Byla 2-19-430/2013
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų, nuostolio iš turto padavimo ir papildomų išlaidų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui Tomui Kalinui,

4atsakovo A. K. atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Amšiejūtei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, nuostolio iš turto padavimo ir papildomų išlaidų priteisimo,

Nustatė

6ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, nuostolio iš turto padavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-08-07 sudarė lizingo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – vieną automobilį ( - ) ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlygą, kad atsakovas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Atsakovas nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas 2009-08-20 pranešimu Nr. 01-30-4769 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą ieškovui. Atsakovas turtą grąžino, tačiau liko nepadengtas įsiskolinimas – 928,64 Lt. Atsakovas turi padengti nuostolį, kuris susidarė iš turto padavimo vertės ir turto pardavimo kainos skirtumo, t.y. 22983,52 Lt. Ieškovas paskaičiavo atsakovui 4089,13 Lt palūkanų. Taip pat ieškovas patyrė 2350,00 Lt papildomų išlaidų. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 928,64 Lt nesumokėtų mokėjimų, 22983,52 Lt dydžio nuostolį iš turto pardavimo, 2350,00 Lt dydžio papildomas išlaidas, 4089,13 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad 2007-08-07 ieškovas, vykdydamas lizingo sutartį Nr. ( - ), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Prekybos grupė“, iš kurios ieškovas nupirko automobilį bei perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovo nuosavybės teise įgytas ir perduotas atsakovui naudoti bei valdyti automobilis buvo individualios specifikacijos: lyginant ieškovo įgytą bei perduotą atsakovui naudoti bei valdyti automobilį su kitais tų pačių metų ( - ) automobiliais, atsakovui perduotas valdyti ir naudotis automobilis išskirtinis buvo tuo, kad buvo pakeista visa automobilio išorinė išvaizda, t.y. automobilis atrodė kaip 2005 m. 7 klasės BMW automobilis. Šios individualios savybės sąlygojo tai, kad automobilio įgijimo ieškovo nuosavybėn metu jo kaina buvo 130000 Lt, įskaitant PVM. 2009-06-29 atsakovas sudarė pavedimo sutartį su UAB „Baltijos realizacijos centras“, kuria UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo įsipareigojęs parduoti automobilį už 75000,00 Lt, o minimali pardavimo kaina sudarė 69900,00 Lt. Pardavęs automobilį, atsakovas, būtų galėjęs sumokėti visas pinigines sumas ieškovui. Atsakovo pasiūlytas pardavimo būdas ir kaina ieškovo netenkino. 2009-07-02 ieškovas, neatsižvelgdamas į atsakovo siekį įvykdyti prisiimtus sutartinus įsipareigojimus, pateikė atsakovui pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo, o 2009-08-20 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį dėl susidariusio 5877,31 Lt įsiskolinimo. Ieškovas perėmė automobilį iš atsakovo ir pradėjo automobilio pardavimo tretiesiems asmenims procedūrą, tarpininkaujant UAB „Baltijos realizacijos centras“. Automobilio kaina internetiniame puslapyje buvo nurodyta 58000,00 Lt, neišskiriant PVM. Automobilis buvo rezervuotas trečiųjų asmenų, tai reiškia, kad pontencialūs pirkėjai automobilį buvo pasiryžę įsigyti už 58000,00 Lt. Automobilį ieškovas padavė tik už 38842,96 Lt, todėl pats ieškovas prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Automobilio pardavimo kaina naujajam pirkėjui nelaikytina tikrąja rinkos kaina, būtina vadovautis automobilio rinkos kaina, nustatyta UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2009-06-29 pavedimo sutarties Nr. ( - ), kur nurodyta automobilio kaina 75000,00 Lt. Jeigu ieškovas būtų pardavęs automobilį rinkos kaina, ieškovas nuostolių nebūtų patyręs. Ieškovui galėtų būti priteisti 2474,13 Lt dydžio nuostoliai, susiję su nuomoto automobilio vertės skirtumo susidarymu bei automobilio pardavimu dėl pirmalaikio ilgalaikės nuomos sutarties nutraukimo. Neišpirkta automobilio rinkos vertė sudarė 72955,34 Lt, įskaitant PVM, ir 60293,67 Lt, be PVM. Ieškovas klaidingai nurodo 61826,48 Lt, be PVM, likutinę automobilio vertę. Ieškovo nuostoliai apskaičiuotini iš automobilio likvidacinės vertės atėmus automobilio rinkos kainą, t.y. 60293,67 Lt-75000Lt = -14706,33 Lt. Gautas skirtumas yra neigiamas, todėl ieškovas nepatyrė jokių nuostolių dėl automobilio pardavimo, o įgijo naudą – gavo 14706,33 Lt ir dar gauna palūkanas iš naujo automobilio valdytojo. Teismo prašo atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad eksperto nustatyta automobilio kaina, neparodo realios turto realizavimo kainos. Realią rinkos kainą parodo pirkimo sandoris. Pažymėjo, kad automobilio kaina nebuvo mažinama.

9Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi pats ieškovas pardavė turtą už žymiai mažesnę kainą. Pažymėjo, kad ieškovas eksperto išvados neginčija. Atsakovas domėjosi automobilio pardavimu, bet savo pirkėjo nepasiūlė. Ieškovas sudarė naują sutartį ir iš naujo pirkėjo gavo palūkanas, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo iš atsakovo nepagrįstas.

10Į teismo posėdį neatvyko atsakovas, jį atstovauja advokato padėjėja Aušrinė Amšiejūtė (tomas 2, b.l. 29). Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 str.).

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-08-07 sudarė Lizingo sutartį Nr. ( - ) (tomas 1, b.l. 5-10) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą –automobilį ( - ) ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas 2007-08-07 sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią įgijęs turtą nuosavybės teise, Turto priėmimo-perdavimo aktu, perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (tomas 1, b.l. 11-13). Ieškovas 2009-08-20 pranešimu Nr. 01-30-4769 vienašališkai nutraukė Sutartį (tomas 1, b.l. 15). Ieškovas pateikė pažymą apie skolos dydį, pagal kurią nesumokėta mokėjimo suma – 567,75 Lt, delspinigiai – 360,89 Lt (tomas 1, b.l. 27), palūkanos – 4089,13 Lt (tomas 1, b.l. 29). Ieškovas pateikė pažymą dėl 22983,52 Lt nuostolių (tomas 1, b.l. 28). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad turėjo 2350,00 Lt papildomų išlaidų, kurias patyrė dėl atsiimto turto realizavimo (tomas 1, b.l. 2, 17, 18-21).

13Byloje kilo ginčas dėl palūkanų ir netesybų priteisimo bei nuostolių, kurie ieškovą atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, atlyginimo.

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.574 straipsnyje numatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovui tinkamai nevykdant prievolės, Sutartis buvo nutraukta (Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3. punktas, tomas 1, b.l. 10). Sutarties nutraukimo dieną atsakovas liko skolingas 567,75 Lt nesumokėtų mokėjimų (tomas 1, b.l. 27). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog įsiskolinimą, t.y. iki sutarties nutraukimo nesumokėtas įmokas sumokėjo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 567,75 Lt nesumokėtų mokėjimų (CK 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis).

15Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4089,13 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo. Ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos yra ieškovo patirti nuostoliai, kurie turi būti atlyginti visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje lizingo bendrovių reikalavimai priteisti palūkanų įmokos nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos, nepripažįstami pažeidžiančiais šalių interesų pusiausvyros principą, neatitinkančiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo standartų: (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr.2-414/2012, 2012-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-323/2012, 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr.2-5/2012 ir kitos). Todėl ieškovas turi teisę reikalauti palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4089,13 Lt palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo.

16Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti netesybas, t.y. 360,89 Lt delspinigių, reikalavimą kildindamas iš Sutarties Bendrosios dalies 9.4 punkto (tomas 1, b.l. 9). Sutarties Bendrosios dalies 9.4 punkte numatyta, kad klientas už kiekvieną pradelstą mokėti dieną moka 0,2 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

17Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai šaliai gali būti taikomos netesybos, kurios yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas vėliausiai nagrinėtose bylose, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas kiekvienu atveju turi būti vertinti konkrečias bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „( - )“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Byloje nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių, kuriuos teismas vertina aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo mažintinas, priteisiant iš atsakovo 0,1 proc. dydžio delspinigius, t.y. 180,44 Lt.

18CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1/2012). Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos ir t.t. (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

19Sutarties 11.2.3 p. numatyta lizingo davėjo teisė reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Sutarties sąlygos, išdėstytos Sutarties 11.2.2, 11.2.3 p. pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks Sutarties turinys atitinka CK 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos tų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu pagal savo esmę jos lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lizingo sutarties šalių prievolės, kurios numatytos sutarties sąlygose ir kurių atsiradimą nulemia sutarties nutraukimo faktas, siejamos ir su teisės reikalauti atlyginti nuostolius išlikimu po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

20Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą padengti 22983,52 Lt nuostolį iš turto pardavimo ir 2350,00 Lt papildomų išlaidų (neišpirkta Sutarties dalyku buvusio turto ( - ) vertė be PVM 61826,48 Lt – 38842,96 Lt turto kaina jį pardavus tretiesiems asmenims be PVM, kas sudaro skirtumą – 22983,52 Lt; tomas 1, b.l. 28, 84-92).

21Esminė aplinkybė, kuria remiasi atsakovas atsikirsdamas į reikalavimą dėl nuostolių dydžio – automobilis buvo realizuotas už per mažą kainą, remiasi ekspertizės aktu.

22Pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek kreditorius turi pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis), tai reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t.y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Tik šalims bendradarbiaujant, galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad ne tik lizingo davėjas, bet ir lizingo gavėjas, vykdydami iš sutarties kylančias prievoles, turi būti pakankamai atidus, rūpestingas, bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo. Pareiga bendradarbiauti vykdant sutartį, buvo įtvirtinta ir šalių sudarytoje automobilio nuomos ir priežiūros sutartyje.

23Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai lizingo davėjas susigrąžina lizingo sutarties dalyku buvusį daiktą, lizingo gavėjas nebetenka galimybės daryti teisinį poveikį tolesniems dėl lizingo dalyko sudaromiems sandoriams. Kadangi lizingo dalyko realizavimas neekonomišku būdu galėtų lemti padidėjusius lizingo gavėjo nuostolius, lizingo davėjui tenka iš bendrosios prievolių teisės kylanti pareiga vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str.). Jei būtų nustatytas šių prievolių pažeidimas, lizingo gavėjas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012). Lizingo davėjui tenka pareiga imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu. Tačiau visais atvejais komerciškai pagrįstas būdas yra toks, kuris neužkerta kelio už susigrąžintą lizingo sutarties dalyku buvusį turtą gauti didesnę pardavimo kainą, jei egzistuoja reali tokios kainos gavimo galimybė per protingą laiką. Priešingu atveju, kai turtas parduodamas komerciškai nepagrįstu būdu, galima įžvelgti kreditoriaus kaltę, kuri pasireiškia tuo, kad kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės netinkamu įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-917-2012).

24Ieškovas nurodo, jog turėjo 22983,52 Lt nuostolio iš turto pardavimo. Atsakovas iki automobilio realizavimo turėjo realią galimybę įvykdyti Sutartimi prisiimtą prievolę arba pasiūlyti paties pasirinktą pirkėją, kuris automobilį įsigytų už didesnę, nei jis buvo realizuotas kainą, tačiau to nepadarė. Priešingai, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, po automobilio perdavimo į lizingo bendrovę nesikreipė, nesidomėjo nei kokiu būdu bus parduodamas automobilis, nei kokia tvarka jis bus vertinamas. Pažymėtina, kad nemokaus pirkėjo (atsakovo vadovaujamos įmonės) siūlymas, kai automobilio pirkimas buvo susijęs su įmonės kreditavimu, nelaikytinas tinkamu pirkėjo siūlymu. Minėtų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir nedėjo pastangų nuostoliams išvengti.

25Atsakovui ginčijant kainą, už kurią buvo parduotas automobilis, 2012-04-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi (patikslinta 2012-05-10 teismo nutartimi, tomas 1, b.l. 155), buvo paskirta transporto priemonės vertės nustatymo ekspertizė. Vykdant teismo 2012-12-16 nutartį buvo atlikta ekspertizė bei surašytas ekspertizės aktas EUR Nr. 1206/08 E.

26Pagal 2012-12-16 teismo ekspertizės aktą automobilio ( - ) rinkos vertė 2009-12-04 (automobilio pardavimo laikotarpis) galėjo būti apie 73000,00 Lt (be PVM), o likvidacinė vertė – 58000,00 Lt (be PVM). Automobilis ( - ) buvo parduotas trečiajam asmeniui L. R. už 38842,96 Lt, t.y. 19157,04 Lt mažiau už tuo laikotarpiu Lietuvoje buvusią, teismo eksperto nustatytą, automobilio likvidacinę vertę. Taigi, laikytina, jog ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurio buvimas rinkoje buvo tik 2 mėnesiai, nedėjo maksimalių pastangų sumažinti nuostolių dydį, jį parduodant trečiajam asmeniui. Automobilio kainą padidinus iki 58000,00 Lt, t.y. iki teismo eksperto nustatytos likvidacinės vertės, būtų sumažintas nuostolių dydis. Ieškovas, grįsdamas automobilio rinkos kainą, remiasi Lizingo sutartimi, sudaryta su L. R., nurodydamas, jog realią rinkos kainą parodo minėtas sandoris. Įrodymų, patvirtinančių kitų pirkimo pardavimo sutarčių, parduodant individualių požymių turėjusį automobilį, buvimą, nepateikė (CPK 178 str.). Akcentuotina ir tai, kad transporto priemonės individualumas nebuvo vertintas, nors jį įsigyjant pagal lizingo sutartį, vertė buvo ženkliai didesnė nei eilinio tokio modelio automobilio. Būtent individualūs požymiai galėjo turėti esminės įtakos nustatant pardavimo kainą. Tuo tarpu, kaip teismo posėdžio metu aiškino ieškovo atstovas, lizingo bendrovė, pasitikėdama verslo partneriu UAB „BRC“, jo nustatytos pardavimo kainos nerevizuoja. Teismo nuomone, šioje byloje turto pardavimo sutartis įrodo tik aplinkybę, kad turtas buvo parduotas, tačiau tai savaime nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas komerciškai pagrįstu būdu, juolab nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir kad lizingo bendrovė ėmėsi priemonių, jog būtų sumažinti lizingo gavėjo patiriami nuostoliai. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalu, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, revizuojant automobilio pardavimo eigą, tinkamai nustatant automobilio kainą, todėl ieškovo patirti nuostoliai iš turto realizavimo mažintini 10000,00 Lt, priteisiant ieškovui 12983,52 Lt nuostoliams iš turto pardavimo atlyginti.

27Ieškovo patirtas 2350,00 Lt papildomas išlaidas, susijusias su turto pardavimu, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo reikalaujami nuostoliai yra neteisingi dėl jų dydžio, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas priteisti 2350,00 Lt tenkintinas (tomas 1, b.l. 18-21).

28CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011-12-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

29CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 911,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, tomas 1, b.l. 4). Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 11,00 Lt išlaidų už dokumentų kopijų darymą (tomas 2, b.l. 3), 2600,00 Lt už teisines paslaugas (tomas 2, b.l. 33-36), 2000,00 Lt už ekspertizės atlikimą (tomas 1, b.l. 113). Kadangi patenkinta 66,45 % ieškovo reikalavimų, iš atsakovo priteistina 605,35 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį (33,55 %), iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1547,00 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pažymėtina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

30Vadovaujantis CPK 92 str. ir atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (66,45 %), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos dėl to, kad yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma.

31Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

32ieškinį tenkinti iš dalies.

33Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, j.a.k. 111568069, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) 567,75 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt septynis Lt 75 ct) nesumokėtų mokėjimų, 4089,13 Lt (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt devynis Lt 13 ct) palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 180,44 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt 44 ct) delspinigių, 12983,52 Lt (dvylika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt trys Lt 52 ct) nuostoliams iš turto pardavimo atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2011-12-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 605,35 Lt (šeši šimtai penki Lt 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

34Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

35Priteisti iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, j.a.k. 111568069, buveinė Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, atsakovui A. K., a.k. ( - ) 1547,00 Lt (tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt septyni Lt) bylinėjimosi išlaidų.

36Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) gyvenančio ( - ), Vilniuje, valstybės naudai 16,00 Lt (šešiolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

37Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovui Tomui Kalinui,... 4. atsakovo A. K. atstovei advokato padėjėjai Aušrinei Amšiejūtei,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB „Swedbank... 6. ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu... 7. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė... 10. Į teismo posėdį neatvyko atsakovas, jį atstovauja advokato padėjėja... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta,... 13. Byloje kilo ginčas dėl palūkanų ir netesybų priteisimo bei nuostolių,... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.574 straipsnyje... 15. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4089,13 Lt palūkanų įmokų po... 16. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti netesybas, t.y. 360,89 Lt... 17. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai... 18. CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo... 19. Sutarties 11.2.3 p. numatyta lizingo davėjo teisė reikalauti atlyginti tokio... 20. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą padengti 22983,52 Lt nuostolį... 21. Esminė aplinkybė, kuria remiasi atsakovas atsikirsdamas į reikalavimą dėl... 22. Pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek kreditorius turi pareigą... 23. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai lizingo davėjas... 24. Ieškovas nurodo, jog turėjo 22983,52 Lt nuostolio iš turto pardavimo.... 25. Atsakovui ginčijant kainą, už kurią buvo parduotas automobilis, 2012-04-04... 26. Pagal 2012-12-16 teismo ekspertizės aktą automobilio ( - ) rinkos vertė... 27. Ieškovo patirtas 2350,00 Lt papildomas išlaidas, susijusias su turto... 28. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 29. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 30. Vadovaujantis CPK 92 str. ir atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį... 31. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 32. ieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Priteisti ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, j.a.k. 111568069, buveinė... 34. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 35. Priteisti iš ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, j.a.k. 111568069, buveinė... 36. Priteisti iš atsakovo A. K., a.k. ( - ) gyvenančio ( - ), Vilniuje,... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...