Byla 2A-1253-516/2012

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. ir atsakovo Jurgio H. K. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams Jurgiui H. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valdybos sprendimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalyti jos ½ dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovo turtu (gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys ( - ), 2) pripažinti jos asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: kambarius 1-5 (8,79 kv. m), 1-6 (17,76 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m), koridorių 1-4 (15,03 kv. m), rūsio patalpas R-8 (7,29 kv. m), R-9 (2,67 kv. m), R-10 (10,38 kv. m); 3) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-1 (10,01 kv. m), kambarius 1-2 (26,79 kv. m), 1-3 (7,31 kv. m), garažą G-l (21,78 kv. m), rūsio patalpas R-2 (3,68 kv. m), R-3 (0,94 kv. m), R-4 (21,11 kv. m); 4) palikti šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-9 (5,04 kv. m), rūsio patalpas R-l (12,38 kv. m), R-5 (4,26 kv. m), R-6 (2,48 kv. m), R-7 (4,35 kv. m); kiemo statinius; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją 672,77 Lt; 6) įpareigoti atsakovą savo lėšomis nugriauti esamą akliną pertvarą koridoriuje, plane pažymėtame 1-1; 7) įpareigoti atsakovą įrengti pertvarą su durimis koridoriuje, plane pažymėtame 1-1, pagal UAB „Geonetas" 2009-12-18 projektą; 8) pripažinti iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr. 378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196 dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo J. H. K. ir 9) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ); 10) teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo dėl įpareigojimo savo lėšomis nugriauti esamą akliną pertvarą ir įpareigojimo įrengti pertvarą su durimis pagal UAB „Geonetas" 2009-12-18 projektą per tris mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, ieškovė turi teisę atlikti šiuos darbus pats atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad jai pagal 2007-11-14 paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, turinčio 210,84 kv. m bendro ploto, ir ½ dalis kiemo statinių, esančių ( - ). Šį turtą ji paveldėjo po savo sesers S. G. mirties. Paaiškino, kad S. G. šį turtą įsigijo 1987-07-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp S. G. ir pardavėjo A. M.. Sutartyje nurodyta, kad S. G. naudosis visu namo antru aukštu, bei nurodyta, kad laiptine ir kiemo įrenginiais bendrasavininkiai naudosis bendrai. Iki pat S. G. mirties naudojimosi tvarka faktiškai buvo tokia: S. G. naudojosi namo antru aukštu, atsakovas J. H. K., nupirkęs iš A. M. likusią dalį namo, - namo pirmu aukštu, o namo rūsiu šalys naudojosi bendrai. Tačiau po S. G. mirties atsakovas nustojo laikytis susiklosčiusios naudojimosi tvarkos, todėl yra būtina atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo.

7Tam, kad būtų pilnai atskirtos šalių gyvenamosios patalpos, įrengtina pagal UAB „Geonetas" 2009-12-18 paruoštą projektą pertvara su durimis pirmo aukšto koridoriuje suformuojant asmeniškai atsakovo valdomą patalpą - koridorių ir bendro naudojimo patalpą – koridorių, iš kurios šalys patektų į rūsį, ieškovai patektų į antrą aukštą. Kadangi pertvara atskirtų bendro naudojimosi patalpą nuo atsakovui priklausančios namo dalies, joje reikia įrengti duris. Kadangi tai būtų vienintelis, neesminis statinio pakeitimas, ieškovė daro išvadą, kad jokia žala atidalijamam turtui nėra padaroma. Kadangi atidalijant turtą pagal gyvenamajame name suformuotas patalpas paprastai neįmanoma atidalyti turto visiškai lygiai ½ daliai pagal pateiktą atidalijimo būdą atsakovui atitektų tik 1,21 kv. m. ploto daugiau, nei ieškovei. Taigi iš atsakovo priteistina piniginė kompensacija už 0,605 kv. m, kas sudarytų 672,77 Lt.

8Ieškovė tai pat pažymėjo, kad tik iš paveldėjimo teisės liudijimo ir atsakovo veiksmų jos atžvilgiu tapo aišku, kad S. G., pasinaudojant jos senyvu amžiumi, liga, prastu išsilavinimu, buvo apgauta, atsakovui patikėjusi savo investicinius čekius liko be jai turėjusio priklausyti turto – žemės sklypo dalies. Atsakovui vienasmeniškai įsigyjant visą namų valdos žemės sklypą, buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pirkimo tvarką, kadangi gyvenamasis namas buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, teisę pirkti žemės sklypo dalį turėjo abu savininkai, t.y. atsakovas ir S. G.. Ieškovės teigimu, panaikinus 1995-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį dalyje dėl ½ dalies žemės sklypo pardavimo atsakovui šis turtas pripažintinas jos, kaip S. G. turto ir turtinių teisių perėmėjos paveldėjimo būdu, nuosavybe. Ieškovės taip pat pažymėjo, kad ieškinio senaties termino Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiui Nr. 378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. P79/95-1196 ginčyti ji nepraleido, kadangi apie savo pažeistą teisę sužinojo tik po jos sesers S. G. mirties ( - ) pagal 2007-11-14 paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjusi jos turtą.

9II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.

11Teismas pripažino negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkį Nr. 378v dalyje dėl ½ dalies 1510 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, esančio ( - ), leidimo parduoti J. H. K.; pripažino negaliojančia 1995 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196, sudarytą tarp Trakų rajono valdybos ir J. H. K., dalyje dėl ½ dalies 0,1510 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo, pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ½ dalį 0,1510 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ). Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

12Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas konstatavo, jog atidalijus šalims priklausančias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal ieškovės pateiktą UAB „Geonetas“ paruoštą atidalijimo projektą paliekant bendro naudojimo patalpas nebūtų sukurti atskiri nekilnojamojo turto objektai, bendraturčiai nebūtų visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o būtent toks atidalijimas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, t.y. ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu nebūtų pasiektas norimas rezultatas, kadangi palikus dalį namo patalpų bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebūtų išsprendžiami nesutarimai tarp bendratučių, susiję su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo valdymu ir disponavimu juo, todėl ieškinį dalyje dėl atidalinimo atmetė.

13Priimdamas sprendimą teismas įvertino konfliktiškus santykius tarp šalių ir padarė išvadą, kad atidalijus ieškovės dalį bendrojoje su atsakovu dalinėje nuosavybėje pagal ieškovės pateiktą projektą, paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalį gyvenamojo namo patalpų – koridorių 1-1, rūsio patalpas R-5, R-6, R-7, kuriose yra įrengti, atitinkamai, katilinė, tualetas, vonia, t.y. tokias patalpas, kuriomis šalys turėtų bendrai naudotis kasdien, tai gali tapti nauju nesutarimų židiniu tarp konfliktuojančių šalių.

14Dėl ieškinio senaties termino teismas padarė išvadą, kad S. G. iki pat savo mirties ( - )buvo įsitikinusi, kad jai nuosavybės teise priklauso ne tik ½ namo, bet ir ½ ginčo namų valdos žemės sklypo, t.y. nežinojo apie jos teisių pažeidimą. Ieškovė apie jos, kaip mirusiosios S. G. teisių perėmėjos, teisių pažeidimą, t.y. apie tai, kad žemės sklypas, esantis ( - ), priklauso vienam atsakovui, sužinojo tik 2007-11-14 gavusi paveldėjimo teisės liudijimą. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė. Reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo ieškovė pareiškė 2010-02-03, taigi ieškinio senaties sandoriui ginčyti ieškovė nepraleido.

15Dėl Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr. 378v, teismas darė išvadą, kad ir Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkiui Nr. 378v ginčyti ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

16Dėl Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr. 378v ir 1995-03-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P79/95-1196 pripažinimo iš dalies negaliojančiais teismas konstatavo, kad atsakovas 1992-04-16 pateikdamas Trakų miesto valdybai prašymą dėl namų valdos žemės sklypo jam pardavimo kartu nepateikė su S. G. sudaryto notariškai patvirtinto susitarimo dėl namų valdos žemės sklypo išpirkimo.

17Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad S. G. teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl ginčo namų valdos žemės sklypo dalies pirkimo privačion nuosavybėn, nagrinėjamos bylos kontekste neturi įtakos ieškovės - S. G. teisių perėmėjos, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, teisės aktų nustatytai teisei į dalį namų valdos žemės sklypo, taip pat neturi teisinės reikšmės kito bendraturčio - atsakovo - bei agrarinę reformą įgyvendinančių institucijų teisėms ir pareigoms. Taigi, teismo teigimu, pagal bylos duomenis ir teisės aktus abu bendraturčiai, t.y. S. G. ir atsakovas, turėjo iš nuosavybės teisės kildinamą turtinę teisę pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį namų valdos 0,1510 ha, kuri nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį.

18Teismas padarė išvadą, kad Trakų rajono valdyba, ginčijamu potvarkiu leisdama parduoti visą valstybinės žemės sklypą tik vienam iš bendraturčių - atsakovui, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtintos Tvarkos 6.1.1.1 punkto nuostatas ir ieškovės teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas pažymėjo, kad yra pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkį Nr. 378v ir jo pagrindu sudarytą 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196 iš dalies negaliojančiais pagal CK 1.80 str. 1 d.

19Teismo teigimu, pripažinus iš dalies negaliojančiu žemės sklypo privatizavimo sandorį, restitucija šioje byloje netaikytina, nes jos taikymas reikštų žemės sklypo reprivatizavimą. Restitucijos taikymas tokiose bylose būtų apsunkintas ir dėl to, kad investiciniai čekiai ir rubliai, kuriais buvo atsiskaitoma už išperkamą žemę, jau nustojo savo kaip mokėjimo priemonės funkcijos. Kadangi už ginčo dalyku esantį 0,1510 ha žemės sklypą buvo sumokėta privačiomis lėšomis, valstybinės žemės sklypas buvo sandorio pagrindu parduotas privačion nuosavybėn ir taip valstybės nuosavybė į ginčo žemės sklypą buvo nutraukta, restitucija netaikytina. Ieškovės pažeista teisė apgintina jai pripažįstant nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo 0,1510 ha žemės sklypo. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs už visą ginčo žemės sklypą, tai jis turi teisę reikalauti iš ieškovės kompensacijos už 1/2 dalį 0,1510 ha žemės sklypo; kompensacijos dydžio ir jos mokėjimo klausimus asmenys turi teisę išspręsti taikiai, o nesusitarus atsakovas turi teisę kompensaciją išsiieškoti iš ieškovės teismine tvarka.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovė J. T. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. šio ginčo atveju ieškovė siekia atidalinti ne buto patalpas, o dviejų aukštų gyvenamojo namo patalpas, kurios galėtų būti naudojamos kaip dvibutis butas. Apeliantė pažymi, kad gyvenamajame name gali būti ir du butai, susieti bendrąja erdve. Taip pat aišku, kad namas gali turėti ir daugiau bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė pažymi, kad atidalijimo absoliutumo taisyklė netaikytina, kai siekiama atsidalyti dalį turto, nurodyto CK 4.82 str. 1 d. Teigia, jog ieškinyje buvo reikalauta atidalyti namo dalį – antrą aukštą, kuris galėtų būti naudojamas kaip atskiras butas. Liekanti bendro naudojimo patalpa – koridorius, į kurį būtų patenkama iš atidalintų patalpų, visiškai atitinka teisės aktų nuostatas dėl bendrojo naudojimo patalpų. Nurodo, jog ieškinyje aiškiai įvardytos visos atidalijamos patalpos. Taigi teismui neaiškumų, kokia apimtimi reikalaujama atidalyti patalpas, negalėjo kilti. Be to, pagrįstai prašoma atidalinti dalį rūsio patalpų, kadangi rūsio patalpos yra labai didelės, visas jas naudoti bendrai nėra būtinybės. Teismas neįsigilino, kad dvi atskiros šildymo sistemos galėtų būti įrengtos rūsyje, iš kurio ir išeina abu kaminai. Būtent todėl yra reikalinga palikti dalį rūsio patalpų bendro naudojimo patalpomis;
  2. apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog projektas parengtas nesilaikant Statybos įstatyme nustatytos tvarkos – teismui buvo pateiktas patalpų atidalijimo projektas, iš kurio matyti, kad atidalinimui šiuo atveju nėra reikalingi jokie statybos darbai;
  3. apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvais, kad palikus dalį namo patalpų bendrojoje dalinėje nuosavybėje nebūtų išsprendžiami nesutarimai tarp bendraturčių, susiję su jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo valdymu ir disponavimu juo, o paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalį gyvenamojo namo patalpų. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas, kaip toks atidalijimas paveiks santykius tarp šalių po teismo sprendimo priėmimo, ar kils nauji ginčai ir t.t., peržengė savo kompetencijos ribas. Ieškovė pažymi, kad atmetus ieškinį ir neatidalinus nuosavybės dalių, teisinė taika tarp šalių taip ir liktų neatkurta. Be to, teismas neatsižvelgė, kad ieškovė šiuo metu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neturi galimybės naudotis praktiškai nei viena normaliam gyvenimui reikalingų komunikacijų.

23Apeliaciniu skundu atsakovas J.H. K. prašo:

  1. Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimo dalį dėl pripažinimo ieškovei nuosavybės teisių į ½ dalį 0,1510 ha ploto žemės sklypo, panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, kartu panaikinant ir sprendimo dalį, pripažįstančią negaliojančia Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr. 378 V dalį dėl leidimo atsakovui pirkti 1510 kv.m. ploto namų valdos žemės sklypą, bei šią ieškinio dalį dėl žemės sklypo atmesti;
  2. pripažinti, jog sprendimo dalis dėl ieškovės turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu atmesta ir dėl ieškinio senaties terminų praleidimo.

24Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ieškovė, remdamasi paveldėjimo teisės liudijimu, neįgijo teisių į ½ dalį sklypo, nes gyvenamojo namo bendraturtė S. G. žemės sklypo ½ dalies pirkimo atsisakė ir niekada iki mirties reikalavimų dėl žemės sklypo dalies pripažinimo jos nuosavybe nekėlė. Jos atsisakymą nuo ½ dalies žemės sklypo pirkimo įrodo prie atsakovo paduoto Trakų miesto valdybai 1992-04-16 prašymo žemės sklypui išpirkti pridėtas sutikimas, kuris šiuo metu yra dingęs. Apelianto teigimu, Trakų rajono valdyba nebūtų priėmusi 1994-12-21 potvarkio ir 1995-03-23 nebūtų sudariusi valstybinės žemės valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nesant šio sutikimo.
  2. teismas neatsižvelgė į tai, jog sudarant namų valdos pirkimo – pardavimo sutartį, galiojo 1993-07-21 Vyriausybės nutarimas, kurio 6.1 .1 .1 p. numatyta, jog individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį, bet ne daugiau kaip 0,2 ha respublikos miestuose, arba 0,3 ha kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse visai namų valdai. Atsakovo patarimą pasirūpinti likusios 0,15 ha sklypo dalies pirkimu, nes ( - ) priklausė kitų miestų kategorijai S. G. atmetė. Ji laikė, kad toks žemės sklypas jai nereikalingas. Taigi gyvenamojo namo dalies paveldėtoja J. T. įgyti daugiau teisių negu jų turėtojo palikėja negali;
  3. sprendime nepagrįstai išaiškintas atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovų pripažinimas, jog atsakovui ir S. G. galėjo būti parduota tik ½ dalis namų valdos žemės sklypo. Tačiau neatskleista jos teisė atsisakyti ir nenoras pasinaudoti teise išpirkti atskirą 0,1490 ha žemės sklypą;
  4. teismas neatskyrė turtinės teisės bendrosios nuosavybės teise pirkti po ½ dalį namų valdos, atitinkančios nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalis nuo realios padėties paveldėjus tą namo dalį ieškovei. Apeliantas mano, kad ieškovė, nepateikusi tariamai jai skirtinoje namų valdos dalyje tos žemės sklypo dalies atskiro plano, faktiškai neįrodė savo reikalavimų realumo. Ieškinio dalykas tinkamai nesuformuotas;
  5. teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Jis skaičiuotinas nuo 1994-12-21 Trakų rajono valdybos potvarkio priėmimo, kurio pagrindu 1995-03-23 atsakovas sudarė valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Iki ieškinio padavimo buvo praėję daugiau nei 15 metų, o ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Be to ankstesnis 3 metų senaties terminas pagal 1964 m. CK irgi jau buvo pasibaigęs.

25Atsiliepimu į ieškovės J. T. apeliacinį skundą atsakovas J.H. K. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimą dalį, atmetusį reikalavimą dėl gyvenamojo namo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Teigia, kad teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą, paremtą pateiktu UAB „Geonetas“ paruoštu ½ dalies gyvenamojo namo atidalijimo projektu. Pagal jį dalis gyvenamojo namo patalpų liktų šalių bendram naudojimui ir nepasibaigtu bendroji dalinė nuosavybė į šį objektą. Nebūtų pasiektas CK 4.80 str. reglamentuotas bendraturčio dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tikslas. Palikus gyvenamajame name bendrai naudotis jo dalimis dar labiau sukomplikuotų prastus šalių santykius.

27Atsiliepimu į ieškovės J. T. apeliacinį skundą atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija nurodo, jog apeliantės išdėstytos pretenzijos neliečia Trakų rajono savivaldybės interesų, todėl atsakovas prašo šiuo klausimu sprendimą priimti teismo nuožiūra.

28Atsiliepimu į atsakovo J.H. K. apeliacinį skundą ieškovė J. T. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-11-05 sprendimą dalyje dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, nuosavybės teisių pripažinimo palikti nepakeistu, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovas pateikė sutikimą, kurio turinys nėra aiškus, Trakų rajono valdybai, kuri 1995-03-23 pardavė visą 0,1510 ha žemės sklypą atsakovui, negali būti aiškinama tai, kad pateiktas prie 1992-04-16 prašymo sutikimas yra būtent S. G. atsisakymas įsigyti žemės sklypo dalį, kadangi minėto rašto turinys nėra nustatytas. Be to, nėra aišku, kada jis yra iš bylos dingęs ir ar 1995 m. sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, juo buvo vadovaujamasi. Atsakovo teiginiai apie atliktus didžiulius darbus yra nesusiję su ginčo dalyku. Be to, teismas pakankamai išsamiai tyrė ieškinio senaties termino pradžią, ją siedamas, kaip numato CK 1.127 str. su sužinojimo apie pažeistą teisę momentu.

30Atsiliepimu į atsakovo J.H. K. apeliacinį skundą atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija sutinka su atsakovo J.H. K. apeliaciniu skundu.

31Teigia, kad teismas netinkamai taikė ginčijamo sandorio metu galiojusio 1964 m. CK 84 str. nuostatas. Be to, kritiškai vertinti teismo teiginiai apie S. G. garbų amžių, jos prastą išsilavinimą. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad S. G. sirgo psichine liga, kad teismo tvarka buvo pripažinta neveiksnia. Atsakovas mano, kad S. G. turėjo kilti klausimas kieno žemės sklypas yra prie jos namo, per kieno žemę ji vaikšto ir kieno žemės sklypą naudoja. Atsakovo nuomone, yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris pagal 1964 m. CK buvo 3 metai.

32Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei buvo priteista 1036 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

34Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).

35Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; atsakovas skundžia teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje, t. y. dėl Trakų rajono valdybos 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkio pripažinimo iš dalies negaliojančiu, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia bei ieškovės nuosavybės teisės į ½ dalį 0,1510 ha ploto žemės sklypo, esančio Geležinkelio g. 96A, Lentvario m., Trakų r. sav., pripažinimo. Taigi, teismo sprendimas yra apskųstas visoje apimtyje, o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas šiuo atveju apibrėžia apeliacinių skundų faktiniai bei teisniai pagrindai (Civilinio proceso kodekso 320 str.); ieškovės apeliacinio skundo atveju ginčijama teismo išvada dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą projektą negalimumo; atsakovo apeliacinio skundo atveju- dėl teisės į namų valdai naudojamo žemės sklypo išpirkimą iš valstybės įgyvendinimo tvarkos bei sąlygų.

36Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus, tačiau pažymi, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negalima pripažinti, kad bylos esmė, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atskleista tinkamai; kadangi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą turi patikrinti tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektais, teisėjų kolegija dėl materialinės teisės normų taikymo, taip pat civilinio proceso normų taikymo pasisako remdamasi ir tais argumentais, kurie nors tiesiogiai nėra nurodyti apeliaciniame skunde, tačiau yra susiję su skunduose keliamais atidalinimo bei teisės pirkti žemės sklypą įgyvendinimo klausimais.

37Dėl galimybės nagrinėjamoje byloje pagal pareikštus reikalavimus atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios nuosavybės.

38Remiantis Civilinio kodekso 4.72 str. 1 d., bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas svarbus ir tada, kai norima disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turima dalimi (CK 4.78 straipsnis). Kartu su dalimis bendrosios nuosavybės teisėje gali būti nustatomos ir dalys daikte, jei, pavyzdžiui, asmenys siekia ne tik pripažinti juos sukurto daikto bendraturčiais bei nustatyti kiekvienam iš jų priklausančią dalį nuosavybės teisėje, bet ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004) ar nustatyti naudojimosi tvarką.

39Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dalių dydį lemia palikėjo valia, kai paveldima pagal testamentą, arba nustato paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, kai paveldima pagal įstatymą.

40Nagrinėjamu atveju ieškovė nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo įgijo paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu. Ji, kaip įpėdinė, negalėjo paveldėti didesnės dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, negu turėjo palikėja S. G.. Tuo tarpu palikėja nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, kaip ir atsakovas J.H. K., įgijo sandorio su buvusiu viso namo savininku A. M., pagrindu. Minėta, jog tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal Civilinio kodekso 4.47 str. 1 d. 4 p., t.y. pagal sandorius, dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Namo dalių pirkimo pardavimo sutartys tarp A. M. ir S. G. bei tarp A. M. ir Jurgio H. K. buvo sudarytos tą pačią dieną- 1987 m. liepos 28 d. (1 t., b.l. 83, 85). Taigi, būtent pardavėjo A. M. ir pirkėjų S. G. bei Jurgio H. K. valia, išreikšta sudarant sandorius, yra reikšminga, nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje. Iš aptariamų pirkimo- pardavimo sutarčių turinio, jose apibrėžiamo sandorio objekto, darytina išvada, kad S. G. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį namo 1A2/p, turinčio 116,52 kv.m. bendro ploto, tame tarpe 81,83 kv.m. gyvenamojo ploto (1 t., b.l. 83), o J.H. K. įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį namo1A2/p, turinčio 116,52 kv.m. bendro ploto, tame tarpe 81,83 kv.m. gyvenamojo ploto ir rūsio patalpas po namu (1 t., b.l. 85). Be sutartyse aiškiai įvardijamų parduodamų objektų, šią aplinkybę patvirtina taip pat ir atsakovo J.H. K. sumokėta kaina- H.J. K. sumokėjo 3/5 dalis (29000 rublių), S. G.- 2/5 dalis (20000 rublių) viso turto kainos.

41Remiantis nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (1 t., b.l. 10-11), namo bendras plotas yra 210,84 kv.m., tame tarpe 116 kv.m. naudingo ploto, 81.83 kv.m. gyvenamojo ploto, 69,54 kv.m. rūsių ploto, 21,78 kv.m. garažų ploto; remiantis nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla (1 t., b.l. 25-33), rūsio patalpų plotas (69,54 kv.m.) nepatenka į namo 1A2/p bendrą naudingą 116,52 kv.m. plotą (1 t., b.l. 33); rūsio patalpos ir jų plotas kadastrinių matavimų byloje aiškiai išskirtas iš namo 1A2/p bendro naudingo 116,52 kv.m. ploto ir turi atskirą indeksą R1/b (1 t., b.l. 32, antra pusė, 33). Pažymėtina ir tai, kad 1987 m. lapkričio 3 d. nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje yra įregistruotos tiek S. G., tiek J.H. K. nuosavybės teisės po ½ dalį būtent į 1A2/p (t.y. gyvenamąjį namą), tačiau ne į rūsio patalpas R1/b (1 t., b.l. 32). Tačiau Nekilnojamojo turto registre, nors nuosavybės teisės tiek S. G., tiek J.H.k. buvo įregistruotos būtent 1987 m. liepos 28 d. pirkimo- pardavimo sutarčių pagrindu, nuosavybės teisės į nekilojamąjį daiktą- gyvenamąjį namą 1A2/p, kurio bendras plotas yra ne 116,52 kv.m., bet 210,84 kv.m. ir į kurį jau patenka 69,54 kv.m. rūsio patalpų, buvo įregistruotos abiems bendrdaturčiams lygiomis dalimis- po ½ dalį (1 t., b.l. 10). Taigi, duomenys nekilnojamojo turto registre neatitinka duomenų, esančių dokumentuose (pirkimo- pardavimo sutartyse), kurių pagrindu atsirado J.H. K. ir S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosavybės teisė atsiranda Civilinio kodekso 4.47 str. numatytais pagrindais, vienas kurių yra sandoriai (aptariamo straipsnio 1 punktas); tokio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo kaip įregistravimas nekilnojamo turto registre, Civilinio kodekso 4.47 str. nenumato. Tai reiškia, jog didesnės dalies nuosavybės teisėje įregistravimas nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės į daikto didesnę dalį nesukuria. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamųjų daiktų, nuosavybės bei kitoms daiktinių teisių į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamo turto registro įstatymo 2 str.). Taigi, nekilnojamojo turto registras atlieka nuosavybės teisės išviešinimo, bet ne jos nustatymo funkciją. Kita vertus, remiantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. O tai reiškia, jog tuo atveju, kai yra aiškus neatitikimas tarp nekilnojamojo turto registro duomenų ir duomenų, esančių nuosavybės teisę nustatančiuose dokumentuose (šiuo atveju- pirkimo- pardavimo sutartyse), sprendžiant atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, visų pirma turi būti išspręstas dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje klausimas, kadangi, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė paveldėjo pagal įstatymą ½ dalį viso namo 1A2p, kurio plotas 210,84 kv.m. (1 t., b.l. 9), nors palikėja S. G. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijusi nuosavybės teisę į ½ dalį namo 1A2p, kurio naudingas plotas 116,52 kv.m. ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į rūsio patalpas po namu, kurios nepatenka į sutartimi įsigytą 116,52 kv.m. plotą ir kurios aiškiai įvardijamos atsakovo J.H. K. pirkimo- pardavimo sutartyje, kaip jo įsigytas objektas kartu su ½ namo 1A2p, kurio naudingas plotas 116,52 kv.m., dalimi. Taigi, nenuginčijus duomenų nekilnojamojo turto registre ir iš dalies- paveldėjimo teisės liudijimo, kaip ieškovės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, nėra galimybės teisingai išspręsti atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimo.

42Pažymėtina, kad ieškovė reiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalavimą formuluodama iš esmės taip, kad būtų atidalintos jos naudojamos patalpos antrajame namo aukšte bei dalis rūsio patalpų; atsakovas, atsiskirsdamas į pareikštą reikalavimą, laikėsi nuoseklios pozicijos, kad sutinka su antrojo aukšto patalpų atidalinimu ieškovei, o savo nesutikimą su rūsio patalpų atidalinimu grindė būtent tuo, kad visą rūsį pagal pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą su A. M., nuosavybės teise įgijo būtent jis. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo argumentų visiškai nevertino, reikalavimą dėl atidalinimo atmetė remdamasis argumentu, kad atidalinimas negalimas dėl tos priežasties, jog lieka bendrų rūsio patalpų, t.y. tarp bendraturčių kilęs ginčas, dėl kurio išsprendimo buvo kreiptasi į teismą, liko neišspręstas, nors, kaip pagrįstai nurodo apeliaciniame skunde ieškovė, antrojo namo aukšto patalpų atidalinimui techninių kliūčių tarsi ir nebuvo (išskyrus teisėjų kolegijos jau aptartas teisines kliūtis- duomenų tarp pradinių nuosavybės teisę nustatančių bei ją išviešinančių dokumentų neatitikimas, kuris buvo perkeltas į ieškovės nuosavybės teisę nustatantį dokumentą- paveldėjimo teisės liudijimą).

43Kadangi be reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės byloje buvo pareikšti ir reikalavimai, susiję su žemės sklypo pirkimo- pardavimo sandorio pripažinimu iš dalies negaliojančiu ir šie reikalavimai skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkinti, apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, jog bendraturčių dalių į gyvenamąjį namą teisingas nustatymas yra neatsiejamai susijęs su teisės pirkti namų valdai naudojamą žemės sklypą, realizavimu, konstatuoja, jog ir patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl ir šioje dalyje naikintinas.

441995 m., sudarant valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, kurios 6.1.1.1. punktas numatė, jog privačių namų valdų savininkams parduodami faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius kaip nurodyta šios tvarkos 4 punkte. Individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendrasavininkis) gali pirkti šiai namų valdai priklausančią žemės sklypo dalį, bet ne daugiau kaip 0,2 ha respublikos miestuose arba 0,3 ha kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse visai namų valdai. Nors apeliantas J.H. K. nurodo, esą ( - ) buvo galimybė pirkti 30 arų žemės sklypą namų valdai ir S. G. nepasinaudojo šia teise, pažymėtina, kad parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas visų pirma priklausė nuo to, kiek faktiškai šiai namų valdai žemės buvo naudojama. Byloje nėra jokių įrodymų, kad namų valdai iki privatizavimo būtų naudojamas 30 arų dydžio žemės sklypas, priešingai, iš byloje esančio plano (1 t., b.l. 16) darytina išvada, kad tik tokio ploto, koks buvo parduotas atsakovui, žemės sklypas ir galėjo būti faktiškai naudojamas, nes iš dviejų pusių jis yra ribojamas gatvių, o iš kitų dviejų pusių- kitų privačių asmenų žemės sklypų.

45Teismų praktikoje atskleisti nuostatos dėl perkamos žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ypatumai sprendžiant ginčą teismo tvarka. Būtent, teismas atsižvelgia ne tik į konkrečiam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, bet taiko ir kitus kriterijus, pagal kuriuos nustatomos bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys bendrojoje nuosavybėje: naudojimosi racionalumas, patogumas, statinių išsidėstymas sklype, istoriškai susiklostę santykiai ir kiti faktinio žemės sklypo naudojimo aspektai. Dažniausiai taikomas kriterijus nustatant žemės sklypo dalis, kai perkama namų valdos žemė – esama šios žemės naudojimo tvarka. Tačiau tiek gyvenamųjų namų bendraturčių susitarimu susiklosčiusi, tiek ir teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti taikoma besąlygiškai, o ją taikant neturi būti pernelyg nukrypstama nuo dalių, apskaičiuotų teisės aktuose nustatyta tvarka.

46Kasacinio teismo suformuota praktika, kad, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams tenkančių namų valdos sklypo dalių dydžio, turi būti įvertinti anksčiau sudaryti ir įgyvendinti bendraturčių susitarimai dėl naudojimosi namų valdos sklypu tvarkos; kartu būtina įvertinti tai, kad valstybei parduodant namų valdos žemės sklypus valstybinės žemės naudojimo santykiai teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka keičiami į namų valdos bendraturčių žemės nuosavybės santykius ir tai yra esminis žemės santykių pokytis, todėl ar galima visa apimtimi atsižvelgti į ankstesniais bendraturčių susitarimais ar teismų sprendimais nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes ir tas priežastis, dėl kurių reikia nustatyti naudojamų žemės sklypų dalis ir kokiu tikslu susitarimai dėl žemės sklypo buvo sudaryti, kokią reikšmę bendraturčiai jiems teikė ir kokius teisinius padarinius galėjo ar turėjo numatyti. Vertinant anksčiau sudarytų bendraturčių susitarimus turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2006; 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2009).

47Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog į bendraturčiui tenkančią gyvenamojo namo dalį, nuo kurios ir priklauso jam skirtina žemės sklypo dalis, neįskaičiuojamos šio namo priklausinių (ūkinių ir kitų pagalbinio pobūdžio statinių, kiemo įrengimų, komunikacinių tinklų, tvorų ir pan.), kurių paskirtis – tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, ir kurie nuolat susiję su juo bendra ūkine paskirtimi – užtikrinti gyvenamojo namo savininko poreikių tenkinimą (CK 4.19 straipsnis), dalys, kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti pastatų funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2006).

48Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namų valdos žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo tik atsakovas J.H. K., jis byloje įrodinėjo, esą būtent taip jis buvo susitaręs su bendraturte S. G.. Atsakovo nuomone, tokio susitarimo egzistavimą įrodo būtent pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymas su juo vienu, o ne su dviem bendraturčiais. Šiuo aspektu pažymėtina, jog abiems bendraturčiams turint teisę pirkti namų valdai naudojamo žemės sklypo dalį, pareiga įrodyti, kad bendraturtė atsisakė įgyvendinti šią savo teisę, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Pirkimo- pardavimo sutarties sudarymas vieno iš bendraturčių vardu, esant įrodymams, kad S. G. investiciniais čekiais buvo sumokėta dalis žemės sklypo kainos , taip pat esant įrodymams, kad žemės sklypu naudojosi abu bendraturčiai (liudytojos parodymai), negali būti laikomas atsakovo nurodomo turinio susitarimo įrodymu: šiuo atveju žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis yra ginčo objektas, todėl nagrinėjant ginčą, turi būti įrodinėjamas bendraturčių susitarimo turinys bei jo atitikimas sudarytai pirkimo- pardavimo sutarčiai.

49Pagal byloje esančius įrodymus, apelianto nurodoma išvada- kad tarp bendraturčių buvo susitarimas, jog visą namų valdos žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise įsigis tik atsakovas J.H. K., negali būti padaryta dėl įrodymų nepakankamumo. Todėl sprendžiant, kokioje dalyje ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į namų valdos žemės sklypą, taip pat svarbus bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas, kuris, minėta, byloje nebuvo išspręstas, nors nuo jo tiesiogiai priklauso visų byloje pareikštų ieškinio reikalavimų patenkinimo galimybė bei apimtis.

50Netinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės santykius, dalių nustatymo bei atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, klausimus, taikymas, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 330 str.). Kadangi tiek patenkintų, tiek atmestų ieškinio reikalavimų dalyje esminė aplinkybė- bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje- nebuvo nustatyta, o pagal byloje esančius įrodymus be savarankiškų reikalavimų pareiškimo (dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir registro duomenų teisingumo) byla apeliacinės instancijos teisme negali būti išnagrinėta, remdamasi Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

51Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo argumentų, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas nepriklausomai turi įvertinti tiek atidalinimo realumą pagal bendraturčiams priklausančias dalis, tiek ieškinio senaties terminų pradžią bei taikymo klausimus ir kitas reikšmingas byloje aplinkybes.

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

53Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. ir... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalyti jos... 6. Ieškovė nurodė, kad jai pagal 2007-11-14 paveldėjimo teisės liudijimą... 7. Tam, kad būtų pilnai atskirtos šalių gyvenamosios patalpos, įrengtina... 8. Ieškovė tai pat pažymėjo, kad tik iš paveldėjimo teisės liudijimo ir... 9. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės... 11. Teismas pripažino negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994 m. gruodžio 21... 12. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas konstatavo, jog... 13. Priimdamas sprendimą teismas įvertino konfliktiškus santykius tarp šalių... 14. Dėl ieškinio senaties termino teismas padarė išvadą, kad S. G. iki pat... 15. Dėl Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr. 378v, teismas darė... 16. Dėl Trakų rajono valdybos 1994-12-21 potvarkio Nr. 378v ir 1995-03-23... 17. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad S. G. teisės aktų nustatyta tvarka... 18. Teismas padarė išvadą, kad Trakų rajono valdyba, ginčijamu potvarkiu... 19. Teismo teigimu, pripažinus iš dalies negaliojančiu žemės sklypo... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 21. Apeliaciniu skundu ieškovė J. T. prašo Trakų rajono apylinkės teismo... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. šio... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas J.H. K. prašo:
    1. Trakų rajono... 24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
        25. Atsiliepimu į ieškovės J. T. apeliacinį skundą atsakovas J.H. K. prašo... 26. Teigia, kad teismas detaliai išnagrinėjo ieškovės reikalavimą, paremtą... 27. Atsiliepimu į ieškovės J. T. apeliacinį skundą atsakovas Trakų rajono... 28. Atsiliepimu į atsakovo J.H. K. apeliacinį skundą ieškovė J. T. prašo... 29. Teigia, kad ta aplinkybė, jog atsakovas pateikė sutikimą, kurio turinys... 30. Atsiliepimu į atsakovo J.H. K. apeliacinį skundą atsakovas Trakų rajono... 31. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ginčijamo sandorio metu galiojusio 1964... 32. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 34. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos... 35. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmestas... 36. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais tiek... 37. Dėl galimybės nagrinėjamoje byloje pagal pareikštus reikalavimus atidalinti... 38. Remiantis Civilinio kodekso 4.72 str. 1 d., bendrosios nuosavybės teisė yra... 39. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios... 40. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo... 41. Remiantis nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (1 t., b.l. 10-11),... 42. Pažymėtina, kad ieškovė reiškė reikalavimą atidalinti iš bendrosios... 43. Kadangi be reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 44. 1995 m., sudarant valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį, galiojo... 45. Teismų praktikoje atskleisti nuostatos dėl perkamos žemės sklypo dalies... 46. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad, sprendžiant dėl bendrosios... 47. Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog... 48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namų valdos žemės sklypą nuosavybės... 49. Pagal byloje esančius įrodymus, apelianto nurodoma išvada- kad tarp... 50. Netinkamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios... 51. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 53. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti...