Byla 2A-1044-460/2012
Dėl statybą leidžiančio dokumento bei pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei atsakovo (apelianto) UAB „Jozita“ apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai, UAB „Jozita“, tretieji asmenys N. G., UAB „Šilalės vandenys“, dėl statybą leidžiančio dokumento bei pripažinimo tinkamu naudoti akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius bei atsakovo (apelianto) UAB „Jozita“ apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) panaikinti Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003-10-07 raštišką suderinimą UAB „Jozita“ degalinės Šilalės r., Šolių k. avarinio ūkio nuotekų išleistuvo linijos ir žiočių vietos pakeitimo koreguotai projekto daliai; 2) panaikinti 2004-04-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto „Degalinė „Jozita“ autoservisas ir buitinių balionų postas Šolių k., Šilalės km., sen., Šilalės raj.“ 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą (ūkio kanalizacija); 3) pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleidėjo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje; 4) įpareigoti UAB „Jozita“ savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje (apie 12 metrų PVC vamzdžio) ir sutvarkyti statybvietę per 3 mėnesius po teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 5) jeigu 4 punkte nurodyto įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, prašė suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje, išieškant patirtas išlaidas iš UAB „Jozita“.

4Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 45–47) su ieškiniu sutiko iš dalies, motyvuodama tuo, kad UAB „Šilalės vandenys“ savo naudojamų nuotekų išleidimo tvenkinių neįsiteisino, tvenkiniai su žeme 2007-10-29 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 87-14326 suteikti N. G. nuosavybėn, tokiu būdu UAB „Šilalės vandenys“ prarado teisę išleisti nuotekas į privačius tvenkinius, todėl avarinė nuotekų trasos dalis gali būti panaikinta. Esant tokiai galimybei UAB „Jozita“ gali lietaus nuotekas išleisti į J. J. priklausantį tvenkinį, kaip ir buvo numatyta degalinės statybos projekte. Atsakovės atstovas S. K. teisme su ieškiniu sutiko iš dalies, teigdamas, jog tai nėra visiškai savavališka statyba. Pagal UAB „Jozita“ savininko pageidavimą padarė avarinės nuotekų išleidėjo linijos projekto koregavimą, nes sutiko UAB „Šilalės vandenys“, gamtosaugininkai ir manė, jog nereikia apskrities viršininko leidimo. UAB „Jozita“ pajungė į fekalinių nuotekų išleistuvą lietaus kanalizaciją. 2003-10-07 suderinimas buvo tik dėl avarinių nuotekų trasos pakeitimo, o ne dėl lietaus kanalizacijos išleidimo.

5Atsakovas UAB „Jozita“ atsiliepime (b. l. 52–61) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei prašė N. G. žemės sklypui nustatyti servitutą, paliekant vandens nuotekų išleistuvo dalį N. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir nustatant daiktų naudojimo sąlygas. Teisme atsakovės UAB „Jozita“ direktorius J. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pripažino, kad yra 12 metrų vamzdžio, esančio N. G. žemėje, statytojas, tačiau nesutiko jo išardyti, motyvuodamas tuo, kad turėjo projektą ir leidimą statybai, fekalinių nuotekų išleistuvą suprojektavo į antrą duobę, kuri tuo metu buvo valstybinėje žemėje, priėmimo komisija, priduodant pastatą, pastabų neturėjo.

6Trečiojo asmens N. G. atstovė A. R. prašė tenkinti ieškinį ir prašė įpareigoti UAB „Jozita“ 12 metrų ilgio vamzdį jos žemėje nugriauti bei sutvarkyti žemę, motyvuodama tuo, kad užteršti vandenys teka iš UAB „Jozita“ degalinės į jos mamos N. G. pievą, teršiama žemė, sklype jokių servitutų nėra įregistruota.

7Trečiojo asmens UAB „Šilalės vandenys“ atstovas V. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, teigė, kad UAB „Šilalės vandenys“ nėra fekalinių nuotekų avarinės linijos, žiočių savininkė, nestatė šios linijos, neįsiteisino jos savo vardu, tik išdavė UAB „Jozita“ technines sąlygas. Be to, teigė, kad avarinis išleidėjas yra privačiose teritorijose, todėl išleisti nuotekas avariniu būdu yra neįmanoma, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu į avarinį išleidėją yra pajungtos lietaus nuotekos iš UAB „Jozita“, tai padaryta savavališkai, nėra suderinimo su UAB „Šilalės vandenys“, teigė, kad UAB „Jozita“ turėtų kitur įsirengti lietaus kanalizaciją.

8Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; panaikino Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003-10-07 raštišką suderinimą UAB „Jozita“ degalinės Šolių k., Šilalės r. avarinio ūkio nuotekų išleistuvo linijos ir žiočių vietos pakeitimo koreguotai projekto daliai; panaikino 2004-04-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto „Degalinė „Jozita“, autoservisas ir buitinių balionų postas Šolių k., Šilalės k. Šilalės raj.“ 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą (ūkio kanalizacija); įpareigojo UAB „Jozita“ savo lėšomis nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje (apie 12 metrų PVC vamzdžio) ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei UAB „Jozita“ neįvykdys nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje, išieškant patirtas išlaidas iš UAB „Jozita“; priteisė iš UAB „Jozita“ valstybės naudai 139 Lt žyminio mokesčio ir 32,35 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą ieškinio dalį atmetė.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jozita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas skunde nurodė, jog UAB „Jozita“ statė ginčo statinį turėdama statybos leidimą, kuris niekada nebuvo panaikintas. Degalinės statyba buvo vykdoma pagal 2003-05-15 Šilalės rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą, kuriuo be kita ko buvo leista tiesti ir nuotekų išleistuvą. Nepaisant to, jog po statybos leidimo išdavimo buvo atlikta nuotekų išleistuvo korekcija, kuri buvo suderinta su Šilalės rajono savivaldybės architektu, statybos buvo vykdomos tik pagal 2003-05-15 statybos leidimą, kurio pagrindu, atlikus statinio patikrinimą, Tauragės apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija pripažino statinį tinkamu naudoti (2004-04-21 aktas). Apeliantas remdamasis Statybos įstatymo redakcija galiojusia nuo 2002-12-10 iki 2003-10-15 nurodė, kad statybos projektinių sprendinių korekcija buvo galima ir apskrities viršininko administracija turėjo būti informuota apie padarytus pakeitimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis netinkama Statybų įstatymo redakcija, sprendime nurodė, jog statytojas UAB „Jozita“ Šilalės rajono vyr. architektui nepateikė visų reikalingų dokumentų. Taip pat nurodė, jog Šilalės rajono savivaldybės vyr. architekto 2003-10-07 pritarimas nepagrįstai pripažintas statybą leidžiančiu dokumentu, nes toks pritarimas pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo pripažįstamas tik kaip projektinių sprendinių korekcija. Nurodo, jog statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti pripažintas neteisėtu dėl to, jog nebuvo pateikti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Kadangi Šilalės rajono apylinkės teismas nepripažino ginčo statinio savavališka statyba, o nuotekų išleistuvas buvo pastatytas turint vieną visam degalinės objektui skirtą statybos leidimą ir Šilalės rajono savivaldybės vyr. architekto pritarimas negalėjo būti pripažintas statybą leidžiančiu dokumentu, iš esmės nelieka pagrindų, kuriais remiantis teismas galėjo priimti sprendimą, įpareigojantį UAB „Jozita“ nugriauti statinį. Apelianto teigimu, teismas esant tik formaliems trūkumams nepagrįstai priėmė sprendimą nugriauti statinį, nes turėjo plačią diskreciją nustatyti kitas priemones minėtiems trūkumams pašalinti, todėl atsižvelgiant į protingumo principą UAB „Jozita“ turėtų būti suteikta teisė pateikti dokumentus, kurie nebuvo pateikti statybų metu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog net ir tuo atveju, jeigu raštiškas pritarimas leidžiantis statybas buvo išduotas neteisėtai, teismas privalo įpareigoti statinį nugriauti ne UAB „Jozita“ lėšomis, bet neteisėtai dokumentus išdavusios Šilalės rajono savivaldybės administracijos lėšomis. Taip pat nurodė, jog 2004-04-21 akto dalis, kuria statinys pripažįstamas tinkamu naudoti, negali būti panaikinta, nes Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001-02-08 įsakymu sudaryta Komisija 2004-04-21 pripažino, jog UAB „Jozita“ statinys atitinka projektą, tenkina esminius statinio reikalavimus ir gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog buvo pažeistos procesinės teisės normos: pareiškiant ieškinį buvo prašoma panaikinti 2004-04-21 Tauragės apskrities viršininko administracijos sudarytos Komisijos teisės aktą, tačiau dėl šio reikalavimo į bylą nebuvo įtrauktas tinkamas atsakovas, todėl atsakovu turėjo būti paskirtas Komisiją paskyręs subjektas. Dėl minėtų priežasčių, teismo patirtos pašto išlaidos taip pat turėjo būti priteistos iš abiejų atsakovų: UAB „Jozita“ ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos.

10Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad sutartis su valstybinės žemės valdytoju dėl sklypo naudojimo inžinerinių tinklų įrengimui ir dėl šio sklypo servituto nustatymo, naudojant pastatytą statinį, nebuvo sudaryta.

11Šilalės rajono savivaldybės administracija taip pat teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Jozita“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes po naujų valymo įrenginių pastatymo 1996 m. nuotekų nuvedimo trasos dalis, nuvedanti nuotekų vandenis į tvenkinius, buvo perjungta ir uždaryta. Perjungimo šulinyje buvo įrengta užplombuota sklendė, kuri uždarė nuotekų nuleidimą į persipylimo tvenkinius, taip buvo išsaugota galimybė, esant avarijai naujoje nuotekų trasoje ar vandens valymo įrenginiuose, miesto nuotekas paleisti į persipylimo tvenkinius. Taip pat nurodo, jog degalinės savininko pageidavimu buvo parengtas ir suderintas avarinio nuotekų vamzdyno trasos koregavimas, numatantis panaikinti esamą avarinį fekalinių nuotekų išleistuvą arba suprojektuoti ir įrengti naują išleistuvą. 2003 m. spalio mėn. degalinės savininko prašymu buvo parengtas ir suderintas avarinio nuotekų vamzdyno trasos koregavimas, numatantis panaikinti esamos nuotekų trasos dalį ir perjunkti nuotekų išleistuvą į antrąjį persipylimo tvenkinį, įrengiant naują vamzdyną ir išleistuvą. Nurodo, jog šis avarinio nuotekų vamzdyno trasos koregavimas buvo suderintas su UAB „Šilalės vandenys“, AB „Lietuvos telekomas“, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriumi, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnu ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos vyriausiuoju architektu. Pažymėjo, jog pagal J. J. pateiktą kontrolinę geodezinę nuotrauką fekalinių nuotekų ir lietaus sistemų sujungimas yra galimas, jeigu tai yra numatyta projekte. Šiuo atveju degalinės techniniame projekte ir nuotekų trasos koregavimo projekte tai nebuvo numatyta. Atsiliepime dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad UAB „Šilalės vandenys“ neįteisino nuosavybės teisių į nuotekų išleidimo tvenkinius kartu su žeme, todėl jie nuosavybės teise priklauso N. G.. Dėl šios priežasties UAB „Šilalės vandenys“ neteko teisės išleisti nuotekas į privačius tvenkinius ir avarinė nuotekų trasos dalis gali būti panaikinta.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14Bylos duomenimis nustatyta, jog 2002 metais buvo parengtas UAB „Jozita“ degalinės statybos projektas, pagal kurį Šilalės rajono savivaldybės administracija 2003-05-15 išdavė statybos leidimą Nr. 15/03NS žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ), Šilalės r. sav., Šilalės k. sen., Šolių k., nuosavybės teise nuo 2002-03-13 priklausančiuose UAB „Jozita direktoriui J. J. (b. l. 14–18, 20–21). UAB „Šilalės vandenys“ iki 1996 metų Šilalės miesto nutekamųjų vandenų apvalymui Šolių kaime, Šilalės rajone, naudojo tris tvenkinius, iš kurių nuotekos per persipylimo šulinius nuosekliai pratekėjusios visus tris tvenkinius, buvo išleidžiamos į Lokystos upelį. 1996 metais, po naujų Šilalės miesto valymo įrenginių pastatymo, nuotekų nuvedimo trasos dalis, nuvedanti nuotekų vandenis į tvenkinius, buvo perjungta ir uždaryta. Perjungimo šulinyje buvo įrengta užplombuota sklendė, kuri uždarė nuotekų nuleidimą į persipylimo tvenkinius. Tokiu būdu buvo išsaugota galimybė, esant avarijai naujoje nuotekų trasoje ar vandens valymo įrenginiuose, Šilalės miesto nuotekas paleisti į persipylimo tvenkinius. Avarinis fekalinių nuotekų išleistuvas liko neprivatizuotas valstybei priklausančioje žemėje. 2002-03-13 žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. ( - ), Nr. ( - ) Šolių k., Šilalės r. nuosavybės teise iš valstybės įgijo UAB „Jozita“ direktorius J. J.. Sklype Nr. ( - ) buvo UAB „Šilalės vandenys“ avarinio fekalinių nuotekų išleidimo vamzdyno žiotys ir pirmasis nuotekų persipylimo tvenkinys (b. l. 31, 46). 2003 metais J. J. išvalė minėtą tvenkinį ir inicijavo nuotekų avarinio išleidimo dalies trasos pakeitimą. UAB „Šilalės vandenys“ savo išduotose sąlygose degalinės įrengimui įrašė sąlygą išsaugoti esamą avarinį fekalinių nuotekų išleistuvą arba suprojektuoti ir įrengti naują išleistuvą. UAB „Jozita“ savininko pageidavimu projektuotojas degalinės projekte koregavo avarinio ūkio nuotekų išleistuvą, pakeisdamas išleistuvo žiočių vietą. 2003-10-07 Šilalės rajono vyr. architektas raštu („Suderinta“) pritarė degalinės projekte numatyto avarinio nuotekų vamzdyno trasos koregavimui (b. l. 64), kuris numatė panaikinti esamos nuotekų trasos dalį ir nuo 203 šulinio perjungti nuotekų išleistuvą į antrąjį persipylimo tvenkinį, įrengiant naują vamzdyną ir išleistuvą. Pagal suderintą degalinės projektą lietaus kanalizacijos išleidimo žiotys buvo numatytos įrengti J. J. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) esančiame tvenkinyje. Suprojektuotą UAB „Jozita“ degalinės nuotekų nuvedimo liniją sudaro 152 m ilgio 400 mm skersmens polivinilchlorido (PVC) vamzdis, keturi šuliniai iš gelžbetoninių surenkamų elementų ir nuotekų vandens išleidimo žiotys. Pataisytoje kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje (b. l. 51) matyti, kad UAB „Jozita“ degalinės lietaus kanalizacijos išleidimo linija pajungta į avarinę fekalinių nuotekų nuvedimo trasą. Nuotekų nuvedimo linija suprojektuota J. J. priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 323, 353, 354 (b. l. 30), tačiau apie 12 metrų linijos ir išleidimo žiotys projekte buvo numatyta įrengti valstybiniame žemės sklype, plane pažymėtame Nr. 525 (b. l. 30). Šį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), pagal 2007-08-31 Tauragės apskrities viršininko sprendimą Nr. 87-14326, asmenine nuosavybe įsigijo trečiasis asmuo N. G. (b. l. 12–13). Sklype neįregistruotas servitutas, nėra specialių naudojimo sąlygų, susijusių su lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonomis. 2003-11-26 buvo išbandyta UAB „Jozita“ buitinės kanalizacijos apvedimo linija, nustatyta, kad 152 m ilgio atkarpoje vanduo prabėga be susitvenkimo ir šiukšlių ir gali būti naudojama esant reikalui (b. l. 65). 2004 m. kovo mėnesį UAB „Jozita“ direktorius Šilalės rajono vyr. architektui bei degalinės statybos objekto pridavimo komisijai pateikė žemos įtampos elektros kabelių, ryšių kabelių, vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos trasų kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje lietaus kanalizacijos trasa ir išleidimo žiotys parodytos J. J. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (b. l. 50). 2004-04-21 pripažinimo tinkamu naudoti aktu “Degalinė „Jozita“, autoservisas ir buitinių balionų postas Šolių k., Šilalės km. Sen., Šilalės r.“ (8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktas „Ūkio kanalizacija“) buitinių nuotekų trasa su ginčijama nuotekų išleidėjo dalimi (apie 12 metrų) buvo pripažinta tinkama naudoti (b. l. 28–29). Šie inžinieriniai tinklai teisiškai neregistruoti. Iš UAB „Jozita“ 2011-10-12 rašto trečiajam asmeniui N. G. (b. l. 66) nustatyta, kad UAB „Jozita“ teritorijos lietaus vandenį, paviršines nuotekas avariniu išleistuvu išleidžia į kanalizacijos nusodinimo antrą duobę, kurios toliau patenka į Lokystos upelį.

15Apeliantas skunde nurodo, jog UAB „Jozita“ statė ginčo statinį turėdama statybos leidimą, kuris niekada nebuvo panaikintas. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog ieškovas ir nebuvo pareiškęs reikalavimo minėtą statybos leidimą panaikinti, nes tai reikštų visos degalinės su požeminiais kuro rezervuarais, su suskystintų dujų rezervuarais, autovilkikų aptarnavimo stotimi statybą pripažinimą neteisėta. Pažymėtina, kad minėtame Šilalės rajono savivaldybės administracijos

162003-05-15 išduotame statybos leidime nurodyta, jog statytojas privalo giežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (b. l. 26). Paminėtina, jog statybos darbai buvo numatyti J. J. priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ), Nr. ( - ). Jokių statybos darbų kituose sklypuose numatyta nebuvo. Taigi, atliekant statybos darbus turėjo būti griežtai laikomasi projekto, o jo pakeitimai turėjo būti suderinti, tačiau ne bet kaip, o tik pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

17Kolegija pabrėžia, kad ir pats apeliantas, teigdamas, kad statyboms pakako vieno leidimo, pripažįsta, kad minėto projekto korekcijai–pakeitimui buvo reikalingas suderinimas. Apeliantas pats nurodo, jog kreipėsi dėl projekto pakeitimo į atitinkamas institucijas. Pažymėtina, jog Tauragės apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija 2004-04-21 nesprendė konkrečiai ūkio kanalizacijos įrengimo teisėtumo klausimo, tačiau sprendė, ar statytojas atliko statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdė to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atliko nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarė geodezines nuotraukas; pabrėžtina, jog statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka esminius statinio reikalavimus – mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus; dėl to prieš tai ir buvo atlikti kanalizacijos linijos bandymai (b. l. 65) (Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai, 24 straipsnio 1 dalis, redakcijos, galiojusios nuo 2003-12-30 iki 2004-04-30). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdant koreguoto avarinio fekalinių nuotekų išleistuvo statybą buvo pažeista Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2003-12-30) 23 straipsnio 6 dalies nuostata, kurioje buvo nustatyta, kad statytojas, norėdamas gauti statybos leidimą, turi savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus ir/ar sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu, bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžinieriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Kolegija sutinka su apeliantu, kad UAB „Jozita“ negalėjo pateikti valstybinės žemės nuosavybės teisės dokumentų, nes jų ir negalėjo turėti, tačiau turėjo galimybę sudaryti sutartį su žemės savininke ir pateikti valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus ir/ar sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo dėl nuotekų linijos statybos, suprojektuotos valstybinėje žemėje, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantas kurį nors iš minėtų dokumentų, o ne tik nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, kaip teigia apeliantas, būtų pateikęs (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

18Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad projekto koregavimui minėta Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata netaikytina, nes leidimas statybai jau buvo išduotas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2003-05-15 statybos leidimas buvo išduotas darbams tik UAB „Jozita“ direktoriui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, tuo tarpu projekto pakeitimai padaryti dėl darbų atlikimo tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Pagal apelianto aiškinimą išeitų, jog asmuo, gavęs statybos leidimą jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje, galėtų vėliau koreguoti projektą ir vykdyti darbus kitiems asmenims priklausančioje žemėje neturėdamas jokio kitų asmenų sutikimo. Priešingai, jeigu apeliantas būtų iškart nurodęs, jog ruošiasi ginčo objektą statyti tretiesiems asmenims priklausančioje žemėje be jų sutikimo, nebūtų atitikęs tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatoje įtvirtintų reikalavimų statytojui. Be to, apeliantas 2011-10-12 raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį N. G. geranoriškai sutikti dėl avarinio išleidėjo servitutų nustatymo, juo pripažindamas, kad tokiai ginčo objekto statybai buvo reikalingas trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo savininkės sutikimas (b. l. 66).

19Pažymėtina, kad ir projektuojant inžinerinių tinklų dalį statytojui nepriklausančiame žemės sklype, buvo pažeistas tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 37.2 punktas, kuriame nurodyta, jog projekto vadovas privalo kontroliuoti, kad statinio projekto sprendiniuose būtų apsaugoti trečiųjų asmenų interesai.

20Apibendrindama tai, kas pasakyta, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog Šilalės rajono savivaldybės vyr. architekto 2003-10-07 raštiškas suderinimas UAB „Jozita“ degalinės avarinio ūkio nuotekų išleistuvo linijos ir žiočių vietos pakeitimo daliai yra neteisėtas, todėl pagrįstai jį panaikino, nes apeliantas nepateikė žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų ir/ar sutarties su žemės savininku dėl sklypo naudojimo. Visiškai pagrįstą iš anksčiau išnagrinėtų argumentų išplaukančią išvadą padarė pirmosios instancijos teismas pripažindamas neteisėtu ir panaikintino 2004-04-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto „Degalinė „Jozita“ autoservisas ir buitinių balionų postas Šolių k., Šilalės km. sen., Šilalės raj.“ 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą „Ūkio kanalizacija“, kadangi avarinio fekalinių nuotekų išleistuvo (buitinių nuotekų išleidėjo) linijos dalis valstybinėje žemėje buvo pastatyta neturint teisėto statybą leidžiančio dokumento, todėl negalėjo būti priimta naudoti.

21Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleidėjo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype. Kolegija primena, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Taigi, panaikinus anksčiau minėtus aktus, susidarė situacija, jog apeliantas statybą atliko be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o tai negalima vadinti teisėta statyba, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, priešingai, statyba, atlikta be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra savavališka statyba. Esant nurodytoms aplinkybėms keistina pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl savavališkos statybos, ieškovo reikalavimas pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleidėjo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype, tenkintinas.

22Aktualu pažymėti, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, kai statyba pradėta, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kadangi minėto statinio dalies statybą leidžiantis dokumentas pripažintinas negaliojančiu ir naikintinas, todėl statytojas įpareigotinas per teismo nustatytą terminą savo lėšomis nugriauti statinio dalį, esančią trečiojo asmens N. G. žemėje ir sutvarkyti statybvietę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje trečiasis asmuo N. G. sutikimo, kad jos nuosavybės teise priklausančioje žemėje būtų nustatytas servitutas, neišreiškė. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra kaltės klausimas išduodant atitinkamus statybos dokumentus ar atliekant objekto statybas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

23Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jeigu per teismo nustatytą terminą nurodytas teismo reikalavimas nebus įvykdytas, ieškovui suteiktina teisė statinio dalį, pastatytą valstybinėje žemėje pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriauti statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 4 dalis).

24Apeliantas nurodo, kad šioje byloje neturėjo procesinės galimybės reikšti priešieškinio ir prašyti nustatyti servitutą kaimyninio sklypo, kurio savininkė trečiasis asmuo. Kolegija nurodo, jog reikalavimas dėl servituto nustatymo reiškiamas nebūtinai toje pačioje byloje, prašymas dėl servituto nustatymo reiškiamas ir atskiru ieškiniu (CK 4.126 straipsnis).

25Visiškai statybų teisėtumui neturi įtakos tas argumentas, kurį apeliantas pateikė dėl taršos, nurodė, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sudaryta komisija 2011-10-21 išvadoje nenustatė, jog UAB „Jozita“ išleidžiamos nuotekos teršia gamtą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pasisakė dėl to, kad UAB „Jozita“ degalinės išleidžiamos nuotekos nuolat teršia jos žemės sklypą ir tokiu būdu daro žalą, dėl tokios statybos yra daroma žala aplinkai, nes nuotekos iš trečiojo asmens žemės sklypo patenka į Lokystos upelį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra žalos ar jos dydžio nustatymas, taršos integruotos prevencijos leidimo teisėtumo nagrinėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.

26Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ginčo objekto pripažinimo savavališka statyba, nors ir ne visiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (CPK 328 straipsnis), tačiau nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo objekto pripažinimo savavališka statyba keistina, pripažįstant savavališka statyba buitinių nuotekų išleidėjo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

28Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

29ieškinį tenkinti;

30panaikinti Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003-10-07 raštišką suderinimą UAB „Jozita“ degalinės Šolių k., Šilalės r. avarinio ūkio nuotekų išleistuvo linijos ir žiočių vietos pakeitimo koreguotai projekto daliai;

31panaikinti 2004-04-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto „Degalinė „Jozita“, autoservisas ir buitinių balionų postas Šolių k., Šilalės km. Sen., Šilalės raj.“ 8 dalies „Techniniai rodikliai“ 3 punktą (ūkio kanalizacija);

32pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleidėjo dalį (apie 12 metrų PVC vamzdžio), pastatytą N. G. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje;

33įpareigoti UAB „Jozita“, įmonės kodas 176618114, savo lėšomis nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, pastatytą N. G., a. k. ( - ) priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje (apie 12 metrų PVC vamzdžio) ir sutvarkyti statybvietę per tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; jei UAB „Jozita“ neįvykdys nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, pastatytą N. G., a. k. ( - ) priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) Šolių kaime, Šilalės rajono savivaldybėje, išieškant patirtas išlaidas iš UAB „Jozita“;

34priteisti iš UAB „Jozita“, įmonės kodas 176618114, valstybės naudai 139 Lt žyminio mokesčio ir 32,35 Lt teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 4. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l.... 5. Atsakovas UAB „Jozita“ atsiliepime (b. l. 52–61) su ieškiniu nesutiko,... 6. Trečiojo asmens N. G. atstovė A. R. prašė tenkinti ieškinį ir prašė... 7. Trečiojo asmens UAB „Šilalės vandenys“ atstovas V. K. su ieškiniu... 8. Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jozita“ prašo panaikinti pirmosios... 10. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos... 11. Šilalės rajono savivaldybės administracija taip pat teismui pateikė... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 14. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2002 metais buvo parengtas UAB „Jozita“... 15. Apeliantas skunde nurodo, jog UAB „Jozita“ statė ginčo statinį turėdama... 16. 2003-05-15 išduotame statybos leidime nurodyta, jog statytojas privalo... 17. Kolegija pabrėžia, kad ir pats apeliantas, teigdamas, kad statyboms pakako... 18. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad projekto koregavimui... 19. Pažymėtina, kad ir projektuojant inžinerinių tinklų dalį statytojui... 20. Apibendrindama tai, kas pasakyta, kolegija mano, kad pirmosios instancijos... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria... 22. Aktualu pažymėti, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 1... 23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jeigu per teismo... 24. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje neturėjo procesinės galimybės reikšti... 25. Visiškai statybų teisėtumui neturi įtakos tas argumentas, kurį apeliantas... 26. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333... 28. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir... 29. ieškinį tenkinti;... 30. panaikinti Šilalės rajono vyriausiojo architekto 2003-10-07 raštišką... 31. panaikinti 2004-04-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto „Degalinė... 32. pripažinti savavališka statyba buitinių nuotekų išleidėjo dalį (apie 12... 33. įpareigoti UAB „Jozita“, įmonės kodas 176618114, savo lėšomis... 34. priteisti iš UAB „Jozita“, įmonės kodas 176618114, valstybės naudai 139...