Byla e2A-658-372/2016
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nuostolių priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-671/2016 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui D. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti, kad jis nėra D. V. tėvas bei panaikinti 1998-09-03 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įraše Nr. 376 esančius duomenis apie vaiko D. V. tėvą E. V.; panaikinti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiui D. V. nuo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos; priteisti iš atsakovės J. D. 21402,50 Eur nuostolių atlyginimo; paskirti DNR ekspertizę, siekiant patvirtinti, kad ieškovas nėra D. V. biologinis tėvas.
  2. Nurodė, kad 1998 metų vasario ar kovo mėnesį atsakovė pasakė, kad laukiasi, sakė, kad pastojo 1997 metais, per šv. Kalėdas, kai buvo susitikę. 1998-04-18 dėl atsakovės neštumo susituokė. ( - ) gimė D. V.. Su atsakove kartu gyveno iki 2000 metų liepos mėnesio, tada sužinojo, kad atsakovė artimai bendrauja su kitu vyru, todėl išsikraustė iš jos buto. 2001-08-21 išsituokė, nuo 2000-08-10 teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas D. V., kurį ieškovas teikia iki šiol. Kai išsikraustė iš atsakovės buto su D. V. nebendravo, atsakovė ir jos mama neleisdavo nei susitikti, nei bendrauti su vaiku. 2014 metų vasario mėnesio viduryje, tikslios datos negali nurodyti, atsakovė pasakė, kad jis nuvyktų į Mažeikių civilinės metrikacijos skyrių pasirašyti kažkokių dokumentų, atsakovė nedetalizavo, kokius dokumentus turi pasirašyti. Nuvykus į civilinės metrikacijos skyrių, jam pasakė, kad atsakovė kreipėsi dėl D. V. pavardės pakeitimo į D.. Atsakovė nurodė, kad nori keisti vaiko pavardę, nes nori gauti pinigų vaiko išlaikymui iš užsienio. Po šio įvykio jam kilo abejonės, ar D. V. yra jo sūnus.
  3. A. J. D. su ieškiniu nesutiko, prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl tėvystės nuginčijimo ir nuostolių priteisimo.
  4. Trečiasis asmuo D. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turi vieną tėvą – ieškovą, su kuriuo visada norėjo bendrauti, tačiau pats ieškovas nerodė iniciatyvos. Nevažiavo atlikti DNR ekspertizės, teigdamas, kad nėra prasmės, jis žino, kad turi vieną tėvą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies, t. y. dėl 11499,50 Eur nuostolių atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė. Patikslintą ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad CK 3.140 str. 1 d. yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.
  3. Nustatė, kad atsakovė su sūnumi D. V. neatvyko į ekspertizės įstaigą, trečiasis asmuo D. V. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė paaiškinimą, kad nevyks atlikti DNR ekspertizės, nes jam yra gėda, jis nemato prasmės atlikti tyrimą, nes pripažįsta ir turi tik vieną tėvą E. V., kuris tėvu yra nuo gimimo ir tai yra užrašyta jo gimimo liudijime. Pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo patvirtino teismo posėdžio metu ir apklausiamas psichologės.
  4. Teismas nurodė, kad nėra tikslinga taikyti CK 3.148 str. 2 d. analogijos ir pripažinti, kad ekspertizės atsisakymas yra laikomas sutikimu, jog ieškovas nėra vaiko tėvas. Ši įstatymo norma galioja tik vaiko tėvui, kuris dėl jam žinomų aplinkybių siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas, siekdamas išvengti pareigų vaiko atžvilgiu ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nėra, todėl ir analogija nėra tikslinga.
  5. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina.
  6. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu, kito vaiko tėvo neįvardijo. Teismas sprendė, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas šiuo atveju nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti, nors ir trapų, vaiko ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Nors ieškovas jo kaip tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, negalima vienareikšmiškai teigti, jog ieškovo kaip tėvo ir vaiko santykiai nebuvo visiškai susiformavę. Šiuo atveju tėvystės nuginčijimas neatitiktų ir už keturių mėnesių pilnamečiu tapsiančio vaiko interesų, nes tokiu atveju pasikeistų jo žinoma objektyvi tikrovė, susiformavusi per beveik 18 metų, kad ieškovas yra jo tėvas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8

  1. Ieškovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti byloje teismo psichologinę ekspertizę.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius DNR ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Į kokias konkrečiai aplinkybes esant tokiai situacijai teismas turėtų atsižvelgti, įstatyme nekonkretizuota, todėl teismas turi vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir t. t. Šioje byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo jokių svarbių priežasčių dėl ko jie atsisako atlikti DNR ekspertizę teismui nepateikė. Beveik pilnamečio asmens pasakymas, jog į ekspertizę nevyks ir niekas jo neprivers tai daryti, nes nemato prasmės ir yra gėda, vertintinas kaip vengimas pripažinti, jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra tiesa. Atsakovės su vaiku nevykimas atlikti teismo paskirtos DNR ekspertizės vertintinas kaip tiesioginis įrodymas, jog ieškovas nėra vaiko D. V. tėvas.
    2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą kaip įrodymo, jog ieškovas nėra vaiko tėvas, nevertino ir šalių sudarytoje taikos sutartyje įtvirtinto atsakovės pripažinimo, jog ieškovas nėra D. V. tėvas. Teismas tai motyvavo tuo, jog tarp šalių sudaryta taikos sutartis yra panaikinta, tačiau toks vertinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties galiojimo šalims. Atsakovės teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog ji pasirašydama taikos sutartį nesuprato taikos sutarties sąlygų, nesuprato ką pasirašo, nesigilino, kas parašyta toje taikos sutartyje, vertintini tik kaip siekis paneigti taikos sutartyje patvirtintą pripažinimą, jog ieškovas nėra jos vaiko tėvas.
    3. Teismas netinkamai vertino liudytojos V. G. teismo posėdžio metu duotus parodymus. Ginčijame sprendime nurodyta, jog liudytojos parodymai nepatvirtina, kad ieškovas nėra vaiko tėvas. Tačiau liudytoja teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, jog atsakovė J. D. jau 2000 metais, kai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo jai minėjo, jog ieškovas nėra jos vaiko tėvas.
    4. Šioje byloje teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CKP 376 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvystės nuginčijimo privalo siekti, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė, užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Šioje byloje teismas tik konstatavo, jog faktinės biologinės vaiko tėvystės nustatymas yra probleminis, nes byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimybės nustatyti kitą tėvą ar bent konstatuoti, kad yra kitas, biologinis tėvas ir šio klausimo daugiau neanalizavo, tuo pažeisdamas ne tik CPK numatytą pareigą būti tokio pobūdžio bylose aktyviu, bet ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintą pareigą užtikrinti vaiko identiškumo nustatymą.
    5. Teismas, siekdamas nustatyti tikrąją vaiko kilmę, privalėjo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo nurodytą L. R. ir išsiaiškinti ar L. R. gali būti D. V. biologinis tėvas, tačiau to nedarė, apsiribodamas konstatavimu nesant galimybės nustatyti kitą vaiko tėvą.
    6. D. V. yra beveik pilnametis asmuo, pasak psichologės jo branda ir psichinė emocinė būklė atitinka jau pilnamečio asmens brandą ir tikrovės suvokimą, todėl D. V. laikytinas pakankamai subrendęs suvokti, jog jo subjektyvi tikrovė nebūtinai yra jam žinoma objektyvi tikrovė ir ji gali kisti.
    7. Ginčijamame sprendime teismas formuluodamas išvadą apie tarp vaiko ir tėvo esantį socialinį ryšį iš esmės atsižvelgė ir rėmėsi tik vaiko teismo posėdyje duotais parodymais, jog ieškovas yra įrašytas tėvu jo gimimo liudijime ir todėl yra jo tėvas ir jis kito tėvo nežino, darydamas išvadą, kad tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs trapus vienpusis ryšys, kurį yra svarbu išsaugoti, bet neatsižvelgė nei į ieškovo, nei į teismo psichologės išsakytus teiginius, jog tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavęs joks socialinis emocinis ryšys, nes vaikui ir tėvui nebendraujant jis ir negali susiformuoti. Pagal faktines bylos aplinkybes ieškovas su vaiku nepalaiko jokių ryšių ir nebendrauja nuo 2000 metų, tuo metu vaikui nebuvo nei dvejų metų, vaiko žinoma objektyvi tikrovė yra tik ta, jog jo tėvu gimimo liudijime yra įrašytas ieškovas. Tai, kad ieškovas iki 2014 metų neturėjo abejonių, jog D. V. yra jo sūnus bei vykdydamas teismo sprendimą teikė jam išlaikymą, nesudaro pagrindo teigti esant tėvo ir vaiko ryšiui. Pažymėtina, jog išlaikymas D. V. iš ieškovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamas vykdomo dokumento pagrindu, todėl sprendime išsakyta teismo nuomonė, jog ieškovas išlaikymo pareigos niekada nevengė, jos neginčijo ir tai rodo jo ryšį su vaiku, visiškai nepagrįsta, nes nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo ieškovas negalėjo (CPK 18 str.).
    8. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo vaiko ir tėvo socialinį emocinį ryšį. Neatsakyta į pagrindinį klausimą, koks yra susiformavęs vaiko ir tėvo socialinis emocinis ryšys bei į tai, ar tėvystės nuginčijimas turėtų neigiamos įtakos D. V. savivertei. Nors ieškovas ir prašė, teismas neskyrė teismo psichologinės ekspertizės šioms aplinkybėms nustatyti, todėl ir neaišku koks iš tikro yra tėvo ir vaiko ryšys, visiškai nesiaiškinta dėl kokių priežasčių vaikas atsisako ekspertizės ir kiek tai įtakojo jo motina, kaip ir nežinoma ar tėvystės nuginčijimas turėtų neigiamos įtakos D. V. interesams. Teismas visiškai nesiaiškino dėl kokių priežasčių atsakovė vengia vaiko kilmės nustatymo. Tokiu būdu teismas, turėdamas būti aktyvus, nesiėmė priemonių visoms privalomoms aplinkybėms nustatyti, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą ir įvertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 179 ir 376 straipsnius.
  1. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi veiksmų D. V. psichologinei būsenai ištirti, siekiant išsiaiškinti ar jo pozicija teisme nėra kieno nors įtakota, ar jis pakankamai subrendęs ir gerai supranta ginčo esmę. Tuo tikslu Šiaulių apygardos teismo psichologė ne tik dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, bet ir atliko individualią D. V. apklausą bei pateikė teismui išsamią išvadą, kuri nesukėlė abejonių nei teismui nei Vaiko teisių apsaugos skyriui.
    2. Apeliantas bei jo atstovas nuo pat proceso teisme pradžios siekia ginčą iš dalies modifikuoti ir pagrindiniu klausimu iškelti ne tėvystės nuginčijimą, o tėvystės nustatymą, apeliuojant į vaiko teisę žinoti kas yra tikrasis jo biologinis tėvas. Tuo tikslu į bylą teiktos kitų asmenų fotonuotraukos, nurodytos aplinkybės, siekiant sukelti abejonių bei išprovokuoti situaciją taip, kad byloje atsirastų naujų šalių, ar bent jau teismas imtųsi iniciatyvos tuos asmenis apklausti ir pan.. Kita vertus, ieškovas iškeldamas klausimus bei abejones, susijusias su galimybe, jog vaiko tėvas yra visai kitas asmuo, buvo pakankamai atsargus bei neužtikrintas, nes jokių konkrečių prašymų ar reikalavimų teismui dėl to neteikė.
    3. Teismų praktikoje atsakovo atsisakymas atlikti DNR ekspertizę nebūtinai turi būti vertinamas kaip įrodymas. Ta aplinkybė vertinama tiesiog kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o šiuo atveju tas atsisakymas dar pagrįstas ir psichologo išvada, kurioje pateikta analizė D. V. išsakytų teiginių, kodėl jis nenori atlikti DNR ekspertizės.
    4. Visais atvejais, kuomet teisme sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas to tikrai nesiekia, jo pagrindinis tikslas yra tik nuginčyti tėvystę, na ir, žinoma, prisiteisti iš atsakovės kuo didesnę piniginę kompensaciją. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų dėl galimybės nustatyti kitą tėvą ar bent konstatuoti, kad yra kitas, biologinis tėvas. Tiek J. D., tiek D. V. viso proceso byloje metu tvirtino ir yra įsitikinę, kad kito D. V. tėvo nėra, kad jo vienintelis žinomas tėvas yra ieškovas E. V..
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovas, siekiantis nuginčyti vaiko tėvystę, teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiekė užtikrinti vaiko teisės žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą. Vaiko atsisakymą atlikti DNR ekspertizę teismas privalėjo vertinti kaip tiesioginį įrodymą, jog ieškovas nėra vaiko tėvas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje įtvirtintas atsakovė pripažinimas, kad ieškovas nėra D. V. tėvas; liudytojo V. G. parodymus), pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles, teismas nepagrįstai nebuvo aktyvus, padarė nepagrįstas išvadas dėl vaiko ir tėvo socialinio emocinio ryšio.
  3. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus ir juos atmeta. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65).
  4. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 str. 1 d.), kaip yra nagrinėjamu atveju (santuoka buvo sudaryta 1998 m. balandžio 18 d., vaikas gimė santuokoje – 1998 m. rugpjūčio 18 d.). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia teisinį santykį su vaiku.
  5. Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
  6. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).
  7. Iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik K??KAL prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08); ir kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
  8. Šiuo atveju atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 376 str. įtvirtintą pareigą būti aktyviam, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo. Nagrinėjamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vaiko tėvystės nustatymo, o ginčas susijęs su apelianto siekiu nuginčyti tėvystės faktą. Todėl nesant reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva nepilnamečio vaiko interesais aiškintis ne tik aplinkybes dėl socialinės tėvystės, bet ir dėl tėvystės nustatymo. Šiuo atveju patenkinus ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, net ir esant į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktam ieškovo nurodomam tikėtinam biologiniam vaiko tėvui, vaikas būtų likęs be tėvo, kas akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus.
  9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011), o štai tėvystei nuginčyti vien šio įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 1 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų.
  10. Taigi, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui atsisakius atlikti DNR tyrimą, ši viena aplinkybė pati savaime negali nulemti ieškinio patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra tikslinga taikyti CK 3.148 str. 2 d. analogijos, jog ekspertizės atsisakymas yra laikomas sutikimu, jog ieškovas nėra vaiko tėvas. Ši įstatymo norma galioja tik vaiko tėvui, kuris dėl jam žinomų aplinkybių siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas, siekdamas išvengti pareigų vaiko atžvilgiu ir kt.
  11. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V., gim. ( - ), kuris šiuo metu jau yra pilnametis, nuo pat gimimo iki patikslinto ieškinio gavimo dienos, t. y. 17 metų manė ir dabar mano, jog ieškovas yra jo tėvas, ir jokio kito tėvo nežino, negalvoja, kad kitaip gali būti (t. 1, b. l. 32-33). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, vaiko teisinio statuso aiškumą. Būtų neteisinga, kad nuo pat gimimo žinojęs, jog turi tėvą, tėvams išsiskyrus, gavęs iš tėvo išlaikymą, tapęs pilnamečiu trečiasis asmuo tėvo netektų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas vaiko interesus sužinoti apie kitą, neva, biologinį tėvą, nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundą ir nuginčyti tėvystę, tačiau tai negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą. Todėl šiuo atveju ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojos V. G. duotų parodymų įtakos vaiko interesams turėti tėvą negali neturėti.
  12. Šiaulių apygardos teismo specialistės (psichologės) 2016-03-30 išvadoje Nr. 3587 išsamiai yra atsakyta į trečiojo asmens atsisakymo vykti atlikti DNR ekspertizę priežastis. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, trečiasis asmuo D. V. jau yra sulaukęs pilnametystės, todėl teisėjų kolegija pripažįsta psicholiginės ekspertizės skyrimą apeliacinės instancijos teisme netikslingu, galinčiu tik užvilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 181 str., 212 str.).
  13. Aplinkybė, kad teismui buvo pateikta tvirtinti, tačiau nepatvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovė J. D. pripažino ieškovo E. V. ieškinyje nurodytas aplinkybes, suteikia tik pagrindo išvadai, kad vaiko motina galimai neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos ginti vaiko teisėto intereso turėti tėvą.
  14. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
  15. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo motyvai apie tai, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai nepagrįsti. Įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).
  16. Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
  17. A. J. D. patyrė 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl apeliacinį skundą atmetus jos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
  18. Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuri Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, ieškovui iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo buvo atidėtas 266,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, todėl apeliacinį skundą atmetus iš ieškovo priteistina valstybei 266,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 96 str. 2 d.).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Telšių rajono apylinkė teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš ieškovo E. V. (a. k. ( - ) atsakovei J. D. (a. k( - ) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

14Priteisti iš ieškovo E. V. (a. k. ( - ) valstybei 266,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai