Byla e2A-1085-302/2018
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VŠĮ) „Bruneros“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti supaprastintame atvirame viešajame pirkime „Kupiškio rajono savivaldybės mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas, pirkimo Nr. 368182 (toliau – Pirkimas) priimtus šiuos sprendimus: 1) sprendimą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Grūstė“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus; 2) sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu bei sudaryti su juo sutartį; 3) sprendimą atsisakyti pateikti ieškovei trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymo dokumentus: valgiaraščius ir technologines korteles. Įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo spręsti dėl UAB „Grūstė“ pasiūlymo dokumentų: valgiaraščių ir technologinių kortelių pateikimo ieškovei ir iš naujo įvertinti UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms bei sudaryti naują pasiūlymų eilę; sutarties sudarymo atveju pripažinti sutartį niekine; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalies „Kainos“ 2-oje pastraipoje buvo nurodyta, kad vieno mokinio (vaiko) vienos dienos porcijos gamybos išlaidų kaina Eur su PVM gali sudaryti 15–30 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams tos porcijos gamybai įsigyti. Atsakovė į ieškovės užklausimą, ar gamybos išlaidos gali būti mažesnės kaip 15 proc., ar ši norma imperatyvi, patikslino minėtą nuostatą ir atsakė: „Taip, turi sudaryti ne mažiau 15 proc., bet ne daugiau kaip 30 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams tos porcijos gamybai įsigyti (pridedama patikslinta konkurso sąlygų 1 priedo B dalis)“. Pagal tokį paaiškinimą, kad mažiausia įmanoma gamybos išlaidų kaina negali būti mažesnė kaip 15 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams, ieškovė pateikė pasiūlymą su mažiausiomis įmanomomis kainomis. 2018 m. gegužės 24 d. ieškovė pranešė, kad pagal ekonominio naudingumo vertinimą „Maisto kokybė“ ieškovės pasiūlymas surinko maksimalų įmanomą balų skaičių (50 balų), o 2018 m. gegužės 31 d. buvo pranešta, kad sudarytoje pirkimo pasiūlymų eilėje pirmu numerius įrašytas tiekėjos UAB „Grūstė“ pasiūlymas ir su UAB „Grūstė“ nuspręsta pasirašyti sutartį. 2018 m. birželio 4 d. perkančioji organizacija atmetė ieškovės prašymą susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu bei patvirtino, kad tiek UAB „Grūstė“, tiek VŠĮ „Bruneros“ pasiūlymai buvo įvertinti vienodu ekonominio naudingumo balu, kas, ieškovės įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad laimėtojos UAB „Grūstė“ pasiūlymas surinko daugiau balų tik dėl pasiūlytos mažesnės kainos, kadangi ieškovė siūlė mažiausią pagal Pirkimo sąlygas galimą kainą. Ieškovė tvirtino, kad perkančioji organizacija, vertindama UAB „Grūstė“ pasiūlymą, naujai interpretavo savo pačios išaiškinimą dėl imperatyvios minimalios gamybos išlaidų ribos nustatymo, leisdama šią ribą apvalinti, nors Pirkimo sąlygose šios ribos apvalinimas nebuvo numatytas (kainos suapvalinimas su ribos apvalinimu neturi nieko bendro). Ieškovės teigimu, tokiu būdu atsakovė pažeidė Pirkimo sąlygas, nukrypo nuo teismų praktikos ir skaidrumo principo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nulėmusį klaidingą Pirkimo rezultatą. Taip pat ieškovė teigė, kad atsakovė nepagrįstai jai neleido susipažinti su trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktais dokumentais – valgiaraščiais ir technologinėmis kortelėmis, kurie tiek pagal teisės aktus, tiek pagal teismų išaiškinimus nėra laikomi konfidencialiais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino šiuos perkančiosios organizacijos sprendimus: 1) sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus; 2) sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu bei sudaryti su juo sutartį. Įpareigojo perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, kitus ieškinio reikalavimus atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens technologinės kortelės ir valgiaraščiai kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis, nes atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnyje nurodytus komercinės paslapties požymius, todėl atsakovė pagrįstai ieškovei neleido susipažinti su minėtais dokumentais.
  3. Teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ pritaikė apvalinimo taisyklę skaičiuodamas Pirkimo sąlygose nustatytas patiekalų gamybos išlaidoms minimalias ribas, o perkančioji organizacija jo pasiūlymą pripažino laimėtoju, sprendė, jog perkančioji organizacija, pripažindama, kad trečiasis asmuo turėjo teisę pasiūlyme suapvalinti imperatyviai jos pačios nustatytą minimalią patiekalų gamybos išlaidų ribą, netinkamai taikė paskelbtas Pirkimo sąlygas bei pačios išaiškinimą dėl imperatyvios minimalios gamybos išlaidų ribos nustatymo.
  4. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo suformuluoto leidimo nustatytą minimalią 15 procentų ribą patiekalų gamybos išlaidoms nuo produktams skiriamos sumos apvalinti ir nebuvo suformuluotos 15 procentų ribos apvalinimo taisyklės. Dviejų skaičių po kablelio apvalinimo taisyklė, nustatyta Pirkimo sąlygų 5.7.1.2 punkte, taikoma tik nurodant pasiūlytą kainą 1 priedo B lentelėje, dėl kurio nėra ginčo, ir negali būti taikoma apvalinant imperatyviai nustatytą minimalią gamybos išlaidų ribą (ne mažiau kaip 15 proc.), nes nurodyti procentai (ne mažiau kaip 15 ir ne daugiau kaip 30 ) nėra kaina, kuri gali būti apvalinama ir jų dydis nekintamas. Teismo nuomone, kainos suapvalinimas su ribos apvalinimu neturi nieko bendro.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Pirkimo sąlygų 5.7.1.2 punkto ir pasiūlymo B dalies formos 2-os pastabos turinį, todėl netinkami pritaikė Pirkimo sąlygas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą. Pirkimo dokumentų 1 priede pateiktoje pasiūlymo B dalies „Kaina“ formoje nurodomos šios kainos: nurodytos leidžiamos mažiausios ir didžiausios maisto produktų kainos (1-oji pasiūlymo B dalies formos pastaba), nustatyta mažiausios ir didžiausios gamybos išlaidų kainos apskaičiavimo taisyklė (2-oji pasiūlymo B dalies formos pastaba), pateikta siūlomų kainų lentelė, kurioje dalyvio įrašomos siūlomos maitinimo paslaugų kainos. Visos šios kainos priskiriamos pasiūlyme nurodytoms kainoms, todėl visoms joms turi būti taikoma Pirkimo sąlygų 5.7.1.2 punkte nustatyta kainų apvalinimo taisyklė, pagal kurią kainos pasiūlyme nurodomos, paliekant du skaitmenis po kablelio. Teismo išvada, kad gamybos išlaidų riba nėra kaina, yra nepagrįsta nei lingvistiniu, nei sisteminiu Pirkimo sąlygų aiškinimo principu.
    2. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, kodėl nustatė, jog tenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 80 procentų. Ieškinyje buvo pareikšti penki savarankiški reikalavimai, o teismas tenkino tris iš penkių, todėl pripažintina, kad buvo tenkinta ne 80 proc., o 60 proc. reikalavimų.
    3. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pagrindė 3 652,22 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršija priteistinus užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalius dydžius, todėl jos turėtų būti mažinamos.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą, atmetant visus ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Grūstė“ pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygų, kadangi Pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas draudimas skaičių apvalinimui taikyti įprastas aritmetines taisykles. UAB „Grūstė“, remdamasi įprastomis aritmetinėmis taisyklėmis, teisingai apskaičiavo gamybos išlaidų kainas, laikydamasi Pirkimo sąlygų 5.7.1.2 punkte nustatyto reikalavimo apvalinti kainas iki dviejų skaitmenų po kablelio.
    2. Teismas taip pat suklydo, vertindamas, kad trečiasis asmuo neva neteisingai apskaičiavo kainas, nes Pirkimo sąlygose nėra suformuluoto leidimo nustatytą minimalią 15 procentų ribą patiekalų gamybos išlaidoms nuo produktams skiriamos sumos apvalinti ir nėra suformuluotos 15 procentų ribos apvalinimo taisyklės. Trečiasis asmuo apvalino ne procentinę ribą, kuri išliko nepakitusi, o atlikęs matematinius veiksmus apvalino gautas gamybos išlaidų kainas iki dviejų skaitmenų po kablelio, nes taip įpareigojo Pirkimo sąlygų 5.7.1.2. punktas.
    3. Teismas sprendimą priėmė skubotai, suteikęs atsakovei ir trečiajam asmeniui faktiškai tik 4 darbo dienas atsiliepimams pateikti, o žodinį posėdį surengė iškart po parengiamojo posėdžio. Sprendimas buvo surašytas teisėjai jau galimai būnant atostogose.
    4. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad dėl skirtingo tiekėjų taikyto gamybos išlaidų kainų apvalinimo UAB „Grūstė“ neįgavo jokio konkurencinio pranašumo prieš ieškovę. Tuo atveju, jeigu UAB „Grūstė“ minimalias gamybos išlaidų kainas skaičiuotų taip pat kaip VŠĮ „Bruneros“, apvalindama kainas į didesnę pusę, UAB „Grūstė“ vis tiek būtų pirkimo laimėtoja. Tuomet abiejų tiekėjų pasiūlymų kainos būtų vienodos, o Pirkimo laimėtoją pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 8 dalį lemtų anksčiausias pasiūlymo pateikimo laikas. UAB „Grūstė“ pateikė pasiūlymą anksčiau nei VŠĮ „Bruneros“.
    5. Kitame Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2017 metais vykdytame viešajame pirkime dėl nemokamo mokinių (vaikų) maitinimo ieškovė laikėsi priešingos pozicijos, kas papildomai patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.
  3. Ieškovė VŠĮ „Bruneros“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentus:
    1. Pirkimo dokumentų 1 priedo (pasiūlymo formos) B dalies („Kainos“) 2-oje pastaboje imperatyviai nustatyta minimali patiekalų gamybos išlaidų riba nėra kaina ir todėl jai netaikytina Pirkimo dokumentų 5.7.1.2 punkto kainų apvalinimo taisyklė. Pati perkančioji organizacija, įtvirtindama minimalią gamybos išlaidų ribą, Pirkimo dokumentų 1 priedo B dalies 2-oje pastaboje šią ribą apibrėžė ne „kainos“, o visiškai kita – „sumos“ – sąvoka, taip atskirdama šias dvi sąvokas. Minimali gamybos išlaidų riba (15% nuo produktams tiekėjo skiriamos sumos) tėra matematinis dydis, su kuriuo tiekėjas privalo palyginti savo pasiūlyme įrašomą gamybos išlaidų kainą. Nei Pirkimo dokumentų 5.7.1.2 punktas, nei kuris nors kitas punktas, nei perkančiosios organizacijos išaiškinimas nenumato teisės jokiomis sąlygomis ir jokia apimtimi nukrypti nuo šio matematinio dydžio, todėl nei tiekėjai, nei perkančioji organizacija neturėjo teisės šią ribą apvalinti.
    2. Trečiojo asmens nurodomi neva pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip proceso teisės pažeidimai. Be to, trečiasis asmuo nenurodo, kaip šie tariami pažeidimai neigiamai paveikė jo teises.
    3. Aplinkybė, jog UAB „Grūstė“ pasiūlymas pateiktas anksčiau, yra įrodinėjama nauju įrodymu, kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Tai pažeidžia CPK 314 straipsnio reikalavimus, juolab, kad trečiajam asmeniui nebuvo jokių kliūčių bendradarbiauti su atsakove ir pateikti šį rašytinį įrodymą teismui dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Be to, lyginti ieškovės ir UAB „Grūstė“ pasiūlymus pagal jų pateikimo laiką būtų galima tik tuo atveju, jeigu UAB „Grūstė“ pasiūlymas atitiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus.
    4. Trečiojo asmens argumentas dėl ieškovės kitokios pozicijos kitame pirkime turėtų būti vertinama kaip nauja aplinkybė, kuria nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme. Be to, šios bylos nagrinėjimo objektas yra konkrečiame ginčo Pirkime pateiktas konkretus UAB „Grūstė“ pasiūlymas. Proceso dalyvių pozicija byloje turi būti vertinama konkretaus ginčo pirkimo kontekste.
  4. Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Grūstė“ apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su trečiojo asmens apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

6Dėl UAB „Grūstė“ pateiktų naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

  1. Trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad VŠĮ „Bruneros“ elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiaudama jai suteikta teise ginčyti atsakovės viešojo pirkimo komisijos priimtus sprendimus, dėl ko atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grūstė“ apeliaciniai skundai turi būti tenkinami. Trečiojo asmens teigimu, VŠĮ „Bruneros“ kitoje byloje, kurioje nagrinėjamas jos ieškinys Naujosios Akmenės vaikų lopšeliui–darželiui „Atžalynas“, laikosi pozicijos, kad pagal kasacinio teismo praktiką jokia minimali riba negali būti taikoma tiekėjo pateiktam pasiūlymui, net jei ji buvo nurodyta pirkimo sąlygose.
  2. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017 24 punktą ir kt.).
  3. Trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Ir nors naujų duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas, atsižvelgiant į teisingo bylos išnagrinėjimo prioritetinį tikslą, nėra absoliutus, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teikiamos informacijos pobūdį (teikiami duomenys apie VŠĮ „Bruneros“ poziciją su nagrinėjama byla nesusijusioje byloje) išimties taikymas nesvarstytinas, todėl trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
  4. Taip pat trečiasis asmuo su apeliaciniu skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų – Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 16 d. raštą Nr. S1-1787(4.22); Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. skelbto mokinių nemokamo maitinimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas; Anykščių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. skelbto mokinių nemokamo maitinimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 2 priedą „Techninė specifikacija“; 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškinys, teiktas civilinėje byloje Nr. e2-665-278/2017; UAB „Sotega“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. paklausimą Anykščių rajono savivaldybės administracijai.
  5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
  6. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiojo asmens su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai, susiję su ieškovės pozicija kitame viešajame pirkime, galėjo būti pateikti anksčiau, o jų prijungimas prie bylos šioje proceso stadijoje, siekiant suteikti galimybę dėl jų pasisakyti priešingai šaliai, užvilkintų bylos nagrinėjimą. Be to, trečiojo asmens teikiami rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą bei į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra konkrečiame ginčo Pirkime pateiktas UAB „Grūstė“ pasiūlymas, bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl juos atsisakytina prijungti prie bylos.

7Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Kupiškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 18 d. paskelbė supaprastintą atviro konkurso būdu vykdomą pirkimą „Kupiškio rajono savivaldybės mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas”, pirkimo Nr. 368182. Pagal Pirkimo sąlygas Pirkimo laimėtoju pripažįstamas tiekėjas, pasiūlęs ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą (Pirkimo sąlygų 12.9 p.), o ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai: kaina (50 proc.) ir maisto kokybė (50 proc.) (Pirkimo sąlygų 12.2 p.). 2018 m. gegužės 24 d. ieškovei buvo pranešta, kad jos pasiūlymas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Maisto kokybė“ surinko maksimalų įmanomą balų skaičių, t. y. 50 balų. 2018 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirmu numeriu buvo įrašytas UAB „Grūstė“ pasiūlymas, ir su UAB „Grūstė“ buvo nuspręsta pasirašyti sutartį. 2018 m. birželio 5 d. ieškovė pateikė pretenziją, kurioje ginčijo UAB „Grūstė“ pasiūlymo B dalyje įrašytas patiekalų gamybos išlaidas kaip neatitinkančias nustatytos minimalios ribos. 2018 m. birželio 13 d. sprendimu perkančioji organizacija ieškovės pretenziją atmetė, nurodydama, kad UAB „Grūstė“ pasiūlyme įrašytos gamybos išlaidų kainos suapvalinus jas atitinka minimalų nustatytą 15 proc. įkainį, todėl trečiojo asmens pasiūlymas atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus.
  2. Ieškovė VŠĮ „Bruneros“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: panaikinti šiuos ginčo Pirkime priimtus sprendimus: 1) sprendimą pripažinti UAB „Grūstė“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus; 2) sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu bei sudaryti su juo sutartį; 3) sprendimą atsisakyti pateikti ieškovei trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymo dokumentus: valgiaraščius ir technologines korteles; įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo spręsti dėl UAB „Grūstė“ pasiūlymo dokumentų: valgiaraščių ir technologinių kortelių pateikimo ieškovei; iš naujo įvertinti UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; sutarties sudarymo atveju pripažinti sutartį niekine; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas panaikino šiuos perkančiosios organizacijos sprendimus: 1) sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus; 2) sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą, pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu bei sudaryti su juo sutartį. Įpareigojo perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms ir sudaryti naują pasiūlymų eilę, kitus ieškinio reikalavimus atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniuose skunduose prašo atmesti visus ieškinio reikalavimus, tvirtindami, kad UAB „Grūstė“ pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas.

8Dėl UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygoms

  1. Ginčas šioje byloje kilo dėl trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlytos maitinimo paslaugų kainos dedamosios – vieno mokinio (vaiko) vienos porcijos gamybos išlaidų kainos, atitikties Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalies 2-ajai pastabai.
  2. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiosios organizacijos, laikydamosi iš skaidrumo principo išplaukiančio imperatyvo nekeisti pirkimo sąlygų, per visą viešojo pirkimo procedūrą privalo laikytis iš anksto paskelbtų reikalavimų. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygų paaiškinimas kvalifikuotinas kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis, į jį (paaiškinimą) teismai turi atsižvelgti vertindami perkančiųjų organizacijų sprendimų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalies „Kainos“ 2-oje pastraipoje buvo nurodyta, kad: „Vieno mokinio (vaiko) vienos dienos porcijos gamybos išlaidų kaina Eur su PVM gali sudaryti 15-30 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams tos porcijos gamybai įsigyti.“. Atsakovė į ieškovės užklausimą, ar gamybos išlaidų kaina gali būti mažesnė kaip 15 proc. ir ar ši norma imperatyvi, patikslino minėtą nuostatą ir atsakė: „Taip, turi sudaryti ne mažiau 15 proc., bet ne daugiau kaip 30 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams tos porcijos gamybai įsigyti.“ ir pridėjo patikslintą Pirkimo sąlygą: „Vieno mokinio (vaiko) vienos dienos porcijos gamybos išlaidų kaina Eur su PVM turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc., bet ne daugiau kaip 30 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams tos porcijos gamybai įsigyti“.
  4. Taigi perkančioji organizacija pirminėje Pirkimo dokumentų versijoje nurodytą neimperatyvią formuluotę patikslino, nurodydama, kad tiekėjams draudžiama siūlyti minėtos 15 proc. ribos nesiekiančias gamybos išlaidas. Po perkančiosios organizacijos pateikto Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalies „Kainos“ 2-os pastraipos patikslinimo, visiems turėjo tapti aišku, kad vieno mokinio (vaiko) vienos dienos porcijos gamybos išlaidų kaina Eur su PVM negali būti mažesnė nei 15 proc. sumos (su PVM), skirtos maisto produktams tos porcijos gamybai, įsigyti. Tiekėjai privalėjo teikti tiksliai Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, o perkančioji organizacija, savo ruožtu, privalo vertinti tiekėjų pasiūlymus tiksliai pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus.
  5. Maisto produktų, skirtų mokinių maitinimui (vienai porcijai) įsigyti, suma, nuo kurios skaičiuojama minėta 15 proc. dalis gamybos išlaidoms, nurodyta Pirkimo dokumentų 1 priedo B dalies 1-oje pastaboje: „Vieno mokinio (vaiko) vienos dienos maisto produktų kaina Eur su PVM dydis turi sudaryti: 6-10 metų mokiniams – pusryčiams nuo 0,76 iki 0,80 Eur, pietums nuo 1,44 iki 1,48 Eur, stovyklai (pietūs, pusryčiai ir pavakariai) nuo 2,85 iki 2,89 Eur; 11 metų ir vyresniems mokiniams – pusryčiams nuo 0,80 iki 0,84 Eur, pietums nuo 1,48 iki 1,52 Eur, stovyklai (pietūs, pusryčiai ir pavakariai) nuo 2,89 iki 2,93 Eur.“.
  6. Perkančiajai organizacijai nustačius fiksuotą produktų kainą, galima lengvai apskaičiuoti Pirkimo sąlygose įtvirtintą minimalią gamybos išlaidų ribą (15 proc. nuo produktų kainos), už kurią tiekėjų pasiūlytos gamybos išlaidos negalėjo būti mažesnės: 6-10 metų mokiniams – pusryčiams minimali 15 proc. riba nuo patiekalų gamybos išlaidų sudaro 0,114 Eur (0,76 Eur x 15 proc.); pietums minimali 15 proc. riba nuo patiekalų gamybos išlaidų sudaro 0,216 Eur (1,44 Eur x 15 proc.); stovyklai (pietūs, pusryčiai ir pavakariai) minimali 15 proc. riba nuo patiekalų gamybos išlaidų sudaro 0,4275 Eur (2,85 Eur x 15 proc.). 11 metų ir vyresniems mokiniams – pusryčiams minimali 15 proc. riba nuo patiekalų gamybos išlaidų sudaro 0,12 Eur (0,8 Eur x 15 proc.); pietums minimali 15 proc. riba nuo patiekalų gamybos išlaidų sudaro 0,222 Eur (1, 48 Eur x 15 proc.); stovyklai (pietūs, pusryčiai ir pavakariai) minimali 15 proc. riba nuo patiekalų gamybos išlaidų sudaro 0,4335 Eur (2,85 Eur x 15 proc.).
  7. Tuo tarpu iš trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymo matyti, kad trečiojo asmens pasiūlytos patiekalų gamybos išlaidos yra mažesnės už minėtą 15 proc. ribą nuo patiekalų gamybos išlaidų. Pavyzdžiui, 6-10 metų mokiniams – pusryčiams pasiūlyta gamybos išlaidų kaina yra 0,11 Eur, pietums – 0,22 Eur, o stovyklai (pietūs, pusryčiai ir pavakariai) - 0,43 Eur. 11 metų ir vyresniems mokiniams – pusryčiams pasiūlyta gamybos išlaidų kaina yra 0,12 Eur, pietums – 0,22 Eur, o stovyklai (pietūs, pusryčiai ir pavakariai) - 0,43 Eur.
  8. Dėl to, kad trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlyme įrašytos patiekalų gamybos išlaidos yra mažesnės už minimalią leidžiamą ribą pagal Pirkimo sąlygas, kuriose imperatyviai nustatyta minimali riba (ne mažiau nei 15 proc. nuo patiekalų gamybos išlaidų), darytina išvada, kad trečiojo asmens pasiūlymas, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 11.1.3 punktu, turėjo būti atmestas.
  9. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens samprotavimai, kad patiekalų gamybos išlaidos, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 5.7.1.2 punkto nuostatomis, galėjo būti suapvalintos iki dviejų skaičių po kablelio, vertintini kaip nepagrįsti. Pirkimo sąlygose nustatyta minimali gamybos išlaidų riba – 15 proc. nuo produktams tiekėjo skiriamos sumos, yra matematinis dydis, su kuriuo tiekėjas privalo palyginti savo pasiūlyme įrašomą gamybos išlaidų kainą. Jei siūloma kaina, išreikšta dviem skaitmenimis po kablelio, yra didesnė už šį dydį, tuomet pasiūlymas vertintinas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimus, o jei pateikta gamybos išlaidų kaina yra mažesnė už minimalią leidžiamą ribą, toks pasiūlymas negali būti vertinamas kaip atitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimus. Nei Pirkimo sąlygos, nei perkančiosios organizacijos pateiktas Pirkimo sąlygų 1 priedo B dalies „Kainos“ 2-os pastraipos išaiškinimas neleidžia nukrypti nuo minėtos 15 proc. minimalios ribos. Pažymėtina, kad Pirkimo sąlygų 5.7.1.2 punkte nustatyta apvalinimo taisyklė yra taikoma kainoms, o ne minimaliai gamybos išlaidų ribai apskaičiuoti.
  10. Tiekėjas viešųjų pirkimų procedūrose privalo būti rūpestingas, atidus ir preciziškai tikslus, t. y. kiekvieną konkurso sąlygą vykdyti tiksliai. Šis reikalavimas yra vienodas visiems viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams ir visi tiekėjai privalo jo laikytis. Tai atitinka esminius lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.
  11. Teisėjų kolegijos nuomone, perkančioji organizacija, pripažindama, kad trečiasis asmuo turėjo teisę pasiūlyme suapvalinti imperatyviai jos pačios nustatytą minimalią patiekalų gamybos išlaidų ribą, ko pasėkoje trečiojo asmens siūlomos gamybos išlaidos tapo mažesnės už imperatyviai Pirkimo sąlygose nustatyta 15 proc. ribą, netinkamai taikė pačios parengtas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas bei pačios išaiškinimą dėl imperatyvios minimalios gamybos išlaidų ribos nustatymo.
  12. Kiti trečiojo asmens UAB „Grūstė“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neva skubotai, neįvertino to, kad dėl trečiojo asmens taikyto gamybos išlaidų kainų apvalinimo jis neįgavo jokio konkurencinio pranašumo prieš ieškovę ir kad kitame viešajame pirkime ieškovė laikėsi priešingos nei šioje byloje pozicijos, vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  13. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad, konstatavus, jog trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlytos gamybos išlaidos yra mažesnės už imperatyviai Pirkimo sąlygose nustatytą 15 proc. ribą, trečiojo asmens samprotavimai, kad, jeigu jis minimalias gamybos išlaidų kainas būtų skaičiavęs taip pat kaip VŠĮ „Bruneros“, jis vis tiek būtų Pirkimo laimėtojas, kadangi jo pasiūlymas pateiktas anksčiau, negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti. VŠĮ „Bruneros“ ir UAB „Grūstė“ pasiūlymai pagal jų pateikimo laiką galėtų būti lyginami tik tuo atveju, jeigu UAB „Grūstė“ pasiūlymas atitiktų Pirkimo sąlygų reikalavimus (VPĮ 55 str. 8 d.).
  14. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino šiuos perkančiosios organizacijos sprendimus: 1) sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus; 2) sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, joje pirmuoju numeriu įrašant trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą, ir pripažinti šį pasiūlymą laimėjusiu bei sudaryti su juo sutartį.
  15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu ir dėl to jos sprendimas sudaryti viešojo pirkimo sutartį taip pat tampa neteisėtas, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, kurioje perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas; konstatavus, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko atitinkamą jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, šios pareigos vykdytinumas pagal VPĮ nepradingsta, t. y., pažeidusi VPĮ įtvirtintą tvarką, perkančioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų; šalių grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiekėjo pasiūlymas neteisėtai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, t. y. pasiūlymų vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015).
  16. Minėtų kasacinio teismo išaiškintinų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms yra teisiškai nekorektiškas, todėl jis iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies šalintinas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovės teigimu, teismas neteisingai nustatė tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, be to, ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos), nuostatas.
  2. Kaip nepagrįsta vertintina atsakovės pozicija, kad ieškinyje buvo pareikšti penki savarankiški reikalavimai, o teismas tenkino tris iš penkių. Kaip matyti iš ieškinio ir jame suformuluotų reikalavimų turinio, esminis ieškinio reikalavimas buvo pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta, kad trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Pripažinus, kad UAB „Grūstė“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, neteisėtais tapo ir tolesni perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir nuspręsta su UAB „Grūstė“ sudaryti sutartį. Konstatavus perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą vertinant UAB „Grūstė“ pasiūlymą, perkančioji organizacija VPĮ nustatyta tvarka turi iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. Ieškinio reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo spręsti dėl UAB „Grūstė“ pasiūlymo dokumentų: valgiaraščių ir technologinių kortelių pateikimo ieškovei, taip pat negali būti vertinamas kaip savarankiškas materialinis reikalavimas, kadangi jis pagal savo pobūdį yra procesinis reikalavimas, nukreiptas į tam tikrų rašytinių įrodymų iš atsakovės gavimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino esminį ieškinio reikalavimą – pripažino, kad trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas tenkino tik 60 proc. ieškinio reikalavimų.
  3. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (už ieškinio parengimą ir dalyvavimą parengiamajame posėdyje), patyrė 3 652,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 1 538 Eur žyminį mokestį. Sutiktina su apeliante, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžius bei neatitinka suteiktos teisinės pagalbos apimties ir pobūdžio. Pastebėtina, kad ieškovės advokatas šioje byloje tik rengė ieškinį ir dalyvavo 2018 m. liepos 2 d. vykusiame posėdyje, kurio trukmė 1 val. 23 min. Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas maksimalus už ieškinio parengimą užmokesčio dydis – 2 212 Eur (2,5 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (ieškinys teisme gautas 2018 m. birželio 21 d., o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. IV ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 884,8 Eur). Įvertinus bylos pobūdį bei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teisėjų kolegijos nuomone, už ieškinio parengimą teisinga priteistina suma būtų 1 700 Eur. Tuo tarpu už kiekvieną dalyvavimo ir pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą maksimalus dydis yra 89,52 Eur (0,1 koeficientas dauginamas iš 895,2 Eur). Įvertinus byloje sprendžiamų klausimų nesudėtingą pobūdį ir į galimas protingas laiko sąnaudas tokio pobūdžio bylai pasiruošti, teisėjų kolegijos nuomone, teisinga išlaidų už pasirengimą ir dalyvavimą posėdyje bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 300 Eur. Taigi iš viso ieškovei priteistina 2 000 Eur advokato pagalbai, suteiktai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėti.

10Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pašalinant iš rezoliucinės dalies įpareigojimą perkančiajai organizacijai iš naujo įvertinti UAB „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.).
  2. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, spręstina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
  3. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą patyrė 2 420 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą, bylos pobūdį, suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei į teisingumo ir protingumo principus, ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Grūstė“ priteistina 1 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš kiekvienos po 800 Eur.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

13Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

14Patikslinti 2018 m. liepos 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ (j. a. k. 164687871) iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188774975) priteisiama 2 000 (du tūkstančiai) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 538 Eur žyminio mokesčio.

15Pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą perkančiajai organizacijai iš naujo vertinti uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms.

16Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Bruneros“ (j. a. k. 164687871) iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188774975) ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Grūstė“ (j. a. k. 166576122) po 800 (aštuonis šimtus) Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai