Byla e2A-551-544/2018
Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2681-400/2018 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 222,16 Eur skolą, 432,87 Eur delspinigių, 22,22 Eur baudą, 17,40 Eur išlaidas už gyventojų registro pažymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2007 m. kovo 8 d. pirminė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsigijo kilnojamąjį turtą (televizorių LG). Atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį pagal šalių suderintą grafiką mokėti numatytas įmokas ir vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Sutartimi buvo susitarta, jog nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovė mokės 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną (Sutarties 11.1 punktas), bei nevykdant Sutarties nuostatų mokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą (Sutarties 11.2 punktas). Atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, sumokėjo tik vieną įmoką, tuo pažeisdama Sutartį ir liko skolinga 222,16 Eur už prekę. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ) ir 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. ( - ), kurių pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.
  3. Pareikštu ieškiniu taip pat buvo prašoma priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
  4. Atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. kovo 31 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis straipsnis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą nebuvo gautas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Skundžiamu sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovės A. V. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteista 222,16 Eur skola, 19,23 Eur delspinigiai, 22,22 Eur bauda, 17,40 Eur nuostoliai, viso 281,01 Eur, nuo šios sumos 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,47 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai – 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kita ieškinio dalis atmesta.
  2. Teismas sprendė, kad, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas iš dalies tenkinti pareikštą ieškinį, kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove nustatyta tvarka ir liko negrąžinusi 222,16 Eur.
  3. Spręsdamas ieškovės reikalautų priteisti delspinigių klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja bei sudarydama Sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl jos sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri per pusę mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore, laikė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Kartu pabrėžė, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės, o išdėstyti teiginiai, jog nuo 2010 metų buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais. Taigi ieškovė, tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovės, kuri yra vartotoja, gauti neprotingai dideles netesybas už 3897 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Įrodytas nuostolių dydis – 17,40 Eur. Dėl to reikalaujamus delspinigius pirmosios instancijos teismas sumažino iki 36,63 Eur.
  4. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos 17,40 Eur išlaidos, patirtos sumokėjus už Gyventojų registro pažymą apie atsakovę, yra pagrįsti nuostoliai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 1 dalies, 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos buvo įskaitomos į nuostolių atlyginimą, teismas ieškovei nusprendė priteisti 17,40 Eur nuostolių ir 19,23 Eur delspinigių.
  5. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas ir remdamasis Sutarties 5.2, 5.5 punktais, teismas iš atsakovės priteisė 10 procentų arba 22,22 Eur baudą nuo neišpirktos daikto vertės, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovės A. V. ieškovės naudai priteistą 19,23 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 432,87 Eur (0,05 procentus), taip pat atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (222,16 Eur skolos, 432,87 Eur delspinigių, 22,22 Eur baudos, nuostolių, kitų sumų), o likusią skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas bei nemotyvuodamas sprendimo (neaišku, ar sutrumpino dienų skaičių, ar sumažino delspinigių normą) sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 19,23 Eur, dėl ko ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis yra neteisėta ir nepagrįsta ir pažeidžia kreditoriaus interesus.
  3. Apeliantė tvirtina, kad atsakovė buvo sudariusi ne vartojimo kredito sutartį, o išperkamosios nuomos sutartį, dėl ko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos neturėjo būti taikomos, atsakovė negalėjo būti pripažinta silpnesniąja sandorio šalimi, o ieškovė – kredito davėja. Be to, VKĮ buvo priimtas ir įsigaliojo tik 2011 m., t. y. vėliau, nei buvo sudaryta sutartis su atsakove (2007 m.), pati atsakovė nereikalavo taikyti senatį ar sumažinti reikalaujamų delspinigių sumą, kurią ieškovė ir taip buvo sumažinusi atsižvelgdama į VKĮ nuostatas.
  4. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal Sutartį dienų skaičių, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo ieškovė ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų išieškoti skolą ikiteisminiu būdu ir abiem šalims (kontrahentėms) patiriant kuo mažiau išlaidų. Būtent: jau 2009 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateikta informacija apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą, reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį arba kreiptis į ieškovę nurodytais kontaktiniais duomenimis, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą.
  5. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovė ne tik nesirūpino skolos grąžinimu (nepranešė apie pasikeitusius kontaktinius duomenis, vengė bendradarbiauti, įsipareigojimų nevykdė (ir nevykdo) ilgą laiką, nė karto nebuvo susisiekusi nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovu), bet ir elgėsi (ir toliau elgiasi) nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdama įvykdyti prievolę (apsunkino skolos išieškojimą, kas didino skolos išieškojimo išlaidas, nereagavo į daugkartinius ieškovės bandymus susiekti). Atsakovės nesąžiningumą papildomai patvirtina ir tai, kad ji nebendradarbiavo ne tik su ieškove, tačiau ir su pirmosios instancijos teismu. Taigi, dėl atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo, nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo ieškovė patyrė sudėtingai apskaičiuojamų ir identifikuojamų išlaidų nuo pat reikalavimo į atsakovę atsiradimo dienos, kurių net nebuvo prašoma priteisti. Atsižvelgiant į tai, visa atsakomybės našta negali būti perkeliama tik ieškovei, o atsakovės sąmoningas neveikimas – pateisinamas, juo labiau, kad priteistų delspinigių dydis (19,23 Eur) yra neproporcingas ir neadekvatus.
  6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteisti mažesnio dydžio delspinigiai, nei ji reikalavo pareikštu ieškiniu, t. y. vietoje reikalautų 432,87 Eur priteista 19,23 Eur delspinigių bei 17,40 Eur nuostolių. Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, esmingai pažeidžia ieškovės interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
  3. Pirmiausia pažymėtina tai, kad skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus, dėl kurių nusprendžia sumažinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą: atsakovė yra vartotoja; sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų; neįvykdytos prievolės suma yra per pusę mažesnė, nei prašoma priteisti delspinigių suma; delspinigių susidarymo laikotarpis labai ilgas, nes ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovės įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei devynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradine kreditore; prašomi už 3897 Eur dienas priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų; įrodytas realių nuostolių dydis yra 17,40 Eur; ieškovė nenurodė ir neįrodė svarbių priežasčių, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovės.
  4. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei neprašant nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį ir sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Apeliantės teigimu, teismo priteisti sumažinti 19,23 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
  6. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
  7. Viena vertus, nors nagrinėjamu atveju 2007 m. kovo 8 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis, kaip tą pagrįstai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, tačiau tai nereiškia, kad atsakovui negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė yra vartotoja (išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).
  8. Kita vertus, nors ginčo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu VKĮ negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi, nors ir visiškai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog VKĮ nuostatos nėra tiesiogiai taikomos tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams, tačiau jos gali būti orientacinės arba pavyzdinės, vertinant, ar kreditorius reikalauja protingų delspinigių, ar ne. Būtent tokią poziciją faktiškai išdėsto ir pati apeliantė, nurodydama, jog reikalautų priteisti delspinigių dydį pati buvo sumažinusi iki 0,02 procentų, kas neviršija ir VKĮ nustatyto dydžio.
  9. Šiuo atveju pažymėtina, kad jau reikalavimo perleidimo metu 2009 m. kovo 4 d. buvo akivaizdu, jog atsakovė prievolės nevykdo nuo 2007 m. birželio 8 d., t. y. beveik dvejus metus, ir nebuvo jokių duomenų apie ketinimą vykdyti prievolę bei grąžinti skolą. Ieškovė nenurodė priežasčių kodėl net apie 10 metų delsė ir nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, taip sąmoningai leisdama didėti atsakovės įsiskolinimui. Ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ilgas ir reikšmingomis priežastimis nepateisintas delsimas kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu jos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu, todėl ir tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovei. Net ir apeliantei savanoriškai sumažinus sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 procento iki 0,05 procento, prašoma priteisti delspinigių suma (432,87 Eur), palyginus su pagrindine skola (222,16 Eur), yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes ir sprendė, jog iš atsakovės turi būti priteisti sumažinti 36,63 Eur dydžio delspinigiai, kurių dalis įskaitoma į ieškovės patirtų 17,40 Eur nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
  10. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikė ieškinio senatį delspinigių apskaičiavimui, nes pirmosios instancijos teismas nustatė faktinį ir teisinį pagrindą vadovautis CK 6. 73 straipsnio, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir sumažinti akivaizdžiai neprotingo dydžio netesybas, kurios neatitinka ir tiesiogiai netaikomų VKĮ nuostatų. Teisės aktų nuostatos nenumato (tokio įstatymo nenurodo ir apeliantė) teismui pareigos pateikti matematinį mažinamo delspinigių dydžio apskaičiavimo metodą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių dydį, ar jų mokėjimo laiką (dienų skaičių), yra teisiškai nereikšmingas ir neleidžia spręsti, jog skundžiamu sprendimu už akių delspinigiai sumažinti nepagrįstai.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai