Byla 2-979/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios bendrovės „Vaivorykštė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties, kuria panaikinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei dėl 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-828-372/2009 pagal ieškovo UAB „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui UAB „AR10“ dėl darbų priėmimo-perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu, dėl vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, dėl 12 676,63 Lt netesybų ir 357 Lt žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Ieškovas pateikė teismui ieškinį atsakovui UAB „AR10“ dėl darbų priėmimo-perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančia, dėl vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, dėl 12 676,63 Lt netesybų ir 357 Lt žalos priteisimo. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti UAB „AR10“ 26 391,51 Lt vertės turtą, nustatant, kad pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant – kilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant – lėšos, esančios pas atsakovą ar banko įstaigose, leidžiant mokėjimus ieškovo naudai, o jų nesant ar nepakankant – turtinės teisės ir kitas turtas, esantis tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, išskyrus mokėjimus ieškovo naudai.

4Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo atsakovui UAB „AR10“ priklausančius ir esančius pas ieškovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises bendrai 26 391,51 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis. Paaiškėjus, jog atsakovo areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių vertė yra mažesnė negu 26 391,51 Lt, areštavo trūkstamai sumai atsakovui priklausančias lėšas, esančias atsakovo a.s. ( - ) AB „Swedbank“ bei kituose bankuose, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu UAB „Vaivorykštė“, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „AR10“ prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovo UAB „AR10“ finansinė padėtis yra labai gera ir tai objektyviai sumažina teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio patenkinimo atveju. Be to, atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja atsakovo galimybę dalyvauti įvairiuose darbų pirkimo konkursuose, t.y. vykdyti savo veiklą. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „AR10“ ieškinį atsakovui UAB „Vaivorykštė“ dėl 86 059,31 Lt skolos priteisimo ir šioje byloje teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu. Todėl, atsakovo manymu, nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 26 391,51 Lt išieškojimo užtikrinimo.

6Šiaulių apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi, sutikdamas su atskiruoju skundu, atmetė UAB „Vaivorykštė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „AR10“. Nurodė, kad iš pateiktos atsakovo UAB „AR10“ 2008 m. finansinės atskaitomybės matyti, jog atsakovo UAB „AR10“ įstatinį kapitalą sudaro 600 000 Lt, o 2008 m. pelnas sudarė 71 8401 Lt. Atsakovas sėkmingai vykdo ūkinę veiklą, įmonė stabiliai dirba, moka mokesčius, 2008 m. metinė apyvarta siekia beveik 47,423 mln. Lt, slėpti turto neketina. Teismo nuomone, šie faktai rodo, kad nėra realaus pagrindo manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl pareikšto 26 391,51 Lt reikalavimo atsakovui UAB „AR10“ užtikrinimo bus apsunkintas būsimo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str.). Teismas taip pat sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti atsakovo UAB „AR10“ ūkinę veiklą bei nepagrįstai varžyti jos interesus.

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vaivorykštė“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą UAB „AR10“ 26 391,51 Lt vertės turtui, nustatant, kad pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšos, esančios pas atsakovą ar banko įstaigose, leidžiant mokėjimus ieškovo naudai, o jų nesant ar nepakankant – turtinės teisės ir kitas turtas, esantis tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenims, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, išskyrus mokėjimus ieškovui, taip pat darbo užmokesčio, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Nurodo, kad:

81. Įstatinio kapitalo dydis, kaip teismo pasirinktas kriterijus vertinant ūkio subjekto būklę, nėra reikšmingas kriterijus, nes pinigai, kuriais buvo apmokėtos įmonės akcijos, yra panaudojamos įmonės veikloje, todėl jų realiai nėra. Įmonės apyvarta taip pat neatspindi įmonės realios padėties, nes tuo atveju, jeigu įmonės išlaidos viršija pajamas, tai šio subjekto galimybės įvykdyti teismo sprendimą yra neigiamos. Atsakovo 2008 metų 718 401 Lt grynasis pelnas taip pat nepatvirtina įmonės geros finansinės būklės, nes, prasidėjus ekonominei krizei, ypač nukentėjo statybų verslas. Atsakovo per 2009 metus mokėtinos sumos sudaro 4 687 109 Lt, tai yra daugiau kaip 6,5 karto viršija 2008 metų pelną. Atsakovo 2008 metų grynasis pelnas buvo beveik dvigubai mažesnis, nei 2007 metų, o 2009 metų pelnas iš viso neprognozuotinas. Atsakovas neišvengiamai susidurs su mokėjimo problemomis, kadangi per šiuos metus mokėtinos sumos žymiai viršija turimą turtą ir per metus gautinas sumas. Daugiau kaip 55 procentus atsakovo turto sudaro žemė, mašinos bei įrenginiai, kurie šiuo metu nėra perkami, o statinių ar pastatų atsakovas neturi. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

92. Nėra jokios kolizijos tarp CPK 46 straipsnio 3 dalies ir CPK 144 straipsnio 1 dalies, nes laikinosios apsaugos priemonės ginčo teisenos bylose, užkertančios kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, prisideda ne tik prie teisingumo užtikrinimo, bet ir tarnauja tautos gerovei.

103. Teismo motyvas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užkirs kelią atsakovui dalyvauti įvairiuose darbų pirkimo konkursuose, tai yra vykdyti veiklą, yra nepagrįstas, nes nėra teisės akto, kuris, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, uždraustų ūkio subjektams dalyvauti konkursuose. Konkurso dalyvis turi tik pateikti pažymas, kad jis nėra skolingas valstybei bei kad jis ir jo vadovas neturi teistumo.

114. Apeliantas ginčija ir Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikinta 2009 m. birželio 4 d. nutartis, nes ši nutartis priimta dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Šios nutarties apskundimo klausimas yra svarbus dėl to, kad pagal CPK 151 straipsnio 4 dalį atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo tos nutarties vykdymą.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „AR10“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 19 d. nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad vertinant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti bendrą juridinio asmens finansinį potencialą, tai yra jo turto ir įsipareigojimų santykį, pelną, patiriamus nuostolius, artimiausiu metu mokėtinas sumas tretiesiems asmenims ir veiklos apimtis. Nors įmonės 600 000 Lt įstatinis kapitalas nėra laikomas įmonės kasoje, už šiuos pinigus yra įsigyta ilgalaikio turto, iš kurio, esant būtinybei, gali būti vykdomas išieškojimas. Bendrovė 2007 ir 2008 metais dirbo pelningai, byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonė šiuo metu turi veiklos sutrikimų, todėl apelianto samprotavimai apie prasidėjusią ekonominę krizę ir jos pasekmes atsakovo veiklai, negali būti laikomi objektyviais įrodymais. Be to, įmonės pasidėję įsipareigojimai nereiškia, kad įmonė turi finansinių sunkumų. Bendrovė nuolat plečia veiklą, modernizuoja darbo priemones, todėl ir 2008 metais buvo atliekamos tokio pobūdžio investicijos. 2008 metais įmonės turtas padidėjo nuo 8 721 100 Lt iki 9 595 965 Lt. Tai parodo, kad bendrovės finansinių įsipareigojimų augimas yra proporcingas įgyjamam turtui ir grynajam pelnui. Įvertinus įmonės už 2007 ir 2008 metus nepaskirstytą pelną, 2009 metais gautinas sumas, nėra abejonių, kad įmonė įvykdys savo įsipareigojimus einamaisiais buhalteriniais metais. Įmonė šiuo metu dirba pelningai, turi vertingo turto, kurio vertė, palyginus su ieškinio reikalavimais, yra labai didelė. Atsakovo turtas nėra areštuotas, visos prievolės vykdomos laiku ir tinkamai, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas nepasunkės.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

15Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Tada, kai yra įrodymų, jog pareiškimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, t. y. kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

16Iš byloje pateikto atsakovo balanso matyti, jog jam 2008 metais nuosavybės teise priklausė 14 584 658 Lt vertės turo, iš kurio 9 595 965 Lt sudaro ilgalaikis turtas, 4 988 693 Lt trumpalaikis turtas. Iš 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad tais metais įmonės grynasis pelnas sudarė 718 401 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 26 391,51 Lt reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, todėl nebuvo pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 19 d. nutartys paliktinos nepakeistos.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 19 d. nutartis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai