Byla 2S-1726-661/2018
Dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui M. D

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui M. D..

2Teismas

Nustatė

3

  1. Pareiškėjas 2018-01-23 pateiktu skundu antstoliui prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Skunde, pareiškėjas nurodė, jog antstolis nepagrįstai iš skolininko išieško visas lėšas, esančias jo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant viršija ar ne MMA, dėl ko buvo apribota jo teisė įsigyti reikiamų daiktų bei maisto įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
  2. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. įvardinti kokios datos bei kokį antstolio patvarkymą (nurodant jo eilės numerį ir pavadinimą) bei dėl kokių priežasčių skundžia; pateikti teismui duomenis paaiškinant iš ko gautas lėšas antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo bei tai patvirtinančius įrodymus (areštuotų lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje detalizavimą) arba įvardinti priežastis, kodėl tokių įrodymų pateikti negali. Teismo nutartis įteikta pasirašytinai pačiam pareiškėjui.
  3. 2018 m. kovo 22 d. teisme gautas pareiškėjo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame iš pareiškėjas esmės nurodė, jog antstoliui pretenzijų nebeturi ir visus iškilusius nesusipratimus išsprendė. Taip pat pareiškėjas kėlė naujus reikalavimus dėl vykdymo išlaidų.
  4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-03-27 nutartimi pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų palikti nenagrinėtu.
  5. Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. teisme buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriame iš esmės nurodė, jog antstoliui pretenzijų nebeturi ir visus iškilusius nesusipratimus išsprendė. Taip pat pareiškėjas jau kalba apie vykdymo išlaidas, kas nagrinėjamu atveju, nėra šios bylos dalyku. Nurodė, jog jam motina atsiunčia po 10-20 Eur, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pareiškėjas nepateikė ir jokių įrodymų, kokias lėšas jis gauna įkalinimo įstaigoje, ar jos susideda iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, ar iš kitokių lėšų (pav., pervestų iš jo artimųjų), kaip buvo nurodyta nutartyje dėl trūkumų pašalinimo bei nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurias buvo įpareigotas nurodyti nutartyje dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėjas apsiribojo vien tik abstrakčiomis frazėmis bei cituojamais įvairiais teisės aktais. Teismas, nurodė jog pareiškėjui nebėra aktualus jo skundas dėl antstolio veiksmų, nes jis pretenzijų antstoliui nebeturi, o taip pat pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų, nurodytų nutartyje, nepašalino.
  6. Pareiškėjas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad teismas negina jo subjektinės teisės saugomos įstatymu. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo esminio ginčo išieškojimo iš neviršijančio vyriausybės nustatytos 1 MMA pinigų sumos 20%, vietoj nagrinėjimo esmės teismas sukelia neesminius klausimus.
  7. Taip pat nurodo, kad dėl pretenzijų antstoliui neturėjimo, apeliantas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jeigu antstolis elgsis sąžiningai bei teisingai taikys įstatymus bei vadovausis teismų praktika, tada apeliantas antstoliui pretenzijų neturės. Taip pat nurodo, kad visi įrodymai yra pateikti pirmosios instancijos teismui bei antstoliui M. D..
  8. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolis iš institucijų informaciją gauna neatlygintinai, todėl jis paskaičiuodamas išlaidas jam už šiuos užklausimas yra nesąžiningas ir nedorai vykdo savo pareigas.

4Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
  2. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Nutartis buvo įteikta tinkamai. Nutartyje teismas išsamiai paaiškino, kokie yra pareiškimo trūkumai. O būtent, pareiškėjas skusdamas antstolio veiksmus nenurodė konkretaus patvarkymo kurio panaikinimo jis siekia, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių jis siekia šio patvarkymo panaikinimo.
  3. Taip pat pirmosios instancijos teismas pareiškėją, skundžiantį antstolio veiksmus įpareigojo pateikti teismui duomenis paaiškinant iš ko gautas lėšas antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo bei tai patvirtinančius įrodymus (areštuotų lėšų įkalinimo įstaigos sąskaitoje detalizavimą) arba įvardinti priežastis, kodėl tokių įrodymų pateikti negali.
  4. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui (pareiškimui, skundui) daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).
  5. Šiuo atveju pareiškėjui nenurodžius kokio antstolio patvarkymo ar veiksmo panaikinimo jis siekia, teismas pats negali nuspręsti už pareiškėją, dėl ko negali patikrinti skundžiamo veiksmo ar patvarkymo teisėtumo. Būtent dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė apeliantui jo pareiškimo trūkumus ir įpareigojo juos pašalinti, taip sudarant galimybę apginti, galimai apelianto pažeistas teises.
  6. Tačiau pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi nustatytu terminu apeliantas pareiškimo trūkumų nepašalino. Vietoj to, apeliantas 2018-03-22 teismui pateiktame dokumente nurodė, kad pretenzijų antstoliui nebeturėtų, beveik visus kilusius nesklandumus išsprendė. Taip pat nurodė, kad jeigu antstolis veiktų sąžiningai, taip kaip yra formuojama kasacinio teismo praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų. Nurodė, kad antstolis negali prašyti atlyginti vykdymo išlaidų. Taip pat išvardino antstolio priimtų patvarkymų datas ir numerius.
  7. Nors apeliantas ir nurodė įvairių antstolio priimtų patvarkymų datas ir numerius, tačiau iš šių apelianto nurodytų duomenų neįmanoma suprasti, kurį konkretų patvarkymą apeliantas skundžia ir dėl ko. Kita vertus, apeliantas nurodė, kad jis pretenzijų antstoliui neturėtų, jeigu antstolis veiktų sąžiningai, taip kaip yra formuojama kasacinio teismo praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų. Tačiau apeliantas nenurodo, ar jo atžvilgiu antstolis veikia pažeisdamas kasacinio teismo formuojamą praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos apelianto argumentus laikė kaip atsisakymą nuo reiškiamo reikalavimo.
  8. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nutartyje paminėti trūkumai atitinka CPK 111 str. nurodytus reikalavimus keliamus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turiniui ir formai, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra pagrindo.
  9. CPK 115 str. 2 d. numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
  10. Taigi, pareiškėjui nepašalinus trūkumų per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi nustatyto termino trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CPK 115 str. 3 d. ir apeliantų pateiktą pareiškimą turėjo grąžinti.
  11. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai susiję su netinkamu vykdymo išlaidų apskaičiavimu nėra šios apeliacijos objektu ir dėl šio apeliacinės instancijos teismas nepasiako.
  12. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai