjo pareigą ir visas galimybes informuoti... 39. Taip pat teismas vertina šalių sutarties 15 punktą,kaip realiai... 40. Teismas neturi pagrindo laikyti šalių susitarimą dėl pašto siuntų... 41. Dėl palūkanų ... 42. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 8.2 punktas numatė, jog jeigu... 43. Ieškovas nurodo, kad kas metus turima mokėti suma akivaizdžiai neatitinka... 44. Lietuvos A. T. 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas... 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 str. 1 d., reglamentuojanti... 46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad... 47. Atsakovas ir tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ reiškė... 48. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 96,150 str. 2 d., 259 str., 263-270 str.,... 49. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 50. T. M. (a.k. ( - ) ir Nordea B. F. Plc, veikiančio per Nordea B. F. Plc... 51. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 52. Įsiteisėjus teismui sprendimui panaikinti 2015 m. kovo 18 d. Vilniaus rajono... 53. Priteisti iš ieškovo T. M. (a.k. ( - ) 3,61 Eur (tris eurus 61 ct)... 54. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti...