Byla e2A-69-163/2017
Dėl kompensacijos už žemės sklypo ribų pažeidimą ir servituto nustatymą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

3dalyvaujant ieškovei A. R.,

4ieškovės atstovui advokatui A. B.,

5atsakovui J. J. ir

6atsakovo atstovui advokatui L. K.,

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams J. J., Z. J., UAB „Jozita“, trečiajam asmeniui V. Ž. dėl kompensacijos už žemės sklypo ribų pažeidimą ir servituto nustatymą.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė A. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas J. J. servituto teise naudojasi vandens telkiniu, esančiu ieškovei A. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. J. 5 000 Eur piniginę kompensaciją; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą bei sutvarkyti šio statybinio laužo sugadintą ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį; įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nurodytame plane pavaizduotą savavališkai iškąstą upelį, einantį nuo degalinės UAB „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Jozita“ 17232,56 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, uniklus Nr. ( - ), esančio ( - ), užteršimo naftos produktais.
  2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jos žemės sklypo ribas pažeidžia vandens telkinys, kuris yra iškastas atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tai patvirtina ieškovės žemės sklypo planas bei pateiktas kadastro žemėlapis, taip pat išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad šiame žemės sklype jokio vandens telkinio neturi būti, o sklypas yra skirtas žemės ūkio veiklai. Dėl to yra varžoma ieškovės teisė valdyti ir naudoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o tarp šalių susiklostę neterminuoto faktinio servituto santykiai.
  3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra suverstas įvairus statybinis laužas, užimantis 110 m2 jos sklypo, kuris kliudo ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Teisės aktai nustato, kad bet kokie statiniai, tame tarpe ir statybinis laužas, turi būti sandėliuojami ne mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos.
  4. Ieškovė taip pat nurodė, kad gretimai jos žemės sklypo atsakovai savavališkai, neteisėtai yra iškasę upelį, kuriuo nuotekos iš degalinės patenka į Lokystos upelį. Upelis yra šalia ieškovės žemės sklypo ribos, t. y. arčiau nei 1 metro atstumu, dėl ko, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3 punktu, turėjo būti gautas ieškovės sutikimas šio upelio įrengimui.
  5. Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimu, atsakovė UAB „Jozita“ buvo įpareigota savo lėšomis nugriauti buitinių nuotekų išleidėjo dalį, kuris buvo pastatytas dabartiniame ieškovės žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, teismo sprendimas įsigaliojo kasaciniam teismui palikus galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Padarinius atsakovė UAB „Jozita“ pagal teismų sprendimus pašalino tik 2013 m. liepos 9 d., todėl nuo 2007 m. spalio 29 d. iki 2013 m. liepos 9 d., buvo teršiamas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Už šį laikotarpį ieškovė, vadovaudamasi Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika paskaičiavo, jog jai priklauso 16971,73 Eur piniginė kompensacija už jai priklausančiam žemės sklypui padarytą žalą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-08-23 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė A. R., 2011 m. gruodžio 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš motinos N. G., įgijo nuosavybės teisę į 2,8385 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ). Atsakovui J. J. priklausantis, šalia esantis, žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), buvo įsigytas 2002 m. kovo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kitas su ieškovės žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2009 m. kovo 6 d. priklauso atsakovams J. J. ir Z. J..
  3. Teismas sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo nustatyti, kad atsakovas naudojasi servituto teise ir priteisti ieškovės naudai pinginę kompensacija, motyvavo tuo, kad atsakovas nurodė, jog jis nesinaudoja ir nenori naudotis ieškovės žemės sklype esančia tvenkinio dalimi. Ieškovės priėjimas prie tvenkinio nėra ribojamas nei tvora, nei kitokiomis priemonėmis. To ieškovė nepaneigė. Taigi šiuo atveju nėra viešpataujančio daikto savininko valios turėti servitutą, jis gali naudotis savo daiktu neribodamas kito asmens nuosavybės teisės. Atsakovas J. J. nurodė, jog su ieškove jie yra tvenkinio bendraturčiai. Taigi servitutas šiuo atveju nėra objektyviai būtinas.
  4. Sprendimo dalį dėl statybinio laužo, teismas motyvavo tuo, kad ieškovės pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, t. y. žemės sklypo plano situacijos schema, iš kurios matyti, jog dalis statybinio laužo, t. y. 110 kvadratinių metrų, patenka į ieškovės žemės sklypą, yra be schemos sudarymo datos, atitinkamų specialistų nepatvirtinta - neaišku, kas ant pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos padarė atitinkamus žymėjimus apie kuro talpyklos, statybinio laužo buvimo vietą, jo užimamą plotą ir pan. Atsakovas nurodė, jog statybinis laužas buvo patrauktas ir šiuo metu yra 0,72 m. atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Pateikė 2015 m. rugsėjo 29 d. matininko – geodezininko parengtą situacijos schemą, iš kurios matyti, jog statybinis laužas yra ant atsakovo žemės sklypo ir nepažeidžia ieškovės žemės sklypo ribų, t. y. yra 0,72 m. nutolęs nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Taip pat teismas šiuo atveju sutiko su atsakovo pozicija, jog tai tik kilnojamųjų daiktų krūva, kuriems nėra taikomi jokie atstumo reikalavimai. Todėl padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog statybinis laužas yra ant jos žemės sklypo, yra neįrodyta.
  5. Dėl upelio pašalinimo teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad kanalas yra per arti ieškovės žemės sklypo. Iš ieškovės darytų fotonuotraukų matyti, kad nedideliu kanalu vanduo įteka į Lokystos upelį, tačiau nėra užfiksuotas kanalo (upelio) atstumas nuo jos sklypo ribos. Taip pat ieškovė pateikė nepatvirtintą kadastro žemėlapio ištrauką, t. y. žemės sklypo plano situacijos schema, kurioje ties vieta kur upelis įteka į Lokystos upelį pažymėta „Atstumas nuo griovio krašto iki ribos 2 m.“ taigi byloje esant nenuosekliems ieškovės parodymams, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kanalas yra per arti atsakovės žemės sklypo.
  6. Teismas sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo už atsakovės UAB „Jozita“ taršą ieškovės žemės sklype, motyvavo, tuo kad ieškovė pareikšdama reikalavimą dėl žalos padarytos nuo 2007-10-29 iki 2012-09-14 atlyginimo yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą ir atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatis šiai reikalavimo daliai taikytina ir ieškinys praleisto ieškinio senaties termino apimtyje atmestinas. Dėl žalos padarytos 2012-09-15 - 2013-07-09 laikotarpiu, teismas padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog dėl atsakovės UAB „Jozita“ neteisėtų veiksmų, naftos produktais buvo užterštas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl ieškovės reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11

  1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  2. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Nurodo, kad ieškovės žemės sklype pagal VĮ Registrų centras išrašą, žemės sklype jokio vandens telkinio nėra, o pagal 2004-05-14 suformuotus žemės sklypo kadastrinius matavimus, akivaizdu, kad dalis vandens telkinio, kurios priklauso atsakovui, yra ieškovės priklausančiame žemės sklype. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien dėl to priežasties, jog atsakovas nesinaudoja ieškovės žemės sklype esančius vandens telkiniu, ji jam nereikalinga, nepakankama priežastis pripažinti faktiškai tarp šalių susiklosčiusius servituto teisinius santykius. Taip ieškovė nurodo, kad tokiu atveju, atsakovas turi pareigą užpilti ieškovės žemės sklype esančio tvenkinio dalį, kad būtų pašalinti trikdžiai ieškovei naudotis nuosavybės teise. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinus įrodymus bei nepašalino prieštaravimų tarp šalių pateiktų įrodymų.
  3. Dėl statybinio laužo apeliantė nurodo, kad teismas nevertino byloje pateikto antstolės faktinių aplinkybių protokolo, kuris patvirtina teismui pateikto žemės sklypo schemoje nurodytas faktines aplinkybes dėl statybinio laužo laikymo vietos. Be to teismas atsižvelgdamas į viešąjį interesą turėjo įpareigoti atsakovą pašalinti statybines atliekas ne tik iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, bet pašalinti jas iš atsakovo žemės sklypo, kadangi jis daro neigiamą poveikį aplinkai.
  4. Dėl kanalo pašalinimo apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo pateikta J. Ž. situacijos schema patvirtina, kad iškastas kanalas yra 2,04 m nuo ieškovės sklypo ribos, todėl jos teisių nepažeidžia, kadangi teismas nepašalino prieštaravimų, tarp visiškai priešingus duomenis rodančių ieškovės rašytinių įrodymų.
  5. Dėl kompensacijos už žemės sklypo taršą, apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad apeliantė neįrodė žemės užterštumo fakto, padarytos žalos dydžio. Vien tai kad paimant mėginį, nedalyvavo UAB „Jozita“ atstovas, kurios atstovavimo įstatymas nenumato būtinu, negali kelti teismui abejonės dėl įrodymų tikrumo. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimu nustatyta, kad atsakovės UAB „Jozita“ buitinių nuotekų dalis buvo išleista A. R. žemės sklype ir yra įpareigotas jį pašalinti, o tai padarė tik 2013-07-09.
  6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo teisinius santykius, nurodydamas, kad ginčas kilo ne dėl servituto, o iš bendraturčių teisinių santykių ir ieškovė turėjo reikšti ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne dėl servituto nustatymo. Bendrosios dalinės nuosavybės būvimą patvirtina ir tai, kad ieškovės ir atsakovų sklypuose dar iki šalims įgyjant nuosavybės teisę į tuos žemės sklypus jau buvo vandens telkinys, kuris vėliau dėl atsakovų veiksmų pakeitė savo formą. Ieškovė taip at neturi teisės reikšti ieškinio dėl servituto nustatymo, kadangi žemės sklypą įgijo dovanojimo būdu, o prieš tai buvusi sklypo savininkė pretenzijų atsakovams dėl vandens telkinio nereiškė. Ieškovė taip pat apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad jos žemės sklype pagal VĮ Registrų centras išrašą jokio vandens telkinio nėra. Ieškovės prašoma priteisti kompensaciją akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principus ir yra nepagrįstas, kadangi ieškovė už naudojimąsi jos žemės sklypo dalimi nori gauti daugiau nei yra vertas jos žemės sklypas.
  7. Dėl statybinio laužo atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Be to statybinis laužas nėra statinys ar nekilnojamasis daiktas, todėl nėra nustatyti minimalūs reikalavimai išlaikyti atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos.
  8. Dėl kanalo pašalinimo, atsakovas nurodo, kad ieškovės pateikta 2016-03-03 žemės sklypo situacijos schema nėra tinkamas įrodymas, kadangi nėra schemos sudarymo datos, nėra patvirtinta specialistų.
  9. Dėl kompensacijos už žemės sklypo taršą atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Be to dauguma ieškovės darytų tyrimų yra 3-5 metų senumo. Atsakovas į byla pateikė įrodymus, paneigiančius degalinės veiklos vykdomą taršą aplinkai. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama išmokėti kompensacija.
  10. Teismo posėdžio meto apeliacinės instancijos teisme, ieškovė atsisakė nuo ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo dėl servituto nustatymo. Kitą dalį ieškinio palaiko ir prašo jį tenkinti.
  11. Atsakovas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme su ieškiniu nesutiko, palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į apeliacinį skundą.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės nuosavybės į žemės sklypą teisių pažeidimo – statybinio laužo pašalinimo, kanalo panaikinimo, kompensacijos už taršą naftos produktais priteisimo.
Dėl servituto nustatymo.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas servituto teise naudojasi vandens telkiniu, esančiu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir už tai priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 5000 Eur piniginę kompensaciją.
  2. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovės prašymą, motyvuodamas, kad ieškovė neįrodė, kad viešpataujančio daikto savininkui neįmanoma naudotis daiktu pagal paskirtį nevaržant tarnaujančio daikto savininkės. Atsakovas neprašė nustatyti servituto ir nurodė, jog kartu su ieškove yra daikto bendraturčiai.
  3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad pagal VĮ Registrų centras išrašą, žemės sklype jokio vandens telkinio nėra, o pagal 2004-05-14 suformuotus žemės sklypo kadastrinius matavimus, akivaizdu, kad dalis vandens telkinio, kuris priklauso atsakovui, yra ieškovės priklausančiame žemės sklype. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp ieškovės ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. pateiktų kadastrinių matavimų, kuriuos ieškovė nurodo, kad tvenkinys užima 1 410 kv. m. ploto ieškovei priklausančiame žemės sklype, o pagal atsakovo pateiktus matavimus – 337 kv. m. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą.
  4. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo šios dalies apeliacinio skundo reikalavimų, t.y. dalyje dėl servituto nustatymo (LRCPK 308 str. 1 d.).
  5. LRCPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tiek prašyme, tiek teismo posėdžiu metu ieškovė nurodė, jog jai yra žinomos atsisakymo nuo dalies apeliacinio skundo reikalavimų pasekmės, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimo, t.y. dalyje dėl servituto nustatymo atsakovui J. J. priklausančioje žemės sklypo dalyje ir šią bylos dalį nutraukia.
Dėl statybinio laužo.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą bei sutvarkyti šio statybinio laužo sugadintą ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktos žemės sklypo situacijos schemos matyti, kad 110 kv. m. statybinio laužo patenka į ieškovės žemės sklypą, tačiau teismas nurodė, kad dėl minėto schemos kyla pagrįstų abejonių dėl šios situacijos schemos patikimumo, nes neaišku, kas ant pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos padarė atitinkamus žymėjimus apie kuro talpyklos, statybinio laužo buvimo vietą, jo užimamą plotą ir pan. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ieškovė pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, darytą 2013-11-29, kuris patvirtina, kad dalis statybinių medžiagų guli ieškovės žemės sklypo pusėje, tačiau atsakovas pateikė duomenis, kad statybinės medžiagos buvo patraukos. Taip pat teismas nurodė, kad statybiniam laužui netaikytini analogiški atstumo reikalavimai kaip nekilnojamajam turtui.
  3. Dėl statybinio laužo apeliantė nurodo, kad teismas nevertino byloje pateikto antstolės faktinių aplinkybių protokolo, kuris patvirtina teismui pateikto žemės sklypo schemoje nurodytas faktines aplinkybes dėl statybinio laužo laikymo vietos. Be to teismas atsižvelgdamas į viešąjį interesą turėjo įpareigoti atsakovą pašalinti statybines atliekas ne tik iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, bet pašalinti jas iš atsakovo žemės sklypo taip pat, kadangi jis daro neigiamą poveikį aplinkai.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl statybinio laužo pašalinimo iš ieškovei priklausančio žemės sklypo, visų pirma nesiaiškino, ar ieškovės nurodomos atliekos yra laikytinos statybiniu laužu, vadovaujantis LR Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Minėtų taisyklių 3 straipsnis numato, kad statybinės atliekos – atliekos, susidarančios statybos, rekonstravimo, remonto ar griovimo metu. Taigi teismas nenustatinėjo faktinių aplinkybių, ar ieškovės nurodomas statybinis laužas yra atliekos, likusios po statybos darbų ir kurios turi būti tvarkomos Taisyklėse nurodyta tvarka, todėl yra pagrindas šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl kanalo pašalinimo.
  1. Ieškovė nurodo, kad atsakovai šalia jos sklypo yra savavališkai iškasę kanalą, kuris yra arčiau nei 1 metro atstumu nuo jos žemės sklypo ribos, nesant jos sutikimo, todėl prašo įpareigoti atsakovus per mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pašalinti minėtą kanalą, einantį nuo degalinės UAB „Jozita“ iki Lokystos upelio.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad kanalas yra per mažiau nei 1 metrą nuo jos žemės sklypo.
  3. Dėl kanalo pašalinimo apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo pateikta J. Ž. situacijos schema patvirtina, kad iškastas kanalas yra 2,04 m nuo ieškovės sklypo ribos, todėl jos teisių nepažeidžia, kadangi teismas nepašalino prieštaravimų, tarp šalių pateiktų rašytinių įrodymų.
  4. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
  5. CK 4.99 straipsnyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-344/2012).
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Savininkas neturi įrodinėti, jog jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
  8. Ieškinio pateikimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 3 punkte yra išdėstyta, kad statant stogo neturinčius inžinierinius statinius, inžinierinius tinklus, ar susiekimo komunikacijas gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai yra būtini jei inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos yra arčiau nei 1 metras nuo sklypo ribos.
  9. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, su kuriuo ribojasi kanalas, priklauso ieškovei nuosavybės teise. Taigi ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu panaikinti kanalą, kuri atsakovas savavališkai iškasė ir kuris, kaip šioje byloje įrodinėja ieškovė, yra arčiau nei 1 metro atstumu.
  10. Ieškovė, siekdama įrodyti, jog atsakovas pažeidė jos teises, pažeisdamas įstatymo nustatytus atstumus tarp inžinerinių tinklų ir ieškovės žemės sklypo, pateikė rašytinius įrodymus – nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad nedideliu kanalu vanduo įteka į Lokystos upelį. Tačiau nėra užfiksuotas ieškovės teigiamas kanalo (upelio) atstumas – mažiau nei 1 m. nuo jos sklypo ribos. Priešingai, nuotraukoje Nr. 11 (priedas Nr. 3), ties ta vieta kur upelis įteka į Lokystos upelį, padarytas užrašas „Riba 2 metrai“. Taigi ieškovė į bylą pateikė prieštaringus įrodymus. Be to pateikta žemės sklypo situacijos schema, yra abejotinos įrodomosios galios, kadangi nėra patvirtinta, kompetenciją tokius matavimus atlikti asmens, todėl minėtas įrodymas vertintinas kaip nepakankamas.
  11. Atsakovas, teigdamas, kad jo veiksmai yra teisėti ieškovės nuosavybės atžvilgiu, byloje pateikė matininko – geodezininko parengtą žemės sklypo situacijos schemą, kurioje matyti, kad atstumas nuo kanalo iki ieškovės žemės sklypo ribos yra 2,04 cm.
  12. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad atsakovo pateikta matininko J. Ž. situacijos schema ne tik kelia abejonių dėl jos autentiškumo, tačiau matininkas taip pat neatliko skaičiavimo dėl vandens lygio kitimo metų eigoje, kadangi vandens lygis sezoniškai keičiasi, todėl ir vandens lygis nėra pastovus, dėl to pakilus vandens lygiui kanale, kanalo vandens lygis viršija leistiną minimalių atstumą iki ieškovės žemės sklypo ribos. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks atstumas yra nuo kanalo ir ieškovės žemės sklypo, todėl yra pagrindas šią bylos dalį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  13. Iš dalies sutiktina su apeliantės nurodytais argumentais, kadangi tiek ieškovė byloje teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtinto, kad vanduo tiek Lokystos upelyje, tiek kanale, priklausomai nuo sezono, svyruoja, o matininko J. Ž. situacijos schemoje, rengtoje 2015-09-29, nurodyta, kad riba nuo kanalo iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, yra 2,04 m, tačiau schemoje nėra duomenų, koks atstumas nuo kanalo iki ieškovei priklausančios žemės sklypo ribos yra vandeniui kanale pakilus ir nuslūgus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo. Nors ieškovė, teikdama reikalavimą teismui, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o šiuo atveju byla nagrinėjama ginčo teisenoje ir teismas neturi pareigos reikalauti įrodymų iš šalių, tačiau teismas, žinodamas teisę ir įvertinęs byloje esantį ginčą tarp šalių, turi pareigą pasiūlyti šalims pateikti papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius jų įrodinėjamas aplinkybes.
  14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė, prašanti teismo įpareigoti atsakovą pašalinti kanalą, nepateikė įrodymų apie tai, kas šį kanalą iškasė. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovas nurodė, kad šį kanalą iškasė pats atsakovas ir tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1044-460/2012 (teisminio proceso Nr. 2-42-3-00540-2011-4), tačiau pati ieškovė minėto teismo posėdžio metu nurodė, kad kanalą atsakovas kasė 2015 metais. Dėl šios priežasties byloje nenustatyta kas ir kada kasė kanalą, kurį ieškovė prašo pašalinti. Ši aplinkybė gali būti svarbi įpareigojant atsakingus asmenis panaikinti kanalą, jeigu toks teismo sprendimas būtų priimtas.
  15. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė paminėtų aplinkybių, kurios yra itin svarbios nagrinėjant klausimą dėl kanalo panaikinimo. Visų pirma, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, nėra aišku, kas ir kada iškasė kanalą, einantį į Lokystos upelį, ir dėl to, neįmanoma nustatyti, kas yra iš tiesų atsakingas už šio kanalo įrengimą ir, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, panaikinimą iš ieškovės žemės sklypo. Antra, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vandens lygis keičiasi priklausomai nuo sezono, todėl pirmosios instancijos teismas, nevertino ar atsakovo pateiktoje situacijos schemoje, yra atlikti skaičiavimai dėl vandens lygio kitimo ir atstumo nuo kanalo ribos iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos pakilus ir nukritus vandens lygiui. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingai faktinių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šį klausimą iš esmės naujais aspektais, proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją, yra pagrindas panaikinti šią dalį skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo dalį ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl taršos.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės UAB „Jozita“ priteisti 17 232,56 Eur piniginę kompensaciją dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užteršimo naftos produktais.
  2. Pirmosios instancijos teismas reikalavimui dėl žalos padarytos nuo 2007-10-29 iki 2012-09-14 atlyginimo taikė ieškinio senatį ir analizavo tik žalos priteisimo klausimą už laikotarpį nuo 2012-09-15 iki 2013-07-09. Teismas nustatė, kad byloje esant pateiktiems prieštaringiems įrodymams, nesurinkta pakankamai svarių įrodymų dėl neteisėtų atsakovės UAB „Jozita“ veiksmų užteršiant ieškovės žemės sklypą naftos produktais.
  3. Apeliantė apeliaciniame skunde dėl kompensacijos už žemės sklypo taršą, nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad apeliantė neįrodė žemės užterštumo fakto, padarytos žalos dydžio. Vien tai kad paimant mėginį, nedalyvavo UAB „Jozita“ atstovas, kurios atstovavimo įstatymas nenumato būtinu, negali kelti teismui abejonės dėl įrodymų tikrumo. Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimu nustatyta, kad atsakovės UAB „Jozita“ buitinių nuotekų dalis buvo išleista A. R. žemės sklype ir yra įpareigotas jį pašalinti, o tai padarė tik 2013-07-09.
  4. Aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis).
  5. Įstatymas numato, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai (Įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi teisę: 1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams padaryta žalos (Įstatymo 33 str. 1 p.)
  6. Reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. A. K., L. K., bylos Nr. 3K-3-125/2014). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas v. AB ,,ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-430/2012).
  7. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.
  8. Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Sistemiškai aiškinant pirmiau aptartas Aplinkos apsaugos įstatymo ir jį įgyvendinančios Metodikos nuostatas konstatuotina tai, kad šiais teisės aktais reglamentuojama žalą aplinkai padariusio ūkio subjekto pareiga atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, imtis veiksmų neutralizuoti paskleistus į aplinką teršalus ir taip siekti sumažinti padarytą žalą arba išvengti didesnės žalos aplinkai. Kai aplinkos užteršimas yra negrįžtamas, žalą padaręs teršėjas ūkio subjektas nesiima veiksmų atkurti aplinkos būklei, sumažinti taršą ar atliekami veiksmai yra nepakankami visiškai atkurti aplinkos būklę, jis privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios padariniai nėra pašalinti visiškai neatkūrus aplinkos būklės, išreikštą piniginiu ekvivalentu. Žalą padariusio asmens atlikti veiksmai ir priemonių ėmimasis natūra siekiant atkurti aplinkos būklę yra reikšmingi apskaičiuojant galutinį žalos dydį. Jį apskaičiuojant turi būti iš pradinės paskleistų teršalų į aplinką žalos vertės atimama ne žalą padariusio asmens atliktų veiksmų ir priemonių, skirtų taršai neutralizuoti ir jos padariniams sušvelninti, vertė, o šių teršėjo atliktų veiksmų ir priemonių sukelto efekto vertė, t. y. įvertintina ir įskaitytina į atlygintiną žalą tai, kokia apimtimi tie veiksmai ir priemonės sumažino taršą ir jos padarinius aplinkai bei kokia apimtimi galiausiai buvo atkurta aplinkos būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).
  9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, konstatavo, kad šalių pateikti paviršinio vandens tyrimo protokolai yra prieštaringi, todėl konstatavo, kad ieškove nepateikė neginčijamų įrodymų dėl žalos naftos produktais aplinkai padarymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi įvertinus byloje atsakovo pateiktus tyrimų protokolus, kuriuos atliko UAB „Tauragės vandenys“ vandenų tyrimo laboratorija, atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo protokole nurodyta, kad laboratorija neatsako už bandinio paėmimą, todėl neaišku, kas ir iš kokios vietos šiuos bandymus paėmė. Taigi pirmosios instancijos teismo motyvai, kad vandens tyrimai, kurie buvo atlikti N. G. (ieškovės motinos) iniciatyva, vertintini kritiškai, kadangi nėra aiški bandinio paėmimo vieta ir kitos bandinio apėmimo aplinkybės, o atsakovo pateikti vandens tyrimai, už kurių bandinį laboratorija neatsako, buvo vertintini kaip objektyvūs, yra teisiškai nepagrįsti.
  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė formuluodama savo reikalavimą priteisti kompensaciją už žemės sklypo taršą naftos produktais, nenurodė, kokia žemės sklypo dalis yra užteršta, dėl to nėra aišku, kokia teršalų koncentracija yra susikaupusi konkrečiame ieškovei priklausančiame žemės sklypo plote. Tai yra svarbu siekiant nustatyti teršalų koncentracijos lygį ir priteistinos žalos dydį. Be to apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nors abi proceso šalys pateikė tyrimų protokolus, tačiau siekiant įrodyti taršos dydį, yra reikalingos specialiosios žinios, kurias gali pateikti tik aplinkos apsaugos specialistai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje patiektus vandens tyrimų protokolus, būtų šalims pasiūlęs kreiptis dėl ekspertizės skyrimo, siekiant objektyviai nustatyti taršos faktą ir jos kiekį ieškovės žemės sklype.
  11. Taip pat siekiant nustatyti žalos faktą ieškovės žemės sklype būtina atsižvelgti į tai, kad jame iki 1996 metų veikė UAB „Šilalės vandenys“ Šilalės miesto nutekamųjų vandenų trys tvenkiniai, iš kurių nuotekos per persipylimo šulinius pertekėdamos į visus tris tvenkinius, buvo išleidžiamos į Lokystos upelį. Vėliau nuotekų nuvedimo trasos dalis, kuri nuveda nuotekų vandenis į tvenkinius, buvo perjungta ir uždaryta. 2002-03-13 žemės sklypus įsigijo UAB „Jozita“ direktorius J. J.. Viename iš sklypų buvo UAB „Šilalės vandenys“ avarinio fekalinių nuotekų išleidimo vamzdyno žiotys ir pirmasis nuotekų persipylimo tvenkinys, kurį atsakovas J. J. išvalė 2003 metais. Tačiau pirmosios instancijos teismas byloje turėdamas šiuos duomenis, byloje nesiaiškino, kiek laiko būtent UAB „Šilalės vandenų“ teršalai išlieka dirvožemyje, gruntiniuose vandenyse, taip pat nesiaiškino, kokias konkrečiai nuotekas UAB „Šilalės vandenys“ valė tvenkiniuose, kas galėjo lemti galimą užterštumą cheminėmis medžiagomis ieškovės žemės sklype, koks sklypų užterštumas buvo prieš ieškovės mamai tampant žemės sklypo savininke. Šios aplinkybės gali turėti įtakos atsakovų civilinės atsakomybės dydžiui, nustačius, kad dalis cheminių medžiagų yra išlikusių dėl UAB „Šilalės vandenys“ vykdytos ūkinės veiklos.
  12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos ieškovės žemės sklypo faktą nesivadovavo Aplinkos apsaugos įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, t.y. Nuotekų tvarkymo reglamentu, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Taip pat teismas neišaiškino įrodinėjimo pareigos - nesiūlė šalims į bylą pateikti įrodymų apie taršos buvimo / nebuvimo faktą, pateikiant specialistų išvadas dėl proceso šalių į bylą pateiktų vandens tyrimų protokolų ir tik formaliai, itin paviršutiniškai įvertino vandens tyrimo protokolus.
  13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statybinių atliekų tvarkymo ir šalinimą, taršą cheminėmis medžiagomis, nesiaiškino aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, t. y. kanalu, tekančio vandens sezoninius svyravimus, galinčius turėti įtakos įstatyme nustatytam minimaliam atstumui tarp inžinerinių tinklu šalia esančio žemės sklypo ribos, taip pat nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovo laikomų atliekų rūšimi, todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis naikintina ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.
  14. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes pirmojoje instancijoje neišsiaiškinus reikšmingų aplinkybių, kurios yra svarbios sprendžiant dėl statybinių atliekų pašalinimo, kanalo panaikinimo ir taršos fakto žemės sklype nustatymo, byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl neatskleidus ginčo esmės ši Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Proceso šalys į bylą pateikė prašymus priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl jų ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims nuspręs išnagrinėsiantis bylą pirmosios instancijos teismas.
Dėl žyminio mokesčio.
  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė reikalavimo, pripažinti, kad atsakovas J. J. servituto teise naudojasi vandens telkiniu, esančiu ieškovei A. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ), priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. J. 5 000 Eur piniginę kompensaciją.
  2. LRCPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad žyminio mokesčio dydis kituose ginčuose, nei yra numatyta 80 straipsnyje, yra mokamas 41 Eur žyminis mokestis. LRCPK 87 straipsnis numato, kad jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau.
  3. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kita dalis žyminio mokesčio (462 Eur) ieškovei buvo atidėta iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės yra priteistinas likęs 462 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovei atsisakius dalies apeliacinio skundo reikalavimo ir grąžinus jai 75 procentus žyminio mokesčio už reikalavimo dėl servituto nustatymo atsisakymo, t.y. 31,00 Eur, iš ieškovės yra priteistinas 431,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Ieškovės atsisakymą nuo apeliacinio skundo reikalavimo nustatyti servitutą tenkinti ir apeliacinio proceso dalį dėl ieškovės A. R. reikalavimo nustatyti, kad J. J. servituto teise naudojasi vandens telkiniu, esančiu ieškovei A. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), priteisti ieškovės naudai iš atsakovo J. J. 5000 Eur piniginę kompensaciją, nutraukti.

14Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 3 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos pašalinti įvairų statybinį laužą bei sutvarkyti šio statybinio laužo sugadintą ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį; įpareigojimo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nurodytame plane pavaizduotą savavališkai iškastą upelį, einantį nuo degalinės UAB „Jozita“ nuotekų įrengimo iki Lokystos upelio; priteisimo ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Jozita“ 17232,56 Eur piniginę kompensaciją dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, uniklus Nr. ( - ), esančio ( - ), užteršimo naftos produktais ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

15Kitą Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

16Priteisti iš ieškovės A. R. 431,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai