Byla Ik-2653-437/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gediminui Saudargui, atsakovo atstovui Deividui Velkui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui V. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių naujienos“ ir A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga „Šiauliai plius“ (toliau – ir VšĮ „Šiauliai plius“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (t. I, b. l. 28-32), prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius, atsakovas) 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. SPR-32.

5Skunde pareiškėjas nurodė, kad Inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. SPR-32 (toliau – ir Sprendimas) yra neteisėtas, nes prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas arba VĮĮ) 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodoma, jog Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsniu yra ginamos tik to asmens teisės, kurio garbė ir orumas buvo pažeisti paskleidžiant apie jį tikrovės neatitinkančius duomenis žeminančius jo garbę ir orumą (dalykinę reputaciją).

6Tam, kad būtų galima konstatuoti A. V. garbės ir orumo bei UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinės reputacijos pažeidimą, Inspektorius turėtų nustatyti šias aplinkybes: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleistos žinios yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis – A. V. ir apie UAB „Šiaulių naujienos“; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, jog paskleistos žinios žemina A. V. garbę ir orumą ir UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputaciją. Todėl Inspektoriaus sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimas, gali būti teisėtas tik tuo atveju, jei Inspektorius nustato visas išvardytas aplinkybes. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija nustatyta Visuomenės informavimo įstatymu (VIĮ 50 str. 2 d.). Pareiškėjo nuomone, Inspektoriaus kompetencijai nėra priskirtas faktinių aplinkybių tyrimas, siekiant nustatyti, ar atitinkamoje publikacijoje paskelbti duomenys atitinka tikrovę ar ne. Nagrinėjamu atveju Inspektorius Sprendime konstatavo, jog publikacijos „ Reketininkai ramybės neduoda“ („Šiauliai plius“, 2009 m. rugpjūčio 24 d., Nr. 170) (toliau – ir Publikacija) pavadinimas žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą, t.y. faktines aplinkybes, kurių konstatuoti Inspektorius neturi teisės. Rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-615-345/2008. Teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir yra priimtas viršijant Inspektoriaus kompetenciją.

7Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria VšĮ „Šiauliai plius“ įspėta už Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pažeidimą, t.y. už tai, kad Publikacijoje neva pateikė žinias neteisingai ir netiksliai, pareiškėjas teigė, jog Publikacijos antraštėje buvo pateikiama R. J. citatos, publikuotos rašinio pabaigoje, mintis dėl reketo žiniasklaidoje, kuria nebuvo skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o išsakoma nuomonė dėl socialinio reiškinio – korupcijos bei reketo žiniasklaidoje. Pareiškėjo teigimu, Publikacijoje apie trečiuosius asmenis visos pateiktos žinios atitiko tikrovę, buvo teisingos ir tikslios („Šiaulių naujienose“ ne kartą buvo publikuojami kritiški straipsniai apie V. J., yra žinoma, jog A. V. pas jį lankėsi; taip pat atitinka tikrovę faktas, jog buvo atsisakyta perleisti nuosavybės teisę į Šiaulių amfiteatrą A. V. kontroliuojamai bendrovei; kiti faktai, paskelbti apie trečiuosius asmenis, taip pat atitinka tikrovę). Publikacijoje nėra nė vienos žinios ar fakto, kad tretieji asmenys yra reketininkai, ir jie taip nėra įvardijami nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

8Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria VšĮ „ Šiauliai plius“ įspėta už Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t.y. už tai, kad Publikacijoje pateikė informaciją, neva neatitinkančia tikrovės ir žeminančią asmens garbę bei orumą, pareiškėjas teigė, kad Inspektorius neturi teisės konstatuoti žinių atitikimo tikrovei fakto, kurį būtina nustatyti vertinant ar buvo pažeista asmens garbė ir orumas.

9Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria VšĮ „ Šiauliai plius“ įspėta už Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimą, t.y. už tai, kad neva Publikacijoje pateikė nepagrįstus, nepatikimus, faktais neparemtus kaltinimus, pareiškėjas akcentavo, kad Publikacijos antrašte nebuvo vertinami jokių asmenų poelgiai, taip pat ji nebuvo skirta apibūdinti konkrečių asmenų elgesiui. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia yra žodžio „reketininkai“ reikšmė, Inspektorius objektyviai negalėjo konstatuoti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto pažeidimo, kadangi žodis „reketininkai“, panaudotas Publikacijos antraštėje, nebuvo susietas su konkrečiu asmeniu, o pateiktas kaip bendrinis reiškinys. Objektyviai neįmanoma ką nors apkaltinti pateikiant bendrinę informaciją apie visuomenėje vykstančius reiškinius, kai jie nėra siejami su konkrečiais asmenimis.

10Pareiškėjo nuomone, VšĮ „ Šiauliai plius“ nepagrįstai buvo įspėta ir už Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, t.y. už nesilaikymą pareigos teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Inspektorius nepasisakė, kokiais veiksmais žurnalistas, rašęs publikaciją, pažeidė šią įstatymo nuostatą, nors Sprendime nurodė, jog vertinant atitinkamas Publikacijos ištraukas būtina analizuoti visą Publikacijos tekstą. Inspektorius netyrė Publikacijoje nurodytos informacijos bei skundžiamų teiginių visos Publikacijos kontekste, iš esmės pažeidė nešališkumo, teisėtumo ir teisingumo principus, priėmė faktinių aplinkybių ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį ir neteisėtą Sprendimą,

11Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 55-61) ir atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo argumentu, esą Inspektorius, vertindamas paskleistų žinių atitikimą tikrovei, peržengė savo kompetencijos ribas. Rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Asmens garbė ir orumas pagal CK ir Visuomenės informavimo įstatymą yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma:1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą (pareiškėją); 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr.1). Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos. Visuomenės informavimo įstatyme tiesiogiai numatyta, jog tie patys klausimai gali būti nagrinėjami tiek teisme, tiek Inspektoriaus (VIĮ 50 str. 9 d.2 p.). Inspektorius pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą kompetenciją nagrinėdamas skundus privalo nustatyti kompleksinį minėtų keturių faktinių aplinkybių, tarp jų ir fakto, ar paskleistos žinios (ne) atitinka tikrovę, buvimą. Šią išvadą patvirtiną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika (2008 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1594/2008, 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2611293/2009, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1594/2008, 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-703/2009). Vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tik į šių galutinės instancijos teismų pateiktus įstatymų taikymo išaiškinimus turi būti atsižvelgiama taikant tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl Vilniaus apygardos teismo išsakyta pozicija civilinėje byloje Nr. 2A-615-345/2008 nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, jog pareiškėjos argumentas dėl Inspektoriaus kompetencijos viršijimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas.

13Atsakovas paaiškino, kad ginčo objektu esantis teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ buvo įvertintas analizuojant visą Publikacijos tekstą, kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją. Žodis „reketininkas“ reiškia nusikalstamos gaujos, prievartaujančios turtą smurtu, narį (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2007 m., 938 p.). Žodžio „reketininkas“ vartojimas vertinant asmens elgesį tolygus teiginiui, jog asmuo naudoja nusikaltėlių metodus, t. y., kad jo veiksmai faktiškai yra nusikaltėliški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus (toliau – ir LAT) 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-988/2001). Asmens įvardijimas reketininku yra per se garbę ir orumą žeminantis teiginys, nereikalaujantis specialaus įrodinėjimo, nes toks teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu teiginiu yra paskelbta žinia, o ne nuomonė, kaip teigia pareiškėjas. Paskleisti duomenys apie tai, kad asmuo yra reketininkas, reiškia naujos informacijos pateikimą ir tai yra žinia. Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiškiai išsakyta, ir jei gali būti patikrinta, ar ji atitinka tikrovę, vadinasi, yra paskleisti konstatuojamieji duomenys (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Ar asmuo reketavo, yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio duomenys, todėl gali būti patikrinti tiesos požiūriu ir vertinami kaip faktai, t.y. žinia. Kai asmuo, pareikšdamas nuomonę apie įvykius, reiškinius ar poelgius, paskelbia naujas žinias, ar nuomonę pateikia taip, kad tai sudaro naują informaciją apie asmenį, tai pažeista asmens garbė ir orumas turi būti ginami (LAT senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 7 punktas).

14Pažymėjo, kad nagrinėjamas teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ vertinant jį kartu su Publikacijos tekstine konstrukcija, kontekstu, duomenų pateikimo ir dėstymo būdais, suponuoja akivaizdžią išvadą, kad reketininkais laikomi publikacijoje kritikuojami tretieji suinteresuoti asmenys. Nagrinėjamas teiginys yra skundžiamos Publikacijos antraštė. Publikacijų antraštėms yra keliamos tam tikros jų sudarymo taisyklės ir reikalavimai. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ (toliau – ir Rezoliucija Nr. 1003)4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, jog žinių antraštės ir santraukos turi kiek įmanoma geriau atspindėti pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Iš Publikacijoje paskleistų duomenų turinio yra aišku, jog nagrinėjamame teiginyje paskleista žinia yra apie trečiuosius suinteresuotus asmenis. Šią išvadą patvirtina ta aplinkybė, jog Publikacijoje neigiamame reketavimo kontekste daugiau nėra aprašomi jokie kiti asmenys, išskyrus A. V. ir UAB „Šiaulių naujienos“. Nagrinėjamu teiginiu yra paskleista konstatuojamojo pobūdžio faktinė informacija apie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priskiriamus veiksmus, kurie yra uždrausti baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Žinia, jog tretieji suinteresuoti asmenys daro nusikalstamas veikas, yra savaime jų garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, nes visuomenėje sukelia vienareikšmiškai neigiamus tokių asmenų vertinimus. Jos paskelbimu yra pažeidžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų nekaltumo prezumpcijos principas, nes asmenį pripažinti kaltu gali tik teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Inspektoriaus žiniomis, joks teismas apkaltinamojo nuosprendžio dėl turto prievartavimo (reketo) trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu nėra priėmęs.

15Atsakovas akcentavo, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Atkreipė dėmesį į Rezoliucijos Nr. 1003 4 ir 22 punktų nuostatas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas už Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2, 3 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą vadovaujantis to paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu įspėtas pagrįstai ir teisėtai. Atsakovo teigimu, jis pagal savo kompetenciją iš naujo išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, priėmė teisės normomis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, įspėjo tinkamą asmenį – juridinį asmenį, toks sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

16Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių naujienos“ ir A. V. atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 144-148) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą su pareiškėjo skundu grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsakovas savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. spalio 18 d. sprendimu (t. I, b. l. 166-171) pareiškėjo VšĮ „Šiauliai plius“ skundą atmetė.

19Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR-32 „Dėl publikacijoje „Reketininkai ramybės neparduoda“ („Šiauliai plius“, 2007-08-24, Nr. 170) paskelbtos informacijos“, kuriuo nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo; pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas sudarytų pareiškėjams galimybę patiems atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją (t. I, b. l. 6-11, 33-38, 63-68).

20Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių miesto savaitraštyje „Šiauliai plius“ Nr. 170 buvo išspausdinta publikacija „Reketininkai ramybės neparduoda“ (t. I, b. l. 12, 39, 80-81). 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą (t. I, b. l. 78-79), kuriame jie nurodė, kad Publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad laikraštis „Šiaulių naujienos“, neįvardytas laikraščio žurnalistas, taip pat UAB „Šiaulių naujienos“ valdybos pirmininkas ir vieno iš UAB „Šiaulių naujienos“ dalyvių vadovas A. V. yra reketininkai, kurie pavieniui ar įvairios sudėties grupėmis prievartauja ar prievartavo turtą iš Šiaulių miesto savivaldybės tarnybos, buvusio Šiaulių miesto savivaldybės mero V. J. ir UAB „Šiaulių vandenys“. Inspektorius 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. SN-103, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktu, įspėjo viešosios informacijos rengėją – laikraščio „Šiauliai plius“ redakciją už Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, padarytą paskelbiant publikaciją „Reketininkai ramybės neparduoda“ ir pareikalavo sudaryti pareiškėjams galimybę atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jų garbę, orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją (t I, b. l. 87-91). Nesutikdama su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėja laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija padavė teismui skundą (t. I, b. l. 93-95), kuriame prašė panaikinti Inspektoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SN-103 ir administracinę bylą nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2665-764/2008 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Inspektoriaus 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. SN-103 ir perdavė UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. skundą nagrinėti iš naujo, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 107-111, 133-137). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi (t. I, b. l. 126-131) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

21Teismas rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje suformuluotas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų, nustatantis, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti draudimai platinti dezinformaciją ir informaciją šmeižiančią ar įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Minėto įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas skelbia, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. To paties įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje apibrėžta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (VIĮ 2 str. 33 d.).

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 punkte pažymėjo, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Taigi atribojant žinią nuo nuomonės, turi būti analizuojamas pačios paskleistos informacijos būdas – publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija.

23Iš 2007 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių miesto savaitraštyje „Šiauliai plius“ Nr. 170 išspausdintos publikacijos „Reketininkai ramybės neparduoda“ teismas nustatė, kad buvo paskleista informacija apie tai, kad Publikacijoje neigiamame reketavimo kontekste minimi tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir UAB „Šiaulių naujienos“ yra reketininkai. Žodis „reketininkas“ reiškia nusikalstamos gaujos, prievartaujančios turtą smurtu, narys (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2007 m.). Žodžio „reketininkas“ vartojimas vertinant asmens elgesį tolygus teiginiui, jog asmuo naudoja nusikaltėlių metodus, t .y., kad jo veiksmai faktiškai yra nusikaltėliški (LAT 2001 spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-988/2001). Teismas nusprendė, kad Sprendime atsakovas teisingai pažymėjo, jog asmens įvardijimas reketininku yra per se garbę ir orumą žeminantis teiginys, nereikalaujantis specialaus įrodinėjimo, nes toks teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai. Tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas.

24Dėl pareiškėjo teiginio, esą Publikacijos antraštėje nebuvo skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o buvo išsakoma nuomonė dėl socialinio reiškinio – korupcijos žiniasklaidoje, o pačioje Publikacijoje pateiktos žinios atitiko tikrovę, buvo teisingos ir tikslios, teismas pažymėjo, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Žeminančios žinios – tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir panašiai. Teismas sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad Publikacijos antraštės teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ vertinant jį kartu su Publikacijos tekstine konstrukcija, kontekstu, duomenų pateikimo ir dėstymo būdais, suponuoja akivaizdžia išvadą, jog reketininkais laikomi Publikacijoje kritikuojami tretieji suinteresuoti asmenys ir ši informacija žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, ja pažeidžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų nekaltumo prezumpcijos principas. Rezoliucijos Nr. 1003 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad žinių antraštės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę.

25Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą viršijo savo kompetenciją teismas nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Pagal to paties įstatymo 49 straipsnio 1 dalį inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Visuomenės informavimo įstatyme tiesiogiai numatyta galimybė, jog tie patys klausimai gali būti nagrinėjami tiek teisme, tiek žurnalistų etikos inspektoriaus. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 2 punktas numato, kad inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Vadovaudamasis išdėstytomis įstatymo nuostatomis teismas padarė išvadą, kad priimdamas Sprendimą atsakovas išnagrinėjo skundą pagal savo kompetenciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstą ir motyvuotą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26III.

27Pareiškėjas VšĮ „Šiauliai plius“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 175-180) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

28Apeliaciniame skunde, be argumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo šiuos argumentus:

291. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, todėl padarė nepagrįstą bei teisės aktams prieštaraujančią išvadą, jog Inspektorius turi teisę konstatuoti asmens garbės ir orumo pažeidimą. Asmens garbė ir orumas yra ginami vadovaujantis CK. Pagal CK nuostatas ginčai dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo yra priskirtini išimtinai teismo kompetencijai, todėl asmuo, siekdamas, kad būtų paneigti apie jį paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys ir pritaikyta civilinė atsakomybė, privalo kreiptis į teismą, o ne valstybinę instituciją ar pareigūną. Bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo nagrinėja bendros kompetencijos teismai. Pripažinimas, jog Inspektorius turi teisę konstatuoti asmens garbės ir orumo pažeidimą, reikštų, jog bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo turi nagrinėti ir administraciniai teismai, kadangi jie, tikrindami Inspektoriaus priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu atveju turėtų patikrinti visas faktines aplinkybes, būtinas konstatuoti asmens garbės ir orumo pažeidimo buvimą. Tokiu būdu administracinio teismo priimtas sprendimas turėtų prejudicinę galią ir asmeniui, kurio garbę ir orumą pripažino pažeista Inspektorius. Bendros kompetencijos teismai, spręsdami pareiškimus dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo, Inspektoriaus sprendimais nesivadovauja. Tai, apelianto nuomone, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-615-345/2008.

302. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, Inspektorius žinios atitikimo tikrovei faktą, būtiną asmens garbės ir orumo pažeidimo pripažinimui, gali nustatyti išimtinai remdamasis rašytiniais įrodymais, tai neleidžia jam priimti visapusiško ir objektyvaus sprendimo.

313. Publikacijos antraštėje buvo pateikiamas R. J. citatos dėl reketo žiniasklaidoje, kuri taip pat buvo nurodyta publikacijoje, tęsinys. Šia citata nebuvo skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o buvo išsakoma nuomonė dėl socialinio reiškinio - korupcijos bei reketo žiniasklaidoje. Publikacijoje nėra nė vienos žinios ar fakto, jog tretieji asmenys yra reketininkai, ir jie taip nėra įvardijami Publikacijoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.

324. Teismas sprendime nepagrįstai remiasi Rezoliucija Nr. 1003, kurios nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio.

33Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

34Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 8-12) Inspektorius, be argumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, nurodo:

351. Pažeistos asmens teisės gali būti ginamos įvairiais teisiniais būdais: tiek teisminiais, tiek ir neteisminiais.Tretieji suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises pasirinko ginti neteisminiu būdu – kreipdamiesi su skundu į Inspektorių, kuris šį skundą išnagrinėjo pagal jam suteiktą jurisdikciją.

362. Apeliantas nepagrįstai atskiria teiginį „Reketininkai ramybės neparduoda" nuo visos publikacijos ir vertindamas jį izoliuotai ignoruoja teismų praktikos suformuotas nuomonės ir žinios atribojimo taisykles. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Tai bendrieji reikalavimai, suformuoti teismų praktikos (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

373. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigas bei atsakomybę, Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtino privalomą profesinės etikos normų pobūdį: „Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjas, skleidėjai, žurnalistai, nustato <...> Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. Todėl Apelianto tvirtinimas, kad jam neprivalu laikytis Rezoliucijos nustatytų žurnalistikos principų, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

384. Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina spaudos (žiniasklaidos) laisvę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas yra pasisakęs, kad laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes - žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).

39Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, apeliacinį skundą prašo atmesti ir priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas.

40Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-5), be argumentų, kuriuos pateikė atsakovas, papildomai nurodo:

411. Inspektorius priėmė individualų administracinį aktą savo kompetencijos ribose.

422. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2002 nurodyta, kad faktui (kad žinios paskleistos apie ieškovą) nustatyti reikšminga, ar ieškovas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios liečia ieškovo asmenį; tokių asmenų, suprantančių, kad žinios liečia ieškovą, skaičius nėra svarbus, svarbu, kad subjektas, sužinojęs žinią, be pašalinio poveikio suvokia, jog paskleistoje žinioje nurodyti faktai liečia ieškovą. Šiuo atveju A. V. pavardė paminėta 2 kartus, „Šiaulių naujienų“ pavadinimas - 6 kartus. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apie jokius kitus asmenis apelianto Publikacijoje nebuvo nerašoma.

433. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl žinios (fakto ir duomenų) nuo nuomonės atribojimo (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2007 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

444. Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens įvardijimas sukčiumi, vagimi ar jų metodus naudojančiu asmeniu per se yra garbę ir orumą žeminantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai; taigi tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir konkrečiai dėl žodžio „reketininkas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-988/2001, žodžio „reketininkas“ vartojimas vertinant ieškovo elgesį yra tolygus teiginiui, jog ieškovas naudoja nusikaltėlių metodus, t. y., kad jo veiksmai faktiškai yra nusikaltėliški.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Apeliacinis skundas atmestinas.

48Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR-32, kuriuo viešosios informacijos rengėjas VšĮ „Šiauliai plius“ įspėtas už Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį Sprendimą Inspektorius priėmė išnagrinėjęs iš naujo UAB „Šiulių naujienos“ ir A. V. 2007 m. rugpjūčio 30 d. skundą dėl publikacijoje „ Reketininkai ramybės neduoda“ ( „Šiauliai plius“, 2009 m. rugpjūčio 24 d., Nr. 170) paskelbtos informacijos, kuri, kaip nurodoma šių asmenų skunde, neatitinka tikrovės, žemina juridinio asmens dalykinę reputaciją ir fizinio asmens garbę ir orumą.

49Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos

50Visuomenės informavimo įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio paskirtis - nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VŠĮ 1 str.1 d.). Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu, be kita ko, nustatė teisinį reguliavimą, kuriuo per viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijas

51(Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Žurnalistų etikos inspektorių) pagal joms suteiktą kompetenciją yra siekiama užtikrinti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla informuojant visuomenę būtų vykdoma laikantis įstatymo reikalavimų.

52Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio (bylai aktuali 2009 m. liepos 15 d. įstatymo Nr.XI-348 redakcija) 1 dalis apibrėžia, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos. Inspektoriaus kompetenciją apibrėžia šio įstatymo 50 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje, kuri nustato Inspektoriaus funkcijas, be kita, ko nurodyta, kad Inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (VSĮ 50 str.1 d.1 p.). Asmens sąvoka šio įstatymo taikymo prasme apima fizinį, juridinį asmenį ir įmonių, įsiteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje.

53Atlikti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje išvardytas funkcijas, Inspektoriaus pareiga, nustatyta įstatymu. Tam, kad Inspektorius galėtų atlikti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje jam priskirtas funkcijas, įstatymų leidėjas jam suteikė šio straipsnio 2 dalies 1- 8 punktuose išvardytas teises, tarp jų: šio Įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją (transliuotų laidų vaizdo ir garso įrašus, leidinių egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti (VŠĮ 50 str.2 d.2 p.); nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti (VŠĮ 50 str.2 d.3 p.); įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis (VŠĮ 50 str.2 d.4 p.). Minėtu teisiniu reguliavimu yra aiškiai nustatyta, kad Inspektorius, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, tarp jų ir nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jo garbės ir orumo, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir apimtimi, gauti šių funkcijų atlikimui būtiną informaciją tiek iš pačių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, tiek iš įvairių valstybės institucijų. Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.Tirdamas suinteresuotų asmenų skundus (prašymus) ir priimdamas sprendimus Inspektorius turi laikytis šių principų.

54Ginčui aktualios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymas nustatė atvejus, kuriais Inspektorius gali atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą) (VIĮ 50 str.9 d.). Pradėta asmens skundo (pareiškimo) nagrinėjimo procedūra gali būti užbaigta nutraukiant tyrimą (VIĮ 50 str. 12 d.) arba išsprendžiant skundą (pareiškimą) iš esmės: kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas pagrįstu, Inspektorius gali priimti vieną iš šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų (VIĮ 50 str. 14 d.), kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, Inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (VIĮ 50 str.15 d.).

55Skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas (VĮĮ 50 str.12 d.), jei tyrimo metu paaiškėja Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės: 1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso inspektoriaus kompetencijai; 2) pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie skundo (pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus inspektorių raštu; 3) teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo (pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą; 4) neįmanoma pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo) tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti; 5) dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą; 6) asmuo (pareiškėjas) atsisako skundo (pareiškimo) ir apie tai praneša inspektoriui raštu.

56Jei tiriant skundą (pareiškimą) nepaaiškėja aplinkybės dėl kurių tyrimas turi būti nutrauktas, o skundas (pareiškimas) pripažįstamas pagrįstu (VIĮ 50 str.14 d.), Inspektorius tyrimą turi užbaigti priimdamas vieną iš aptariamo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų: 1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; 2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją; 3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.

57Sistemiškai aiškinant Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1, 5, 6 dalyse ir 50 straipsnio 1,2, 3,9,12,14,15 dalių nuostatas darytina išvada, kad Inspektoriui yra suteikta kompetencija nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, o nagrinėjant šiuos skundus naudojantis įstatymu suteiktomis teisėmis gauti atitinkamą tokio skundo (pareiškimo) ištyrimui reikalingą medžiagą iš pačių viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų ir iš įvairių valstybės institucijų, nustatyti (patikrinti), ar visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija apie atitinkamą asmenį atitinka tikrovę, t.y. ar paskelbta informacija Visuomenės informavimo įstatymo sąvokų (VII 2 str. 33 ir 69 d.) prasme laikytina nuomone, ar žinia, taip pat vertinti, ar ji atitinka (neatitinka) tikrovę, ar žemina fizinio asmens garbę ir orumą (juridinio asmens dalykinę reputaciją).

58Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas Inspektoriaus sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuris viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui nustato atitinkamas pareigas ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes, taigi šis aktas turi būti pagrįstas asmens skundo (pareiškimo) nagrinėjimo metu Inspektoriaus nustatytais (patikrintais) faktiniais duomenimis, išdėstytais sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o nustatytas viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo padarytas Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimas (kai jis nustatomas) turi būti kvalifikuotas pagal konkrečias šio įstatymo normas.

59Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, materialinės teisės normas nagrinėjamu atveju taikė tinkamai ir priėjo prie pagrįstos ir teisingos išvados, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. SPR-32 yra priimtas atsakovui pagal kompetenciją išnagrinėjus trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą. Apelianto pozicija, esą Inspektoriui pagal kompetenciją nepriskirta konstatuoti, jog viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri pažeidžia asmens garbę ir orumą, akivaizdžiai neatitinka pirmiau minėtomis Visuomenės informavimo įstatymo normomis nustatyto teisinio reguliavimo.

60Sutikti su apelianto nuomone, esą asmens garbė ir orumas gali būti ginami tik teisme vadovaujantis CK normomis, nėra teisinio pagrindo. Pirmiau aptartos specialiojo Visuomenės informavimo įstatymo normos suteikia asmeniui teisę pasirinkti ir šiuo įstatymu nustatytą administracinį savo pažeistų teisių gynimo būdą – kreiptis su skundu (prašymu) į Žurnalistų etikos inspektorių dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, kad Inspektorius pagal savo kompetenciją taikytų viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje numatytas priemones. Viena iš tokių priemonių – Inspektoriaus priimamas individualus administracinis aktas (sprendimas) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Nagrinėjamu atveju Inspektorius, nustatęs, kad skundą pateikusių pareiškėjų skundas yra pagrįstas, skundžiamu Sprendimu nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“, o pareiškėjų teises apginti šiuo šiame įstatymu numatytu būdu - pareikalavo, kad viešosios informacijos rengėjas sudarytu pareiškėjams galimybę patiems atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią jų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją.

61Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymas nustato, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 str.2 d), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 31 str.2 d). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas apelianto skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodyta bendrosios kompetencijos apygardos teismo nutartimi kaip teismų praktika negali būti remiamasi. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, taip pat Inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. SPR-32 atitinka Teismų įstatymo nuostatas dėl teismų praktikos taikymo bei šių teismų suformuotą praktiką.

62Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR-32

63Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepagrįstai nusprendė, kad Publikacijoje „Reketininkai ramybės neduoda“ buvo paskelbta žinia, kuri žemina trečiųjų suinteresuoto asmenų A. V. garbę ir orumą bei UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputaciją. Apelianto teigimu, šioje Publikacijoje buvo pateikta nuomonė dėl socialinio reiškinio – korupcijos bei reketo žiniasklaidoje.

64Pagal nagrinėjam ginčui aktualios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų; žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 69 d.). Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad atribojimas, ar atitinkama paskelbta informacija laikytina žinia, ar nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliktas ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, atlikus įvairiapusę analizę, atsižvelgiant, be kita ko, į teiginių patikimumo, įrodomumo kriterijus. Pagrindinis kriterijumi, atribojančiu nuomonę nuo žinios, teismų praktikoje pripažįstama galimybė žiniai taikyti tiesos kriterijų.

65Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Informacijos laisve turi būti naudojamasi nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Aptariamo straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, taip pat skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir trukdančią teisminės valdžios nešališkumui. Šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas įpareigoja žurnalistus teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

66Kaip matyti iš Inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR-32, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai skundėsi dėl to, jog Publikacijoje buvo paskelbta informacija, kuri, neatitinka tikrovės, žemina fizinio asmens (A. V.) garbę ir orumą bei juridinio asmens (UAB „Šiaulių naujienos“) dalykinę reputaciją, atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo įstatyme pateiktų nuomonės ir žinios sąvokų turinį, išanalizavo Publikaciją visais reikšmingais aspektais (viso teksto konstrukciją, kontekstą, pasisakymo aplinkybes, atskirų sakinių konstrukciją, duomenų pateikimo ir dėstymo būdą, taip pat į žodžio „reketininkas“ reikšmę žodyne ir šio žodžio reikšmės aiškinimą ir taikymą teismų praktikoje). Ši analizė buvo atlikta siekiant nustatyti, ar yra teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus galimas fizinio asmens garbės ir orumo bei juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas, visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėjus; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina pareiškėjų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Inspektorius, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių faktų visumą nustatė ir šių faktų pagrindu padarytas išvadas motyvuotai išdėstė savo 2010 m. gegužės 6 d. sprendime Nr. SPR-32. Šių faktų visumą paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė nei Inspektoriui, nei pirmosios instancijos teismui. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad į Inspektoriaus rašytinį pasiūlymą pateikti Publikacijos pavadinime paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes, laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė pateikė tik paaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją, kad Publikacija - nuomonė, kurioje išdėstyta mintis, jog ir žiniasklaida gali būti korumpuota, parinktas pavadinimas yra TILS Lietuvos skyriaus direktoriaus minties tąsa, kad Publikacijoje nėra nė vieno teiginio, jog skundą pateikę asmenys pavieniui ar grupėmis prievartauja turtą.

67Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas Sprendimą Inspektorius, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-3-988/2001, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad žodžio “reketininkas” vartojimas vertinant ieškovo elgesį tolygus teiginiui, jog ieškovas naudoja nusikaltėlių metodus, t.y. kad jo veiksmai faktiškai yra nusikaltėliški. Šioje nutartyje taip pat konstatuota, jog teismų praktika pripažįsta, kad asmens įvardijimas sukčiumi, vagimi ar jų metodus naudojančiu asmeniu, per se yra asmens garbę ir orumą žeminantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai. Taigi tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas (Teismų praktika, Nr. 9).

68Nagrinėjamam ginčui aktualios Publikacijos antraštės teiginys „Reketininkai ramybės neduoda“, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo ir atsakovo sprendimuose, vertinant šį teiginį kartu su Publikacijos tekstine konstrukcija, kontekstu, duomenų pateikimo ir dėstymo būdais, suponuoja išvadą, jog reketininkais šiuo atveju laikomi Publikacijoje nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V.. Iš Publikacijoje paskleistų duomenų turinio, priešingai nė teigia apeliantas, yra aišku jog teiginyje „Reketininkai ramybės neduoda“ yra paskleista žinia yra būtent apie šiuos asmenis ir tokios žinios paskelbimas visuomenės informavimo priemonėje neabejotinai žemina fizinio asmens garbę ir orumą bei juridinio asmens dalykinę reputaciją, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, reiškiantį, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip. Žiniai, kaip minėta pirmiau, taikomas tiesos kriterijus. Pareiškėjas nepateikė Inspektoriui ir teismui įrodymų, kad ši viešai paskelbta apie pareiškėjus žinia atitinka tikrovę.

69Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus teisingai nusprendė, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SPR-32 viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ pagrįstai įspėjo už Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

70Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas - 800 Lt. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju byla išspręsta atsakovo naudai, tuo pačiu apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę reikalauti atlyginti teismo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str.6 d.), t.y. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nuostatomis.

71Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teismo išlaidų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pateikė advokato V. Barkausko kontoros 2010 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą AVB Nr.2010-072 dėl 800 Lt apmokėjimo pagal 2008 m. lapkričio 3 d. teisinių paslaugų sutartį Nr.2008-60 už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.I-2653-43/2010 parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b.l.6), taip pat 2010 m. gruodžio 3 d. UAB „Šiaulių naujienos“ mokėjimo pavedimą advokatų kontorai pagal šią sąskaitą – faktūrą 968 Lt sumai (800 Lt už teisines paslaugas +168 Lt PVM). Į bylą pateikta 2008 m. lapkričio 3 d. teisinių paslaugų sutartis Nr.2008-60 apima minėto advokato teisinių paslaugų teikimą UAB „Šiaulių naujienos“ visų instancijų teismuose.

72Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pagal Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 800 Lt. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus:bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes.

73Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už apeliacinio skundo parengimą taikomas koeficientas - 1,5, už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1200 Lt (800 x 1,5), už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt (800 x 0,15). Pagal pateiktą sąskaitą UAB „Šiulių naujienos“ apmokėta 800 Lt neviršija šioje sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje vyko pakartotinis ginčo nagrinėjimas Inspektoriui priėmus naują sprendimą pagal tą patį trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą ir tai atitinkami sumažino advokato, kuris atstovavo trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Šiaulių naujienos“ pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje I-2665-764/2008, darbo sąnaudas, o atstovavimo teismo posėdyje trukmė yra trumpesnė nė viena valanda, vadovaujantis minėtomis Rekomendacijų nuostatomis, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šiulių naujienos“ priteistina iš pareiškėjo VšĮ „Šiauliai plius“ 400 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (ABTĮ 44 str.).

74Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

75pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ apeliacinį skundą atmesti.

76Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

77Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių naujienos“ ir pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ 400 (keturi šimtai) litų teismo išlaidų.

78Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Šiauliai plius“ (toliau – ir VšĮ... 5. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d.... 6. Tam, kad būtų galima konstatuoti A. V. garbės ir orumo bei UAB „Šiaulių... 7. Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria VšĮ „Šiauliai plius“ įspėta... 8. Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria VšĮ „ Šiauliai plius“ įspėta... 9. Nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria VšĮ „ Šiauliai plius“ įspėta... 10. Pareiškėjo nuomone, VšĮ „ Šiauliai plius“ nepagrįstai buvo įspėta... 11. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 12. Atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 55-61) ir atstovas teismo posėdyje... 13. Atsakovas paaiškino, kad ginčo objektu esantis teiginys „Reketininkai... 14. Pažymėjo, kad nagrinėjamas teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“... 15. Atsakovas akcentavo, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai... 16. Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m.... 19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos... 20. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių miesto savaitraštyje... 21. Teismas rėmėsi Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi,... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1... 23. Iš 2007 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių miesto savaitraštyje „Šiauliai... 24. Dėl pareiškėjo teiginio, esą Publikacijos antraštėje nebuvo skleidžiama... 25. Dėl pareiškėjo teiginio, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Sprendimą... 26. III.... 27. Pareiškėjas VšĮ „Šiauliai plius“ (toliau – ir apeliantas)... 28. Apeliaciniame skunde, be argumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui,... 29. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas,... 30. 2. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, Inspektorius... 31. 3. Publikacijos antraštėje buvo pateikiamas R. J. citatos dėl reketo... 32. 4. Teismas sprendime nepagrįstai remiasi Rezoliucija Nr. 1003, kurios... 33. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 34. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 8-12) Inspektorius, be... 35. 1. Pažeistos asmens teisės gali būti ginamos įvairiais teisiniais būdais:... 36. 2. Apeliantas nepagrįstai atskiria teiginį „Reketininkai ramybės... 37. 3. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žurnalistų, viešosios informacijos... 38. 4. Apeliantas nepagrįstai suabsoliutina spaudos (žiniasklaidos) laisvę.... 39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ su pirmosios... 40. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-5), be argumentų, kuriuos... 41. 1. Inspektorius priėmė individualų administracinį aktą savo kompetencijos... 42. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d.... 43. 3. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl žinios... 44. 4. Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Apeliacinis skundas atmestinas.... 48. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m.... 49. Dėl žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos... 50. Visuomenės informavimo įstatymas yra specialusis įstatymas, kurio paskirtis... 51. (Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, Lietuvos radijo ir televizijos... 52. Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio (bylai aktuali 2009 m. liepos... 53. Atlikti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje išvardytas funkcijas,... 54. Ginčui aktualios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymas nustatė... 55. Skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas (VĮĮ 50 str.12 d.), jei tyrimo metu... 56. Jei tiriant skundą (pareiškimą) nepaaiškėja aplinkybės dėl kurių... 57. Sistemiškai aiškinant Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1, 5, 6... 58. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytas... 59. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 60. Sutikti su apelianto nuomone, esą asmens garbė ir orumas gali būti ginami... 61. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų... 62. Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr.... 63. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad... 64. Pagal nagrinėjam ginčui aktualios redakcijos Visuomenės informavimo... 65. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai... 66. Kaip matyti iš Inspektoriaus 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. SPR-32,... 67. Teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas Sprendimą Inspektorius, taip pat... 68. Nagrinėjamam ginčui aktualios Publikacijos antraštės teiginys... 69. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 70. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ kartu su... 71. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teismo išlaidų nagrinėjant bylą... 72. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio... 73. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už apeliacinio skundo parengimą taikomas... 74. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 75. pareiškėjo viešosios įstaigos „Šiauliai plius“ apeliacinį skundą... 76. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą... 77. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei... 78. Nutartis neskundžiama....