Byla e2A-1514-513/2016
Dėl veiksmų, sukeliančių grėsmę žalai atsirasti, uždraudimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (Duomenys neskelbtini) prevencinį ieškinį atsakovams J. M. ir E. S. M., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. M. dėl veiksmų, sukeliančių grėsmę žalai atsirasti, uždraudimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB (Duomenys neskelbtini) ieškiniu prašė:
    1. uždrausti atsakovui J. M. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei UAB (Duomenys neskelbtini) naudotis:
      1. žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), bei jame esančiais: pastatu – kavine, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatu –pavėsine, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštele, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);
      2. žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);
      3. žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);
      4. žemės sklypo dalimi, sudarančia 0,4 ha, esančia (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);
      5. žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);
      6. žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);
      7. miško žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini).
    2. Uždrausti atsakovui J. M. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų mažinama ar didinama UAB (Duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartis ir subnuomos sutartį iš trečiojo asmens R. M. išsinuomoto turto vertė, ar daryti kitokią žalą šiam turtui iki 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. kol nesibaigė 2004 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutarties galiojimo terminas.
  2. Nurodė, kad tarp UAB (Duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens R. M. sudarytos nuomos sutartys ir subnuomos sutartis, pagal kurias ieškovei išnuomotas šis turtas: 1) žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), bei jame esantys: pastatas – kavinė, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatas – pavėsinė, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelė, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), dalis, sudaranti 0,4 ha, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); 7) miško žemės sklypai, unikalūs Nr. (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas J. M. užpylė žvyru tris teritorijas, kuriose UAB (Duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, privažiuojamuosius kelius prie įmonės nuomojamų sklypų ir pastatų, užtvėrė „stop“ juosta UAB (Duomenys neskelbtini) nuomojamą sklypą su priklausiniais: pastatu – kavine, pastatu –pavėsine, krepšinio aikštele. Taip pat šiurkščiais veiksmais trukdė į minėtą teritoriją patekti pramogų komplekso lankytojams, įmonėms darbuotojams, tiekėjams. Šie atsakovo veiksmai buvo atlikti žemės sklype, adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), taip pažeidžiant UAB (Duomenys neskelbtini) teisėtus interesus.
  3. Nurodė, kad jos teisės yra kildinamos iš sudarytų nuomos sutarčių, kurios registruotos Nekilnojamojo turto registre ir šiuo metu yra galiojančios. Atsakovas niekada neginčijo tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytų nuomos sutarčių, t. y. negina savo teisių ir teisėtų interesų įstatymo nustatyta tvarka, o vadovaujasi tik savo subjektyviu teisingumo suvokimu, nesiekia užtikrinti abiejų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
  4. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė nuo dalies reikalavimų, t. y. ieškinio reikalavimo dalies uždrausti atsakovui J. M. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei UAB (Duomenys neskelbtini) naudotis: žemės sklypo dalimi, sudarančia 0,4 ha, esančia (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); žemės sklypu, esančiu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); žemės sklypu, (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); miško žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini), kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasikeitė nuosavybės teisė į šiuos sklypus ir pastatus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. uždraudė atsakovui J. M. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų mažinama ar didinama: žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini), bei jame esančių pastato – kavinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), t. y. pagal nuomos sutartį UAB (Duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. M. išsinuomoto turto, vertė, ar daryti kitokią žalą šiam turtui iki 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. kol nesibaigė 2004 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutarties galiojimo terminas.
  2. Nurodė, kad nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nėra nurodyta, kad atsakovas

8užpylė tris teritorijas, kuriose UAB (Duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, privažiuojamuosius kelius prie įmonės nuomojamų sklypų ir pastatų, užtvėrė „stop“ juosta (Duomenys neskelbtini) nuomojamą sklypą su priklausiniais: pastatu – kavine, pastatu – pavėsine, krepšinio aikštele, demontavo takus ir pan., tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minimus neteisėtus veiksmus atliko būtent atsakovas. Dėl jo veiksmų buvo apgadintas įmonės naudojamas turtas.

  1. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė aplinkybes, jog ateityje yra realus pavojus, kad gali būti atlikti teises pažeidžiantys veiksmai ar padaryta žala arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas. Tačiau realią grėsmę dėl neteisėtų veiksmų ateityje galimumo įrodė tik dėl žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), bei jame esančių pastato – kavinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastato –pavėsinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).
  2. Teismas konstatavo, jog naudojimosi tvarka ginčo objektais nėra nustatyta, nuomos sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis ar neteisėtomis. Atsakovas, kaip bendraturtis, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pažeidė ieškovės teisėtus interesus pagal nuomos sutartis į objektų naudojimąsi vykdant ūkinę komercinę veiklą ir tokiais veiksmais sukėlė realią grėsmę bei padarė žalos. Tokių neteisėtų veiksmų padarinius savo lėšomis pašalino pati ieškovė.
  3. Teismas nustatė, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir yra grėsmė, jog ateityje gali atlikti analogiškus ar panašius veiksmus ieškovės nuomojamame minėtame sklype bei pastatuose, dėl ko bus sumažinta šio turto vertė ar padaryta kitokia žala ieškovei, todėl atsakovui uždraudė imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų mažinama ar didinama: žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), bei jame esančių pastato – kavinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), t. y. pagal nuomos sutartį UAB (Duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens R. M. išsinuomoto turto, vertė, ar daryti kitokią žalą šiam turtui iki 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. kol nesibaigė 2004 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutarties galiojimo terminas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10

  1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, kad antstolės V. V. 2015 m. rugsėjo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 162/15/129 nurodytus veiksmus atliko būtent jis. Kitų duomenų, kurie pagrįstų šias aplinkybes, nėra.
  3. Nurodė, kad buvo netinkamai vertinti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti veiksmai. Teismas juos įvardijo kaip sukėlusius žalą, tačiau šie veiksmai gali būti įvardyti kaip remonto ir tvarkymo darbai.
  4. Teismas vadovavosi ieškovės teiginiais dėl žalos buvimo, jų tikrumo nepatikrino byloje esančiais įrodymais, nenustatė, ar dėl atliktų veiksmų ieškovė patyrė realią žalą, t. y. negavo tam tikrų pajamų. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.
  5. Nurodė, kad teismas sprendime grėsmę dėl neteisėtų veiksmų motyvavo tuo, jog išlieka grėsmė, nes jis tariamai nesiekia įgyvendinti savo nuosavybės teisių įstatymų nustatyta tvarka bei nesistengia išlaikyti abiejų šalių bei bendraturčių interesų pusiausvyros. Ieškovė pateikė duomenis apie vienkartinius veiksmus, atliktus išsinuomotame žemės sklype, jokių duomenų apie sisteminius pažeidimus ir neteistus veiksmus nėra.
  6. Teismas nepagrįstai rėmėsi bendraturčių institutu nustatinėdamas žalos padarymo grėsmę, nes naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta tik tarp jo ir R. M., o ieškovė tokios sutarties šalimi net negalėtų būti.
  7. Priimtas teismo sprendimas yra niekinis, nes ieškovės subjektinės teisės kildinamos iš niekinio sandorio, t. y. 2004 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutarties. 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nutartimi nurodė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą grąžintos jam. Kito išnuomoto turto: kavinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelės, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), perleidimo sandorį Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-2006/2015 pripažino neteisėtu ir grąžino R. M. ir J. M. bendrojon dalinėn nuosavybėn, konstatuodamas už jų nuosavybės teisės dalį į šiuos statinius. Vadinasi, trečiasis asmuo neturėjo teisės sudaryti nuomos sutarčių, nes sutarties sudarymo metu jis nuomos objekto teisėtai nevaldė.
  8. Teismas savo sprendime nedetalizavo veiksmų, kurių jis neturi teisės atlikti. Tokiu būdu buvo suvaržytos jo teisės daug labiau, nei būtina tariamam ieškovės teisių pažeidimui pašalinti.
  9. Teismas nesprendė klausimo dėl ieškovės ir atsakovo sutapimo, nes jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo pripažintos nuosavybės teisės į 50 procentų UAB (Duomenys neskelbtini) akcijų. Prevenciniu ieškiniu negali būti ribojamos akcininkų teisės, o akcininkų tarpusavio ginčai turi būti sprendžiami įstatymų nustatytomis kitomis priemonėmis.
  10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  11. Nurodė, kad teismo sprendimas pagrįstas ir motyvuotas, teismas tinkamai taikė ir aiškino norminius teisės aktus, vadovavosi suformuota teismų praktika.

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB (Duomenys neskelbtini) 2004 m. rugsėjo 10 d. su R. M. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ji išsinuomojo iki 2024 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypą, adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatą – kavinę, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), pastatą – pavėsinę, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelę, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini). Ieškovė 2012 m. sausio 1 d. su R. M. sudarė subnuomos sutartį, pagal kurią ji iki 2021 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo žemės sklypą, adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 2 d. nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo iki 2022 m. sausio 2 d. žemės sklypą, adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini). Šių sutarčių pagrindu ieškovė UAB (Duomenys neskelbtini) naudoja žemės sklypus ir statinius savo vykdomai komercinei ūkinei veiklai.
  4. 2015 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklype, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), adresu (Duomenys neskelbtini), vietomis buvo nuardytos pėsčiųjų takelių trinkelės (jos buvo sudėtos į krūvas, taip atitveriant praėjimų takelius), nusuktas krepšinio aikštelėje esantis stovas su lenta ir lanku, nuardyti dekoratyvinio baseino krašto akmenys (sudėti šalia baseino), iškeltas statinės formos skelbimų stovo pamatas (stovas palenktas). Ieškovė nurodė, kad šiuos neteisėtus veiksmus atliko atsakovas J. M., todėl reiškia prevencinį ieškinį, siekdama uždrausti atsakovui trukdyti vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir imtis tokių veiksmų, kuriais būtų mažinama ar didinama minėto išnuomoto turto vertė, kadangi ieškovė nuomos sutarčių pagrindu teisėtai naudojasi žemės sklypais bei juose esančiais pastatais, o atsakovas piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir atlikdamas neteisėtus veiksmus pažeidžia ieškovės teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies motyvuodamas tuo, kad yra visos sąlygos tenkinti prevencinį ieškinį tik dėl žemės sklypo, kuriame neteisėti veiksmai atlikti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nesutinka.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.).
  6. CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Taigi, prevencinio ieškinio objektas yra būsimi neteisėti atsakovo veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą ar nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Taigi šiuo atveju nebus visų būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų, t. y. žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai ir kaltė taip pat nebūtini taikant prevencinio ieškinio institutą, nes gali atsirasti tik ateityje. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai.
  7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklype, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), adresu (Duomenys neskelbtini), vietomis buvo nuardytos pėsčiųjų takelių trinkelės (jos buvo sudėtos į krūvas, taip atitveriant praėjimų takelius), nusuktas krepšinio aikštelėje esantis stovas su lenta ir lanku, nuardyti dekoratyvinio baseino krašto akmenys (sudėti šalia baseino), iškeltas statinės formos skelbimų stovo pamatas (stovas palenktas). Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos antstolės V. V. 2015 m. rugsėjo 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 162/15/129. Pagal CPK 635 straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Tokie garso ar vaizdo įrašai laikomi sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nurodė, kad šiuos veiksmus atliko atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors faktinių aplinkybių protokole nėra konkrečiai nurodyta, kad šiuos veiksmus atliko atsakovas, tačiau atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog minimi neteisėti veiksmai buvo atlikti būtent atsakovo J. M. ir būtent dėl šių atliktų veiksmų buvo apgadintas įmonės naudojamas turtas. Apeliantas su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis, konkrečių įrodymų šioje byloje dėl jo veiksmų nėra.
  8. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymą, formuojama praktika, kad tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo procese principas kvalifikuojant ginčo santykius ir atliekant teisinį vertinimą nepriimtinas, nes civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje

    14Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

  9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolės V. V. 2015 m. rugsėjo 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 162/15/129 nėra įvardytas asmuo, kuris šiuos veiksmus atliko. Teismas nurodė, kad iš kitų bylų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad juos atliko atsakovas. Su tokiu teismo argumentu nesutiktina. Iš ieškovės 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymo Kretingos rajono policijos komisariatui dėl viešosios tvarkos užtikrinimo matyti, kad į įvykio vietą buvo kviečiami policijos pareigūnai, tačiau jie neturėjo pagrindo imtis jokių veiksmų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje esanti laikraščio publikacijos citata taip pat nėra pakankamas įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima padaryti priešingą išvadą. Kitų duomenų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę, nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltė nėra būtina prevencinio ieškinio sąlyga, nes jis reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti sustabdyti neteisėtus veiksmus ar juos nutraukti, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1069/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje

    15Nr. 3K-3-73/2008).

  10. Nagrinėjamu atveju antstolės V. V. 2015 m. rugsėjo 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 162/15/129 užfiksuoti įmonės teritorijoje atlikti veiksmai, kuriuos teismas vertino kaip neteisėtus. Ieškovė nurodė, kad šie veiksmai buvo neteisėti ir pažeidė įmonės vykdomą komercinę veiklą. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Tačiau teismui nepateikta duomenų, kokią neigiamą įtaką šie veiksmai turėjo ieškovės vykdomai komercinei veiklai. Ieškovė nurodė, kad dėl šių veiksmų patyrė realią turtinę žalą, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
  11. Ieškovė turi įrodyti realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, nes ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip viena iš svarbių bylai aplinkybių.
  12. Nagrinėjimu atveju sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad ieškovė pateikė duomenis apie vienkartinius veiksmus, atliktus išsinuomotame žemės sklype, jokių duomenų apie sisteminius pažeidimus ir neteistus veiksmus nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės nurodyti veiksmai buvo atlikti tik vieną kartą, žala dėl nurodytų veiksmų jau buvo panaikinta kitą dieną. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas ruošiasi kelti grėsmę įmonės veiklai ateityje, ieškovė nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d., t. y. veiksmų atlikimo metu, tarp atsakovės ir trečiojo asmens vyko teisminiai ginčai dėl turto dalybų. Todėl darytina išvada, kad šalys nesutarė ir dėl visų veiksmų kaltino viena kitą. Tačiau pats savaime naudojimosi tvarkos ieškovės nuomojamu turtu nenustatymas tarp atsakovo ir R. M. nesudaro pagrindo visus ir bet kokius atsakovo veiksmus traktuoti kaip piktnaudžiavimą bendraturčio teisėmis.
  13. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo, kad ieškovė ir atsakovas iš dalies sutampa. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovas J. M. buvo pripažintas vienu iš UAB (Duomenys neskelbtini) akcininkų, jam priklauso 50 procentų įmonės akcijų. Su tokiu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas nepagrįstai save, kaip akcininką, tapatina su ieškovu: ieškovas yra UAB (Duomenys neskelbtini), o akcininkui priklauso ne įmonė, bet jos akcijų atitinkama dalis. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl ieškovės ir atsakovo sutapimo.
  14. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje

    16Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

  15. Išaiškintina, kad prevencinis ieškinys, kaip ir kiti civilinių teisių gynimo būdai, gali būti taikomas su kitais civilinių teisių gynimo būdais. CK 6.255 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini ieškovės argumentai, susiję su prevenciniu ieškiniu.
  16. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18

  1. Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
  1. Nustatyta, jog atsakovas turėjo 31 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš ieškovės priteistina atsakovui 31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti.

21Priteisti atsakovui J. M. iš ieškovės UAB (Duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai